|
|
1903 metų kovo mėn. 2-3 d. Naumiesčio policijos viršininkas Gorelovas pasamdė šaltkalvį Zalevskį ir liepė iškirst V. Kudirkos paminklo įrašą — jo Tautiškos giesmės (vėliau Tautos himno) žodžius:
Tegul saulė Lietuvos tamsumus prašalina, Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi! Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos vienybė težydi! Šaltkalvis darbą atliko.
I
Vidurnaktis.
Nešinas žiburiu, pareina ŠALTKALVIS namo.
ŽMONA
Na, ir kurgi tu trankais, kad tik vidurnaktį valioji parsivilkti?
ŠALTKALVIS
E, užtrukau.
ŽMONA
Kur? Juk tuoj gaidžiai pragys?
ŠALTKALVIS
Užtrukau, ir tiek.
ŽMONA
Vėl smuklėj tupėjai?
ŠALTKALVIS
Ne skuklėj, o kapuos buvau.
ŽMONA
Kapuos? Vidurnaktį? — Na, kaipgi! Kurgi keliausi iš smuklės po kelių butelių, jeigu ne į kapus!
ŠALTKALVIS Šnekėk, ką nori, o aš buvau kapuos. Ir dirbau.
ŽMONA
Ale tavo ir istorijos! Visokių girdėjau, bet šitokios...
ŠALTKALVIS
Tai, va, imk ir dar sykį paklausyk: buvau kapuos ir dirbau.
ŽMONA
Susimildamas! Kas tau per darbai vidurnaktį kapuos!
ŠALTKALVIS
Vot, ėmė ir atsirado.
ŽMONA
Taigi! O degtine trenkia kaip nuo traktieriaus! Gal kartais su duobkasiais baliavojai?
ŠALTKALVIS
Paskui tik užsukau karčiamon išmest kelis po darbo.
ŽMONA
Kokio darbo?
ŠALTKALVIS
Na, kaip čia dabar pasakius...
ŽMONA
Tai tau gražiausia! Jeigu jau kartą sumislijai meluoti, tai bent iš anksto apdūmok.
ŠALTKALVIS
Ką aš čia tau meluosiu, kada galiu ir tiesą pasakyt. Geriau nepurkštauk o paklausyk. Raides nuo paminklo kaliau. Žodžius. Kažkas iškalė, o aš šiąnakt nukaliau. Tartum britva nuvariau. Nieko neliko: tik vardas, metai ir dėmė. Štai ir viskas.
ŽMONA
Kokias raides? Nuo kokio paminklo? Ką tu čia kliedi?
ŠALTKALVIS
Sakau: raides nuo paminklo. Bjaurus darbas. Tamsu. Žiburys vos spinksi. Nagus kruvinai nusidaužiau.
ŽMONA
Ale ir kas gi tave ten nešė? Šitaip numirėliui ramybės neduoti...
ŠALTKALVIS
Prikelt jo neprikėliau, o kalti zemskių pristavas liepė.
ŽMONA
Pats Gorelovas?
ŠALTKALVIS
Tas pats.
ŽMONA
Ką sakai! A, tai matyt, taip ir reikėjo.
ŠALTKALVIS
Gal ir reikėjo. Tik kapuos naktį nejauku: grabaliojies apie šaltą akmenį... Tegu jį velniai!
ŽMONA
Bet sumokėjo?
ŠALTKALVIS
Negi veltui.
ŽMONA
Kiek?
ŠALTKALVIS
Kelias kapeikas. Tikrai ir nežinau — smuklėj palikau.
Šiame namelyje Naumiestyje V. Kudirka praleido paskutines gyvenimo dienas.
ŽMONA
Vėl pragėrei! Tai mada! Ką tik tu iš šalies nutveri, taip ir žinok: niekad namų nepasieks.
ŠALTKALVIS Jeigu jau taip gerai žinai, tai ir nesidras-kyk. Keliom kapeikom nepralobsi. Gana šnekų — einu gulti.
ŽMONA
Tai nevalgysi?
ŠALTKALVIS
Nenoriu — ir taip viskas per gerklę lenda.
II
Brėkšta.
ŽMONA miega. ŠALTKALVIS apsiverčia ant kito šono, subruzda ir staiga pašoka lovoje.
ŠALTKALVIS
Moč! Klausyk!
ŽMONA
Ko? Kurių gi dabar galų šūkauji?
ŠALTKALVIS
Klausyk! Ar girdi?
ŽMONA
Kas?
ŠALTKALVIS
Kala! Girdi, kaip kala!
ŽMONA
Kas kala? Kur? E, neišsipagiriojai. Miegok — dar anksti.
ŠALTKALVIS
Negaliu. Tarsi vinį į akmenį varo. Galva plyšta, nors pasiusk.
ŽMONA
Nereikėjo tiek prisilakt. Išsipagiriosi ir praeis.
ŠALTKALVIS
Tu tikrai nieko negirdi?
ŽMONA
Kurgi čia girdėsi, kas girtoj galvoj skamba
ŠALTKALVIS
Plynė! Tiek tikrai negėriau, kad kūjais tvotų, nesamus dalykus girdėčiau.
ŽMONA
E, ne pirmas kartas. Neseniai, atmenu, po butelio tau varpai vidurnaktį skambėjo. Tekinas bažnyčion be kelnių bėgt norėjai...
ŠALTKALVIS
Šnekėk nešnekėjus, bet taip dar niekad nebuvo.
ŽMONA
Jei ir nebuvo, tai, va, dabar nutiko. Matyt, ženklas, kad jau laikas čerką padėt.
ŠALTKALVIS
Oi! Kerta kaip iš peties! Net žiežirbos eina!
ŽMONA
Na, na... Nustok bliovęs, o ne — tai kad pilsiu viedrą vandens... tuoj visas žiežirbas užgesinsiu.
ŠALTKALVIS
Moč, iš tiesų šitaip dar niekad nebuvo...
ŽMONA
Praeis. Gal ir nereikėjo eit į tuos kapus. Vidurnaktį... ne juokai.
ŠALTKALVIS
Gerai tu sakai! Štai kur kala: kapuos! Raides nuo paminklo kerta!
ŽMONA
Eik jau, eik. Kai tu įsibėgėji, tai galo nėra. Kas tau ten kala — nė garso aplink.
ŠALTKALVIS
Kas? Aš! Kas gi kitas! Nereikėjo eit, sakai? O kaip tu neisi, kada pristavas liepia! Atsiuntė zemskį, o tasai, krūtinę išvertęs, ėmė ir atpyškino: Jo mylista padpolkovnik Gorelov įsako taip ir anaip!... Ir dar pinigą gatavai į delną įbruko! Tai kaip neisi? Zemskis palaukė, kol sutemo, nusivedė į kapus, parodė kur ką kirst ir nugaravo. Aš ir likau kalti išsišiepęs. O! kaip skamba! Tarsi kirvį kirvin pliekia!
ŽMONA
Atlikai savo darbą, ir tiek. Jei smuklėn būtum neužkliuvęs, tai ir nekliedėtum.
ŠALTKALVIS
Gal ir taip. Tik kad neištvėriau. Kapuos privirpinęs kinkas, norėjau prasiblaivyt.
ŽMONA
Taigi, smuklėj kaip tik ir prasiblaivoma.
ŠALTKALVIS
Žinai, moč, aš tik negaliu perprast, kodėl zemskis nakties laukė. Galėjome nueit ir apsidirbt dar su šviesa. Ale jis aiškiai pasakė: Kai sutems.
ŽMONA
E, supaisysi.
ŠALTKALVIS
Nors nagų dienos šviesoj nebūčiau nusidaužęs.
ŽMONA
O kažin keno ten tas paminklas, ar nežinai?
ŠALTKALVIS
Tai kad, matai, man su tuo druku...
ŽMONA
Ar tai zemskis nepasakė?
ŠALTKALVIS
Ne. Tik parodė ir liepė kalt. Kai nuėjo, bandžiau vardą slebizovot. Raidės didelės... atrodė, lyg Kudirka, ar kaip ten...
ŽMONA
Kudirka, sakai?
ŠALTKALVIS
Rodos, jei nesusimaišiau.
ŽMONA
Ar tasai su barzdele?
ŠALTKALVIS
Kas toks?
ŽMONA
Negi tas neva daktaras.
ŠALTKALVIS
Tai kad aš tokio nežinau. Palauk — lyg ir girdėjau. Daktaras?
ŽMONA
E, toks ten iš jo daktaras. Negirdėjau, kad kas nors su liga pas jį būtų ėjęs. Ir savęs, žiūrėk, nepasigydė. Bala žino, ką jis veikė. ŠALTKALVIS Su barzdele, a? Lyg ir esu matęs, bet vis, vot, negaliu prisimint, nors galvą į sieną... O! Tai kala! Tai skelia!
ŽMONA
Pakentėk ir praeis.
ŠALTKALVIS
Kad tik greičiau, kad tik greičiau nustotų!...
ŽMONA
Nieko čia nepaskubinsi — gulėk.
ŠALTKALVIS
Kai suima galvą, tai visokios mintys lenda: Kažin ką per žodžius aš ten iškirtau? Kas ten buvo parašyta?
ŽMONA
O kas ten bus — kaip ir ant kiekvieno paminklo: "Ilsėkis ramybėje".
ŠALTKALVIS
Tai kad ten daugiau ir, rodos, kitaip buvo. Jei tik akys nemelavo, regis, tiesą ir vienybę išskaičiau.
ŽMONA
Eik jau. Kas tau taip rasinės ant paminklo. "Ilsėkis ramybėje" ir viskas.
ŠALTKALVIS
E, ne, moč, su dviem žodžiais būčiau nesiterliojęs taip ilgai.
ŽMONA
Tai, kas tavo tinginio nežino. Ir taip dyvai, kad dar visą naktį nesikrapštei.
ŠALTKALVIS
Kur čia krapštysies, kai iš baimės dantų suleist negali.
ŽMONA
Iš tos baimės vietoj dviejų žodžių ir visą litaniją matei.
ŠALTKALVIS
Moč, aš tau sakiau ir dar kartą sakau: buvo daug prirašyta. Oi, kaip smalsu pasidarė: kas gi ten per žodžiai? Žinai, pirmą kart gailiuos, kad nekertu druko.
ŽMONA
Ko čia dabar suki durną galvą: kas buvo, tą ir iškirst reikėjo.
ŠALTKALVIS
Ale kažin kodėl?
ŽMONA
Gal ir todėl, kad prirašė perdaug.
ŠALTKALVIS
O! Vis dar neatleidžia! Vis kala!
ŽMONA
Taigi aš tau šneku: gulėk ir tylėk — greičiau praeis.
ŠALTKALVIS
Klausyk, kai.būtų geriau...
ŽMONA
Tu ir vėl...
ŠALTKALVIS
Ne, aš tik štai ką. — Gal tu geriau nesipasakok niekam, kur šiąnakt buvau ir ką veikiau. Velniai žino, kurių galų aš ten krapščiausi. Tylėk, lyg niekur nieko. Zinai, dėl šventos ramybės.
ŽMONA
Gerai, gerai... tik gulėk.
ŠALTKALVIS
Jėzau! kaip kala! Jau, turbūt, Viešpats baudžia už kažką.
ŽMONA
Ne už ką kitą, tik už uliones. Pakišk galvą po paduška ir sukąsk dantis — turėtų padėti.
ŠALTKALVIS
Duok, Dieve... duok, Dieve...
ŽMONA
Ir pasistenk užmigt.
ŠALTKALVIS
Pamėginsiu.
Kieme pragysta gaidys.
|
|
|
|