|
|
LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA PIRMOS KULTŪROS PREMIJOS LAIMĖTOJA |
|
|
|
Informuoti visuomenę apie LB, kurios jau turime 14 tomų, nėra jokio reikalo. Kas bent kiek domisi lietuviškos kultūros dalykais, tas žino kas ji yra ir ko ji verta. O pirmos kultūros premijos, kuri jai šiais metais paskirta, tikrai yra verta. Atpuolė taip pat ir skeptikų keltos abejonės, ar leidėjas ištesės apsiimtą darbą išvaryti iki galo. Vis dėlto, kalbant šia tema, neįmanoma susilaikyti nepareiškus pasitenkinimo ir net džiaugsmo, kurį pergyvena kiekvienas lietuviškos kultūros mylėtojas su kiekvienu naujai pasirodžiusiu LE tomu.
Enciklopedija reguliariai auga ne tik tomų skaičium, bet progresuoja ir savo kokybe. Net išorinė išvaizda — popierius, iliustracijos pastaruoju metu pagerėjo. Reguliarus LE pasirodymas — trys tomai į metus — iš dalies atstoja mums specialių sričių žurnalus, kurių čia nepajėgiame leisti.
Enciklopedija negali skelbti monografijų atskirais klausimais, bet užtat ji pateikia naujausių faktų bei tyrimų santraukų, kurios yra patogiausias informacijos šaltinis. O tokių santraukų čia yra tikrai puikių, paruoštų geriausių savo srities specialistų, pvz. šių metų tomuose apie Kriavą, Kriavo (Krėvos) aktą, kryžiuočius, kuršius, Latgalą, Latviją, Lenkiją, lenkinimą bei lenkėjimą Lietuvoje; kalbinių apie krikštavardžius bei iš jų padarytas pavardes, kunigo bei kitas etimologijas; literatūrinių apie Krėvę, Kudirką, Kriaučiūną, Kondratavičių, Kraševskį, Kuršaitį; filosofinių apie kultūrą, kultūros autonomiją, kultūros filosofiją, kūrybą, laimę, laisvę, liberalizmą; etnografinių apie kraštotyrą, lietuviškus kryžius, kūčias, laidoseną bei laidotuves; geografinių apie Kuršių mares bei kitas Lietuvos sritis bei miestus. Yra ir nelituanistikos srities gana plačių straipsnių, pvz. kraujas, laivas, lėktuvas ir kt.
Tai tik pavyzdžiai, o tokių išsamių ilgesnių santraukų yra kiekviename tome.
Yra betgi įdomių dalykų ir trumpose informacijose. Kaipgi neįdomu pvz. nors ir tokie faktai, parodą lietuvių patriotizmą ir pasišventimą, kaip lazūniečio Barausko (Žr. Lazūnai) kova su Lenkų valdžia, kad jį laikytų lietuviu, o ne lenku; kaip knygnešės Laurinavičiūtės žygiai, kol rusai ją pagaliau ištrėmė iš Lietuvos, ar kad ir iš Lietuvos kilusio žydo, prancūziškai rašančio filosofo, nusistatymas vartoti lietuvišką savo pavardės formą Levinas, kai tuo tarpu kai kurie lietuviai Amerikoj, net ir lietuviškoj spaudoj, nesigėdi rašyti savo pavardės lenkiškai ar amerikoniškai.
Labai gerai, kad LE nepamiršta ir. mūsų kultūrininkų kankinių — Sibiran ištremtų ar kitur kur nukankintų. Reikėtų negailėti vietos jų golgotai plačiau aprašyti, nes tai bus vertinga medžiaga ateities martirologijai. Iš kitos pusės, laikau visai nereikalingu ir net žalingu dalyku žymėti, kad kuris nors lietuvis Lietuvoje apdovanotas kokiu bolševikiniu ordenu ar titulu. Argi lietuviui patriotui gali būti kokia garbė gauti bolševikinį titulą?
Suprantama, mūsų enciklopedija nėra tobula. Profesorius St. Kolupaila jau yra nurodęs ("Draugas" 1958. 9.13) XIV t. kai kuriuos netikslumus bei korektūros klaidas. Jų pasitaiko net ir geriausiose enciklopedijose, nekalbant apie sovietinę, kuriai propaganda dažnai svarbiau nei tiesa. Vis dėlto būtų geriau, jei trūkumų būtų mažiau, šia proga norėčiau iškelti keletą kalbinių trūkumų bei nenuoseklumų.
LE nesiseka su vardų rašymu. Seniau rašyta Sovietų Sąjunga, Tarybų Sąjunga, TSRS, Sovietų Rusija, o dabar XIII ir XIV t., atredo, sąmoningai rašoma Sovietų Rusija, nors ir vėl kartais Sov. Sąjunga (329), ir SSSR bei LTSR (XIII, 77p.). Vartoti rusišką santrumpą SSSR lietuviškame tekste absoliučiai netinka. Jokioj kalboj taip nedaroma. Plg. ag. USSR. Netinka rašyti ir "inspektorius US zonai' vietoj Amerikos ar JAV zonai. Galima būtų dar rašyti "S. Rusija okupavo Lietuvą', bet netinka rašyti, kad "S. Rusijoj yra du šimtai milijonų gyventojų' nes tiek gal yra Rusijoj kartu su Ukraina, Kazachstanu ir kt. Todėl ar negeriausia mums būtų rašyti, kaip dauguma kitų tautų ar mūsų spauda kad rašo, būtent Sovietų Sąjunga? Plg. Soviet Union, Sowjetunion, Union soviétique ir kt. Ar verta rašyti kitoniškai, nors ir nevisai žmoniškai, t.y. ne taip, kaip daugumas kitų rašo ?
Taip pat nepateisinamas rašymas "Lietuvos tarybinių kompozitorių sąjungos pirmininkas", "tarybinių kompozitorių suvažiavimas" (XII, 103, 143), "tarybinių dailininkų sąjungos vicepirmininkas', "tarybiniai laikraščiai" (XIV, 453, 473) ir pan. Kodėl mes turėtume įsikibę laikytis šio grynai propagandinio, nieko bendro su faktine tikrove neturinčio termino "tarybinis", man visai nesuprantama. Ypač kad šalia to rašoma ir "sovietinėje lietuvių spaudoje" (XIII, 77). Lietuvos komunistai, rašydami "tarybiniai kompozitoriai", "tarybiniai dailininkai", nori pabrėžti, kad tie kompozitoriai Ir dailininkai priklauso tik dabartinei "tarybinei Lietuvai". Bet kodėl mes turėtume Gruodį, Račiūną, Žmuidzinavičių ir kitus vadinti tarybiniais menininkais ? Apie tai plačiau žr. "Lietuvių kalbos sovietinimas" ("Lietuva" Nr. 8,1956).
Nė kiek negeresnis reikalas ir su pavardžių bei vardų rašymu. XIV rašoma: Jan Kochanowskis, Juliusz Slowackis, Ignacy Potockis, Mikolaj Rejus, Wincenty Polis, Jerzy Gied-royčis (!), taip pat su Jan Zamoiskiu, su Jerzy Ossolinskiu ir t.t. Tai visiška naujove. Lietuvių rašto istorijoj taip niekad, berods, nebuvo rašoma. Iki šiol žinojome trejopą rašymo būdą: 1) nieko nelietuvinant ir nekeičiant, pvz. Jan Kochanowski, 2) pridedant tik lietuviškas galūnes prie originalo — vardo ir pavardės, kaip dabar daroma Lietuvoj, pvz. Jonas Kochanowskis, ir 3) dedant lietuviškas galūnes ir populiarius krikščioniškus vardus rašant lietuviška forma, kaip dabar įprasta, pvz. Jonas Kochanovskis, Julius Slovackis, Ignas Kraševskis ir pan. čia kai kurias lenkiškas raides pakeičiame lietuviškomis, pvz. vietoj w, sz — v, š. Kai kurių populiarių lenkų rašytojų, turinčių artimų ryčių su Lietuva, pavardes esame visai sulietuvinę, pvz. Adomas Mickevičius, H. Sienkevičius, L. Kondratavičius, E. Ožeškiene. Galima, žinoma, ginčytis, ar gerai darome, šitaip rašydami. Bet yra faktas, kad taip rašyti jau esame senokai įpratę ir vargu jau atprasime. Kaip nebekeisime Varšuvos j Warszawa ar Varsavą, taip nebekeisime ir Mickevičiaus į Mickiewicziu. Tačiau ne šis klausimas man tuo tarpu rūpi, o būtent štai kuris: ar dedant lietuvišką galūnę prie pavardės, galima jos nedėti prie vardo? Ar galima rašyti Mikolaj Rejus (ne Mikalojus Rejus, Jan Kochanowskis (ne Jonas Kochanovskis ar net Janas Kochanowskis), su Jan Kochanowskiu ir pan. ? Mano nuomone taip rašyti visai netinka, nes toks rašymas labai nenuoseklus. Nėra jokio pagrindo linksniuoti pavardę, bet nelinksniuoti vardo, juoba kad lietuvių kalba sunkiai pakenčia nelinksniuojamą žodį, ypač teksto vidury.
Toks rašymas dar labiau nepateisinamas kai tame pačiame ir kituose tomuose rašoma jau iš tradicijos Vladislovas Vaza, Bagdonas Chmielnickis (nors 421 p. Bohdan Zaleskis), Mykolas Višnioveckis, Stanislovas Poniatovskis (ir Ponia-tauskis XII. 475), Adomas Čartoryskis ir J. Czartoryska, Mykalo.'us Kopernikas (XII, 424), Ignas Potieckis (XII, 476), bet Ignas Dzialynski (475), ne Dzialynskis ir t.t. Nenuoseklumą didina rašymas visiškai nieko nekeičiant ir nepridedant, pvz. H. Paszkiewicz, O. Halecki, I. Ko-lankowski, (XIII, 91), Lehmkuhl, Pergen, Ozanam, bet čia pat Kolpingas, Ketteleris (XIII, 103) ir Devisovas, Suvorovas, bet Repnin, Arsenjev (XII, 46-7).
Kas čia pasakyta apie lenkiškas, vokiškas ar rusiškas pavardes, tinka ir angliškoms bei kitokioms. Jeigu jau rašoma Abraomas Linkolnas (X, 27), tai nuoseklumas reikalauja rašyti ir Benjaminas Harrisonas, Teodoras Rooseveltas, Franklinas Rooseveltas, Herbertas Hooveris ir pan., o ne Benjamín Harrisonas, Herbert Hooveris ir t.t. Pagal Jurgis Vašingtonas gal geriau būtų rašyti ir Jonas (ne John) Adamsas, Jokūbas (ne James) Madisonas ir t.t.
Kai kas pasiges nuoseklumo ir Ame rikos miestų vardų rašyboje. Jeigu rašoma Vašingtonas, tai kodėl Waterburis, o ne Vaterburis? Jeigu Ročesteris, Bruklinas, tai kodėl ne Skrantonas, Klevelandas, o Scrantonas, Clevelandas (X, 38) ? Gana keistai skamba Naujorkas. Šiai sulietuvintai ir suliaudintai formai kažkodėl padaryta išimtis, nes nerašoma nei Naudžersis (New Jersey) nei Nauhavenas (New Ha ven). Tiesa, kad daug kas senesnės kartos taria Naujorkas, bet tie patys žmonės suliaudina ir Scrantoną (Skrantai), Shenandoah (šenadoris) ir kt. Jeigu nevartojame kitų suliaudintų formų, neverta liaudinti nė Niujorko, kurį šitaip rašo mūsų ir dabartinė Lietuvos spauda.
Pagaliau kaip kuriozą reikia paminėti Lenkijos karalių Vladislovą Lokietką, kuris LE vadinamas Uolektėliu (!). Bet jei Lokietkas verčiamas Uolektėliu, tai visi Smithai turi būti verčiami Kalviais, o visi Morozovai šalčiais, kaip kartais daroma juokų laikrašty.
Nevienodumo yra ir daugiau, pvz. rašoma Arktis (XII, 544) ir Arktika, Antarktika XIV t., Ladiga ir Ladyga (XIII, 397), seniau Lebanonas ir dabar Libanas. Be abejo geriau Arktika, Ladiga, Libanas, šiaip kalbos trūkumų nedaug, vis dėlto pasitaiko nepastebėtų, kaip pvz. XIII t. krokodilas driežams panašus gyvulys (209), turėdamas gero teisininko privalumų (152), lygsvara (100), rožynas (102), kuris tegali reikšti rožėmis apaugusią vietą, o ne rožančių, XIV t. sovietai veda krašto supramoninimo politiką tikslu panaudoti (221), Nemuno žemupy ledlaužiai skaldo ledus tikslu išvengti susigrūdimų (324), nuteistas (nubaustas) mirties bausme (33), laimė reiškianti tai, kas tikima kaip galutinis žmogaus siekimo patenkinimas (kas laikoma galutiniu....), totalitariniai (totalistiniai) kraštai (63).
|
|
|
|