Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PASAULIO LIETUVIŲ KONGRESO KONCERTAI PDF Spausdinti El. paštas
Kadangi Lietuvių Bendruomenės tikslas yra palaikyti ir ir ugdyti lietuvišką kultūrą, tai ir seimo metu buvo suruošti du koncertai. Vienas buvo skirtas grynai instrumentalinei lietuviškai muzikai, gi kitas — vokalinei su simfoninio orkestro pritarimu.

Kamerinio koncerto pirmoje dalyje Iz. Vasyliūnas pateikė publikai dvi sonatas smuikui. Koncerto pradžioje veikusieji ventiliatoriai ne tik neleido išgirsti subtilesnių vietų, bet kartu nervino klausytojus. Taip Banaičio sonata ir nepasiekė klausytojų širdžių. Gruodžio sonatą Iz. Vasyliūnas atiko su temperamentu ir pagavo publiką.

Kadangi seimo koncertai buvo skirti reprezentuoti lietuviuką muziką, tai Iz. Vasyliūnui jo partneris, Vytenis Vasyliūnas, buvo per silpnas, nes sonatose fortepijono partija turi papildyti solistą ir prasiveržti savo solinėmis vietomis. Tai Vyteniui Vasyliūnui nepavyko pilnai. Šiaip reiktų pasidžiaugti Vytenio Vasyliūno pasiektais rezultatais.

Antrąją koncerto dalį atliko mūsų geriausias pianistas Andrius Kuprevičius. Jis paskambino K. M. Čiurlionio nokturną ir 6 etiudus; J. Gaidelio — Po lietaus, Verpėją ir Lietuvišką šokį; VI. Jakubėno Pasaką ir šokį iš baleto "Vaivos juosta". Koncerto pabaigai pasirinko Br. Budriūno Nemunas laužia ledus (iš fortepijono sonatos "Mano tėvynė"). Kuprevičiaus meninį pajėgumą publika pajuto jau tik nuskambėjus pirmiesiems nokturno taktams. Jis sugebėjo įsijausti į visokius stilius, išryškinti kulminacines veikalų vietas ir parodyti techniką ir jėgą.

Po paskutinio koncerto dalyko (Nemunas laužia ledus), kuriame Kuprevičius parodė puikią techniką, o taip pat ir jėgą, publika sukėlė audrą plojimų ne tik koncertantui, bet taip pat ir kūrinių autoriams.

Šis koncertas davė progos išgirsti naujų ir retai girdimų instrumen-talinės muzikos kūr'nių ir pasigėrėti geru atlikimu, šiam koncertui galėjo tik būti geresnė ir didesnė salė; reikėjo ir geresnio fortepijono.

*   *   *

Vokalinės muzikos koncertas buvo skirtas kulminaciniu, baigiamuoju seimo dienotvarkės punktu (neskaitant pokylio) ir todėl buvo suruoštas Amerikos garsiausioje koncertinėje salėje, Carnegie Hali.

Didžiausia šio koncerto programos dalis buvo užkrauta jungtiniam chorui, sudarytam iš Čiurlionio ir Dainavos ansamblių ir Varpo ir Pirmyn chorų. Be to, chorui dar talkininkavo solistai: Juzė Krištolaitytė, Aldona Stempužienė, Alg'rdas Brazis, Voldemaras šalna ir simfoninis orkestras.

Pirmasis dalykas buvo B. Markaičio finalas iš religinės poemos "Kančios naktis". Šį B. Markaičio kūrinį daugumas klausytojų girdėjo pirmą kartą, gi ir pats autoriaus vardas nemažai publikos daliai buvo išgirstas gal irgi pirma karta. Malonu, kad neseniai pradėięs reikštis kompozitorius B. Markaitis sukūrė didesnį dalyką. Kaip paprastai, jauni kompozitoriai neišvengia kitų įtakos. Pastebima kiek kitų įtakos ir šiame veikale: ypač yra panašios nuotaikos su VI. Jakubėno Mano pasaulis ("Nulenkim galvą...") ir B. Markaičio ("Bet Kr'stus jau žengia...").

Toliau sekė VI. Jakubėno poema — Mano pasaulis. Tai tikrai stambus chorinis veikalas su solistų kvartetu. Visos Jakubėno dainos įdomios, bet šioji yra stambiausia. Joje panaudota moderni harmonija. Reikia manyti, kad šis veikalas bus dažnai girdimas mūsų didesniuose reprezentaciniuose koncertuose. Tai yra vienas iš kūrinių, kuris parodo lietuviškos muzikog savarankumą ir subrendimą.

Šios koncerto dalies pabaiga atlikta St. Šimkaus kantata — Atsisveikinimas su tėvyne. Tai ne pirmas šios kantatos atlikimas. Nuskambėjo laisviau (harmonija nėra taip sudėtinga, kaip kad kitų kūrinių); nebuvo taip orkestro užslopinti solistai.

Reikia džiaugtis, kad chorai buvo paruošti šiems sunkiems dalykams gerai; chorai skambėjo puikiai. Laiko stoka neleido pakankamai surepetuoti su simfoniniu orkestru. Alf. Mikulskiui pavyko gana patenkinamai pravesti pirmąją koncerto dalį, nors protarpiais gana sunkokai jam sekėsi "sutramdyti" orkestrą.

šio koncerto antroji dalis buvo pradėta "Lietuviškos muzikos pyne", kurią vargonais solo atliko J. Žukas, ši pynė komponuota ne koncertui ir iš viso netiko vokalinei muzikai skirtam koncertui. Susidarė įspūdis, kad grojama sušaukti publikai į salę po pertraukos. Po pynės solistė J. Krikštolaitytė padainavo VI. Jakubėno Gėlės iiš šieno; Valdemaras šalna — St. Šimkaus Pilu stiklelį; Aldona Stempužienė — Br. Budriūno Mano protėvių žemė ir Algirdas Brazis — VI. Jakubėno Laisvųjų daina. Toliau moterų choras atliko ištrauką iš J. Karnavičiaus operos "Gražinos" — Užmigo girios tamsios. Po to sekė J. Karnavičiaus Agnės daina iš operos "Radvila Perkūnas", kurią atliko solistė A. Stempužienė ir moterų choras. Sol. A. Brazis ir mišrus choras išpildė Vaidilos dainą iš "Gražinos". Koncerto pabaigai jungtinis choras atliko Br. Budriūno O, Nemune, J. Žilevičiaus Laisvės tėvynei numylėtai ir St. Šimkaus Lietuviais esame mes gime.

Gaila, kad šios dalies dirigentas K. Steponapičius nebuvo pasiruošęs, nepajėgė valdyti orkestro, nes nežinojo pačių pagrindinių orkestro dirigavimo taisyklių. Dirigavimo judesiai vertė groti orkestrą per stipriai; tik retkarčiais tebuvo galima pilnai išgirsti solistus ir net chorą. Taip pat dirigentas nebuvo išstudijavęs atliekamų veikalų, nerodė chorui įstojimų. Choras dažnai nedrąsiai pradėdavo arba įstodavo ne vietoje. Todėl susidarydavo dainose visiškai nauja harmonija, kuri išgąsdindavo orkestrą ir dainininkus. Gi dirigentas, nors ir turėjo partitūrą, bet visiškai nesiorientavo, kaip išeiti iš keblios padėties. Dirig. Steponavičiaus dainoms paimti tempai neatitiko dainų charakterio. Dainos buvo paverstos maršais. Klausytojai negavo to vaizdo, kurį turėjo gauti.

Apskritai reikia džiaugtis, kad chorai buvo gerai paruošti. Reikia tikėtis, kad naujieji veikalai bus dažnai girdimi koncertuose. Salė buvo pilna publikos (apie 3,000), kuri geriau nuskambėjusias vietas šiltai priėmė.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai