|
|
LIETUVIŲ DIENOS CHICAGOJE |
|
|
|
Parašė Juozas Prunskis
|
JAV prezidentas Ronald Reagan savo sveikinimo rašte Lietuvių dienų rengėjams pareiškė, kad jis nuoširdžiai pritaria šiam festivaliui, kuris sustiprins ryšius ir pilnai išryškins bendrus lietuvių siekimus. Prezidentas rašė: "Aš ypač džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti Amerikos lietuvių bendruomenę už didelį įnašą mūsų tautai. Jūs esate dalis to žymaus etninio įvairumo mūsų krašte — pagrindinis vienybės ir pajėgumo elementas. Tegul šis festivalis būna didingas pareiškimas jūsų jausmų Lietuvai, kad jūs visada ugdysite turtingas jūsų tolimos šalies tradicijas".
Prezidentas turėjo pagrindo teigti, kad šios Lietuvių dienos, kurios tęsėsi nuo birželio 21 d. iki liepos 4 d., tikrai buvo didingas lietuvių pasireiškimas. Gal pats didžiausias, koks kada nors mūsų išeivijos istorijoje yra įvykęs.
Jam buvo ruoštasi rūpestingai ištisus dvejus metus. Jau 1981 m. kovo 12 d. Dainavoje buvo sušauktas Antrosiose Pasaulio lietuvių dienose dalyvaujančių organizacijų pirmininkų posėdis. Lietuvių dienų renginių pirmininkais buvo išrinkti dr. P. Kisielius — PLB seimo, V. Momkus — dainų šventės, V. Adamkus — sporto žaidynių, V. Abariūtė —jaunimo kongreso, I. Bublienė — kultūrinių renginių. Jie buvo įpareigoti sudaryti savo komitetus bei komisijas.
Tiems renginiams turėta specialūs pagalbiniai komitetai: lėšų telkimo — pirm. dr. A. Razma ir B. Bagdonienė, religinių reikalų — pirm. kun. dr. V. Rimšelis, garbės svečių — pirm. M. Lenkauskienė, ryšių su JAV įstaigomis — pirm. A. Milūnas, pramoginių renginių — pirm. M. Reinienė, spaudos ir informacijų — pirm. R. Rudaitienė, nakvynių — pirm. R. Reklaitienė, transportacijos — pirm. J. Baris. Lėšoms telkti buvo sudaryti du komitetai: laimėjimų — pirm. St. Jokubauskas ir bilietų P J. Šlia-žienė.
Lietuvių dienų rengimo komiteto pirmininku pakviestas dr. A. Razma, vicepirm. — Br. Juodelis, sekretore
— D. Korzonienė, iždininku — K. Dočkus, kontrolierium — Br. Juodelis, teisiniu patarėju — adv. S. Kuprys, meno vadovu — V. Lukas, leidinio koordinatoriumi — Br. Nainys, ūkio reikalų vedėju — K. Laukaitis. Antrųjų Pasaulio lietuvių dienų vyr. komitetą sudarė 27 asmenys, seimo rengimo komitetą 8, dainų šventės — 16, sporto žaidynių — 17, Jaunimo kongreso — 18, kultūrinių renginių
— 19. Iš viso į II Pasaulio liet. dienų rengimą buvo įtrauktas 151 asmuo, ir dar įvairiuose rengimo komiteto padaliniuose talkino apie 50
Iš kairės Dainų šventės komiteto pirm. Vaclovas Momkus, Lietuvių Dienų vyr. kom. pirm. dr. Antanas Razma, sol. Vaclovas Verikaitis. Nuotr. V. Jasinevičiaus.
asmenų. Tai daugiausia jauni žmonės. Daugelis jau buvo įsigiję patyrimo, 1978 m. rengiant Pirmąsias Pasaulio lietuvių dienas Toronte, ir daugelis išsilavinę, dirbdami įvairiose amerikiečių įstaigose. Dėl to visi darbai vyko planingai, o pačios Lietuvių dienos praėjo sklandžiai, sudo-mindamos ne tik visų kontinentų lietuvius, bet ir kitataučių spaudą, radiją ir televiziją. Koks didelis buvo šis užmojis, galime spręsti iš numatyto biudžeto — apie 600,000 dol.Ir kiek teko girdėti, deficito neturėta.
Jaunimo veikla
Lietuvių dienų renginių pagrindiniai židiniai buvo du: Jaunimo centras ir Illinois Universiteto Chicagoje patalpos, pasižyminčios savo erdvumu ir gausumu. Pirmasis renginys buvo jaunųjų dailininkų paroda. Ji jau birželio 21 d. buvo atidaryta Illinois meno, architektūros ir planavimo rūmuose, ant kurių plevėsavo lietuviška trispalvė. Tai buvo pasigėrėtinas jungtinio darbo vaisius. Šios parodos organizavimo komiteto pirmininkė — B. Šontaitė, pavaduotoja — A. Baukutė, grafikos tvarkytoja — D. Čepulytė, katalogo — R. Černius, patarėjas — V. Virkau. Gražiai talkino ir galerijos vadovė L. Brad-ley. Paroda buvo įvairi: tapyba, fotografija, keramika, litografija, piešiniai. Dalyvavo mūsų jaunieji menininkai iš įvairių vietų ir kraštų. Iš JAV: D. Blynaitė, E. Butėnas, J. Čiurlionis, A. V. Eivaitė, T. Gaidelis, S. Gruzdys, R. Janušaitis, J. Kapa-činskas, J. Krapkauskienė, J. Karuža, D. Kizlauskas, L. Lipaitė, J. Markevičius, A. Michiulis, Kr. Pabedinskas, M. Strasevičius, R. Žukauskas, L. Beresnevičius, R. Končiūtė, V. Šonta, J. Patra; iš Anglijos: Mastei-ka; iš Kanados — Kr. Pikūnė, Sn. Šileika, A. Šalkauskas; iš Argentinos — O. Katinaitė.
Jaunųjų dailininkų parodą gražiai pavaizdavo gausiai iliustruotas katalogas. Nemažą susidomėjimą sukėlė parodos atidarymo dieną kai kurie paveikslai rodomi kompiuterio ekrane.
Jaunųjų talentų vakaras
Mūsų jaunimas turėjo progos pasireikšti ne vien meno parodoje, bet ir vokaliniame, instrumentaliniame ir vaidybos mene per jaunųjų talentų vakarą, įvykusį liepos 2 d. Bismarck viešbutyje Chicagos miesto centre.
Jau einant į tas patalpas buvo malonu stebėti didžiojoje iškaboje lietuviškai išrašytus žodžius: "Sveikiname atvykusius". Niekad anksčiau nėra tekę matyti panašaus lietuviško užrašo šiame viešbutyje.
Jaunųjų talentų vakarą suorganizavo komitetas, į kurį įėjo: K. Am-butas, R. Dirvonis, Br. Juodelis, J. Kapačinskas, R. Kemėžaitė, V. Kleiza, D. Stankaitienė, susiradę dar ir talkininkus — A. Krasauską ir V. Luką. Šis dailininkas labai daug triūsė Lietuvių dienose, atlikdamas įvairius meninius darbus, piešdamas plakatus, puošdamas programas ir scenas.
Programą atliko jaunimas iš įvairių kontinentų. Jai vadovavo Eug. Butėnas, J. Jakštytė ir J. Kapačinskas, "Antrojo Kaimo" aktoriai, įnešę daug malonaus humoro. Dalyviai pradžioje gėrėjosi B. ir Z. Prašmutaičių ir L. Čižauskaitės estradinėmis dainomis, pritariant pianu ir gitara. Visos dainininkės iš Melbourno, Australijos. Jauna pianistė V. Krasauskaitė, atvykusi iš Calgary, Kanados, patraukliai paskambino Mendelsono ir savo pačios kūrinius. Stud. K. Ivinskis, a.a. prof. Z. Ivinskio sūnus, padainavo Maironio, B. Brazdžionio ir kitų kūrinius vienas ir su P. Gylio talka, pritariant gitaromis. Melodijas buvo priderinęs pats K. Ivinskis. R. Ku-likauskaitė . iš Los Angeles atliko modernų baletą, kuris žiūrovams buvo neįprastas, bet domino savo naujumu. Ji esanti pamėgusi šios rūšies šokį, nes jis duodąs daugiau galimybių improvizuoti.
Čiurlionio ansamblio kanklininkų kvartetas — E. Muliolytė, A. Bankai-tytė ir R. Urbaitis, — atvykę iš Cle-velando, džiugino svečius tautinėmis melodijomis, kurių buvo išmokiusi O. Mikulskienė. Kanklininkės buvo pasipuošusios tautiniais drabužiais.
Malonaus juoko sukėlė "Antro Kaimo" aktorių įtarpai, kaip, pvz., E. Butėno pasikalbėjimas su "kišenvagiu" R. Stakausku. Iš Detroito atvykusi A. Šepetytė patraukė dalyvių dėmesį, atlikdama muzikinius numerius solo fleita ir fortepijonu, palydint N. Kupstaitei. Chicagoje naujas dalykas buvo pantomimos programa, kurią atliko P. Rajeckas iš New Yor-ko. Jis susilaukė bene daugiausia plojimų. Daug ką ypač sudomino jo pavaizdavimas kelionės į Lietuvą. N. Kupstaitė, neseniai atvykusi iš Lietuvos, skambino Čiurlionio ir Liszto kūrinius. Chicagos jaunimo ansamblis "Vaiva", vadovaujamas muz. F. Strolios, pasireiškė jaunuoliška, humoristine vaidyba.
Publikos buvo daug, vyravo jaunimas. Po meno programos įteikta žaidynių žymenys. Vadovavo V. Adamkus. Po to buvo šokiai.
Pasaulio jaunimo kongresas
Illinois universiteto pastatuose miela buvo matyti gausiai susirinkusią mūsų studentiją į savo penktąjį kongresą. Jį atidarė rengėjų atstovė K. Kemėžaitė. Buvo lietuvių jaunuolių iš 16 valstybių ir tiek pat vėliavų, sustatytų scenoje. Dėmesį traukė ir scenoje sustatytos 48 tuščios kėdės, ant kurių buvo užrašytas vardas okupuotoje Lietuvoje laikomo politinio kalinio. Jaunimas norėjo pabrėžti, kad tie kaliniai nėra užmiršti ir kad jie dalyvauja jaunimo kongrese.
Fortepijonu, vadovaujant A. Eituty-tei, sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai. Po to Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas G. Aukštuolis pasveikino suvažiavusius, primindamas, kad kongreso tikslas bus įsijausti į savo lietuvišką kilmę ir aptarti uždavinius.
PLB pirm. V. Kamantas sveikinimo žodyje atkreipė dėmesį, kad naujai išrinktoje PLB valdyboje yra asmenys, anksčiau darbavęsi su jaunimu, kaip M. Drunga, A. Gečys, B. Jasaitienė, M. Lenkauskienė, R. Kudukis ir T. Remeikis. Kalbėtojas visus prašė uoliai remti lituanistinės katedros įsteigimą Illinois universitete, kuris dabar davė patalpas jaunimo kongresui; skatino mylėti Lietuvą ir pasišvęsti lietuviškiems reikalams.
Jaunimo kongreso rengimo komisijos pirmininkė V. Abariūtė paminėjo, kad dabar pagrindinis tikslas yra į-traukti mūsų jaunimą į lietuvišką darbą — pagal šio kongreso mintį: žinok, iš kur kilęs, kur eini ir kaip ten patekti. Ji supažindino ir su būsimąja kongreso programa bei su kongreso rengimo komiteto nariais.
Gražiu lietuvišku žodžiu kongresą sveikino kiekvieno krašto mūsų jaunimo pirmininkai. Australijos lietuvių vardu kalbėdama B. Prašmutaitė. prašė VI jaunimo kongresą rengti Australijoje. Kalbėjo A. Mikučionytė iš Argentinos, L. Puodžiūnas iš Anglijos, V. Plioplys iš JAV, V. Ber-sėnaitė iš Kanados, V. Slotkus iš Kolumbijos, J. Vaičaitytė iš Prancūzijos, A. Šleivys iš Urugvajaus, L. Kairytė iš Vokietijos. Kongrese dalyvavo ir Italijos bei Venecuelos lietuvių jaunimo atstovai. V. Abariūtė, pakartojusi Lietuvių dienų šūkį: "Vienybėje su kovojančia tauta", parodė scenoje tuščias kėdes, primenančias okupanto laikomus lietuvius -sąžinės kalinius ir pabrėžė, kad "mes juos laikome savo garbės svečiais". Paminėtos pavardės ir naujai suimtųjų: kun. A. Svarinsko, J. Sadūno, kun. S. Tamkevičiaus. Skatinta jų niekad neužmiršti.
Su dideliu džiaugsmu buvo priimtas raštiškas sveikinimas iš okupuotos Lietuvos jaunimo. Sveikinime pabrėžiama, kad mus visus riša karšta Lietuvos meilė, visi jaučiamės vienos minties. Lietuvos jaunimas džiaugiasi išeivijos jaunimo darbais: "Jūs — mūsų balsas pasaulyje; teskamba jis garsiai. Telaimina jus Dievas. Padėkite, kad mūsų vieninga veikla vestų mus į Lietuvos laisvę. Išgirskime Kudirkos balsą "Kelkitės'. . ."
Pagrindinę paskaitą skaitė iš Kolumbijos atvykęs Vacys Kęstutis Slotkus. Kalbėjo tema "Jaunimas — su kovojančia tauta. Prieš kokius uždavinius mes stojame". Gėrėjomės jo erudicija ir lietuvių kalba. Slotkus pabrėžė, kad visi esame ta pati lietuviška šeima, su nerimu žiūrinti į ateitį. Esame lietuviai, ir to nepakeisime nei mes, nei mūsų vaikai; esame iš tėvų paveldėję lobį, kurio gali pavydėti kitų tautų jaunimas. Bet meilė Lietuvai negali būti skiepijama baime ar prievarta, o tėvų pavyzdžiu. Lietuvos jaunimas verčiamas galvoti prieš savo įsitikinimus ir tai tesukelia neapykantą okupantui. Taip pat jaučiamas nepakantumas ir užsienio lietuvių jaunimui, kuris nepadeda siekti laisvės.
Paskaitą baigė Sibiro lietuvių sukurtu poezijos posmu, kuriuo išreiškiamas laisvės ilgesys.
Rasa Lukoševičiūtė, atvykusi iš Kanados, savo paskaitoje skatino kelti Lietuvos vardą savo krašte demonstracijomis, veržimusi į kitataučių leidžiamą spaudą, dalyvavimu politinėje veikloje. Bet taip pat reikia rūpintis ir mūsų kultūriniu gyvenimu: organizuoti kursus, sudaryti rašytojams sąlygas kurti, steigti dramos, tautinių šokių branduolius, lietuvių klubus studentijai, veikti su darbininkija, profesinėse sąjungose. Kiekvienas lietuvių kilmės asmuo turi rasti vietą lietuviškoje veikloje. Be to, svarbu ugdyti organizacijų vadus. Privalome auklėti jaunimą, suprantantį lietuvių išeivijos uždavinius. Turime gyvai prisiminti savo tikslus ir stengtis juos įgyvendinti. Reikia peržiūriti tautinių vertybių skalę; nesibijoti neribotų darbo valandų, be reikiamo atlyginimo, vadovautis pasišventimu ir pasiaukojimu.
Kun. K. Trimakas supažindino su jaunimo užpildyta anketa. Nebuvę miela patirti, kad tik vienas iš šešių pasisakė kasdien kalbąs lietuviškai savo tarpe. Tik vienas iš 13 mėgstąs rašyti lietuviškai. Pusė susitinkanti su lietuviais, kiti bendraują su kitataučiais. Du trečdaliu jaunimo domisi Lietuva. Didžiausias procentas Lietuva besidominčių yra Vokietijoje. Vienas iš penkių yra lankęsis Lietuvoje. Daugelis skaitą lietuviškas knygas, bet esą ir tokių, kurie per metus neperskaitę nė vienos knygos.
Jaunimo kongrese dalyvavo 120 atstovų. Jų amžius tarp 16 ir 35 metų. Iki liepos 4 d. jaunimo kongreso nariai, dalyvavę savo renginiuose ir Lietuvių dienų programoje, liepos 4 d. išvyko į savo stovyklą Oberlino kolegijoje, Ohio.
Į stovyklos programą įėjo mišios, A. Čiuberkio ir R. Giedraitytės surežisuotas vaidinimas, D. Šaulio nagrinėjimas lietuvių tautos kilmės, "Antro Kaimo" vaidinimas, laužas. A. Smitui vadovaujant, analizuota tautiniai uždaviniai ir sunkumai. Dar buvo Grandinėlės koncertas ir lietuvių skaidrių montažas. Vadovaujant D. Šauliui, pavaizduotas Lietuvos atgimimas politikoje, kariuomenėje, švietime, religijoje, žemės ūkyje ir t.t. Liepos 8 d. buvo skirta žmogaus teisėms. Neseniai atvykusieji iš okupuotos Lietuvos supažindino su dabartine padėtimi, ypač su jaunimo situacija. Tos dienos vakaras buvo skirtas susikaupimui, prisimenant tautos tragediją bei trėmimus. Vadovas — kun. A. Saulaitis. Dar buvo kūrybos vakaras. Liepos 9 d. skirta nagrinėti tautiniams ryšiams. Užbaigta laužu ir talentų pasirodymais.
Liepos 10-15 d. — lietuviško jaunimo studijų dienos Trent universitete Ontario, Kanadoje. Čia diskutuota tautinės vertybės, sąmoningo lietuvio bruožai, veiklos svarba tautai. Nagrinėta, ką veikti kultūrinėje, visuomeninėje, politinėje srity. Tai ne vien paskaitos, bet ir diskusijos būreliuose bei pratvbos.
Liepos 16 ir 17 d. — išvyka į Torontą, o liepos 18-20 d. tolimesnės studijos Trent universitete, nagrinėjant įvairių kraštų veiklos sąlygas, išsirenkant naują valdybą, aptariant tolimesnės veiklos būdus, metodus, pasidalinant patirtimi.
Pagaliau liepos 21-24 d. — kongreso užbaiga Montrealy. Programoje: spaudos konferencija, šokiai, turistinės kelionės, banketas, mišios katedroje.
Kaip matome, jaunimo kongreso programa plati, gana ilga, turininga, jaunimui patraukli ir gerai suplanuota.
Meno parodos
Antrosios pasaulio lietuvių dienos buvo itin gausios meno ir kitomis parodomis.
Savo įvairumu ir turtingumu itin pasižymėjo lietuvių dailininkų paroda Čiurlionio galerijoje, Jaunimo centre. Čia iš įvairių kontinentų dalyvavo apie 50 dailininkų su 82 kuriniais, atliktais įvairia technika ir įvairiomis temomis: aliejus, akvarelė, varis, akrilis, ofortas, tempera, keramika, majolika, metalas, litografija, medžio raižiniai, medvilnė, skaldytas stiklas. Kūriniai įvairiausių stilių — nuo realizmo iki abstrakto. Parodą atidarė galerijos direktorė V. Aleknienė. Čiurlionio galerijos globos komiteto pirm. kun. J. Vaišnys pasidžiaugė, kad pirmą kartą čia taip plačiai dalyvauja pasaulio lietuviai dailininkai.
Iš tikrųjų retai kada paroda pasižymi tokiu dailininkų gausumu. Čia su savo kūriniais dalyvavo šie JAV lietuviai dailininkai: P. Aleksa, A. Algminas, M. Ambrozaitienė, V. Ba-lukienė, A. Dargis, A. Eivaitė, M. Gaižutienė, V. Ignas, E. Kepalaitė, Pr. Lapė, E. ir A. Marčiulioniai, R. Mozoliauskas, Br. Murinas, N. Palubinskienė, J. Paukštienė, I. Pe-terienė, L. Pūkelis, Z. Sodeikienė, M. Stankūnienė, A. Sutkuvienė, L. Urbonas, R. Viesulas, A. Valeška, V. Vizgirda; iš Kanados — J. Bakis. J. Račkus, A. Tamošaitis; iš Australijos — J. Baukus, V. Kapočiūnas. L. Kraucevičiūtė, Eva Kubbos, I. Pocienė, L. Urbonas; iš Urugvajaus # — L. ir A. Cibulskiai, A. Dorelis, A. Stanevičius; iš Prancūzijos — Pr. Gailius, V. Kasiulis, Ž. Mikšys; iš Anglijos — E. Gaputytė; iš Suomijos — R. Houtari.
Illinois universiteto patalpose buvo surengta turtinga ir patraukli lietuvių tautodailės paroda. Jai buvo gauta Montgomery galerija. Parodą atidarė Lietuvių tautodailės instituto vadovė A. Veselkienė. Vicekonsule Marija Kraučūnienė pasidžiaugė, kad ši paroda — lyg atvira kraičio skrynia, parodanti mums šimtmečiais sukurtus liaudies meno lobius. Lietuvių dienų rengimo komiteto vice-pirm. Br. Juodelis pažymėjo, jog tautodailė yra vienas iš lietuvybės išlaikymo elementų — ir lobis, kurį galime rodyti kitoms tautoms.
Parodon įžengusį lankytoją tuoj sudomino manekenai, aprengti tautiniais drabužiais. Gausu buvo margučių, šiaudinukų, juostų, mezginių, drožinių, gintaro dirbinių, audinių, keramikos ir kitų darbų, kuriuos sukūrė ir sunešė apie 50 žmonių. Tik gaila, kad vasarą studentams ir profesoriams atostogaujant, negausūs buvo lankytojai iš paties universiteto.
Vieno iš mūsų pirmaujančių dailininkų — Pr. Domšaičio — kūrinių parodos vyko net dviejose vietose: foto menininko Algimanto Ke-zio, S.J., įsteigtoje "Galerijoje" ir dail. A. Valeškos studijoje.
Viena iš aktualiausių parodų buvo "Aušros" šimtmečio ir pogrindžio spaudos paroda, kurią Br. Kviklys suruošė Jaunimo centre. Čia buvo apie 1000 eksponatų. Pusė nuotraukų ir paveikslų, o kita pusė — laikraščių, žurnalų, knygų, kartais net labai retų, kaip "Aušros", "Varpo", "Tėvynės Sargo" numeriai. Viskas atrodė pavyzdingai sutvarkyta.
Net septynios Jaunimo centro klasės buvo paskirtos įvairių kraštų Lietuvių Bendruomenės veiklai. Čia savo nuotraukas ir kitus įdomesnius eksponatus atsiuntė lietuviai, kurių atstovai dalyvavo PLB seime. Daug sutelkta dėmesio vertos medžiagos, tik gaila, kad šios parodos nebuvo tinkamai garsinamos ir mažai telankomos.
Jaunimo centre buvo dar Pasaulio lietuvių archyvo dokumentų ir laiškų parodėlė, organizuota Č. Grincevi-čiaus, filatelistų draugijos "Lietuva" pašto ženklų paroda ir Lietuvos monetų paroda. Balzeko lietuvių kultūros muziejus surengė istorinę lietuvių imigracijos parodą. Ten pat vyko ir Lietuvos istorinių žemėlapių paroda.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas
Lietuvių dienų metu Chicagoje įvyko ir šeštasis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės siemas, kuriam skirta daug laiko — nuo birželio 26 iki birželio 30 d. ir dar šiek tiek vėliau. Prieš seimą pradedant, prie Lai svės kovų paminklo atlikta susikaupimo valandėlė. Iškilmę organizavo K. Milkovaitis, gausiai dalyvaujant šauliams. A. Polikaitis trimitu sugrojo lietuvišką melodiją. Prie paminklo buvo išrikiuota apie 20 vėliavų. Žemaičių trio — Varaneckienė, Underienė ir Stravinskienė — vadovavo, giedant JAV ir Lietuvos himnus. Aukurą uždegė Lietuvių dienų vadovai dr. A. Razma, dr. P. Kisielius ir PLB pirm. V. Kamantas. Iš 18 valstybių atvykę delegacijų nariai sunešė po puokštę gėlių, iš kurių sudarytas vainikas ir padėtas prie paminklo. Maldoje kun. J. Borevičius priminė laisvės kovotojų auką. Suskambėjo giesmė.
Po to visi ėjo į žemutinę Jaunimo centro salę, kur buvo atidaryta Br. Kviklio surengta draudžiamos spaudos paroda. Kultūros tarybos pirm. I. Bublienė pažymėjo, kad paroda išryškins spaudos vaidmenį mūsų istorijoje. Pagrindinį žodį tarė "Draugo" red. kun. Pr. Garšva, pabrėždamas, kad jokia tauta dėl savo spaudos neturėjo pakelti tiek vargo, kaip mes, lietuviai, kuriems teko ir tenka rizikuoti savo nuosavybe ir net savo gyvybe. Priminta vysk. Valančius, dr. Basanavičius, dr. Kudirka, spauda brandinę tautą nepriklausomybei. Br. Kviklys pastebėjo, kad mūsų spauda yra laisva tik už Lietuvos sienų.
Seimo posėdžius pradėjo jo rengimo komiteto pirm. dr. P. Kisielius, savo įžangos žodyje konstatuodamas, kad susirinkome širdimi lankyti Lietuvą. Mūsų didieji uždaviniai: siekimas Lietuvai laisvės ir pastangos išlaikyti lietuvybę išeivijoje. Tuos Liet. Bendruomenės uždavinius jau yra apibrėžęs jos kūrėjas prel. M. Krupavičius. Apgailestavo, kad ne visa išeivija susijungė Bendruomenėje, bet ji nepalūžo, netgi yra sustiprėjusi. Atkreipė dėmesį, jog anapus Atlanto tauta stebės mūsų darbus ir pabrėžė, kad seimo darbų eiga vyks laikantis šūkio "Vienybėje su kovojančia tauta". Seimo posėdžiui vadovauti pakviesta M. Lenkauskienė.
Jautrų įspūdį darė scenoje išrikiuotos 18 vėliavų tų kraštų, iš kurių atvykę delegatai. PLB pirm. V. Kamantas dėkojo seimo ir Lietuvių dienų organizatoriams, ypač dr. P. Kisieliui ir dr. A. Razmai. Pažymėjo, kad susirinkome pasidžiaugti gyvąja išeivija. Dr. A. Razma, Lietuvių dienų rengimo komiteto pirm., džiaugėsi, kad nenuskendome laisvųjų tautų prabangoje. LB išvystė didelį gyvas tingumą. Kiekvienas dalyvis gri-vo miestą sustiprėjęs dvasia ir atsinaujinęs. Paprašyta atsistoti delegacija iš Argentinos, Saudi Arabijos. Australijos, Belgijos, Brazilijos. Anglijos, Italijos, Vokietijos, Kolumbijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Urugvajaus, Venecuelos, JAV. Delegacijų nariams buvo parengti stalai su jų valstybės vardo įrašu.
Pirmajame posėdyje pagrindinę paskaitą skaitė daugelio knygų autorius dr. Vytautas Vardys tema "Lietuva istorijos tėkmėje. Sovietinis laikotarpis". Prelegentas priminė tragišką Lietuvos likimą. Kunigaikščiai buvo sukūrę didelę valstybę, bet nebuvo organizuotos tautos. Dabar mums rūpi jos dabartis. Pažymėjo, kad jau 64% Lietuvos žmonių gyvena miestuose. Kaimas sunaikintas. Ten daugiausia liko seneliai. Jaunimas veržiasi į miestus, kurie darosi kosmopolitiniai. Sunkiose okupacijos sąlygose Lietuvoje gimimų procentas tapo net žemesnis negu JAV. Pramoninė, moralinė, socialinė transformacija paveikė moralę. Rusų jau yra 8%, o valdančioje partijoje net 18*£. Okupacija sukūrė naują valdančiųjų klasę. Po keturių dešimtmečių lietuviai yra priversti įsijungti į sovietinę sistemą. Valdančioji klasė apiplėšimu pralenkia Kudirkos aprašytus caro valdininkus. Monotonija ir biurokratija įveisė alkoholizmą. Skyrybų procentas ima pralenkti net Ameriką. Išsiskiria kas trečia šeima. Komunistinė sistema daro žmones cinikais ir oportunistais.
Bet Lietuva spiriasi prieš okupanto užmačias. Vyksta kova. Pasipriešinimą rodo tie 36,000 parašų po prašymais paleisti kun. A. Svarinską. Daug pasako 150,000 parašų, prašant grąžinti Klaipėdos bažnyčią. Pasipriešinimo dvasia, sujungta su ištikimybe religijai, užangažuoja daug tūkstančių lietuvių — darbininkų, intelektualų, jaunimo, kuris ypač gyvas. Nėra kito tokio krašto už geležinės uždangos, kur išeitų tiek daug pogrindžio laikraščių.
Prelegentas išvardino ilgą politinių kalinių sąrašą ir pabrėžė, kad prievartinė sovietų kultūra bei jų antrarūšė industrializacija kainavo šimtus tūkstančių gyvybių, suskaldė tautą, ją naikindama brolžudybės provoka
PLB seimo garbės prezidiumo dalis. Iš kairės dr. A. Razma, gen. kons. J. Daužvardienė, vysk. V. Brizgys, dr. P. Kisielius. Nuotr. J. Tamošaičio
cijomis. O vis dėlto Lietuva, net ir šiose sunkiose aplinkybėse, nėra palaužta.
Seimo posėdžiuose padaryti platūs pranešimai apie įvairiose srityse nuveiktus darbus. Išklausyta pranešimų iš įvairių valstybių. Pareikšti pageidavimai PLB valdybai ir kraštų valdyboms.
Įdomų žodį tarė "Pasaulio lietuvio" redaktorius Br. Nainys, gilindamasis į LB ir Vliko pažiūrų susikryžiavimą. Politinės veiklos problemas išsamiau nagrinėjo Alg. Gureckas, o apie kultūrinės veiklos gaires kalbėjo dr. K. Keblys. Į jaunimo veiklą gilinosi K. Sušinskas. Aptartos lėšos. Pažymėtina, kad PLB pajamos 1982 m. pasiekė net 406,693 dol. Priimti nutarimai švietimo, kultūros, organizacinės veiklos ir politinio darbo srityse. Pareikštas pritarimas Afganistano patriotų laisvės kovai ir specialia rezoliucija pasisakyta prieš negimusių kūdikių žudymą.
Gyvą susidomėjimą sukėlė Vliko ir PLB bendras pareiškimas, pasirašytas pirmininkų dr. K. Bobelio ir inž. V. Kamanto, kur sakoma: "Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto atstovai, susitikę Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimo proga, sutarė bendro respekto, lygiateisiškumo ir kooperacijos dvasioje tartis dėl Lietuvos laisvinimo veiklos. Numatyta, kad artimoje ateityje abejų institucijų valdybos paskirs po tris asmenis tokio pasitarimo detalizuotam paruošimui. Paruošus planą, abi valdybos susitinka bendrai veiklai nustatyti".
Tą pareiškimą seimo dalyviai birželio 30 d. sutiko su dideliu entuziazmu, ypač scenoje pamatę abudu pirmininkus. Dr. K. Bobelis tvirtai pareiškė, kad mes "sutarėme bendrai dirbti ir dirbsime". Inž. V. Kamantas pasakė, kad ši diena jam labai laiminga, nes galėjo paduoti ranką bendram darbui.
Renkant naują PLB valdybą,buvo sudaryti du sąrašai: JAV-bių ir Kanados. Nuspręsta balsuoti ne už atskirus asmenis, bet sąrašais. Balsavime dalyvavo 111 atstovų. Už JAV sąrašą balsavo 68, už Kanados — 43. Į naują valdybą išrinkti: M. Drunga, A. Gečys, B. Jasaitienė, V. Kamantas, R. Kudukis, M. Lenkauskienė ir T. Remeikis. Į kontrolės komisiją — M. Šilkaitis, A. Rugienis, J. Urbonas. Į garbės teismą — dr. P. Kisielius, V. Kleiza, A. Raulinaitis, J. Danys, V. Izbickas.
Naujos valdybos vardu kalbėjo dr. T. Remeikis, padėkodamas už mandatą vadovauti laisvai tautos daliai, kuri neatskiriama nuo visos tautos ir kuri turi teikti pagalbą pavergtiesiems. Pažymėjo, kad naujoji valdyba susideda iš asmenų, augusių Vokietijoje, o mokslus ėjusių Amerikoje. Joje — ateitininkai, skautai, santariečiai. Tai liudija tų demokratinių grupių bendradarbiavimą. Pabrėžė, kad dėmesys tautai bus lygiai svarbus, kaip ir išeivijai.
Pavėlavus prelegentui kun. Pr. Gaidai atskristi iŠ Toronto, buv; sukeista programa ir įvestas A. Ki-žienės parengtas montažas iš patriotinės prozos ir poezijos "Aušroje", minint jos šimtmečio sukaktį. Atsidarius scenai, skardėjo B. Pakšto ragelio melodijos ir D. Polikaičio pianino garsai. Tautiniais drabužiais pasipuošusios mergaitės ir bernaičiai pasakojo apie "Aušros" pasirodymą, jos skleistą mintį. Sol. A. Buntinaitė dainavo "Aušros" poezijos kūrinius, virtusius dainomis. Pabaigai, įsijungus ir visai salei, sudainuota "Lietuviais esame mes gimę".
Po to senosios valdybos vardu pirm. V. Kamantas padėkojo dr. K. Bobeliui už dalyvavimą seime, pasigėrėjo darnesnės veiklos perspektyvomis, pažymėjo reikalą steigti lituanistikos katedrą ir plėsti "Pasaulio lietuvį"; padėkojo seimo ir Lietuvių dienų rengėjams, atvykusiems iš tolimų šalių delegatams, buvusios valdybos nariams.
Pagaliau atskridęs red. kun. dr. Pr. Gaida skaitė paskaitą apie "Aušrą" kaip kelrodį dabarčiai, primindamas juodas Lietuvos dienas, kai po 1863 m. sukilimo buvo uždarytos visos (150) parapinės mokyklos. Toje tamsoje, ilgėdamiesi šviesos, lietuviai savo slaptąjį laikraštį pavadino "Aušra". Jos pradininkai buvo jauni: 21-25 m. amžiaus. Tik dr. Jonas Basanavičius buvo vyresnis. "Aušra" ėjo 3 metus ir 4 mėnesius. Išėjo 40 numerių 29-se sąsiuviniuose. Prenumeratorių turėjo 69-300. Buvo ir prieš "Aušrą" lietuviškų laikraščių, bet daugiau religinio pobūdžio, o "Aušra" gi išėjo su nauja tautine vizija — prikelti politiškai sunykusią tautą, ruošti ją laisvei. Dabar Lietuva vėl sutemose. Kai susikirto "Aušros" žmonių pažiūros, laikraštis sužlugo. Tai pamoka mums eiti vieningu keliu į Lietuvos išlaisvinimą. "Aušra" buvo kuklių idealistų užmojis, be kurio gal nebūtume turėję nė Vasario 16-osios. Mūsų uždavinys — užgrūdintiems kovoje, sukurti naują, laisvą Lietuvą.
Pažymėtina, kad PLB seimas ir Lietuvių dienos buvo birželio 26 d. pradėtos su vysk. V. Brizgio kon-celebruotomis mišiomis Švč. Marijos Gimimo bažnyčioje ir T. Pauliaus Baltakio, O.F.M., pamokslu. Užbaigos pamaldos liepos 3 d. buvo Quigley South seminarijos erdvioje bažnyčioje, kurią pripildė iš visų pasaulio šalių suvažiavę lietuviai. Į bažnyčią įnešta apie 30 vėliavų. Procesijoje ėjo apie 40 kunigų, vysk. V. Brizgys ir Chicagos kardinolas Joseph Bernardin, asistuojami kun. dr. V. Rimšelio, kuriam buvo pavesta tvarkyti pamaldas. Jis buvo paruošęs ir pamaldų leidinį su Kryžių kalno vaizdu viršelyje ir su įrašu "Vienybėje su kovojančia tauta". Mišių maldos kalbėta lietuviškai, išskyrus dalis, kurias turėjo atlikti kardinolas.
Į bažnyčią įžygiuojant, skambėjo "Pulkim ant kelių". Vysk V. Brizgys paskaitė popiežiaus sveikinimą, kuriuo reiškiami geriausi linkėjimai ir viltys, kad šios festivalio dienos sustiprins lietuviuose ryžtą pasilikti ištikimais savo lietuviškos kultūros tradicijoms, kurios pagrinde yra krikščioniškos ir kurios giliai atspindi tikrąją tėvynės dvasią.
Kard. J. Bernardin savo pamoksle pagyrė lietuvius, suminėjo didžiuosius šio kongreso įvykius — operos pastatymą, dainų šventę. Priminė Lietuvos kankinius — kun. A. Svarinską ir kun. Tamkevičių — tikinčiųjų persekiojimus. Reiškė džiaugsmą, kad lietuvių kultūra rodo didelį gyvestingumą; linkėjo susilaukti taikos ir ramybės, kurių pagrinde yra religija. Baigė lietuviškais žodžiais: "Telaimina Dievas lietuvių išeiviją. Testiprina lietuvius vergijoje. Teat-veda visus į laisvės šviesą".
Maldų prašymus skaitė jaunimas. Nešant duonos ir vyno aukas, buvo ant altoriaus atnešta Lietuvos žemės žiupsnelis, LKB kronikos knyga ir iš gintaro sukurti trys kryžiai — Vilniaus simbolis.
Gilų įspūdį paliko Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos choro giesmės. Po pamaldų buvo vaišės, kuriose dalyvavo gen. kons. J. Daužvar-dienė, LB valdyba, iš Washingtono svečiai, Lietuvių dienų vyriausi rengėjai. Kardinolui kun. dr. M. Rimšelis ir dr. A. Razma įteikė tuos gintarinius Vilniaus kryžius ir šešis tomus angliškos Lietuvių enciklopedijos. Dėkodamas kardinolas pažadėjo keletą kartų metuose savo straipsniuose priminti Lietuvą.
Po pamaldų Chicagos kardinolas J. Bernardin su lietuviais veikėjais. Iš kairės: dr. V. Rimšelis, M.I.C., dr. P. Kisielius, dr. A. Razma, L. Kojelis, gen.kons. J.Daužvardienė. Nuotr. Z. Degučio
Opera "7 Lituani"
Vienas iš pagrindinių meninių renginių Lietuvių dienose buvo opera "I Lituani", kur susirinko arti 4000 žiūrovų. Ši Ponchiellio opera yra pasaulinio garso, Italijoje statyta apie 40 kartų ir vaizduojanti lietuvių kovas už laisvę — pagal A. Mickevičiaus poemą "Konradas Valenrodas". St. Santvaro vertimas — sklandus, muzika skambi. Reikėjo nemaža ryžto, statant šią operą, nes unijų kainomis, išlaidų susidarė gal apie 100,000 dol.
Šiame spektaklyje buvo pilnas simfoninis orkestras. Dirigentas — jaunas, talentingas muzikas Alvydas Va-saitis. Ypatingo dėmesio nusipelnė choras iš 61 dainininko. Į talką jiems atėjo dar 4 dainininkai iš Dainavos ansamblio. Ilgų plojimų susilaukė Dana Stankaitytė. Savo balso skambumu daugelį stebino sol. Alg. Brazis, dainavęs Metropolitam operoje ir pasiliekąs pajėgus net ir vyresniame amžiuje. Vaidilos vaidmeniui visada gerai tinka sol. Jonas Vaznelis. Iš Kanados buvo atsikviestas sol. Rįmas Strimaitis. Gerai pasirodė ir čikagiškiai Bern. Prapuolenis, Margarita Momkienė. Visi buvo gerai pasiruošę, vadovaujant muzikams J. Govedui, A. Gečui ir E. Sakadols-kienei.
Iš Italijos atsigabentos dekoracijos stebino savo tikroviškumu ir menišku lygiu. Dail. V. Vijeikis dar įvedė prieš sceną permatomame ekrane patriotinių skaidrių vaizdus, suderintus su operos nuotaikomis. Senovės laikams pritaikytą baletą suorganizavo choreografė balerina Violeta Ka-rosaitė. Jame pasirodė 23 jauni šokėjai. Scenos pakeitimai, vadovaujant K. Oželiui, vyko nuostabiai greit ir sklandžiai. Iš New Yorko atsigabenti kostiumai buvo aniems laikams priderinti. Kai kuriuos eskizus kostiumams paruošė dail. V. Vijeikis. Girdėjosi net ir iš atvykusių operos pasiklausyti kitataučių šilti atsiliepimai. Šis spektaklis — didelis nuopelnas mūsų operos valdybos: V. Radžiaus (pirm.), V. Momkaus, J. Vidžiūno, R. Graužinienės, V. Ža-deikienės, A. Putriaus.
Daug lėmė tai, kad Kultūros tarybos pirm. I. Bublienė sustiprino finansinę pusę, pati rinkdama mecenatus, ir operos pastatymą parėmė Illinois menų taryba, Lietuvių fondas, atsirado net 21 tūkstantininkas ir daug kitų mecenatų. Tai didelis išeivijos lietuviu meninis laimėjimas. (Ponchielli operos "Į Lituani" spektaklį, pastatytą 1981 m. pavasarį, išsamiai yra apibūdinęs S t. Santvaras. Žr. Aidai, 1981, Nr. 6. — Red.)
Dainų šventė
Nesunku įsivaizduoti įspūdį, kai erdviame Illinois universiteto paviljone suplaukė 8000 žiūrovų, 1600 choristų ir 200 šokėjų į Dainų šventę. Tai paliko visam gyvenimui neužmirštamus atsiminimus ir sukėlė pasididžiavimą, kad mes, lietuviai, galime tokius renginius suorganizuoti.
Dainų šventė pradėta vėliavų įnešimu. Su palyda, orkestrui grojant maršus, buvo įneštos JAV, Kanados ir Lietuvos vėliavos. Paskui žygiavo 12 lituanistinių mokyklų ir 33 suaugusių chorai: iš Brazilijos, Kanados (Hamiltono, Londono, Montrealio, Toronto), Brooklyno, Sunny Hills, Baltimorės, Chicagos, Clevelando, Southfieldo, St. Petersburgo, Los Angeles, Omahos, New Yorko, Roches-terio, New Britain, VVaukegano, VVa-terburio, Brocktono, Philadelphijos, Detroito, Lemonto.
Prieš kiekvieną chorą buvo nešamas stambus plakatas su choro ir miesto pavadinimu. Garbės svečiais buvo sen. Charles Percy, Illinois universiteto kancleris, vysk. V. Brizgys, gen. kons. J. Daužvardienė, PLB pirm. V. Kamantas, dr. A. Razma ir Dainų šventės rengimo komiteto pirm. sol. V. Momkus.
Malonią staigmeną padarė JAV prezidentas R. Reaganas, pašaukęs telefonu Lietuvių dienų komiteto pirmininką dr. A. Razmą. Telefoninis pasikalbėjimas vyko per garsintuvą, ir visi girdėjo, kai prezidentas apgailestavo, kad negalėjo atvykti. Įvertino lietuvių įnašą į JAV gyvenimą. Linkėjo sėkmės dainų šventei ir susilaukti dienos, kai dainų šventė bus laisvoje Lietuvoje. Šventės rengimo pirm. V. Momkus pasveikino visus susirinkusius, reikšdamas viltį, kad ši iškilmė visuomet liudys mūsų gyvastingumą. Sen. Percy, sveikindamas lietuvius, pabrėžė, kad šis festivalis — tai nuostabus lietuvių išeivijos tautinio stiprumo ir sa-vo kultūros meilės įrodymas. Amerikos Balsas nuneš dainų šventės garsus į Lietuvą. Mes darbuosimės, kad Lietuvai būtų grąžinta laisvė, — kalbėjo sen. Percy. Gen. kons. J. Daužvardienė pažymėjo, kad ši šventė yra didinga demonstracija, vaizduojanti lietuviškos dainos jėgą.
Programos vedėja dr. V. Vasaitienė iškvietė ankstyvesnių dainos švenčių dirigentus. Susikaupimo minute buvo pagerbti mirę dirigentai ir choristai. Muz. Alf. Mikulskiui diriguojant, sugiedoti Lietuvos ir JAV himnai. Labai jautriai aidėjo jungtinio choro giedama "Malda už tėvynę" (J. Dambrausko).
Giliai sujaudino publiką, kai tūkstantinė choristų minia, palydint orkestrui ir diriguojant A. Jurgučiui, užtraukė "Lituanica" — Dariaus ir Girėno garbei (E. Gailevičiaus), Jaunimo giesmę (J. Naujalio, žodžiai Maironio), "Vai ir prijojo" (liaudies daina, J. Strolios), čia įsijungiant ir solistėms A. Pakalniškytei ir R. Mas-tienei. Jungtinio choro jėga buvo galinga, dainuojant "O Nemune" (Br. Budriūno, žodžiai B. Brazdžionio).
Naujo įvairumo įnešė liaudies instrumentų orkestras, atlikdamas J. Švedo rapsodiją "Klonių aidai", birbyne pritariant B. Pakštui, o kanklėmis — E. Muliolytei ir diriguojant E. Sakadolskienei. Viskas buvo patrauklu ir žavu. Tą patį galima pasakyti ir apie jungtinio moterų choro dainas: "Daržely rūtelės pražydo", "Augino močiutė", "Gale lauko toli". Šias liaudies dainas chorams perkūrė V. Jančys, VI. Jakubėnas, J. Tallat-Kelpša. Dirigavo D. Viskantienė. Prie jungtinio mišraus choro prisijungus solistams A. Pakalniškytei, R. Mastienei, A. Grigui ir diriguojant V. Verikaičiui, su orkestro palyda, itin stipriai skambėjo St. Šimkaus "Atsisveikinimas su tėvyne" (žodžiai A. Baranausko).
Antrąją programos dalį pradėjo jungtinis mišrus jaunių choras, diriguojamas F. Strolios, talkinant sol. A. Grigui ir dainų šventės orkestrui. Patraukliai sudainuota liaudies daina "Ganiau karves ant kalnelio". Be to, džiugino klausytojus dainos "Gegutė" (G. Gudauskienės), "Šlama šilko vėjas" (K. Žižiūno) ir jaudinanti Sibiro giesmė (muz. F. Strolios, žodžiai iš Sibiro maldaknygės).
Naujo įvairumo įnešė jungtinis vyrų choras, diriguojamas A. Gečo, vyrišku pajėgumu užtraukdamas "Balnok, tarne, bėrą žirgą" (A. Mikulskio), "Dainoj lilio čiūto" (liaudies daina, J. Tallat-Kelpšos), "Oi kad išauštų" (liaudies daina, J. Žilevičiaus). Pagaliau vėl pasirodė galingesnis jungtinis mišrus choras, diriguojamas J. Govedo, su liaudies dainomis "Beauštanti aušrrelė" (M. K. Čiurlionio), "Pasakyk, mergele" (J. Žilevičiaus).
Dainų šventė buvo praturtinta tautinių šokių pyne. Pora šimtų šokėjų, sudarytų iš įvairių grupių, vadovaujant N. Pupienei ir grojant A. Modesto diriguojamam simfoniniam orkestrui, išsiskleidę po erdvią areną, mikliai pašoko Kalvelį, Audėjėlę, Subatėlę. Sklandumu ir planingumu jie pelnė žiūrovų entuziastišką įvertinimą.
Dainų šventė baigta J. Naujalio sukomponuota Maironio "Lietuva brangi". Čia įsijungė aštuonių tūkstančių minia, su dideliu jautrumu giedodama meilę Lietuvai. Dainų šventė paliko neužmirštamą įspūdį. Patriotinę nuotaiką kėlė ir virš choro kabąs stambus Vytis, o estrados šonuose išrašyti šūkiai: "Vienybėje su kovojančia tauta". Aplink balkone buvo iškabinta gausybė Lietuvių dienų ženklų — plakatų, kuriuos publika gana greit įsigijo prisiminimui. Dail. V. Vijeikis i: dail. V. Lukas įnešė daug puošnumo į Lietuvių dienas.
Suaugusių choro repertuaro komisijoje buvo: V. Verikaitis, St. Gai-levičius, J. Govedas, J. Kazėnas, A. Mikulskis, D. Viskontienė. Jaunių chorui repertuarą parinko F. Strolia, V. Gudauskas, D. Polikaitis, O. Ra-zutienė, R. Šoliūnaitė, Pr. Zaranka. Dailų programos viršelį sukūrė V. Lukas.
Dainų šventė — daugelio darbščių žmonių vaisius. Rengėjų komisijos pirmininku buvo V. Momkus, vicepirm. — S. Džiugienė ir A. Modestas; sekr. — J. Bobinienė, ižd. — D. Dundzilienė. Muzikinė komisija — V. Verikaitis, F. Strolia, E. Saka-dolskienė; meninė priežiūra — dail. V. Vijeikio. Šventės leidinį redagavo D. Bindokienė, gaidas paruošė K. Skaisgirys, garsų sistemą tvarkė
Dainų šventės jungtinis choras. Nuotr. J. Kuprio
V. Jasinevičius, vidaus tvarką organizavo J. Žukauskas. Pagarba ir tiems gausiems chorams bei jų vadovams, atvykusiems iš įvairiausių miestų ir net iš įvairiausių kontinentų!
Literatūra, teatras, filmai, muzika
Šios Lietuvių dienos buvo labai turtingos kultūriniais renginiais. Jau birželio 25 d. Jaunimo centre įvyko ypatingai turiningas literatūros vakaras. Čia dalyvavo mūsų pirmaujantieji dailiojo žodžio kūrėjai. Poetas Kazys Bradūnas skaitė savo eilėraščių ciklą "Prie alsuojančios žemės", o taip pat iš savo knygų apie Čiurlionį, Donelaitį, Gediminą. Jis sudomino klausytojus taip pat eilėraščiais iš savo naujai rašomos knygos "Prierašai", kur prie ištraukų iš šv. Jono evangelijos ir Lietuvių katalikų Bažnyčios kronikos jungia savo poetiškus komentarus. Beletriste Birutė Pūke-levičiūtė buvo patraukli skaitiniais iš "Aštuonių lapų" ir "Devinto lapo". Dramaturgas Algirdas Landsbergis skaitė ištraukas iš savo naujos komedijos "Onos veidas", laimėjusios LB Kultūros tarybos dramos konkursą. Jo gyvas humoristinis žodis juokino klausytojus.
Birželio 27 d. buvo liaudies muzikos rečitalis, atliktas kanklininkės solistės Mirgos Bankaitytės Chicagos centriniuose bibliotekos rūmuose.
Kanklininkė stebino dalyvius savo sugebėjimais.
Birželio 29 d. įvyko filmų vakaras jaunimo centre. Rodyta išeivijoje susukti filmai. Birželio 29 d. tautiniuose namuose Clevelando vyrų oktetas, vadovaujamas R. Babicko, atliko estradinio pobūdžio dainas. "Antras Kaimas" taip pat davė keletą spektaklių. Vaidybinė humoristi-ka daugiausia lietė Lietuvių Bendruomenę.
Sporto žaidynės
Antrosiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse mūsų sportininkai gana stipriai pasireiškė. Žaidynės buvo pradėtos birželio 26 d. 2 vai. erdviame Illinois universiteto stadione. Įspūdingai įžygiavo apie 500 mūsų rinktinių sportininkų. Buvo nešamos tų kraštų vėliavos, iš kurių atvyko sportininkai. Aišku, plevėsavo ir Lietuvos vėliava. Buvo 22 sportininkų vienetai. Organizaciniam komitetui vadovavo V. Adamkus. Išsirikiavę sportininkai davė priesaiką, panaudodami tekstą iš 1938 m. olimpinių žaidynių Kaune: "Prisiekiame būti ištikimi Lietuvių Tautos siekimams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę . . . Te Visagalis mums padeda".
Priesaikos tekstą perskaitė Milvydas iš Australijos. PL dienų rengimo komiteto pirmininkas dr. A. Razma sveikindamas iškėlė sporto reikšmę. V. Adamkus linkėjo ugdyti sportinę sritį. Sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai, iškelta speciali žaidynių vėliava. Į žaidynes atvyko iš Chicagos 10 komandų, iš Cicero — 2, iš Toronto 4 ir po vieną iš Los Angeles, Bostono, Detroito, Hamiltono, Baltimorės, New Yorko, St. Peters-burgo ir Clevelando.
Sporto žaidynėse stipriausiai buvo atstovaujamas krepšinis. Susidarė net 39 komandos. Krepšinio meisteriu tapo Toronto "Aušra", nugalėjusi Detroito "Kovą". Stipriai reiškėsi ir aus-traliečiai. Tinklinio meisterio titulas teko "Neries" komandai (Chicaga). Lauko tenise — nugalėtojas E. Andrulis iš Toronto, o moterų — R. Jasaitytė iš New Yorko.
Į lengvosios atletikos varžybas susirinko 150 sportininkų. Pirma vieta teko Toronto "Aušrai", antra — Clevelando "Žaibui", trečia — Chicagai, ketvirta — Detroitui. Stalo teniso varžybose dalyvavo 30 sportininkų. Pirmavo kanadietis A. Sauno-ris. Šachmatų laimėtojas — čikagietis dr. K. Jakštas. Raketbole buvo 25 dalyviai, plaukikų — 50. Stripriai pasireiškė futbolas.
Didelis laimėjimas
Šios Lietuvių dienos Chicagoje yra didelis mūsų laimėjimas. Lietuviai pasirodė sugebą pasireikšti visose kultūros srityse gana aukštame lygyje. Išryškėjo mūsiškių sugebėjimas organizuoti stambius renginius, panaudojant ankstyvesnį patyrimą ir amerikietiškose įstaigose dirbančiųjų metodus. Lietuvių dienų iniciatiorius ir organizatorius — Lietuvių Bendruomenė — išėjo dar labiau sustiprėjusi. Matant tūkstančius lietuvių iš įvairių miestų ir kontinentų, ypač jaunimui, įtaka buvo gaivinanti. Šia proga taip pat įvyko daugybė suvažiavimų, pobūvių, pasitarimų . . .
Ypatingos istorinės vertės turės ir stambus leidinys "II Pasaulio lietuvių dienos", turįs 332 puslapių, apimąs visus Lietuvių dienų įvykius ir duodąs daug medžiagos apie įvairių lietuvių kolonijų chorus, sportininkus, jaunimo organizavimąsi, Lietuvių Bendruomenės veiklą. Daug darbo į jį įdėjo inž. Br. Nainys su savo talkininkais: R. Kasparu, O. Baršketyte, R. Kubiliūte, V. Grybausku, D. Bindokiene, V. Rociūnu, M. Remiene, J. Masilioniu, R. Kučiene, K. Dėdela, V. Luku. Reikšmingi ir kiti leidiniai, kaip "I Lituani", "VI JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė".
Šios Lietuvių dienos tai lyg kokia nauja gaivaus kraujo transfūzija į mūsų išeivijos organizmą. Apie jas buvo painformuota ir Lietuva. Lietuvių dienų programą rekordavo "Amerikos Balso" ir "Laisvosios Europos" radijo atstovai. Vatikano radijui telefonu iš Chicagos informacijas perdavė šio aprašymo autorius.
Juozas Prunskis
|
|
|
|