Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DR. ADOLFO DAMUŠIO PASTABOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. T.   
Po paskaitos koreferentas dr. Adolfas Darnusis pasidžiaugė įdomia literatūriniais personažais perpinta ir su sąmojum pateikta dr. K. Skrups-kelio paskaita. Sutiko su paskaitininko paminėtu Simono Daukanto raginimu, kad laikas lietuviui nulipti nuo pečiaus ir pozityviai įsijungti į audringą ir šuoliais progresuojantį gyvenimą — ne romantizmu, bet vertingais darbais ir taiklia, išmintinga veikla. Koreferentas nebuvo iš anksto gavęs pilnos paskaitos teksto, o tik santrauką, kuri kiek skyrėsi nuo vėliau išvystytos paskaitos. Santraukoj dr. Skrupskelis apibūdino tautinio atgimimo nuotaikas ir padarė išvadas šiems laikams. Dr. Darnusis savo komentarais atsiliepė į tas išvadas. Tą dialogą čia ir pateikiame.

Dr. Kęstučio Skrupskelio išvados Lietuvių tautinis atgimimas turi ryškių tautinės romantikos momentų. Tautos meilė ir didžiavimasis jos praeitimi sudarė labai didelę Aušros idėjinės programos dalį. Tame judėjime taip pat yra tam tikro siaurumo, tuščio savęs garbinimo . . .

Tačiau tautinio atgimimo metu visur pabrėžiamas dar ir kitas momentas. Tautinė savigarba yra priemonė žmonių gerovei kelti. Žmogus, kuris pabunda lietuviškumui, tuo pačiu atbunda ir žmogiškumui. Daugelis pabrėžia glaudų ryšį tarp tautinio susipratimo ir savo žmogiškumo atstatymo . . .

Dabartinė padėtis labai panaši į tautinio atgimimo laikotarpio padėtį. Tie uždaviniai, kurie buvo anuo metu, tebėra ir dabar. Būtų svarbu ir šiuo metu pabrėžti tautiškumą, kaip priemonę žmogiškoms vertybėms siekti. Vienu atveju Lietuvoje jis yra taip vartojamas. Lietuvoje pasipriešinimas aklai ir aplinką griaunančiai industrializacijai yra tautinis - patriotinis uždavinys.
Panašiai turėtume kalbėti ir apie žmogaus teises, ir apie ekonominę gerovę, ir apie reikalą pralaužti krašto kultūrinę izoliaciją. Dabartinėse sąlygose lietuvių tautinė veikla yra priemonė universalesnėm vertybėm siekti.

Dr. Adolfo Damušio komentarai
1.    Žmogaus teisės. Tai taiklus pasirinkimas. Pasaulyje nėra autoriteto, kuris turi įgaliojimą žmogui, žmonių bendruomenei ar tautai paneigti laisvo apsisprendimo teises. Mūsų ir kitų tautų kovotojų už laisvę heroizmas savyje sutelkia tiek jėgos, kad išsivadavimas tiek iš svetimųjų vergovės, tiek iš savųjų neišmintingos priespaudos, atrodo, yra nesuvaldomas ir neišvengiamas. Jau ir mūsų tautoj šiuo metu yra nebe šimtai, bet tūkstančiai tokių laisvės kovotojų.

Antras šių laikų pavyzdys — Afganistano kovotojai, kurie kaunasi su reguliaria Raudonąja Armija daugiau kaip 5 metus.
Imperialistai prieina liepto galą. Pavergtųjų atsparumas didėja, kadangi jie pajėgia savyje sukelti ryžtą įsipareigoti vertingo tikslo labui. Tai sąžinės balso kelias, remiamas tiesos ir teisingumo siekimų. Kai tokia drąsi rezistencija intensyvės ir darysis masinė, prievartos ir melo amžius trumpės ir jų įtakos plotai siaurės.

2.    Ekonominė gerovė. Dvi aktualios sritys: A. socialinio teisingumo problema ir B. naujoji industrinė ekonominė idėja.

A. Socialinio teisingumo problema yra pirmaujanti pasaulyje, bet iš mūsų ji dar nesulaukė tinkamo dėmesio. Ne žmogus turi būti palenktas ūkiui, technikai, klasei, bet ūkis, technika, bendruomenė turi veikti taip, kad asmeniui padėtų vystytis, jo kūrybingumui bei talentams reikštis.

Bendroji gerovė, tarnyba žmonėms, piliečių teisės į būtiną medžiaginį aprūpinimą, į darbą, į ekonominę bei kultūrinę iniciatyvą grindžia taką demokratijos principo išplėtimui į socialinę, ūkinę ir kultūrinę sritis. Enciklika "Mater et Magistrą" kelia tarptautinio bendradarbiavimo ir savitarpinės pagalbos reikalą: pajėgios tautos ir valstybės turi padėti mažiau pajėgioms tautoms ir valstybėms.

B. Naujoji industrinė ekonominė idėja gali būti naudinga ir Lietuvos ateities ūkiui. Energiją teikia chemikalai bei sintetinės medžiagos gali būti pagamintos iš žemės ūkio žaliavų. Ateityje to reikėtų siekti ir Lituanistikos katedros reikia mūsų išeivijai, reikia ir pačiai Lietuvai. Išeivijai gera ir svarbu turėti pradines ir aukštesniąsias lituanistines mokyklas, bet reikia mūsų akademiniam jaunimui ir aukštojo mokslo lituanistikos studijų, kurios akademiniu požiūriu brandintų jų tautinę sąmonę, rengtų darbui lituanistinėse mokyklose, laikraščių redakcijose ir iš viso plačiame kultūriniame bei politiniame laisvinimo darbe. Kas valstybei Lietuvoje.

3. Okupuoto krašto kultūrinės izoliacijos problema. Žmogiškosios idėjos daugiausiai yra susijusios su kūrėjo pasaulėžiūra, taigi ir kūriniai turi pasaulėžiūrinių elementų. Tad kuriantis asmuo negali būti pajungtas valdančiųjų pažiūroms. Tokiais pagrindais, be abejo, prasilaužti pro geležinę uždangą oficialiu keliu niekad nebus įmanoma. Geriausia būtų ieškoti ryšio tiesiogiai su Lietuvoj kuriančiais asmeninis, teikti jiems literatūros, juos ir jų darbus pažinti, moraliai ir, kur įmanoma, materialiai remti ir su įais komunikuoti.
Tokių naujų idėjų iškėlimas ir ryžtingumo sužadinimas jas realizuoti būtų vertingi idėjiniai pagrindai, kilę iš mūsų lietuviško rūpesčio.
K. T.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai