— Lietuvių Katalikų Federacija šiuos metus paskelbė "Šv. Kazimiero metais". Visais atžvilgiais rūpinamasi prasmingai paminėti mūsų tautos šventojo 500 metų mirties sukaktį. Gauta žinia, kad Vatikanas išleidžia šv. Kazimiero garbei pašto ženklą, nupieštą dail. Romo Viesulo. Centrinis jubiliejaus komitetas, kuriam vadovauja Vytautas Volertas, organizuoja kelionę į Romą. Ten kovo 4 dieną Šv. Petro bazilikoje pop. Jonas Paulius II laikys iškilmingas jubiliejines mišias ir pasakys pritaikintą lietuviams pamokslą. Taip pat ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Kanadoje lietuviai rengia šv. Kazimiero minėjimus. Ypač iškilmingi minėjimai bus Chicagoje vasario 25 d., New Yorke rugsėjo 2 d., Toronte Darbo dienos savaitgalyje ir kovo 4 d. Hartforde, Los Angeles ir kitur.
— Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — kunigas pranciškonas, žinomas istorikas ir mokslinių knygų autorius, "Šv. Pranciškaus varpelio" ilgametis redaktorius, pamokslininkas ir visuomenininkas, širdies priepuolio ištiktas (ruošiant šį Aidų numerį), mirė sausio 30 d. Palaidotas Šv. Jono kapinėse Brooklyne vasario 4 d. Apie jį plačiau bus ateinančiame Aidų numeryje.
— Kun. Sigitas Tamkevičius praėjusiais metais spalio mėnesį okupuotoje Lietuvoje nubaustas 6 metams kalėjimo ir keturiems metams ištrėmimo. Panašiai nubaustas ir kun. Alfonsas Svarinskas (7 metams kalėjimo ir 3 metams ištrėmimo). Jie abu kaltinami veiksmais prieš valdžią, bet iš tikrųjų pagrindėnė priežastis yra kiek uolesnis kunigiškų pareigų atlikimas. Tai mato ir Lietuvos katalikai, kurie valdžiai siunčia prašymus paleisti tuos kunigus su tūkstančiais parašų.
— JAV prez. Ronald Reagan praėjusiais metais gruodžio 10 dieną paskelbė "Žmogaus teisių diena". Ta proga pasakytoje kalboje prezidentas paminėjo persekiojamus okupuotos Lietuvos katalikus. Gruodžio 12 d. jam lankantis New Yorke, įvairių tautynių grupių atstovai susitiko su prezidentu.
— Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vicepirm. dr. Tomas Remeikis liudijo Senato užsienio reikalų komitetui, kuriam vadovauja sen. Charles Percy. Įteiktame rašte suminėti vėliausi žmogaus teisių pažeidimo atvejai Lietuvoje. Taip pat reikalauta Sovietų kolonizaciją Pabaltijyje iškelti Jungtinėse Tautose.
— Vyriausiojo Lietuvo Išlaisvinimo Komiteto valdyba 1984 metus paskelbė "Vliko sukaktuviniais metais". Šių metų būvyje kviečiama daugiau skirti dėmesio Vlikui bei jo atliekamiems darbams.
— Alė Rūta (Arbienė) už romaną rankraštyje "Pirmieji svetur" sausio 22 laimėjo Draugo romano konkurso 2000 dol. premiją. Laureatė yra plačiai žinoma rašytoja, išleidusi įvairių literatūrinių žanrų 19 knygų. Ji gyvena Santa Monica mieste, Californijoje. Premija bus įteikta Los Angeles gegužės 20 d. Premijos mecenatė — Jadvyga Zdanavičiūtė-Pupelienė.
— Dr. Kajetonui Čeginskui, gyvenančiam Muenchene, Vokietijoje, paskirta visuomenininko 500 dol. premija. Premiją skiria Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrijos sudaryta komisija. Mecenatas — kun. dr. Juozas Prunskis.
— Dr. Kazys Pemkus išrinktas Ateitininkų Federacijos vadu. Dvasios vado pareigoms išrinktas kun. dr. Valdemaras Cukuras. Valdybos rinkimai vyko raštu. Pareigoms pasiskirstyta Ateitininkų namuose Lemonte. Iki šiol Ateitininkų Federacijai vadovavo Juozas Laučka.
Lietuvių Fronto Bičiulių valdyba,
išrinkta korespondenciniu būdu, sausio 22 d. Chicagoje pasiskirstė pareigomis: pirmininkas — Bronius Nainys, vicepirm. lėšoms telkti — Juozas Baužys, vicepirm. informacijai — Česlovas Grincevičius, sekretorius — Stasys Džiugas, valdybos narys — Vladas Sinkus.
— Linas Kojelis, Baltųjų Rūmų ryšininkas etniniams reikalams, nuoširdžiai atlieka savo pareigas. Jo įtaka Baltuosiuose Rūmuose yra labai žymi. Jam lankantis Chicagoje sausio 15 d., lietuviai veikėjai surengė vaišes, po kurių pasikalbėta apie Baltųjų Rūmų štabo sudėtį bei veiklą. Savo pareigas Linas Kojelis apibūdino taip: "... būti prez. Ronald Reagano akimis ir ausimis etninėms grupėms, o taip pat ir prezidento balsu į jas". Tai labai daug. Tokios įtakingos vietos dar nėra turėjęs joks lietuvis.
— Pedagoginis Lituanistikos institutas Chicagoje sausio 28 d. Jaunimo centre paminėjo savo 25 metų gyvavimo sukaktį. Jis buvo įsteigtas Domo Veličkos iniciatyva 1958 metais. Institute pamokos yra dėstomos šeštadieniais.
 Stasys Lozoraitis.
miręs 1983 gruodžio 24 d. Romoje.
Velionis gimė 1898 m. rugsėjo 5 d. Kaune. Jo tėvas Motiejus Lozoraitis buvo žinomas lietuvių patriotas, veikėjas. Sūnus pradėtą gimnazijos kursą Kaune, baigė Voroneže. Vėliau teisę studijavo Berlyno universitete. Tarnybinį darbą pradėjo vidaus reikalų ministerijoje. Netrukus buvo paskirtas ministrų kabineto kanceliarijos viršininku ir reikalų vedėju. 1923 m. perėjo į užsienio reikalų ministeriją. Buvo Lietuvos pasiuntinybės Berlyne patarėjas, paskui — pirmasis sekretorius. 1929 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Vatikane pirmuoju sekretorium. 1932 m. pakeltas užsienio reikalų ministerijos politinio departamento direktorium, o 1934 - 1938 m. buvo užsienio reikalų ministras. 1938 metais paskirtas Lietuvos nepaprastu pasiuntiniu ir įgaliotu ministru Italijai. Stasys Lozoraitis išgarsėjo iškilaus diplomato gabumais, sumaniai gindamas Lietuvos reikalus. Daug keliavo po Vakarų Europos sostines, dalyvaudamas įvairiose derybose. Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos ir svetimų valstybių ordinais. 1940 m. užsienio reikalų ministras J. Urbšys St. Lozoraitį paskyrė diplomatijos šefu. Po karo iki mirties gyveno Romoje, iš ten Lietuvos reikalais lankydamas kitus kraštus. Lankėsi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
