Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIBERALIZMO IDĖJOS LIETUVOJE 19 AMŽIAUS PRADŽIOJE PDF Spausdinti El. paštas
Lietuva, o ypatingai Vilnius, 19 amžiaus pradžioje tapo vienu stambiausių liberalizmo centrų rusų imperijoje. Liberalinių idėjų banga prasiskverbė į Rusiją kartu su Napoleono kampanija, įgaudama čia plačią vystymosi eigą. Vakarų liberalizmas rėmėsi įvairiais principais, o visų pirma sąžinės, žodžio, spaudos, jungimosi į draugijas laisve, asmens ir turto neliečiamybe. Liberalinės idėjos rado palankią dirvą intelektualinėje Vilniaus atmosferoje. Miestas buvo, greta Peterburgo, įžymiausias kultūros centras visoje rusų imperijoje, turėjo Europoje išgarsėjusį universitetą, stambų inteligentijos sluoksnį, plačiai žinomas mokslines draugijas, be to, daugelį aukštos reputacijos laikraščių ir leidyklų. Vilniaus miestas buvo savotiška jungtis tarp Vakarų Europos ir Rusijos sostinės. Jo šviesuomenė buvo plačiai susipažinus su europietiškomis idėjinėmis srovėmis, o Vilniaus profesoriai, dailininkai ir universiteto stipendininkai susidurdavo Vakaruose su liberalizmo šulais. Vilniaus bibliotekos ir knygynai atsigabendavo didelius kiekius naujausių prancūzų ir vokiečių politinės literatūros spausdinių.

Reikšmingą įtaką liberalinės minties vystymuisi Lietuvoje padarė Benjaminas Franklinas. Šio garsaus kovotojo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės, o taip pat ir žymaus mokslininko raštus galima čia buvo surasti beveik kiekvienoje apsišvietusioje šeimoje. Žinomas Vilniaus knygų pardavėjas Adomas Zavadzkis pabrėžė 1922 metais, kad išleista Berlyne 1792 m. Franklino autobiografija buvo viena labiausiai skaitomų knygų Lietuvoje.

Liberalizmo idėjų lopšys buvo masonų ložės, kurios veikė tuo metu visoje Europoje, o taip pat stambesniuose Rusijos miestuose. Daugelis Vilniaus masonų ložės veikėjų palaikė asmeniškus ryšius su Vakarų Europos masonais. Žinomas Vilniaus masonas garsus gydytojas Jokūbas Šimkevičius priklausė daugeliui Prancūzijos masonų ložių. Vilniaus masonų vadovai užmezgė glaudžius ryšius su žinomo masoniško veikalo Makbenak autorium Vokietijoje Fridrichu Lindneriu ir kitu žymiu vokiečių masonu — Heinrichu Ludenu.

1815 - 1822 m. Lietuvoje buvo 13 masonų ložių (Vilniuje, Raseiniuose ir Ukmergėje). Jos subūrė dvasinę inteligentiją. Formaliai ložės nebuvo legalios. Tačiau, kaip rašė universiteto rektorius Tvardovskis, "jos egzistavo be valdžios įgaliojimo, bet ir be opozicijos iš jos pusės". Didelės reikšmės čia turėjo caro Aleksandro I liberalizmo labui padarytos nuolaidos. Ložės skleidė laisvės, lygybės, religinės  tolerancijos  idėjas,  rėmė labdarybę, mokslą, švietimą, suteikdavo stipendijas asmenims, važiuojantiems į užsienį dirbti mokslinio tyrimo darbą. Gausiausia narių skaičiumi Vilniuje ložė Stropus Lietuvis kėlė taip pat baudžiavos panaikinimo ir teismų demokratizacijos reikalus.

Tuo pačiu metu pasireiškė Vilniaus masonų tarpe naujoviški siekimai, pvz., panaikinimas daugelio ritualų ir hierarchijos ložėse, priartėjimas prie platesnių visuomenės sluoksnių. Jokūbas Šimkevičius sukūrė ložę, vadinamą Reformuotas Stropus Lietuvis. Ši ložė skleidė švietimą Vilniaus amatininkų tarpe, bandė sukelti visuomenės susidomėjimą technikos pasiekimais Vakaruose, diskutavo santykių tarp dvaro ir kaimo pagerinimo klausimą.

Plačios liberalinės pažiūros pasireiškė veikiančioje atskirai nuo masonų Šubravcų (Nenaudėlių) Draugijoje. Ji buvo sukurta Vilniuje 1816 m. ir veikė viešai, nors nebuvo valdžios formaliai legalizuota. Šubravcų kodeksas skelbė, kad draugija kovos su visuomenės ydomis bei su korupcija valstybinėse įstaigose. Draugija propagavo raštingumo išvystymą, mokyklų kūrimą žemesniems visuomenės sluoksniams. Vienas svarbiausių, labai būdingų liberalizmui tikshj buvo Šubravcų siekimas suaktyvinti viešąją nuomonę. Tai siejosi su liberalų principais, būtent, kad visuomenė turi reikšti savo nuomonę, ir spauda savo ruožtu yra pašaukta organizuoti viešosios nuomonės kovą už individo laisvę.

Šubravcų idėjos atsispindėjo jų leidžiamame satyriniame laikraštyje Wiadomosci Brukoive (Gatvių žinios). Šis laikraštis smerkė baudžiavą, išjuokė stoką kultūrinių įpročių visuomenėje ir valdininkų paperkamumą. 1817 metų sausio mėnesį laikraštis įsidėjo straipsnį Mašina valstiečiams mušti. Autorius aprašė projektą mašinos, kuri išspręstų valstiečių paklusnumo problemą, nes "iš nemušto valstiečio nieko gero būti negali". Straipsnyje rekomenduojama mašina, girdi, patobulintų fizinės bausmės kaimiečiams vartojimą. Straipsnyje, be abejo, atsispindėjo liberalinės idėjos, kurios tuo metu sklido Lietuvoje ryšium su šlėktų seimeliuose vykstančiais aktyviais debatais baudžiavos panaikinimo klausimu.

Straipsnis Mašina valstiečiams mušti gyvai paveikė viešąją opiniją. Laikraščio numeris, kuriame šis straipsnis buvo paskelbtas, pasiekė nenumatyto iki šiol Lietuvoje laikraštinio tiražo — 3000 egzempliorių. Tiek pat egzempliorių buvo Spektatoriaus — garsaus anglų satyrinio laikraščio tiražas. Straipsnis Mašina valstiečiams mušti buvo perspausdintas Peterburge einančiam laikrašty Ruskij lnvalid, o jo fragmentai pasiekė Vakarų Europos spaudą.

Šubravcai veikė legalumo ribose, vengdami liesti politikos problemas. Nepaisant to, Aleksandrui II pasitraukus iš liberalių pozicijų, Šubrav-cų Draugijos veikla 1822 m. tapo uždrausta. Suimtas buvo draugijos sekretorius Juozas Kačkovskis, buvo uždarytas laikraštis Wiadomosci Brukotoe (Gatvės Žinios).

Tuo pačiu metu prasidėjo rusų vyriausybės akcija prieš masonų ložes. 1822 m. rugpjūčio 1 dieną pasirodė Aleksandro II dekretas, kuris įsakė "uždaryti visas slaptas draugijas, egzistuojančias masonų ložių ar kitais pavadinimais". Visi Lietuvos masonų ložių dokumentai ir reikmenys buvo valdžios konfiskuoti, ir dalis jų sunaikinta. 1822 metų pabaigoje visos masonų ložės Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose nustojo egzistuoti. Gan trumpa jų veikla paskatino liberalizmo dvasios ir universalių idealų plėtimą inteligentijos tarpe Lietuvoje.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai