Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ATGIMIMO ŠVIESA PDF Spausdinti El. paštas
LB Kultūros tarybos pirmininkės Dalios Kučėnienės žodis, VI-ajame Mokslo ir Kūrybos simpoziume atidarant dailės parodą.
VI-ojo Mokslo ir kūrybos simpoziumo proga pabiro 17 parodų, reprezentuojančių beveik šimtą dailininkų šioje istorinėje lietuvių dailės šventėje.

Atidarome parodą pavadinta: ATGIMIMO ŠVIESA. Kalbėdami bendra kalba, kaip siūlė kard. Vincentas Sladkevičius, ir būdami viena tauta, per daugelį metų sielojomės geležinės represijos pasekmėmis. Tačiau šviesa prasiskverbė ir pro geležines, ir pro mūrines pertvaras, apšviesdama ir byrančią Brandenburgo sieną, ir mokslininkų suvažiavimą. Tauta, atsigręžusi į savo istoriją, į savo įšalo žemės kančias, į savo pokario metų praradimus, į savo dvasinių bei fizinių pergyvenimų raidą, atgimsta kūryboje naujomis varsomis. Ideologiniai prižiūrėtojai nepajėgė išnaikinti ar ištrinti iš atminties gyvojo ryšio su tautos praeitimi nei gimtinėje, nei išeivijoje.

Ilgai galvojau, kas sudaro tą mūsų etnologinę individualybę, tuos mūsų sakrališkus ženklus ir mūsų tautos savimonę, kuria išsiskiriame iš kitų tautų. Jei tikrai esame unikalūs, tai toks savitumas yra akivaizdus ir iškabintuose paveiksluose.

Lietuviškoji dailė, muzika ir literatūra — tai trys Žemynos dukros, užaugusios lygumų bei miškų lyrinėje gamtoje, pagoniškų aukurų, kryžių ir rūpintojėlių žemėje, dainuojančios monotoniškas liaudies dainas, pasakojančios lyriškai graudžią praeitį, plėšiančios santūriomis mistiškai rimtomis spalvomis šiuos sakralinius ženklus, kuriuos simboliškai išskaity-sime ir šios dailės šventės kūriniuose.
Apie lietuviškojo būdo santūrumą, konservatyvumą su humoru bylojo rašytojas K.Donelaitis būro Slunkiaus žodžiais:

Žinom, juk kad ratas senas pamaži besisukdamas
Tą daugsyk apgauna, kuris vis ritasi šokdamas,
O kiek sykių sutrūksta jis pirmiau besisukdamas!
Kuinas taipogi rambokas vis žingine žengdamas
Kartais dar toliau uždėtą nuneš naštą
Kaip tas žirgas, durniuodamas ir piestu šokinėdamas,
O kiek sykių dar ir iškados sau pasidaro!


Iš tautos savimonės, iš savitų šaltinių sėmėmės jėgos, su kuria sugebame rezistuoti, sugebame kurti nors ir be laisvos žemės po kojomis, o šiandien sugebėjome parodyti nuostabų dailės derlių.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai