Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MENAS PDF Spausdinti El. paštas
Ryškiausias Amerikos meno reprezentantas

Ryškiausias Amerikos meno reprezentantas Metropolitan muziejus New Jorke atšventė savo 75 metų egzistavimo sukaktį. Visa eilė parodų suruošta pagal amerikietišką skonį, būtent — ne tam tikromis epochomis, bet, pavyzdžiui, šūkiu: kas geriausiai patinka septyniasdešimt metų žiūrovui. Čia matei olandų autorius šalia romantiškųjų vingių, Viktorijos laikų skonio paveikslus, kai kuriuos senuosius klasikus etc

Muziejus yra nepaprastai išaugęs ir savo penkiuose rūmuose jau nebeišsitenka. Jo turtai vertinami vienu milijardu dolerių. Su jais gali lygintis nebent Luvro ir Vatikano meniniai turtai. 1935m. buvo prie jo įsteigtas Witney muziejus. Žymi amerikiečių skulptorė Mrs. Witney 1943m. paskyrė 2,5 mil. dolerių pastatyti geriausiam šių dienų meno muziejuj, kuris tinkamiausiai reprezentuotų amerikiečių meną. Gretimai rasi ir kita pagal amerikiečių skonį: jei nori, gali klausytis muzikos salėj puikiausios klasinės muzikos, žiūrėt) filmų, sekti meno parodas ir aiškinimus, domėtis seniausiais ir įvairiausais muzikos instrumentais, net paskutinėmis mados naujienomis etc.

Prezidento rūpesčiu norima muziejų padaryti tikrą tautos muziejų, prieinamą visiems gyventojų sluogsniams.

Šiaurės meno paroda

Frederiksborge, Danijoje, buvo suruošta jaunojo Šiaurės meno paroda, suorganizuota vad. „Šiaurės" menininkų susivienijimo. Tuo būdu siekiama kultūrinius trijų šiaurės kraštų (Danijos, Norvegijos ir Švedijos) ryšius padaryti dar šiltesnius.

Rado vertingus freskus

Prie Triero katedros daromi kasinėjimai davė netikėtų vaisių: rasta didžiulė iš 4-jo šimtmečio bazilika, kuri gali savo impozantiškumu lygintis su Kolno katedra. Bazilikos lubos ir  choras  išpuoštas  freskais,  kurie savo meniniu vertingumu praneša net garsiuosius Pompėjos freskus.

Estas laimėjo Stradivarijų   *

Nuostabusis Paganini, kitaip dar vadinamas „Velnio smuikininku", ligi šiol neturėjo sau lygių. Prie jo ^šiuo metu arčiausiai priartėja smuikininkas Jaša Haifez Amerikoje, o Europoje — 32 metų amžiaus estas DP smuikininkas A u m e r e, šiemet be konkurencijos laimėjęs Miuncheno operos, šiuo metu geriausios visoj Vokietijoj, koncertmeisterio vietai užimti paskelbtą konkursą. Drauge su koncertmeisterio pareigomis jis gavo taip pat naudotis Bavarijos valstybės nuosavybe, Stradi-varijaus smuiku.

Tačiau jis neužmiršta ir DP stovyklų, ypač ten, kur yra jo tautiečių estų ar iš vis baltų. Jo rankose smuikas išduoda nuostabius garsus, kurių nuo Paganinio laikų pasaulis jau seniai nėra girdėjęs. Ar pavyks jam tapti Paganinio įpėdiniu, parodys ateitis.
Estai turi ir daugiau pasaulinio garso menininkų, kaip grafikas Viiraitas, smuikininkė Liivak ir kt.

Meno gyvenimas Vengrijoj

Nepaisant sunkių laikų meno gyvenimas Vengrijoj vėl atkunta. Žymusis smuikininkas Tahudis Menuhinas surengė smuiko koncertą Budapešte ir kelis Šveicarijoje, kur griežė Brahmsą ir Beethoveną, kitas pasižymėjęs smuikininkas, Magyar Tarnas, suruošė visą eilę smuiko koncertų Bukarešte, Istambule, Kaire ir Aleksandrijoj, pianistė Vera Rat-kai koncertavo Šveicarijoj, Prancūzijoj ir JAV.
Visi teatrai veikia. Tapytojai suruošė tautinę parodą ir plataus masto grafikos parodą, kuri persikėlė į Ciurichą, Florenciją ir iš ten į JAV.

Pavojuj „Paskutinė Vakarienė"

Garsusis Leonardo da Vinci freskas, „Paskutinė Vakarienė" yra pavojuj, kad jo nesunaikintų drėgmė. Jį manoma įtvirtinti stipria medžiaga ir pergabenti į saugesnę vietą.

Plečia Meno Rūmus Miunchene

Miuncheno Meno Rūmuose karinė valdžia daugiau patalpų perleido valstybinei paveikslų galerijai, kuri juose išstatė Rubenso, Van Dycko, Tiziano ir kt. darbus.

Latviai ruošia dainų dieną

Šiemet gegužės pabaigoj latviai numato surengti didelę dainų šventę Esiingene. Numatoma, kad dalyvaus apie 500 choristų.

Estų lėlių teatras

Augsburge, Haunsteteno stovykloje, estai įrengė lėlių teatrą, kuriam vadovauja Oskaro Schiaru, muzikinę dalį tvarko Juris Mandoe.

Latvių kultūros fondas

Latvių švietimui ir menui remti pereitais metais ir šiemet paskyrė visą eilę piniginių premijų — už geriausius literatūros veikalus, teatrinius pastatymus etc. Fondo veikla yra, palyginti, gyva ir plati.

Karo žala italų menui

Italų žinovų tvirtinimu, karo padaryti italų menui nuostoliai yra menkesni, negu išsyk buvo galima laukti. Italų archeologo Doro Levio apskaičiavimu, didžiausią nuostoli sudaro netekimas Mantegnos freskų Padujoj, Tiepolos freskų Valmara-nos rūmuose. Vienzoje, Melozzos sienoj tapytų paveikslų Forly, 50 freskų Pompėjuj, Campo santo freskų Pizoje, mozaikos Mesinos katedroje ir kitų ne tokių žymių.

Ar mėgstama modernioji muzika?

Viena britų įstaiga, norėdama patikrinti, ar klausytojai mėgsta moderniąją muziką, apklausė Schlezwig-Holsteine 626 muzikos mėgėjus, kurį iš moderniosios muzikos meisterių jie labiausiai mėgsta. Daugiausia balsų gavo, pasirodo, pusiauklasikas Richardas Strausas su savo „Rožių kavalierium". Antroji vieta teko operai ,,Elektra", toliau eina kiti modernistai, kaip Hindemithas, "Weilis, Pfitzae-ris ir kt.

Rusų kompozitorius Šeštakovičius

komponuoja naują operą, pavadintą „Jaunoji gvardija'.
— Šiemet muzikos pasaulyje iškilmingai švęsta rusų kompozitoriaus Aleksandro Skriabino 75 metų gimimo sukaktis. Kompozitorius mirė 1915 metais. Ta proga išleidžiamas ištisas naujas jo fortepiono kūrinių leidimas.

Reta muzikinė biblioteka  

Britų Muziejus nutarė nupirkti iš vokiečio muzikos veikalų leidėjo Pauliaus Hirscho jo iš 15.000 atskirų leidinių susidedančią muzikinę biblioteką, vieną iš geriausių visame pasaulyje. Už ją sumokėta 120.000 svarų sterlingų. Savininkas dar 1936 metais paliko Vokietiją ir išsikėlė į Angliją. 50.000 svarų sumoka pati britų vyriausybė. Bibliotekoj yra gausu įvairių muzikinių unikumų.

Teatras rusų zonoj

Šiuo metu rusų zonoj Vokietijoj nuolatos vaidinimus rengia 76 teatralų kolektyvai. Daugiausia jų yra Saksonijoj. Beveik visi yra išlaikomi miestų savivaldybių.

Teatrų sąjunga Šveicarijoje

nutarė visokiais būdais padėti vokiečių artistams: drabužiais, maistu, kostiumais etc. Pirmoji stambesnė siunta pasiųsta Berlyno teatralams. Britų įsteigta draugija „Gelbėkite Europą" iki 1947 metų vokiečių kultūrininkams ir kt. pasiuntė iš Anglijos 25 000 maisto siuntinių. Šveicarai kasdien 360.000 vokiečių vaikų šelpti pasiunčia po 40 tonų maisto produktų, suaukotų šveicarų gyventojų.

Moderniosios prancūzų tapybos paroda

Prancūzų, moderniosios tapybos paroda pereitais metais rugsėjo ir spalio mėnesiais išstatyta Baden-Badene, paskiau Berlyne ir galiausiai Vienoje, kovo mėnesį buvo atidaryta taip pat Miunchene, Meno Rūmuose. Joje duodama apžvalga nuo Manėt ir impresionizmo ligi Picasso ir pačios jaunosios modernistų kartos. Miunchene paroda išplėsta apie 40 kūrinių, tarp kurių yra du Manėt pagrindiniai darbai, būtent „Pusryčiai atelier" ir „Bar-k a" su tapančiu paveikslą Monet, be to, Cėzanne, Gaugino, Van Gogho, Denis, Guillaumino, Picasso, Monet, Renoir, Toulouse — Lautrec Vuillard ir Matisse darbų. Iš viso Miunchene buvo išstatyta apie 200 paveikslų.

Parodos Paryžiuj

Paryžiaus Meno Rūmuose suruoštoj 38 rudeninėj modernistų parodoj Picasso, Braąue ir Matisse pralenkė savo naujaisiais darbais Pierre Bonardas, išstatęs 12 visai naujų paveikslų. Nūdieniniame prancūzų mene vyrauja „grynoji tapyba", vad. surrealizmas, realistinė srovė ir trečioji, mėginanti pirmąsias dvi „suderinti". Jų visų būdingiausi atstovai ir pasirodė šiemetinėje Salon d'Automne parodoje.

Gyvą atbalsį sukėlė taip pat Aristido Maillot, Bernardo Naudin ir Mallet-Stevens parodos, parodžiusios visą eilę meisterių kūrinių, atėjusių tiesiai iš ate-lie|. Gausūs šį kartą buvo ypač skulptoriai. Iš jų pažymėtinas Carl Longuet su savo „Paminklu išlaisvintam Paryžiui".

Vokietis tapytojas Paryžiuje

Vienas vienintelis vokiečių tapytojas, prasimušęs į prancūzų publikos eiles, šio sezono pradžioj buvo Helmutas Ko1lė, išstatęs Prancūzų Galerijos 3 salėse savo tapybos paveikslų parodą. Prancūzų kritika parodą įvertino gana palankiai, nepaisant, kad šiaip jau vokiečiai — net ir menininkai — prancūzų labai nemėgstami.

Naujas posūkis Prokovjevo kūryboj

Nebeištverę iš nostalgijos, rusų emigrantai rašytojai Ivanas Buninas ir muzikas Sergiejus Prokovjevas nutarė grįžti į tėvynę. Prokovjevas yra vienas iš moderniosios rusų muzikos kūrėjų. Savo pirmąją kompoziciją parašė 5,5 metų, vėliau sukėlė daug skandalų savo muzikos modernumu. Rusų revoliucija nepadarė jam jokios įtakos. Gorkio nuvestas prie tuometinio švietimo komisaro Luna-čarskio, su to pagalba gavo leidimą iškeliauti į JAV, iš kur sugrįžo tik po 15 metų. Ten išsižadėjo Sovietų pilietybės ir parašė savo žymiausį to meto muzikinį veikalą „Meilę trims citrinoms".

Dabar savo muzikos kūryboj išgyvena didelį posūkį. Išsižadėjęs modernizmo ir senojo nichilizmo, parašė 3 naujus stambius kūrinius: Penktąją simfoniją, Odę karo galui ir pagal Tolstojaus romaną operą „Karas ir taika". Kritikai linki, kad tai, ką davė Glinka savo operomis, Prokovjevas duotų muzika dabar savo tėvynei.

Filmų literatūros užuomazga

Prancūzijoje gyvai rūpinamasi sukurti — šalia tradicinių essay ir stiliaus kritikos — taip pat „septintojo meno literatūrą". Ten leidžiami visa eilė filmos propagandai skiriamų žurnalų, knygų ir kitų tos rūšies leidinių.

Vienas iš svarbiausių iš jų yra rašytojo Andrė Malraux parašyta „Filmos psichologija", Vokietijoj ir kitur su pasisekimu rodytos filmos „La Maternelle" autoriaus Jean Benoit-Levy veikalas „Didžioji filmos paskirtis", režisieriaus Epšteino, davusio garsiąją „Finis Terrae", atsiminimai bei pastabos apie filmos meną, Jaques Melot filosofinio pobūdžio veikalas „Mašinos inteligencija" ir visa eilė kitų.

Apstokai panašios rūšies filminės literatūros yra ir Amerikoje. Ten filmų magnatai kartais skiria pasakiškas sumas tik už tinkamo, patrauklaus vardo filmai suradimą.

Nufilmavo Werfelio „Bernadetą"

Fr. Werfelio romanas „Giesmė apie Bernadetą" Amerikoje buvo nufilmuotas ir turi milžinišką pasisekimą. Režisavo žymusis režisierius H. Kingas. Bernadetos rolę vaidino Jenuifer Jonės, kuri gerumu nė kiek nenusileidžia Falconetti suvaidintajai Joanai d'Arc.

200 amerikiečių filmų Vokietijai

Šiais metais į Vokietiją numatoma pasiųsti du šimtus amerikiečių filmų. Apie pusė to skaičiaus bus taip pat pasiųsta ir anglų filmų. Vokiečių kritika nusiskundžia apymenke britų filmų kokybe.

Trečia „Annos Kareninos" versija

Britų filmų gamintojas A. Kordą įpareigojo Vivianą Leigh pastatyti pagal Tolstojaus romaną naują tos rūšies filmą. Filmą buvo du kartus jau pastatyta. 1935m. svarbiausią vaidmenį (Kareninos) vaidino Greta Garbo.

Bandomasis teatras Hollywoode

Grupė nežymių Kalifornijos filmos artistų įsteigė Hollywoodo mieste vadinamą mėgėjų teatrą, kuris turės padėti iškilti nežinomiems gabiems aktoriams, neproteguojamiems filmų magnatų. Mėgėjų teatrui visai nerūpi pelnas, bet jie ieško naujų kelių ir minčių ekrano ir scenos mene, iš viso rūpindamiesi dramos meną pakelti į aukštesnį lygmenį.

Filmologijos institutas Paryžiuje

Filmą pradėjo žygiuoti prieš 50 metų į pasaulį iš Prancūzijos. Paryžiuje dabar steigiamas vad. filmologijos institutas, kuriam jau pavesti vieni rūmai, o į to vardo draugiją yra įsirašę apie 40 įvairių sričių mokslininkų. G, Cohen-Sėats parašė veikalą „Bandymas nutiesti pagrindus filmos filosofijai" su prof. H. Laugier įvado žodžiu. Norima sudaryti naują filmos mokslo discipliną.

Kokios geriausios 1946m. filmos

Kanuose posėdžiavusi tarptautinė jury komisija, sudaryta iš įvairių kraštų kultūrininkų, rašytojų, muzikų, menininkų, yra nutarusi premijuoti šias jau dabar visame pasaulyje lodomas meniškiausias filmas: prancūzų „Pastoralinę simfoniją", kurios svarbiausiajai aktorei Michelie Morgan paskirta pirmoji premija — kaip geriausiai aktorei moteriai, amerikiečių,,Paskutinis savaitgalis", o už geriausią suvaidintą vyro rolę jos vyr. aktoriui — Ray Milland, anglų filmai „Encounterio laiškas", rusų „Persilaužimas" ir meksikiečių „Marija Candelaria". Geriausiu 1946m. režisierium pripažintas „Pastoralinės simfonijos" režisierius Renė Clement, tarpt, premiją už geriausią filmos muziką paskyrė prancūzų filmos „Gražuolė ir gyvulys" autoriui Georgės Auric.

Taip pat buvo paskirtos terptau-tinės premijos už geriausias mokslines, pedagogines, kultūrines ir apžvalgines filmas.

Filmą tapytojo garbei

Žinomasis filmų režisierius Ceria pastatė filmą, pavadintą „La Provence de Paul Cėzanne". Filmą rodo tapty-tojo Cezanneo gimtąjį kraštą, jo apylinkes, ^nuostabųjį Provansą, su visu jo laukiniu grožiu ir tapytojo svarbiausius gyvenimo bei kūrybos momentus.

Ką kuris kraštas laiko geriausiomis filmomis

Argentina savo geriausiomis pereitų metų filmomis laiko: „La Dame Du-ende" ir „Villarica del Santo". Belgija filmą „Žmonės, kaip ir visi kiti", Danija — „Dies irae" ir „Raudonieji laukai", Anglija — „Septintoji skraistė (dabar rodoma Vokietijoj), „Ka-pit. Heart", spalvotąsias „Cezaris ir Kleopatra", „Magic Bow", „A Matter of Life and Deąth" taip pat 10 kultūrinių filmų. Jų „Enkounterio laiškas" laimėjo tarpt, premiją.
Prancūzai, be garsiosios „Pastoralinės Simfonijos", — „La Belle et la Bete", „La Bataille du Rail", „Tėvynė", „Ramusis tėvas" ir 10 trumpesnių filmų. Meksika — premijuotąją „Maria Candelaria", „Tris - muškietininkus", „Baraką", „Flor de Durazno" ir „Campeon sin corona". Lenkai — „Uždraustosios dainos". Portugalai — „Cameons", „Trys dienos be Dievo". Švedai — „Ugnis ir kraujas", „Nostalgija". JAV — „Anna ir Siamo karalius", „Mėlynoji rapsodija" ir premijuotąjį „Savaitgalį". Čekoslovakai — „Žmonės be sparnų", „Neklusnusis baccalaureus".

Čekų meno paroda

Čekai Paryžiuje surengė didžiulę čekoslovakų parodą, vaizduojančią 20 amžiaus čekoslovakų meną. Buvo išstatyta apie 160 žymiausių dabų, tarp jų Kubistos, Lado ir Majerniko darbai.

Venecijos muziejų meisteriai

Venecijoje buvo suruošta daugiau kaip 30 Venecijos meno muziejų saugotų meno šedevrų paroda, sukėlusi gyvą susidomėjimą. Žymiausias italų meno istorikas paruošė parodos katalogą, kuriame buvo duotas esmingas kiekvieno autoriaus ir kiekvieno išstatyto jo paveikslo apibūdinimas.

Prancūzų „Spektaklio salonas"

Prancūzai įsiruošė Paryžiuje vad. „Spektaklio saloną", kur išstatyti ne tik senieji ir naujieji teatro veikalai, dekoracijos etc, bet taip pat visa eilė aktorių nutapytų paveikslų ir nulipdytų skulptūrų.

Wiiralto kūrinių albumas

Išleistas estų grafiko Wiiralto kūrinių albumas. Jo paveikslų paroda buvo su 80 darbų suruošta Freiburge. Šiuo metu jis gyvena Paryžiuj, kur visa eilė jo darbų yra patekę į žymiausius prancūzų salonus.

9 metų vaikas dirigavo orkestrui

9 metų „stebukladaris", italas Pietrino Gamba, gastroliuodamas Zūriche, dirigavo 70 žmonių orkestrui, pravesdamas Bethoveno 1 ir 5-ją simfonijas.

Pavyzdingas meno mecenatas

Canterbury katedrai atstatyti amerikietis Thomas W. Lamontas paaukojo 0,5 milijono dolerių.

Moderniųjų amerikiečių tapytojų paroda

Amerikos vyriausybė sudarė kilnojamąją moderniųjų amerikiečių tapytojų parodą, į kurią nupirko 47 autorių 79 paveikslus. Paroda pirmą kartą surengta Paryžiuje, iš ten aplankys Zūrichą, Prahą ir galiausiai Vokietiją.

Mažųjų dainininkų gastrolės

Garsusis Vienos berniukų choras, koncertavęs Hamburge, kur buvo pirmasis jų koncertas po karo Vokietijoje, toliau gastroliuoti išvyko į Angliją, Ispaniją ir Portugaliją.

„Tautos menininkai" Čekijoje

Čekoslovakų vyriausybė už pasižymėjimą mene suteikė „tautos me-ninko" titulą šiems čekoslovakų kūrėjams: slovakų lyrikui Ivanui Krasko, žinomiausiam šių dienų poetui, pasižymėjusiam ypač rinkiniais „Nox et solitudo" ir „Verse", slovakų liaudies keramikos meno formuotojui Ferdys Kostkai už keramikos darbus, pianistui Janui Hermanui, pasižymėjusiam ypač Amerikoje, ir garsiajam bosui Vilemui Zitekui, išgarsėjusiam savo partijomis ypač „Borise Godūnove", dainavusiam karai, operoj Turine, Milano Scaloje ir Berlyno valst. operoje.

Meisterių Paroda Tiubingene

Pereitais metais daugely Vokietijos miestų, pirmoj eilėj Miunchene, K61-ne, Fręiburge ir Berlyne, buvo suruošta visa eilė, palyginti, neblogos vertės vokiečių dabarties ir senesniosios kartos dailininkų meno parodų. Tiubingene didelį susidomėjimą sukėlė Kolno muziejų ir Wūrtem-bergo valstybinės galerijos Stuttgarte meno šedevrų paroda. Šalia Crana-cho, Tintoretto, Rembrandto ir kitų senųjų meisterių buvo išstatyti vokiečių 19 a. impresionistų ir kt. darbai. Apskritai, vokiečių dailė rodo vis didesnių atkutimo žymių.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai