Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
STASYS SANTVARAS PDF Spausdinti El. paštas

Telesforas Valius — Samogitia (Žemaitija) IX        Spalvotas ofortas 43 x 48") 1972

Kaip griūna kalnai į marių gelmę,
Tegu taip į prarają nugrimzta
Nelaisvė ir Tavų žmonių vargai, —
Tegu upes, girias, sodus ir širdis
Aplieja laisvės ir palaimos spinduliai! —
Taip nūdien šaukia į Tave tauta,
Kurią Tu amžius globoji,
O mūsų prieglobsti, viltie ir tvirtove,
O šventasai Kazimierai!

"Mus atstūmei, mūsų gretas suardei, o Dieve.
Supykai ant mūsų, bet vėl į mus atsigręžki!"

Štai žengia amžiai, it vilkstinė pavargusių kareivių,
Mes bėgame krauju ir ašarom aplietom žemėm, —
Bet geriam Krikšto vandenį ir valgom Krikšto druską,
Dar girdime, kai Vilniuje ir Krokuvoj
Jogaila kalba Tėve mūsų, —
Dar matom —
Kardų ir kalavijų ugnys žėri Žalgirio kovoj —
Ir švyti Vytauto — galybės šaltinio, šviesa ir garbė!
Tik ją ir nūdien priešai šmeižia, niekina
Ir bando iš istorijos ištremti   
Tu visa tai regi, Tu visa tai girdi,
Tai dega ir Tavos tautos širdy,
O mūsų prieglobsti, skyde ir tvirtove,
O šventasai Kazimierai!

"Sudrebinai žemę, jai skeldėti leidai —
Plyšius jos užgydyk: ji griūna."

Ne kartą lelija ir kryžiumi
Tu gynei tautą nuo grobikų šėlsmo,
Ne kartą jau ir Tavo kapo rimtį griovė,
Ne kartą ištrėmė Tave iš amžinų namų,
Kuriuos su meile — auksu, sidabru ir marmuru
Tau protėviai dabino! —
Tegu skriaudų plyšiai užgyja,
Te Nemunas ir Vilija drumzles skandina,
Tegu žaibų ugny į pelenus pavirsta svetimi dievai,
Te Vilniaus katedroj vėl suplazda Tava širdis,
O mūsų prieglobsti, viltie ir skyde,
O šventasai Kazimierai!

"Kad butų laisvi tau brangus žmonės,
Savo dešine gelbėk, išgirsk mus."

Pradėjom nepažint sesers ir brolio,
Pradėjom artimo ir brolio nemylėti,
Paklydom dvasioj, kaip juodoj audros nakty,
Ir tako savo ateitin nebmatom! —
Tegu sugriūna nevilties ir abejonių sostai,
Tegu šimtais pavasarių pražysta žemė,
Te sudrumston ir apsvaiginton sielon grįžta meilė,
O mūsų prieglobsti, viltie ir skyde,
O šventasai Kazimierai!

"Su Dievo pagalba mes narsiai kovosim,
Viešpats sumindžios mūsų engėjus".

Kaip griūna kalnai į marių gelmę,
Tegu taip į prarają nugrimzta
Nelaisvė ir Tavų žmonių vargai, —
Tegu upes, girias, sodus ir širdis
Aplieja laisvės ir palaimos spinduliai! —
Taip nūdien šaukia į Tave tauta,
Kurią Tu amžius globoji,
O mūsų prieglobsti, viltis ir tvirtove,
O šventasai Kazimierai!
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai