Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
31-JO SANTAROS - ŠVIESOS SUVAŽIAVIMO PROGRAMA PDF Spausdinti El. paštas
Kaip kasmet, 1984 metų Santaros - Šviesos suvažiavimas įvyko Tabor Farmoje, Michigane, rugsėjo pradžioje, 6 - 9 d. Didžiąją dalį užėmė paskaitos ir kita vieša programa, kurią sekė ir svečiai, kaip čia rašantysis. Santaros - Šviesos federacijos, Algimanto Mackaus knygų fondo ir kitų organizacinių posėdžių čia neliečiame. Nenagrinėsime nė Lituanistikos instituto metinio tarybos posėdžio, įvykusio rugsėjo 8 d. ten pat, kuriame dalyvavo 4 prezidiumo ir 4 tarybos nariai.

Pasekdami A. T. Antanaičio patarimą Akiračiuose, perduosime faktus be vertinimo. Kas vienam patiko, kitam galėjo nepatikti, o faktai visiems tie patys — ir dabartiniam Aidų skaitytojui, ir būsimajam lietuvių išeivijos kultūrinio gyvenimo nagrinėtojui. O įvykio būta ne eilinio jau vien dėl to, kad tokie suvažiavimai vyksta kasmet nuo 1954 metų be pertraukos. Žmonės keitėsi, kito ir programos, tačiau lietuviškai skaitomų paskaitų lygis ir patrauklumas, matyt, neišblėso. Rugsėjo 6 d. pradžioje buvo apie 20 klausytojų, sekančią dieną jau apie 60, o šeštadienį visas šimtas.

Programą pradėjo prof. dr. Vytautas Kavolis paskaita "Nepriklausomo žmogaus problematika lietuvių istorijoje,,. Apžvelgė visą eilę rašytojų nuo priešaušrio iki mūsų laikų, priminė Aušrinės, Linijos, Pjūvio žurnalus. Nagrinėjo, ar lietuvių visuomenėje gali būti nepriklausomi produktyvūs žmonės ir ištvermingi tokių žmonių sąjūdžiai. Diskusijose kalbėjo A. Mickūnas, J. Kiznis, Z. Rekašius, R. Kasparas, Ed. Kaminskas. Moterys tylėjo. Tą pačią rugsėjo 6 d. popietę pagal anksčiau skelbtąją programą turėjusi būti prof. dr. Algio Mickūno paskaita atidėta rytojui, o nuo 5 iki 6 vai. klausėmės poeto Leono Lėto atsakymų į Liūto Mockūno klausimus apie rašytojo kūrybinį procesą. Lėtas aiškino, ką ir kaip rašęs. Popietinė programa vyko erdvioje vasarinės verandoje.

Rugsėjo 6 d. nuo 9 vai. buvo skaidrių vakaras. Nerija Kasparienė pristatė Nijolę Kupstaitę, neseniai imigravusią iš Lietuvos. Jinai rodė liaudies skulptorių Zenoną Valuntą iš Anykščių ir jo medžio drožinių parodą pamiškės sodyboje, lauke. Antrasis to vakaro menininkas buvo kun. Algimantas Kezys (su Vyčio korporacijos emblema ant marškinių). Jis rodė "Fotografo kelionę namo — Lietuvon po 40 metų". Fotografuota šių metų pavasarį. Neleido jam aplankyti tėviškės, turėjo pasitenkinti tuo, kas buvo rodoma ekskursijai. Sakėsi neturėjęs pretenzijų į meną, fiksavęs ką būdingo pastebėjęs, parodė daug okupuotos Lietuvos fragmentų ir žmonių, iki šiol nematytų nei spaudoje, nei kitų fotografų skaidrėse. Iš to rinkinio "namo be namų" Kezys sudarė visą albumą "A peak through the wall to my native land" su dienoraštinėmis pastabomis anglų kalba, kurias mums skaitė. Tikisi išleisti dar vieną knygą.

Penktadienio rytą, 9:30 vai. susirinkome daržinės salėje. Aušra Jurašienė pristatė prelegentus inž. Romą Sakadolskį ir dr. Kęstutį Keblį pakalbėti apie Metmenų žurnalo 25 metų derlių. Pirmasis kalbėjo apie visuomenines temas Metmenyse, o antrasis — apie kultūrinį - literatūrinį veidą. Sakadolskis išryškino Metmenų liniją prieš mokslo sutotalinimą ar supasaulėžiūrinimą. Keblys atliko statistinę straipsnių analizę ir išvedė, kad tasai žurnalas esąs giliai lietuviškas, su užsiangažavimu kurti lietuviškumą intelektuališkai. 37% recenzijų buvo apie okup. Lietuvos rašytojus, 63% apie išeivijos. Pirmenybė buvo skiriama savosios leidyklos (AM & M) knygoms. Kritikos straipsniai pasidalino lygiomis tarp Lietuvos ir išeivijos rašytojų nagrinėjimo. Keblio nuomone, Metmenys esąs tikras nemeluotas turtas, kurį sukrovė išeivija ir taip patobulino savąjį egzilį.

Penktadienio popietę 2:15 vai. Mykolas Drunga pristatė Algį Mickūną skaityti temą "Kritiškas dabartinės Lietuvos filosofijos įvertinimas". Apžvelgė keturias sroves, ilgiausiai sustodamas ties egzistencializmu, kaip jis ten suprantamas. Marksizmo nelietė, nes "tai ne filosofija, o savotiška teologija". Pastebėjo, kad Lietuvos filosofai gana konservatyvūs, neliečia naujų Europos filosofijos srovių, kaip kritinė bei radikalinė Vakarų galvosena. Baigė 3:35 vai. Prof. R. Šilbajoris pristatė dr. Bronių Vaškelį, ką tik atsikėlusį Chicagon naujoms pareigoms — pirmuoju Lituanistinės katedros Illinojaus universitete profesoriumi. Vaškelio tema — "Šiuolaikinis romanas: diskusija Lietuvoje". Išvada: gerų romanų kaip ir nėra, išskyrus 2 ar 3. Jo nuomone, brandžiausias romanistas esąs Bronius Radzevičius. 8:30 vai. vakaro svečias iš Lietuvos kompozitorius Feliksas Bajoras kalbėjo apie dabartinę Lietuvos muziką, iliustruodamas pavyzdžiais iš juostelių. Nagrinėjo rimtą, sudėtingą muziką, ne pramoginę. Išaugo gabių jaunų kompozitorių karta. Krokuvos meno akademijoje įvestas šiuolaikinės Lietuvos muzikos kursas. Baigė apie 10:30 vai., o po to dailininkas Pranas Lapė aiškino paveikslų ekspoziciją salėje. Sienas puošė jo paties raudonai paspalvinti piešiniai Alg. Mackaus poezijos knygai "Augintinių žemė" ir Romo Viesulo grafika P. Vergilijaus Maro "Georgikoms". Abi puošnias knygas išleido A. Mackaus knygų leidimo fondas 1984 metais Chicagoje.

Šeštadienio, rugsėjo 8 dienos programą pradėjo menotyrininkė Viktorija Kašubaitė-Mastranga. Apsirūpinusi daugybe fotografijų ir ano laiko leidinių, ji kalbėjo apie Freiburgo dailės mokyklos įnašą lietuvių dailės istorijon. Čia pat galima buvo įsigyti jos sudarytą katalogą tos temos parodos, kuri vyko Illinojaus universiteto Chicago Circle galerijoje š. m. gegužės 18 - birželio 8. Jos pranešimas buvo ištęstas daugybės dailininkų laiškų citatomis. Susipažinom, kas vyko Vokietijoje 1945 - 50 metais, o dail. Pr. Lapė pridėjo "bisą": pakalbėjo 15 minučių, kas vyko tuo laiku Švedijoje, kur irgi būta lietuvių dailininkų. Apie 11 vai. prof. Algis Mickūnas pateikė savo antrąją paskaitą, dabar jau apie Vakarų pasaulio pasižymėjusį lietuvį filosofą "Alfonso Lingio perviršio filosofija" (jo knygos Excesses: Eros and Culture pasirodymo proga). 2:15 vai. sekė paleontologo dr. Antano Pranskevičiaus paskaita "Oficialioji ir neoficialioji kultūra" (daugiau Sov. Rusijoje, negu okup. Lietuvoje). Prelegentas yra buvęs Sibiro kalinys. Kalbėjo apie rašytojų ir dailininkų veiklą šalia viešosios kultūros — sovietinės ir apie represijas už tai. 3:25 vai. prasidėjo prof. Rimvydo Šilbajorio ir dr. Ilonos Gražytės - Maziliauskienės "Pokalbis apie avangardą ir literatūrą dabartinėje Lietuvoje". Prelegentė davė tokią avangardo definiciją — organizuotas smurtas prieš senas nusistovėjusias formas. Ji nemato avangardizmo lietuvių prozoje, o okupanto cenzūra neleidžianti peržengti nubrėžtos ribos. Dr. Šilbajoris panagrinėjo kelis jaunesnius poetus ir rado juose avangardo žymių. Programa baigta 4:40 valandą.

Vakare įvyko Aldonos Stempužienės - Švedienės serenadų ir sakmių rečitalis. Stipriu ir spalvingu mezosopranu solistė dainavo D. Lapinsko, J. Švedo, Brahmso, Schuberto serenadas ir Felikso Bajoro Sakmių suitą su preliudu ir postliudu. Akompo-navo Barbara Klonowska. Pilnutėlė salė gausiai plojo, solistė pridėjo keturis bisus. Sekmadienį, rugsėjo 9 d., nuo 10 valandos prof. dr. Petras Jonikas skaitė temą "Kalbos ir tautos sąsaja Europos istorijoje". Dalis klausytojų turėjo išvažiuoti, nebesulaukę žinomojo kalbininko paskaitos. Automobiliu iš Chicagos reikia dviejų valandų pasiekti Tabor Farmos vasarvietę, kuri buvo žinoma lietuviams, kai ją seniau tvarkė šeimininkai Bačiūnai, po jų Adamkai. Dabar parduota kitiems. Farm oje veikia geras restoranas ir baras. Yra 28 gyvenamieji namukai — kiekvienas keturiems ar daugiau žmonių.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai