Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PASKUTINIS MILŽINAS PDF Spausdinti El. paštas

Mare Chagall savo studijoje

Mare Chagall — paskutinis Paryžiaus mokyklos XX-ojo amžiaus dailės milžinas — mirė kovo 28 d. gilioj senatvėje — 97 metų amžiaus. Jo mirtis užbaigė Paryžiaus meno "aukso amžių", kuriame brendo ir išsiskleidė tokie dailininkai, kaip Rouault, Matisse, Wlamink, Derain, Bonnard, Picasso ir kt.

Chagal, kaip ir Picasso, nebuvo paryžietis. Jis ten atkeliavo ieškoti laimės iš tolimo Rusijos užkampio — Vitebsko, kur 1887 m. buvo gimęs vargingoje žydų hasidų šeimoj. Padedamas geradarių, kelis metus studijavo Petrapilio meno akademijoje. Po to 1910 m. išvyko į Paryžių praplėsti savo meninių akiračių. Čia jis "surado save": išpuoselėjo talentą, pasiekė pasaulinės garbės ir turtų. Tačiau, nors bendraudamas su Vakarų moderniais dailininkais, Chagall pasiliko savitas. Vaikystės bei jaunystės prisiminimai iš senojo Vitebsko liko jo kūrybos pagrindas ir impulsas.
 

1914 m. Chagall vėl grįžo į Rusiją ir ten gyveno 9 metus, piešdamas paveikslus ir teatrams dekoracijas. Revoliucijos sąmyšiuose įsipainiojo net į valdišką tarnybą, bet savo fantastišku menu prie revoliucinių sluoksnių nepritapo ir ieškojo kalių grįžti į Paryžių. Čia jam pasitaikė gera proga. Tarpininkaujant Jurgiui Baltrušaičiui, Lietuvos atstovui Maskvoje, Lietuvos dailininkų draugija 1922 metais pakvietė Chagallį surengti Kaune savo tapybos parodą. Iš Kauno į Rusiją jis nebegrįžo, bet per Berlyną išvyko vėl į Paryžių, kaip jis pats sakydavo — į savo "antrąjį Vitebską". Bet žymią gyvenimo dalį dailininkas praleido ne šiame didmiestyje, o pietinėje Prancūzijoje — ramioje St. Paul-de-Vence vietovėje. Antrojo pasaulinio karo metu, vengdamas Hitlerio persekiojimų, gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Mare Chagall pasižymėjo nuostabiu produktingumu. Reiškėsi ne vien tapyboje, bet ir grafikoje, ir vitražų bei audinių mene, sukurdamas jiems projektus. Tematiniu įvairumu per daug neišsiskyrė. Tie patys motyvai — angelai, įsimylėjusiųjų poros, savaip stilizuoti paukščiai ir gyvuliai — nuolat kartojasi Chagallio kūryboje. Bet nuostabu — jie nenusibosta, nes yra gaivinami kažkokios mistinės jėgos, kurios šaknys suleistos į hasidišką pasaulėjautą, Senąjį Testamentą, ikonas, Rusijos liaudies meną. Chagallio kūryba išsiskleidė šių laikų modernaus meno rėmuose, neprarasdama paveldėto savitumo. Ta kūryba — pilna simbolių ir alegorinių vaizdų, kur daiktai, žmonės ir gyviai, nebesurišti su žemės trauka, dažnai kabo ar skraido ore. Jo kūryboje taip pat netrūksta krikščioniškų religinių motyvų. Čia, Amerikoje, lengviausia pajusti Chagallio meno galią, nuėjus į New Yorko Metropolitan operą, kurios fronto languose dieną naktį žėri du milžiniški Chagallio tapybos paveikslai. Taip pat, kai statoma Mozarto opera "Magiškoji fleita", visuomet vartojamos ir Chagallio dekoracijos bei kostiumai. Atitinkamai apšviesti, jie išskleidžia pilną šio dailininko fantastinės mistikos vaizdinį ir spalvinį grožį.

Mare Chagall, nors mirė, bet jis amžiais gyvens savo mene pasaulio muziejuose. Ir šiuo metu (iki liepos 7 d.) Philadelphijos Meno Muziejuje vyksta jo apžvalginė paroda.

MARC  CHAGALL PATRIARCHO JOKŪBO SAPNAS Vitražas Metzo katedroje
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai