Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠEIVIJOS LIETUVIŲ JAUNIMAS PASAULYJE PDF Spausdinti El. paštas
PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO PENKTOJO KONGRESO STUDIJINĖS ANKETOS DUOMENYS

ANTROJI DALIS
Šio straipsnio pirmoje dalyje buvo atspausdinti 1983 m. pasaulio lietuvių jaunimo studijinės anketos duomenys, liečia lietuviškumą: santykiai su tėvais, ryšiai su lietuviais, kalba, veikla tarp lietuvių, nusistatymai Lietuvos atžvilgiu ir lietuviški ateities klausimai. Antroje dalyje pateikiami likę duomenys įvairiais kitais klausimais: gyvenamasis kraštas, tikėjimas bei jo praktika, marijuanos naudojimas, pasirinktos mokslo šakos, laisvalaikis ir kt.

GYVENAMAJAME KRAŠTE
Su labai mažom išimtim beveik visi anketą užpildžiusieji yra gimę ir augę ne Lietuvoje. Kai kuriais anketos klausimais bandoma sužinoti, kokia yra gyvenamojo krašto įtaka ir kaip jame lietuvių išeivijos jaunoji karta įsipilietino: kaip, jaunimo nuomone, gyvenamojo krašto gyventojai žiūri į ateivius lietuvius, ar išeivių jaunimas priklauso to krašto jaunimo politinėms bei profesinėms organizacijoms, ar dalyvauja krašto rinkimuose ir koks jų politinis nusistatymas.

Apie gyventojų nuomonę
1983. Didelė dauguma (82%) anketą užpildžiusiųjų galvojo, kad krašto gyventojai lietuvius ateivius laiko lygiais. Likę pasidalino maždaug po lygiai, galvodami, kad jie laiko lietuvius žemesniais (8%) ar aukštesniais (7%; 3% neatsakė).

1972 - 1983. Prieš 11 m. mažiau (71%) buvo galvojančių, kad krašto gyventojai mus laiko lygiais, o daugiau (21%) — žemesniais. Tai ženklas, kad gal lietuviai per tą laiką daugiau krašte įsitvirtino lygiateisiais, o gal bent dalinai ir kad lietuvių, ypač jaunimo, savigarba ūgtelėjo.

Vaikinų ir merginų požiūriai šiuo atveju statistiškai skyrėsi. Didžiulė dauguma merginų (90%) teigė, jog krašto gyventojai lietuvius laiko lygiais, vos po 5% jų galvojo gyventojus laikant lietuvius arba aukštesniais, arba žemesniais. Vyrai parodė daugiau įvairumo: 76% jų tvirtino krašto gyventojus lietuvius laikant lygiais, o 13% — žemesniais, 11% — aukštesniais. Tolimesne studija reikėtų pasekti, ar iš tikro vyrai ir merginos kiek skirtingai patiria krašto gyventojų laikyseną lietuvių atžvilgiu, ar vaikinai ir mergaitės tik skirtingai sprendžia apie tokį pat krašto gyventojų traktavimą.

Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 2

Kraštai. Ir tarp kraštų procentai statistiškai reikšmingi. Didžiausią panašumą čia rodo Vokietijos ir Australijos grupės. Didžiulė jų dauguma (Vokietijoj 94%, Australijoj 93%) mano, jog krašto gyventojai lietuvius laiko lygiais su jais, likusieji (po 6%) — žemesniais (Australijoj tik 1% — aukštesniais). JAV yra vidurkely: 85% — lygiais, 7% — žemesniais, 8% — aukštesniais. Dvi grupės iš P. Amerikos įdomiai sutaria ir dar įdomiau skiriasi: 75% iš Brazilijos ir 73% iš Urugvajaus teigia, kad krašto gyventojai lietuvius laiko lygiais, bet likusieji (67%) iš Brazilijos galvoja, jog krašto gyventojai lietuvius laiko aukštesniais, o iš Urugvajaus (27%) — kad žemesniais. Šie kraštų panašumai ir skirtumai, be abejo, parodo lietuvių skirtingą patirtį tuose kraštuose.

Pagal amžių suskirstytose grupėse duomenys buvo neryškūs ir statistiškai nereikšmingi.

Krašto jaunimo organizacijose
1983. Krašto jaunimo organizacijoms priklauso pusė (52%) anketą užpildžiusiųjų.

J972 - 1983. Prieš 11 m. krašto jaunimo organizacijoms priklausė beveik du trečdaliai (65%), taigi reikšmingai daugiau negu dabar.

Vaikinų (55%) ir merginų (51%) procentų skirtumas nežymus 1983. 1972 m. nežymiai gausiau krašto jaunimo organizacijoms priklausė mergaitės (67%), negu vaikinai (62%).

Kraštų skirtumai šį kartą statistiškai reikšmingi. Procentiniu gausumu išsiskiria JAV, kuriose 63% priklauso krašto jaunimo organizacijoms, Brazilijoj 54%, Australijoj 49%, Urugvajuj 36%, o V. Vokietijoj 33%.

Pagal amžių suskirstytose grupėse skirtumai pasiekė statistinės reikšmės (0.003). Kuo vyresni, tuo rečiau jaunesniosios kartos individai priklausė gyvenamojo krašto jaunimo organizacijoms: 70% 15 - 17 m., 56.5% 18-20 m., 43.5% 21-25 m. ir 39.5% 26-35 m.

Krašto profesinėse organizacijose
1972 - 1983. Krašto profesinėms organizacijoms priklausė nežymiai daugiau, kaip penktadalis anketą užpildžius iųjų. Per 11 metų padėtis nepasikeitė: 1972 — 21.5%, 1983 — 22%.

Proporcingai daugiau vaikinų (27%) negu merginų ,(19%) yra įsirašę į profesines krašto organizacijas, bet šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

Kraštų skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Išsiskiria kiek Australija (31%), vidurkį liečia JAV-ės (22%), kiek mažiau Urugvajuj (13%), Brazilijoj (12.5%) ir ypač V. Vokietijoj (6%).

Pagal amžių suskirstytose grupėse skirtumai — statistiškai reikšmingi (0.000). Kuo vyresni, tuo dažniau priklauso gyvenamojo krašto profesinėms organizacijoms: 3% 15 - 17 m., 14% — 18-20 m., 31% 21-25 m. ir 43% 26-35 m.

Krašto politinėse organizacijose
1972 - 1983. Vienas iš 10 anketą užpildžiusiųjų teigė priklausąs krašto politinėms organizacijoms. Proporcingai tiek pat ir 1972, ir 1983 m. (po 10%).

Vaikinai (14%) politinėms organizacijoms kiek gausiau priklausė už merginas (8%); panašiai buvo ir 1972 (vaikinų — 11.5%; merginų — 8.5%). Šie skirtumai statistiškai nėra riekšmingi.

Krašto grupių įvairavimas nedidelis: JAV-ių grupėj krašto politinėms organizacijoms priklauso 14%, Urugvajuj — 13%, V. Vokietijoj ir Australijoj — po 6%, Brazilijoj — 4%.

Su amžiumi dalyvavimas gyvenamojo krašto politinėse organizacijose statistiškai reikšmingai nepadažnėja: 5% 15-17 m., 12% 18-20 m., 13% 21-25 m. ir 12% 26-35 m.

Gyvenamojo krašto rinkimuose
1983. Paskutiniuose gyvenamojo krašto rinkimuose balsavimo teisę turėjo 64%, o balsavo 54.5%, taigi 85% teisę balsuoti turėjusiųjų ta teise pasinaudojo.

1972. Balsavimo teisę turėjo 47.5%, o balsavo 38.5%, t.y. 81% teisę balsuoti turėjusiųjų.

72% vyrų turėjo teisę balsuoti, balsavo 62%. 61% moterų turėjo tą teisę, balsavo 52%. Skirtumas statistiškai nereikšmingas.

Tarp kraštų grupių išsiskyrė jaunimas iš Australijos, kurioj balsavimas privalomas: 88.5% turėjo teisę, 85.5% balsavo; Brazilijoj teisę turėjo 62.5%, balsavo 54%; V. Vokietijoj 66.5% ir 50%; JAV 52% ir 43.5% ir Urugvajuj 43% ir 21.5%. Skirtumai statistiškai reikšmingi (0.000).

Amžius (statistiškai reikšmingas (0.000). Niekas nebalsavo 15-17 m. grupėje, nes niekas neturėjo balso. Daugiausia balsavo 21-25 m. grupėje — 87% (iš viso balsuoti galėjo 95%), po to 26-35 m. grupėje — 77.5% (93%) ir 18-20 m. grupėje — 52% (66.5%).

Politinis nusistatymas
1983. Dėl politinio nusistatymo atsakymai gerokai pasidalino: vidurio kelio — 27%, liberalūs — 21.5%, konservatyvūs — 14%, radikalūs — 3.5%, kitų krypčių arba neatsakiusių — 34%. Tolimesnei šio klausimo analizei neatsakiusieji buvo išleisti, o radikalūs prijungti prie liberaliųjų. (Šio klausimo 1872 m. anketoj nebuvo).

Vaikinai ir merginos statistiškai reikšmingai skyrėsi: pusė moterų (50%) buvo vidurio kelio, beveik pusė vaikinų (47%) — liberalūs. Likusieji vaikinai pasidalino: 28% — vidurio kelio, 27% — konservatyvūs. Iš likusiųjų merginų liberalių buvo daugiau (32%) negu konservatyvių (18%).

Kraštai. Statistiškai reikšmingi kraštų skirtumai atspindėjo kraštų padėtį ir jaunimo nuotaikas. Daugiausia vidurio kelio buvo iš JAV (51%; 27% — liberalūs, 22% — konservatyvūs); kaip matyt, tai rodo jaunimo pasitenkinančią laikyseną ekonimiš-kai gerai stovinčiame krašte. Jiems kiek panašūs buvo jaunuoliai iš Australijos, nors šioj grupėj persvara teko liberalams (43%; vidurio kelio — 34.5%, konservatyvūs — 22.5%). Ekonomiškai blogai stovinčiuose P. Amerikos kraštuose grupė iš Brazilijos rodė aiškią persvarą į liberalumą :75%, vidurio kelio — 17%, konservatyvūs — 8%), o grupėj jaunųjų iš Urugvajaus — stiprų pasidalinimą tarp liberaliųjų ir konservatyviųjų (po 43%) su likusia mažuma vidurio kely (14%). Liberalią daugumą (71%, su likusiais vidurio kely — 29%) rodė ir grupė iš V. Vokietijos.

Atsakiusiųjų amžius nesudarė ryškesnio skirtumo: liberalių buvo nežymiai daugiau jauniausioj ir vyriausioj grupėse, o vidurinio kelio — vidurinėse grupėse.

TIKĖJIMAS IR JO PRAKTIKA
Religijos tema buvo paliesta trimis klausimais: 1. tikėjimu į Dievą, 2. ėjimu į bažnyčią ir 3. vedybinio partnerio religijos svarba.

Tikėjimas
1983. 84% anketą užpildžiusiųjų pasisakė tikį i Dievą, 13% — svyruoją, 3% — netiki.

1972-1983. Šiuo klausimu panašūs duomenys buvo ir prieš 11 m.: 82% — tikį, 13% — svyruoją, 5% — netikį.

Mergaičių buvo proporcingai kiek daugiau tikinčių (87%) negu vaikinų (80%).

Kraštai. Brazilijoje didžiausias tikinčiųjų procentas (96%), paskui — JAV (92%) ir V. Vokietijoj (89%). Truputį mažiau Australijoj (74%) ir Urugvajuj (73%).

Amžius. Visose amžiaus grupėse tikinčiųjų procentai dideli; neryškus jų mažėjimas su amžiumi statistiškai nereikšmingas: 89% 15-17 m., 86% 18-20 m., 84.5% 21-25 m., 79.5% 26-35 m.

Ėjimas į bažnyčią
1983. Reguliariai einančiųjų į bažnyčią — 53%, kartais — 39%, neinančiųjų — 8%.

1972-1983. Prieš 11 m. duomenys tik nežymiai tesiskyrė: reguliariai einančiųjų — 54%, kartais — 36.5%, neinančiųjų — 9.5%.

Proporcingai daugiau mergaičių negu vaikinų reguliariai eina į bažnyčią: mergaičių 55% reguliariai, 38.5% kartais, 6.5% neina. Vaikinų 48% reguliariai, 41% kartais, 11% neina (statistiškai skirtumai neriekšmingi).

Kraštai. JAV (61%) ir Australijos (53%) grupėse daugiau kaip pusė lanko bažnyčią reguliariai. Brazilijoj (71%) ir V. Vokietijoj (55.5%) daugiau kaip pusė eina bažnyčion kartais. Mažiausiai reguliariai einančiųjų grupėje iš Brazilijos, kurioj didžiausias procentas sakėsi tikį (96%). Bažnyčioj neinančiųjų visur mažuma, kiek daugiau Australijoj (15%) ir Urugvajuj (13%).

Religijos svarba
1983. 59% jaunimo pasisakė, kad jiems jų vedybinio partnerio religija svarbi.

1972-1983. Prieš 11 m. neryškiai mažiau jaunimo (55.5%) laikė jų vedybinio partnerio religiją svarbia.

Mergaičių (76%) kiek daugiau negu vaikinų (55.5%) laiko jų vedybinio partnerio religiją esant jiems svarbia.

Kraštai. JAV lietuvių jaunimas pralenkė visų kitų kraštų jaunimo grupes: 76% pasisakė už jų vedybinio partnerio religijos svarbą. Tuo atžvilgiu religija buvo svarbi ir daugiau kaip pusei atsakiusiųjų į anketą Brazilijoj (57%) ir Urugvajuj (53%) ir kiek mažiau pusės Australijoj (48%) ir dar mažiau V. Vokietijoj (29%).

Amžius. Vedybinio partnerio religijos svarba buvo neryškiai pakilusi vidurinėse grupėse: 57%
15-17 m., 61% 18-20 m., 72% 21-25 m. ir 57.5% 26-35 m.

MARIJUANA
Plintant marijuanos naudojimui jaunimo tarpe, buvo siekiama sužinoti, kiek yra paliestas lietuvių jaunimas. Buvo klausiama, ar pažįsta asmenį (-is), vartojantį (-čius) marijuaną, ar pats,-i vartoja ir ar jos vartojimas turėtų būti legalizuotas.

Marijuaną aplinkoj
1983. 70.5% pasisakė pažįstą asmenį (-is), vartojantį (-čius) marijuaną. Taigi didelė dalis jaunimo yra išstatyta jos vartojimo pagundai.

J972. Prieš 11 m. 63% atsiliepusiųjų sakėsi pažįstą marijuanos vartotoją, t.y. lietuvių jaunimas buvo šiek tiek mažiau išstatytas marijuanos vartojimui.

Vaikinai (79%) proporcingai daugiau negu merginų (67%) pažįsta bent vieną marijuanos vartotoją. Skirtumas — statistiškai reikšmingas (0.025).

Kraštų grupių skirtumai taip pat statistiškai reikšmingi (0.000). Marijuaną vartojančius pažino 91.5% iš JAV, 69% iš Australijos, 39% iš V. Vokietijos, 37.5% iš Brazilijos ir 26.5% iš Urugvajaus.

Amžius. Marijuanos vartotojus pažįstančiųjų proporcingai daugiau buvo vidurinėse grupėse, mažiau — jauniausioj ir vyriausioj: 64% 15-17 m., 75.5% 18-20 m., 79.5.% 21-25 m. ir 63% 26-35 m. Statistinės reikšmės čia nepasiekta.

Marijuanos vartojimas
1983. 70% anketą užpildžiusiųjų teigė marijuanos niekad nevartoję; reguliariai — tik 3%, retkarčiais — 8.5%, tik atsitiktinai — 17%. 1.5% neatsakė.

J972. Labai panašiai atsakė jaunimas ir prieš 11 m.: 71% — niekad, 3.5% reguliariai, 9.5% retkarčiais, 16% — atsitiktinai.

Vaikinai (statistiškai reikšmingai 0.025) proporcingai gausiau naudojo marijuaną: bent retkarčiais (kai kurie jų — reguliariai) 17.5%, atsitiktinai 20.5%, niekad 62%. Merginos — bent retkarčiais (kai kurios jų reguliariai) 8%, atsitiktinai 16%, niekad 76%.

Kraštų grupės taipogi skyrėsi statistine reikšme (0.002). Grupėj iš Brazilijos niekas nevartojo, iš Urugvajaus — niekas nei reguliariai, nei retkarčiais; atsitiktinai 13.5%, likę 86.5% — niekad. V. Vokietijoj: 11% bent retkarčiais, 17% atsitiktinai, 72% niekad. 71V: 10% bent retkarčiais, 24.5% atsitiktinai, o 65.5% niekad. Australijoj: 22.5% bent retkarčiais, 14% atsitiktinai, 63.5% niekad.

Grupėse pagal amžių skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Jų kiekvienoj bent du trečdaliai niekad nevartojo marijuanos; didžiausias nevartojusiųjų procentas 15-17 m. grupėje — 85%. Bent retkarčiais (o kai kurie iš jų reguliariai) vartojančiųjų procentai: 6% 15-17 m., 14% 18-20 m., 15.5.% 21-25 m. ir 9% 26-35 m.

Ar marijuaną legalizuoti?
1983. Trys iš keturių (74%) buvo nuomonės, kad marijuanos rūkymas neturėtų būti legalizuotas.
1972-1983. Prieš 11 m. mažesnis (59%) procentas negu 1983 m. galvojo, jog marijuanos vartojimas neturėtų būti įstatymais leistas.

Statistiškai reikšmingu skirtumu (0.000) proporcingai daugiau vaikinų (39%) negu merginų (16%) pasisakė už marijuanos legalizavimą.

Kraštų grupėse skirtumai buvo statistiškai reikšmingi: už marijuanos legalizavimą ypač daug Australijoj (47%) ir ypač mažai Brazilijoj (8.5%; Urugvajuj 26.5%, V. Vokietijoj 23.5% ir JAV 19% (1972 m. iš visų kraštų daugiausia buvo JAV — 56.5%).

Visose amžiaus grupėse didelė dauguma pasisakė prieš marijuanos legalizavimą: 83% 15-17 m., 75% 18-20 m., 77.5% 21-25 m. ir 66% 26-35 m. Taigi vyresnieji nežymiai ir statistiškai nereikšmingai skaitlingiau linko pasisakyti už marijuanos legalizavimą.

Kiti chemikalai
Amfetaminus, heroiną ar LSD vartojantį asmenį pažinojo 26.5% anketą užpildžiusiųjų, tačiau reguliariai juos vartojančių iš visų tebuvo vienas (0.35%), retkarčiais 3 (1%), o tik atsitiktinai 10 (3.5%).

MOKSLAS, LAISVALAIKIS IR KT.
Likusiais anketos klausimais plečiamas lietuvių jaunimo padėties supratimas: mokslo šakos pasirinkimas, laisvalaikio naudojimas ateityje, vedybinio partnerio socialekonominės padėties svarba.

Mokslo šaka
Kadangi dauguma veiklaus lietuvių jaunimo išeivijoje studijuoja, buvo klausiama, kokią mokslo šaką anketą užpildantis,-i studijuoja, studijavo ar studijuos.

J983. Dažniausiai renkamasi griežtuosius mokslus — 37%, paskui socialinius — 18%, po to humanitarinius — 15%, o kitus likusius — 18%. Neatsakė 12%.

1972-1983. Prieš 11 metų pasirinktų mokslo sričių procentai buvo stebėtinai panašūs į šįmetinius: 36% pasirinko griežtuosius mokslus, 20% socialinius, 14% humanitarinius ir 21% kitus; neatsakė 9%.

Tarp vaikinų ir mergaičių skirtumai buvo statistiškai reikšmingi. Vaikinų žymi dauguma rinkosi griežtuosius mokslus (59%); mergaitės taipogi tuos mokslus rinkosi daugiau negu kitus, bet mažesniu procentu (32%). Gi negriežtuosius mokslus besirenkančiųjų mergaičių procentai buvo gerokai didesni už vaikinų: socialinių — 24% (vaikinų 16%), humanitarinių — 20% (11%) ir kitų — 24% (14%).

Kraštai. Pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp kraštų. Visuose kraštuose griežtieji mokslai buvo dažniausiai pasirenkami, išskyrus V. Vokietiją: JAV — 47%, Australijoj — 41%, Urugvajuj — 38%, Brazilijoj — 30% ir V. Vokietijoj — 19%. V. Vokietijoj (toj grupėj 85% yra mergaitės) 50% rinkosi humanitarinius mokslus; šie mokslai kitų kraštų grupėse: Urugvajuj — 31%, Brazilijoj — 22%, Australijoj — 14%, JAV — 10%. Socialiniai mokslai: JAV-se 28%, Brazilijoj — 22%, Australijoj 15%, Vokietijoj — 12%, Urugvajuj — 0%. Likusieji kiti mokslai: Urugvajuj — 31%, Australijoj — 30%, Brazilijoj — 26%, V. Vokietijoj — 19%, JAV — 15%.

Amžius. Aiškių tendencijų nėra, ir duomenys nepasiekia statistinės reikšmės. Dėmesį atkreipia tik griežtuosius mokslus pasirenkančiųjų didesnis procentas dvejose jaunesnėse grupėse: 45.5% 15-17 m., 47.5% 18-20 m., 37% 21-25 m. ir 35% 26-35 m.

Socialekonominė padėtis
1983. 44% anketą užpildžiusiųjų teigė, kad jiems jų vedybinio partnerio social-ekonominė padėtis svarbi.

1972-1983. Prieš 11 m. maždaug tiek pat (46%) pasisakė už jų vedybinio partnerio social-ekonominę padėties svarbą.

Mergaičių ir vaikinų teigimai šiuo klausimu skirtingi — statistiškai reikšmingi (0.000). Proporcingai daug daugiau mergaičių (57%) negu vaikinų (26%) laikė svarbia jų vedybinio partnerio social-ekonominę padėtį (panašiai buvo pasisakyta ir 1972 m.: mergaičių 54%, vaikinų 36%).

Tarp kraštų taip pat dideli, statistiškai reikšmingi skirtumai (0.000). Vedybinio partnerio social-ekonominė padėtis pabrėžiama Brazilijoj (75% t, JAV (58%), V. Vokietijoj (47%), mažiau Australijoj (29%), o ypač mažai — Urugvajuj (7%).

Amžius. Duomenys — be ryškios krypties, statistiškai nereikšmingi: už social-ekonominę vedybinio partnerio padėtį pasisakė 55% iš 15-17 m., 40% iš 18-20 m., 51.5% iš 21-25 m. ir 38.5% iš 26-35 m.
 
E. MARČIULIONIENĖ   
MOTINA (keramika)
 
Laisvalaikis ateityje
1983. 46% visų atsakiusiųjų teigė, kad jie, savo darbu pasiekę patogų gyvenimą, savo atliekamo laiko didžiausią dalį skirtų šeimai ir giminėms, 27% — poilsiui ir pramogoms, 26% — visuomeninei veiklai, o antram apmokamam darbui vos 1%.

1972-1983. Prieš 11 m. daugiau pasisakė už visuomeninę veiklą (40%), o taip pat už šeimą bei gimines (38%); poilsiui bei pramogoms mažiau (19%), gi antram darbui vos 3%.

Mergaičių ir vaikinų skirtumai nedideli, tik nežymiai didesnis procentas mergaičių norėtų atliekamą laiką praleisti labiausiai su šeima ir giminėm.

Kraštai. Grupė iš Brazilijos daugiau negu kitos kreipė dėmesį į šeimą (55%) bei visuomeninę veiklą (35%), mažiausiai į pramogą bei poilsį (10%). Po jų — jaunimas iš JAV: 49% į šeimą, 27% į visuomeninę veiklą, 24% į pramogą bei poilsį. Jaunimas iš V. Vokietijos: 50% dėmesys šeimai, 28.595 poilsiui bei pramogoms, 21.5% visuomeninei veiklai. Iš Australijos: 40% šeimai, 37% poilsiui bei pramogai, o 23% visuomeninei veiklai. Iš Urugvajaus:  54% poilsiui bei pramogai, 30.5% seimai ir 15.5% visuomeninei veiklai. (Atskirų kraštų statistikoj antro darbo pasirinkimas nebuvo skaičiuojamas dėl labai mažo procento).

Amžiaus grupių skirtumai nepasiekė statistinės reikšmės, nors kuo vyresni, tuo proporcingai daugiau rinkosi visuomeninę veiklą, ypač pačioj vyriausioj grupėj. Visose grupėse daugiausia pasisakė už pabuvimą su šeima (vyriausioj grupėj šis procentas prilygo apsisprendusiems už visuomeninę veiklą). Poilsiui ir pramogai kiek daugiau 18 - 20 m. grupėj, mažiausia — vyriausioj. Duomenys: 15 - 17 m.: 54% šeimai, 25% poilsiui bei pramogoms, 21% visuomeninei veiklai; 18-20 m.: 43%, 35% ir 22%; 21-25 m.: 48.5%, 27% ir 24.5; 26-35 m.: 40%, 20% ir 40%.

IŠVADOS
l šią anketą atsiliepė didele dalimi pats veikliausias mūsų išeivijos jaunimas: devyni iš 10 priklauso lietuvių jaunimo organizacijoms, aštuoni iš 10 lankę lituanistinę mokyklą. Didelėmis pastangomis jis paveiktas lietuvybės, nors į jį stipriai veikia ir gyvenamojo krašto aplinka.
Tėvų įtaka — svari. Šio jaunimo dauguma teigiamai žiūri į savo šeimose patirtą auklėjimą (75% "vispusiškai priimtinas"). Trečdalio vertybės didele dalimi sutampa su tėvų, o dar pusės — pusiau. Nepilnai du trečdaliai sakėsi su tėvais didele dalimi susikalbą — randą bendrą kalbą. Kur tėvai vertina tautybę, ten ir jaunimas vertina (JAV ir V. Vokietijoj).

Vis dėlto tėvų įtaka nėra visagalė ar vienintelė. Didelę įtaką turi gyvenamojo krašto aplinka. Tai rodo ir anketos duomenys: jaunoji generacija nevisai panaši į tėvus: pusė jaunimo teigė, jog jų vertybės su tėvų sutampa tik pusiau, o 15% — didele dalimi nesutampa; gi trečdalis su tėvais tesusikalba "kartais".

Lietuviškumo atžvilgiu šis jaunimas yra palyginti dar gerai išsilaikęs. Be lietuvių tėvų, jų lietuviškumą saugo laisvu noru palaikomi ryšiai su lietuviais: didelė dauguma jų priklauso lietuvių jaunimo organizacijoms, trečdalis jų turi 3 artimiausius draugus visus lietuvius, o kitas trečdalis — du lietuvius iš trijų; taip pat beveik pusė jų sueina daugiau su lietuviais negu su kitataučiais, palyginti nemaža jų atsilanko į lietuvių renginius. Lietuvių spaudos skaitymas gal dar yra pusiau pakenčiamas: beveik pusė sakosi "skaitą" 2-5 lietuvių spaudos leidinius; bet susidūrimas su lietuviška knyga yra gan apgailėtinoj padėty: pernai pusė neperskaitė nė vienos knygos lietuvių kalba.

Lietuvių kalba tarp jų pačių išjungiama kaip komunikacijos priemonė: daugiau kaip pusė kalba nelietuviškai savo amžiaus lietuvių grupėje; tik trečdalis naudoja tiek lietuvių, tiek gyvenamąją krašto kalbą. Septyniems iš 10 lengviau rašyti gyvenamojo krašto kalba.

Veikla lietuvių tarpe. Didžiulė dauguma anketą užpildžiusiųjų priklauso lietuvių jaunimo organizacijoms. Paskutinių metų laikotarpy 3 iš 4 buvo bent viename jaunimo suvažiavime, stovykloj ar kursuose, vienas iš 10 bent šešiuose. Taipgi paskutinių metų laikotarpy trečdalis buvo kokios nors lietuvių organizacijos valdyboj ar komisijoj. Lietuvių profesinėms organizacijoms priklausė mažiau kaip dešimtadalis; panašiai ir lietuvių politinėms organizacijoms.

Dėmesys Lietuvai. Domėjimasis Lietuva nemažas: 2 iš 3 sakosi nuolat besidomį dabartiniu Lietuvos gyvenimu. Lietuvą jau aplankė kas penktas: likusiųjų dauguma aplankytų, jei būtų galimybė.

Lietuvybė ateityje. Žvelgiant į ateitį, bent pusė mano, kad už 5 metų gyvens netoli lietuvių kolonijos, bet beveik visi kiti galvoja gyventi "kaip pasitaikys". Jei Lietuva taptų nepriklausoma, į ją vyktų apsidairyti didesnė pusė, bet apsigyventi tik vienas iš 10. Nepilna pusė savo vaikus norėtų matyti daugiau lietuviais, kita — vienodai lietuviais ir gyvenamojo krašto žmonėmis. Pragyvenimui pakankamai užsidirbdami, savo laisvo laiko didžiausią dalį beveik pusė yra linkę skirti šeimai, vienas ketvirtis poilsiui ir pramogoms, o kitas ketvirtis — visuomeninei veiklai.

Gyvenamasis kraštas. Didžiulė dauguma (8 iš 10) sprendžia, kad krašto gyventojai lietuvius ateivius laiko sau lygiais. Kas antras priklauso gyvenamojo krašto jaunimo organizacijoms, vienas iš 5 — profesinėms, o vienas iš 10 — politinėms. Valstybiniuose krašto rinkimuose teisę balsuoti turėjo beveik du iš trijų; didelė dauguma ta teise paskutiniuose rinkimuose pasinaudojo. Trečdalis nenurodė savo politinės pakraipos; kas ketvirtas buvo vidurio kelio, kas penktas liberalus, rečiau konservatyvus.

Marijuana. Nors trys ketvirtadaliai savo pažįstamų tarpe turėjo marijuana rūkančiųjų, tik trys iš 10 buvo patys parūkę: du atsitiktinai, vienas bent retkarčiais. Trys ketvirtadaliai teigė, kad marijuanos rūkymas neturėtų būti legalizuotas. Kas ketvirtas pažino vartojantį stipresnius chemikalus, bet tik vienas iš 30 jų pats yra dažniausia atsitiktinai pavartojęs.

Tikėjimas ir vertybės. Didžiulė dauguma tiki Dievu, kas aštuntas svyruoja. Bažnyčią reguliariai lankančiųjų yra kiek daugiau kaip pusė. Trys iš 5 savo būsimo vedybinio partnerio tautybę, o taippat ir religiją laiko svarbiom, nepilna pusė — ir social-ekonominę padėtį.

Mokslas. Atsiliepusiojo jaunimo didžiulė dauguma (9 iš 10) atsakė į klausimą, kokią mokslo šaką rinksis ar jau pasirinko. Daugiau kaip vienas iš 3 rinkosi griežtuosius mokslus; beveik 1 iš 5 — socialinius mokslus, o 1 iš 7 — humanitarinius.

Merginos ir vaikinai. Negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad 1983 m. šią anketą užpildžiu-siųjų du trečdaliai buvo mergaičių ir tik vienas trečdalis vaikinų. Tai rodo aktyviau besireiškiančio lietuvių jaunimo tarpe gausiau esant merginų. 1872 m. anketoj skirtumas dar nebuvo toks ryškus: 55% merginų ir 45% vyrų. 11 metų bėgyje skirtumas pasidarė didesnis. Tas skirtumas darosi dar dramatiškesnis, 1983 m. duomenis palyginus su 1956 ir 1960 m. Lietuvių Studentų Sąjungos JAV CV studijinės komisijos anketų duomenimis: anuomet vyrų procentas buvo gerokai didesnis už merginų: 1956 m. — vyrų 60%, 1960 m. — 59%. Mergaičių ne tik daugiau išsilaiko lietuvių jaunimo tarpe, bet, kaip 1983 anketa rodo, jos bent kai kuriose srityse yra lietuviškesnės už vaikinus. Statistiškai reikšmingu skirtumu jos vaikinus pralenkia nuolatiniu domėjimusi dabartine Lietuva, Lietuvos aplankymu, lietuvių kalbos naudojimu savo amžiaus lietuvių tarpe ir noru, kad jų vaikai būtų lietuviški. Daugiau merginų negu vaikinų teigia, kad jų tėvai yra nepatenkinti ar net priešinasi jų "pasimatymams" su nelietuviais. Nors šiek tiek didesnis procentas merginų negu vaikinų sakėsi susitinką su lietuviais bendruose jaunimo susibūrimuose, jų šiek tiek mažiau negu vaikinų trijų artimiausių draugų,-ių tarpe turėjo lietuvių.

Beveik visos merginos (9 iš 10) galvojo, jog krašto gyventojai ateivius lietuvius laiko sau lygiais, kai tuo tarpu panašiai galvojo 3 iš 4 vaikinų, kurių likusi dalis lygiai skirstėsi į kraštutinumus. Ir politiniuose nusistatymuose merginos (pusė jų) laikėsi "vidurio kelio", kai tuo tarpu vyrai (irgi pusė jų) krypo į liberalią pusę. Statistiškai žymiai mažiau merginų pažino marijuanos vartotojų, mažiau pačios marijuanos naudojo, mažiau jų pasisakė už jos legalizavimą. Neryškiai didesnis jų procentas teigė tikį Dievu, einą į bažnyčią ir laiką savo vedybinio partnerio religiją esant joms svarbia. Statistiškai reikšmingai joms buvo svarbi ir jų vedybinio partnerio socio-ekonominė padėtis. Pačios gi statistiškai reikšmingai rečiau negu vyrai rinkosi griežtuosius mokslus, bet dažniau socialinius, humanitarinius bei kitus.

Amžius. Duomenų analize nustatytos šios statistiškai reikšmingos koreliacijos: kuo vyresni, tuo daugiau vedusiųjų, tuo mažiau gyvenamojo krašto jaunimo organizacijose, tuo daugiau gyvenamojo krašto profesinėse (bet ne politinėse) organizacijose; tuo daugiau dalyvavo paskutiniais metais lietuvių organizacijų valdybose ar komisijose, tuo dažniau klauso lietuvių radijo programų ir lietuviškos muzikos, tuo daugiau nusiperka lietuviškų knygų (su tendencija daugiau jų paskaityti), tuo daugiau davusiųjų piniginę auką lietuviškiems reikalams, tuo labiau kalbasi lietuviškai bendraamžių lietuvių tarpe, o taipgi su tėvais, tėvams esant savo pažįstamų lietuvių tarpe, tuo labiau nori lietuviškų apeigų savo sutuoktuvėms ir vaikų krikštynoms, tuo labiau domisi Lietuvos gyvenimu, tuo daugiau jų pasiryžę skirti didžiausią laisvalaikio dalį visuomeninei lietuvių veiklai ir tuo mažiau, turėjo vargo su lietuvių kalba, užpildant anketą.

Tolimesniems skirtumams išryškinti anketą užpildžiusieji buvo paskirstyti pagal amžių į keturias grupes: 15-17 m. (23%), 18-20 m. (29.5%), 21-25 m. (27.5%) ir 26-35 m. (20%). Skirtumai ėmė ryškėti. Pavyzdžiui, nors bendrai paėmus, šią anketą užpildžiusiųjų merginų - vaikinų proporcija yra 64% ir 36%, 15-17 m. ir 21-25 m. grupėse mergaičių (68%) procentas, palyginant su vaikinų (32%), buvo dar didesnis, o likusiose grupėse kiek mažesnis: 18-20 m. — 60% ir 40%, o 26-35 m. — 59% ir 41%. Taipgi, anketą užpildžiusiųjų tarpe 15% buvo vedusiųjų, bet jie ypač koncentravosi 26-35 m. grupėje, kur pusė (49%) buvo vedę.

Statistiškai reikšmingai jaunesnėse grupėse paskutiniais metais daugiau dalyvavo lietuvių jaunimo suvažiavimuose, stovyklose ar kursuose, o vyresnėse grupėse geriau supranta lietuviškai, savo bendraamčių lietuvių tarpe kalba lietuviškai, dalyvavo lietuvių organizacijų valdyboje ar komisijoje. Taip pat vyresnėse grupėse daugiau aplankiusių Lietuvą, gi 18-20 m. grupėj daugiau negu kitose yra tų, kuriems Lietuvą lankyti "neįdomu" (1 iš 10) arba "netinka, nes ji nelaisva" (1 iš 8). Didžiausias procentas dalyvavusiųjų Vasario 16 minėjime paskutiniais metais yra 15 - 17 m. grupėj, kitose — vienodai. Vyriausioj grupėj (26 - 35 m.), daugiau negu kitose, skaito lietuvių periodinę spaudą, o taip pat lietuviškas knygas. Jaunesnėse grupėse galvojama, kad jų tėvai yra mažiau linkę priešintis jų vaikų pasimatymams su kitataučiais, dažniau nekreipia dėmesio į tai ar net tam pritaria. Vyresnėse grupėse artimiausi draugai dažniau yra lietuviai, o jaunesnėse — nelietuvių draugų procentas artėja prie lietuvių. Amžiumi vyresnieji, išskyrus pačią vyriausią 26-35 m. grupę, dažniau pasisako už vedybinio partnerio tautybės svarbą. Vyresniosios grupės labiau apsisprendusios už jų vaikų lietuviškumą, o jaunesniosios — už jų tautinį suvienodinimą (šis skirtumas statistiškai reikšmingas).

Tikinčiųjų ir bažnyčios einančiųjų neryškiai daugiau jaunesnėse grupėse, o savo vedybinio partnerio religijos svarbą pabrėžiančiųjų kiek daugiau 21-25 m. amžiaus grupėje. Jaunesnėse grupėse kiek dažniau renkamasi griežtuosius mokslus. Pagaliau laisvalaikis ateityje vienose grupėse dažniausiai bus skiriamas šeimai, tik vyriausioj 26-35 m. grupėj tiek pat dažnai pasisakė ir už visuomeninę veiklą.

1972-1983. Lietuviškumo atžvilgiu per 11 metų beveik visur kiek slystelta žemyn: tiek lietuvių kalbos naudojime, supratime, rašyme, tiek ryšiuose su lietuviais — sumažėjo procentas turinčiųjų lietuvius artimiausiais draugais, sueinančiųjų su lietuvių jaunimu, lietuvių kalba skaitančiųjų knygas ir periodinę spaudą. Gerokai mažiau pasisakė, kad laisvalaikio didžiausią dalį ateityje skirsią visuomeninei veiklai, truputį mažiau norinčių grynai lietuviškai išauklėti vaikų, bet truputį daugiau dabar mano po 5 metų gyventi netoli lietuvių kolonijos. Nėra pasikeitimo tėvų - jaunimo vertybių sutapimo bei su tėvais susikalbėjimo klausimu. Taip pat tikėjimo, bažnyčios lankymo, mokslo sričių pasirinkimo srity.

Vis dėlto pastebimai mažiau priklauso krašto jaunimo organizacijoms, daugiau galvojančiųjų, kad krašto gyventojai lietuvius ateivius laiko lygiais, daugiau turinčių teisę balsuoti krašto rinkimuose, daugiau ir balsavusių, laisvalaikį ateity daugiau skiriančių poilsiui ir šeimai. Marijuana nevartojančiųjų didelis procentas liko toks pat; nors dažniau marijuanos vartotojų patys pažino, labiau buvo linkę marijuanos nelegalizuoti.

Atskirų kraštų grupės
Kraštų grupės, kurios užpildė bent 15 anketų, buvo parinktos tolimesniam tarpusaviam palyginimui. Čia pateikiamos išvados apie tų kraštų grupes.

Vakarų Vokietija. 18 anketų iš V. Vokietijos (6% visų užpildžiusiųjų) neatstovauja visam lietuvių jaunimui šiame krašte, gal — dėl netaip gausaus skaičiaus — net ne visą veiklų lietuvių jaunimą, bet atveria padėtį dalies prie lietuvių prisilaikančio jaunimo, kurį anketa pasiekė: šis jaunimas, nors negausus, pasižymi individualiu lietuviškumu, kuriuo pralenkia kitų kraštų panašiai prie lietuvių pritapusį jaunimą. Šios grupės amžiaus vidurkis — 24 m., viena iš vyresnių; joje yra daugiau merginų (83%), negu bet kurio kito krašto grupėj. Šioj   grupėj   proporcingai  daugiau  negu  kitose domimasi Lietuvos gyvenimu, daugiau (net pusė jų) yra aplankę Lietuvą, daugiau negu kitur yra perskaitę knygų lietuvių kalba, o taip pat periodinės lietuvių spaudos leidinių, daugiau apsigyventų Lietuvoj, jei ji taptų nepriklausoma, ypač daugiau kalba lietuviškai savo amžiaus lietuvių tarpe, bet didelis procentas mano po 5 m. gyventi, "kaip pasitaikys". Ši grupė mažiau įsijungusi į gyvenamąjį kraštą: proporcingai mažiau kaip kitur priklauso gyvenamojo krašto jaunimo (tik 1 iš 3), profesinėse (vos 6%) bei politinėse (6%) organizacijose. Du iš 3 turėjo teisę balsuoti: dauguma balsavo. Ypač daug politiškai liberalių (daugiau kaip 2 iš 3), likę vidurio kelio. Gausiau kaip kituose kraštuose šioj grupėj jaučiama gyvenamojo krašto žmones lietuvius ateivius laikant lygiais. Tikinčiųjų procentas (89%) kiek didesnis, negu visų anketą užpildžiusiųjų; į - bažnyčią einančiųjų 55%; vedybinio partnerio religijos svarba maža (29%). Vakarų Vokietijos grupė išsiskiria ir tuo, kad joje mažoka kas pažino marijuana naudojusius (39%), o joje daugiau negu kitose buvo renkamasi humanitarinius mokslus (net 50%!). Atliekamas laisvalaikis ateity būtų skiriamas ypač šeimai (50%), po to — poilsiui bei pramogai (28.5%) ir visuomeninei veiklai (21.5%).

Jungt. Amerikos Valstybėse. Pagal kraštus tai didžiausia grupė (užpildė 133 anketas), sudaranti 46% visų anketą užpildžiusiųjų, kurių daugiau kaip du trečdaliai yra mergaitės (69%). Amžiaus vidurkis (20 m.) kiek jaunesnis, negu kitų kraštų. Šiame krašte lietuvių jaunimo gausiau negu kituose užsienio kraštuose. Ši grupė pralenkia kitas socialiniu lietuviškumu: čia jaunimas dažniau negu kitur trijų artimiausių draugų tarpe turi visus tris lietuvius, taip pat daugiau negu kitur sueina su lietuviais jaunuoliais subuvimuose, dažnokai lanko lietuvių parengimus, daugiau negu kitur jiems rūpi vedybinio partnerio tautybė, dažniau negu kituose kraštuose, jie jaučia, kad tai rūpi ir jų tėvams. Palyginant su kitomis kraštų grupėmis, jie dar ne taip blogai skaito lietuvių periodinę spaudą bei knygas lietuvių kalba (antroj vietoj po V. Vokietijos). Aukštas procentas mano gyventi ateityje netoli lietuvių kolonijų, bet mažas procentas vyktų į nepriklausomą Lietuvą nuolat apsigyventi (dėl gero gyvenimo JAV-se?). Taipgi didžiausias procentas nori, kad jų vaikai būtų daugiau lietuviais, negu gyvenamojo krašto žmonėmis.

Čia daugiau negu bet kur kitur dalyvauja krašto jaunimo organizacijose (beveik 2 iš 3), o taip pat politinėse organizacijose (1 iš 7); vidurkį pasiekia dalyvavimu profesinėse organizacijose (1 iš 5; atsilikusi tik nuo Australijos). Politikos nusistatyme laikėsi vidurio kelio. Renkantis mokslo sritį, ypač pasinešta į griežtuosius mokslus, daugiau negu bet kur kitur, daugiau negu bet kur kitur ir į socialinius mokslus (beveik 1 iš 3), mažiau negu kitur į humanitarinius (tik 1 iš 10). Daugiau negu 9 iš 10 tiki Dievu (po Brazilijos, antroj vietoj), didesnis bažnyčią lankančiųjų procentas, didesnis negu kitur ir gausiau negu kitur vertina vedybinio partnerio religiją (3 iš 4). Pabrėžiama ir vedybinio partnerio social-ekonominės padėties svarba (labiausiai po Brazilijos). Daugiau negu kitur jaunimas pažino naudojančius marijuaną (9 iš 10); vienas iš 10 pats naudojo bent retkarčiais (naudojimu pralenkia grupė iš Australijos); mažoka pasisakė už marijuanos legalizavimą (grupė iš JAV stipriausiai pasisakė už jos legalizavimą 1972 m. — net 56.5%, o 1983 m. juos toli pralenkė grupė iš Australijos 47%). Ateity laisvalaikį pusė žada praleisti su šeima, po ketvirtį — visuomeninėj veikloj ar poilsiui bei pramogai.

Australijos grupė — anketą užpildžiusiųjų skaičiumi gausiausia po JAV — 72 (25% visų anketą užpildžiusiųjų). Amžiumi viena vyriausių (amžiaus vidurkis 24 m.), vyrų - merginų procentai (46% -54%) daugiau balansuoti negu kitose grupėse; proporcingai daugiau vedusių. Atrodo, kad ši grupė savo gausumu pakankamai gerai reprezentuoja veiklesnį Australijos lietuvių jaunimą. Penkių parinktų kraštų tarpe ji stovi per vidurį, kaip, pvz., lietuvių ryšių palaikymo, kalbos mokėjimo, knygų bei periodinės spaudos skaitymo atžvilgiu. Jų tarpe aukštas procentas manančių gyventi ateityje netoli lietuvių kolonijose; be to, jų daug lanko lietuvių renginius (Australijoj gerokai pasinešta į kultūrinę pusę), bet mažiau negu kitur domisi dabartine Lietuva.

Didžiulė dauguma (93%) sprendžia, kad gyvenamojo krašto žmonės ateivius lietuvius laiko sau lygiais. Krašto jaunimo organizacijoms priklauso pusė, profesinėms organizacijoms — 1 iš 3, t.y. daugiau negu kituose kraštuose, o politinėms organizacijoms — viena iš mažiausių (vos 6%). Čia daugiau negu kituose kraštuose (kadangi Australijoj balsavimas privalomas) jaunimas turėjo teisę balsuoti ir balsavo paskutiniuose krašto rinkimuose. Kiek daugiau buvo liberalių, paskiau vidurio kelio, mažiau konservatyvių. Tikinčiųjų kiek mažiau negu vidurkis visų užpildžiusiųjų anketą; einančių į bažnyčią reguliariai — lygiai vidurkis (tik JAV pralenkia), ir beveik pusei vedybinio partnerio religija svarbi (mažiau kaip vidurkis). Marijuaną vartoja daugiau negu kitų kraštų grupėse (1 iš 4 bent retkarčiais), o už jos legalizavimą pasisakė daugiau negu kitur — 47%. Griežtuosius mokslus rinkosi 2 iš 5 (po JAV — antroj vietoj), humanitarinius ir socialinius mokslus — po 1 iš 7, o beveik likęs trečdalis — kitus mokslus. Social-ekonominė vedybinio partnerio padėtis mažiau svarbi negu anketą užpildžiusiųjų vidurkiui; ateity laisvalaikį praleis su šeima (40%), pramogose ir poilsy (37% — daugiau negu Įeitų kraštų grupėse), visuomeninei veiklai — mažokai 23%.

Brazilijoj anketą užpildžiusiųjų grupė — gausumu trečioj vietoj (24, t.y. 8.5% visų anketą užpildžiusiųjų), amžiumi jauna (vidurkis 20 m. amžiaus), vaikinų - merginų balansas svyra kiek į mergaičių pusę (32% - 58%). Ši grupė skaičiumi pilnai nereprezentuoja Brazilijos lietuvių jaunimą, tačiau daugeliu atžvilgių charakteringai iliustruoja, pvz., kad ir retkartiniu teatsilankymu į bažnyčią, nors ir gausiai tikint; taipgi, kaip jie patys liudija, jų tėvams tautybė (šiuo atveju vedybinio partnerio atveju) mažai terūpi. Bet ir jaunimas čia rečiau su tėvais sutaria. Suėjimai su lietuvių jaunimu gana dažni, bet bendramečių tarpe kalbama nelietuviškai. Labai mažai naudojamasi periodine spauda bei knygomis lietuvių kalba.

Trys ketvirčiai galvoja, kad vietiniai ateivius lietuvius laiko sau lygiais, o likęs ketvirtadalis (t.y. daugiau negu bet kur kitur) mano, jog vietiniai laiko ateivius lietuvius aukštesniais už juos. Krašto jaunimo organizacijoms priklausoma gausiausiai po JAV-bių grupės (daugiau kaip pusė), bet profesinėms ir politinėms krašto organizacijoms priklausymas vienas negausiausių. Ekonomiškai blogai stovinčiame krašte trys ketvirčiai jaunimo buvo liberalūs; du trečdaliai turėjo teisę balsuoti; dauguma balsavo paskutiniuose krašto rinkimuose. Vedybinio partnerio social-ekonominės padėties svarba buvo pabrėžiama daugiau negu kitur (75%); didesnė negu kitur balansuota lygybė tarp pasirinktų mokslo sričių (griežtieji mokslai 30%, humanitariniai 22%, socialiniai 22%, kiti 26%). Kaip pastebėta anksčiau, tikinčiųjų procentas didesnis negu bet kurioj kitoj grupėj (96%), bet reguliariai bažnyčion einančiųjų procentas (25%) — mažiausias. Daugiau kaip pusei (57%, t. y. maždaug vidurkis visų anketą užpildžiusiųjų) vedybinio partnerio religija svarbi. Kiek daugiau kaip trečdalis (37.5%) pažino marijuaną vartojančius, iš pačių niekas nevartojo, ir mažiausia iš visų kraštų (tik 8.5%) buvo už jos legalizavimą. Ši grupė mažiau negu kitos planavo laisvalaikį ateityje leisti poilsiui bei pramogoms (tik 1 iš 10); daugiau — visuomeninei veiklai (35%), o ypač — šeimai (55%).

Urugvajaus grupė — negausi (15, sudaranti 5% visų užpildžiusiųjų anketą), jauniausia (17.5 m. amžiaus vidurkis), gerai balansuota mergaičių (53%) ir berniukų (47%) procentų proporcija. Ji gal nepilnai reprezentuoja Urugvajaus lietuvių jaunimą, bet gerai iliustruoja jaunuosius Urugvajuje. Jų liudijimu, jų tėvams tautybė (vedybinio partnerio atveju, o gal ir iš viso) nedaug terūpi. Iš viso pagal juos su tėvais mažokai susikalbama ir jų vertybės ne tiek sutampa. Ryšiai su lietuviais — silpnoki tiek artimiausiomis draugystėmis, tiek suėjimais su jaunimu, o ypač knygomis bei spauda lietuvių kalba. Šioj grupėj didelė dauguma sakėsi naudojanti abi kalbas savo bendraamčių tarpe. Didelė dauguma norėtų dabartinę Lietuvą aplankyti, jei galėtų.
Beveik trys iš 4 galvoja, jog vietiniai ateivius lietuvius laiko sau lygiais, bet likusieji 27% (daugiau negu kitų kraštų grupėse) mano, jog jie ateivius lietuvius laiko už save žemesniais. Krašto jaunimo organizacijose priklauso maža dalis lietuvių jaunimo, taip pat krašto profesinėse organizacijose, kiek daugiau politinėse. Dėl jauno amžiaus šioj grupėj nė pusė neturėjo balsavimo teisės, bet teisę turėjusiųjų vos pusė tebalsavo. Ryškus pasidalinimas tarp lygių konservatyvių ir liberalių pusių. 73% tiki (mažiau negu kituose kraštuose), bažnyčion einančių dauguma, bet neina 13%. Vedybinio partnerio religija svarbi daugiau kaip pusei. Iš visų kraštų grupių — iš Urugvajaus mažiausia (26.5%) pažino marijuana vartojančius ir maža jų pačių (86.5% niekad, po Brazilijos mažiausia) te-naudojo, maža (26.5%) ir pritariančių marijuanos legalizavimui. Griežtuosius mokslus rinkosi 38% (t. y. vidurkiu visų užpildžiusių anketą), humanitarinius mokslus — 30%, socialinius — niekas, o kitus — 31%. Daugiau negu kitur laisvalaikį ateityje planuoja skirti poilsiui ir pramogai (54%), toliau — šeimai (30.5%), maža visuomeninei veiklai (15.5%).

Baigminė santrauka
Nors ir ne taip dideliais skaičiais sukaupta ši keturis kontinentus apėmusi anketa nušvietė lietuvių išeivijos jaunimo padėtį pasaulyje — ne tik 1983 m., bet, ją palyginus ir su 1972 m. anketa, jaunimo keitimąsi 11 m. laikotarpyje. Ypač išryškėjo dvi svarbios keitimosi kryptys: 1. silpnėjimas lietuvybėje ir 2. vyrų retėjimas, o merginų išlikimas prie lietuvių jaunimo.

Šalia to, pastebima, kad merginos bent kai kuriose srityse išlieka lietuviškesnės už vaikinus. Bendrai jaunimas toliau asimiliuoja, prisitaiko prie gyvenamojo krašto, kuris pagal skirtingas sąlygas, dvasią bei kultūrą atitinkamai paveikia jaunimą, pvz., politinio nusistatymo, marijuanos naudojimo ar net Lietuvon grįžimo (jei ji taptų nepriklausoma) atžvilgiu. Kraštų grupių palyginime
išryškėja Vakarų Vokietijos grupės individualus lietuviškumas ir JAV-bių lietuvių jaunimo socialus lietuviškumas. Lietuviškumo atžvilgiu grupės taip išsirikiuoja: V. Vokietija, Jungt. Amerikos Valstybės, Australija, Brazilija ir Urugvajus. Dėmesio verti skirtumai tarp šių pastarųjų kraštų grupių rodo, kad negalima lengvai "suglausti" tame pačiame kontinente esančių kraštų grupių.

Amžiumi vyresnis jaunimas yra lietuviškesnis už jaunesnį. Tai aiškiai rodo, kad lietuvybė, generacijoms keičiantis, išeivijoj toliau silpnės.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai