Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
32 - ASIS SANTAROS - ŠVIESOS SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Kiekvienais metais, antrąjį rugsėjo savaitgalį Tabor Farmoje, Michigane, rengiami Santaros - Šviesos Federacijos suvažiavimai, kurie sutraukia gražų būrį lietuvišku intelektualiniu gyvenimu besidominčių ir į jį įsijungusių dalyvių bei svečių, jų tarpe ir nelietuvių.

Šiuose suvažiavimuose yra dalyvavę ir pasaulinio garso rašytojai: Nobelio premijos laureatas Česlovas Milosz, disidentas poetas Joseph Brodsky. Savo kūrybos čia yra skaitę pabaltiečiai rašytojai — latvis poetas Gunars Salins ir kiti. Estė profesorė Ilse Lehiste, buvusi AABS (Baltų studijoms puoselėti draugijos) pirmininkė, šįmet skaitė pranešimą estų kultūros temomis.

Šįmetinis, 32-asis suvažiavimas, kuris įvyko rugsėjo 5-8 dienomis, buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo keturi iš Lietuvos svečiai — poetas Marcelijus Martinaitis, prozininkas Vytautas Martinkus, literatūros kritikas poetas bei prozininkas Algimantas Bučys ir aktorius Laimonas Noreika, pagarsėjęs poezijos rečitaliais.

Tai pirmas atvejis, kad mūsiškių išeivių organizacijos pakviestiems literatams būtų pasisekę atvykti iš Lietuvos į Vakarus ne vien tiktai kūrybos skaityti, bet ir svarstybose dalyvauti.

Literatūrinės temos, kaip ankstesniuose suvažiavimuose, čia dominavo programą. Tik šį kartą beveik visos paskaitos ir diskusijos rišosi su literatūra. Kitų sričių negausūs pranešimai buvo: 1) Algio Mickūno "Kritiškas žvilgsnis į išeivijos filosofiją keturiasdešimties metų perspektyvoje", kuriame jis kalbėjo apie Antaną Maceiną, Juozą Girnių, Algirdą Greimą ir kartu nušvietė fenomenologijos, struktūralizmo bei semiotikos pagrindus, 2) Kazio Almeno mokslinis - humanistinis svarstymas "Tragedija ir antrasis termodinamikos dėsnis", ir 3) Amerikoje viešinčio "cultural exchange" mokslininko Alfonso Eidinto paskaita "Lietuvių emigracijos istorija ir jos šaltinių problemos".

Programos "svorio centrą" sudarė svarstymai apie dabartinę Lietuvos literatūrą. Daugiausia dėmesio susilaukė svečių rašytojų pranešimai, jų pastabos diskusijose ir kūrybos skaitymas.
Visi prelegentai kalbėjo apie tai, kas tautos ir išeivijos kultūras jungia, o ne skiria. Jas jungia rūpestis išlaikyti amžiais puoselėtas tautos etines ir estetines vertybes. Todėl čia ir buvo gvildenama tema, kaip tas rūpestis atsispindi šiuolaikinėj literatūroj.

Tradicinės lietuviškos pasaulėjautos įvaizdžiai - simboliai yra sukaupti turtinguose folkloro kloduose. Jų naudojimą šiuolaikinėj poezijoj (išeivijoj ir Lietuvoj) nagrinėjo du prelegentai: Rimvydas Šilbajoris — "Tautosakos elementai Algimanto Mackaus poezijoje", ir Marcelijus Martinaitis — "Folkloriniai motyvai šiandieninėje lietuvių poezijoje".

Įvairiuose pranešimuose bei diskusijose ne vienas kalbėtojas sugretino "žemininkus" poetus išeivijoj ir pokario kartos poetus Lietuvoje. Panaši situacija, panaši savijauta — žmogus permestas be savo valios į naują variantą.

Tradicinio kaimo praradimo pasėkoje įvyko permainų lietuvių pasaulėjautoje. Kaip tie pasikeitimai (ypač tradicinių etinių vertybių sistemoje) pasireiškia šiuolaikinėj prozoj? Tą temą lietė keli prelegentai: V. Martinkus savo pranešime "Technikos pažanga ir dorovės klausimai šiuolaikinėje prozoje", A. Bučys — "Miestas dabartinėje lietuvių prozoje" ir Liūtas Mockūnas "Antano Škėmos pasaulėžiūros susiformavimas išeivijoje".

"Miestas prarijo kaimą", sakė A. Bučys. Lietuvos miestuose dabar gyvena apie 64 procentai visų krašto gyventojų, kaime tik apie 36 procentai. Tai dar pilnai neįsisąmoninta, nepermąstyta padėtis, o permainos ir problemos daugėja. Rašytojai, nuo Avyžiaus iki Vilimaitės kovoja su neigiamom urbanizacijos pasėkom.

Tradicinis ir netradicinis literatūros Įprasminimas taip pat buvo diskutuojamas simpoziume "Tradicija ir novatoriškumas dabartinėje lietuvių literatūroje". Su svečiais A. Bučių, M. Martinaičiu ir V. Martinkum kalbėjosi R. Šilbajoris ir Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Moderavo K. Keblys. Kaip paprastai tokios plačios apimties temose, daugiausia laiko pokalby užėmė pačių sąvokų aiškinimasis. Simpoziumo dalyvių nuomonės buvo paremtos naujais literatūros mokslo konceptais, atėjusiais j jį iš informacijos teorijos, modernios lingvistikos, semiotikos, recepcijos teorijos. Tais konceptais pokalbio nariai operavo įgudusiai, lengvai, net žaismingai.

Kritikės Ilona Slaziliauskienė ir Violeta Kelertienė kalbėjo apie išeivijos literatūros problemas, "sąlygiškai" pavaizduodamos jos ateities perspektyvas. Maziliauskienė glaustai recenzavo puikų, intriguojantį romaną, kuris kaip gale recenzijos paaiškėjo, dar visai neparašytas. Kelertienė davė metmenis dviem romanam, kurie bus parašyti 1990 metais, remiantis šiuolaikine tematika ir charakteriais.

Labai rimtai, pagarbiai ir gan pesimistiškai į išeivijos literatūrą, iš jauno rašytojo taško, pažvelgė literatūros kritikė, poetė Živilė Bilaišytė. Savo pranešime "Ieškant prasmės: kalba, istorinis palikimas ir tikrovė", ji kalbėjo apie išeivijos literatūros "gyvybę ir mirtį".

Suvažiavime buvo surengti du literatūros vakarai. Pirmasis — "Spaudos draudimo laikų poezijos vakaras", kuriame aktorius Laimonas Noreika skaitė eilėraščius iš 19 amžiaus pabaigos (taigi iš tautinio atgimimo laikų), o taip pat ištraukas iš Simano Daukanto raštų: vieną apie lietuvių kalbą, kitą iš veikalo "Būdas senovės lietuvių ir žemaičių", iškeliančią gražius lietuviškus papročius. Jis viską "skaitė" atmintinai, vaikščiodamas po sceną.

Antrame literatūros vakare rašytojai iš Lietuvos: A. Bučys, M. Martinaitis ir V. Martinkus bei savieji Ž. Bilaišytė, L. Lėtas, L. Sutema skaitė savo kūrybą iš įvairių jau išleistų ir dar neišleistų rinkinių.

Suvažiavimo metu vyko parodėlė — įvairių menininkų per eilę metų sukurtų Metmenų žurnalo viršelių maketų. Taip pat buvo pristatyti naujausi Algimanto Mackaus knygų leidimo fondo leidiniai. Specialiame susirinkime aptarta tolimesnė to fondo veikla. Cia svarų žodį tarė Vytautas Kavolis, Metmenų redaktorius, šių suvažiavimų spiritus movens. Kaip ir visados, suvažiavimą uždarė Valdas Adamkus, buvęs ilgametis Tabor Farmos šeimininkas.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai