Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DEŠIMTASIS LITUANISTIKOS INSTITUTO SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
1985 metų lapkričio 28 dienos rytą Chicagoje, Jaunimo centre, įvyko X-ojo Lituanistikos instituto suvažiavimo narių susirinkimas. Mokslinė to suvažiavimo programa buvo įjungta į Penktąjį mokslo ir kūrybos simpoziumą, įvykusi ten pat lapkričio 28 - gruodžio 1 dienomis. Susirinkime dalyvavo 39 nariai — tai rekordinis skaičius. Dar keli instituto nariai atvyko vėliau į simpoziumo paskaitas. Dalyvavo visi penki instituto prezidiumo nariai ir septyni tarybos nariai. Neatvyko trys. Susirinkime dar buvo keturi svečiai, tarp jų Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas prof. dr. Z. Zinkevičius, kviestas simpoziumo paskaitininkas. Kitas svečias buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas Anatolijus Kairys. Susirinkimui pirmininkavo dr. Br. Vaškelis, instituto pirmininkas ir Chicagos universiteto Lituanistikos katedros profesorius. Sekretoriavo inž. dr. Jurgis Gimbutas, instituto prezidiumo sekretorius. Nuo praėjusiojo suvažiavimo 1983 metais Toronte mirė keturi instituto nariai: garbės nariai dr. Juozas Eretas (Šveicarijoje), komp. Juozas Žilevičius (JAV), ir tikrieji nariai, abu istorikai — kun. dr. Viktoras Gidžiūnas ir Simas Sužiedėlis. Juos prisiminėme susikaupimo minute. Po pirmininko metinio pranešimo sekretorius pranešė, kad be mirusiųjų, dar nustojome šešių narių: du pasitraukė, keturi laikomi išstojusiais, nes nemokėjo nario mokesčio daugiau negu trejus metus. Liko 129 nariai (penki Europoje ir vienas Australijoje). Iždininkas dr. R. Misiūnas pateikė trumpą apyskaitą (ji buvo detalizuota tarybos posėdyje anksčiau). Prezidiumo narys dr. A. Norvilas painformavo apie Mokslo ir kūrybos simpoziumą, kurio humanitarinę-mokslinę programą jam teko suorganizuoti.

Instituto leidinių komisijos pirmininkas dr. Tomas Remeikis pateikė ką tik išleistą 1981 metų Lituanistikos instituto suvažiavimo darbų tomą, kurį suredagavo dr. Ina Užgirienė. 392 psl. knygoje išspausdintos 27 paskaitos, skaitytos IV-ame mokslo ir kūrybos simpoziume (ne vien tik instituto narių). Tai jau šeštasis instituto suvažiavimo darbų tomas nuo 1971 metų. Išleistas be prenumeratų ar fondų subsidijų, naudojant savas knygų apyvartos lėšas. Šiais 1985 metais institutas išleido dvi knygas: kovo mėnesį išėjo Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija 1975 - 1979 m., parengta P. Gaučio ir J. Dainausko. Dr. Remeikis painformavo apie eilę numatytų išleisti knygų. Surinkti tekstai: V-ojo Lituanistikos darbų tomo (red. St. Vaške-lienė), M. K. Čiurlionio kūrybos vertinimų antologija (anglų k., paruošta dr. St. Goštauto), dr. M. Gimbutienės Lietuvos proistorė (pirmoji dalis didžiojo Lietuvos istorijos veikalo). Paruošta spaudai: L. Dambriūno raštų du tomai (red. J. Rėklai-tienė), Vac. Biržiškos ir St. Vaškelienės Amerikos lietuvių spaudos bibliografija iki 1910 metų. Toms knygoms išleisti gauta šiek tiek pinigų iš Lietuvių fondo, bet to dar nepakanka. Ypatingo susirinkusiųjų dėmesio sulaukė jau seniai spaudai paruoštas (surinktas tekstas) prof. Vacl. Biržiškos veikalas "Lietuviai studentai užsienio universitetuose nuo XVI amžiaus", kuriam išleisti gauta parama iš Devenio kultūrinio fondo. Tos knygos spausdinimas buvo sulaikytas, nes rasta, kad esama prieštaravimų, gal ir klaidų varduose ar datose. Autorius mirė, nespėjęs galutinai paruošti spaudai savo kelerių metų veikalą, o čia dabar ne visi šaltiniai prieinami ir nėra kam darbą sutikrinti. Padiskutavus, nutarta išleisti veikalą tokį, kokį autorius jį paliko, ir pažymėti, kad tai yra pomirtinis nevisai išbaigtas darbas. Prof. Zinkevičius paaiškino, kad jie turėjo panašų atvejį Vilniuje su 1970 m. mirusiojo lituanisto prof. J. Lebedžio paliktu nebaigtu darbu "Lietuvių kalba XVII-XVIII amžių viešajame gyvenime" (spaudai parengė prof. V. Zobarskaitė; išleista Vilniuje 1976 m. su spragomis, nebandant papildyti ar pakeisti Lebedžio rankraščių).

Lituanistikos instituto leidiniai siuntinėjami maždaug šimtui bibliotekų mainais, parduodant ar dovanai. Nariai buvo paraginti pasitikrinti savuose universitetų bibliotekose, ar jie turi įkatalogavę instituto knygas. Vengiant dublikavimų, dr. Remeikis pasirūpins, kad visi instituto nariai gautų minėtųjų bibliotekų sąrašą. Skyrių vedėjų pranešimai buvo labai trumpi, nes jie nepasireiškė kaip kolektyvai. Tik bibliografijos skyriaus vedėjas J. Dainauskas įteikė smulkesnį pranešimą: Jo skyriaus narių parašytose ir jau išleistose bibliografijos knygų dviejuose tomuose už 1970 - 1979 metus sudėta 14,131 bibliografiniai numeriai. Ruošiamas kitas tomas, apimąs 1980-1984 metus, nors šį kartą nebegauta lėšų iš Lietuvių fondo. Psichologijos skyriaus vedėjas dr. K. Trimakas painformavo apie jo ir talkininkų suorganizuotąją pasaulio lietuvių anketą (gauta apie 3000 atsakymų). Tautosakos ir kraštotyros skyriaus vedėja E. Bradūnaitė-Aglinskienė, atskridusi iš Havajų (ten ji gyvena), kalbėjo, kad Amerikos visuomenėje augąs susidomėjimas tau to tyra ir paklausa. Tatai teigiamai veikia ir lietuvius. Vėlesniuose pasitarimuose instituto etnografai panagrinėjo tris temas, kuriomis turėtu būti paruošti veikalai išeivijoje, nes tų darbų negali atlikti žmonės Lietuvoje. Tai yra: 1) Išeivijos etnografija (lietuviškų papročių kaita ir kt.); 2) lietuviškų antkapių užrašų katalogavimas (nurašymas, fotografavimas); 3) išeivijos tautodailės istorija (šis projektas gal geriau tiktų Tautodailės institutui).

Kolektyvinės Lietuvos istorijos parašymą koordinuoja J. Dainauskas (buvo pradėjęs prof. J. Puzinas). Be minėtosios proistorinės dalies, spaudai paruoštos dar dvi dalys: dr. J. Jakšto ir neseniai mirusio Simo Sužiedėlio. Trys autoriai savo darbo dar neadiko. Prof. R. Šilbajoris painformavo apie Baltistikos studijų draugijos (AABS) darbus ir kuriamąjį finansinį fondą. Draugija išaugusi iki Tarptautinio masto, bet lietuvių ten mažuma. Dr. Šilbajoris kvietė Lituanistikos institutą pagalvoti, kokiu būdu būtų galima geriau koordinuoti abiejų giminingų mokslinių draugijų veiklą. Gal būtų naudinga kokia nors afiliacija? Susirinkimas nubalsavo, kad prezidiumas išnagrinėtų tą klausimą ir suformuluotų konkretų pasiūlymą instituto nariams išspręsti.

Mokslo ir kūrybos simpoziumo paskaitų programoje Įrašyta 36 Lituanistikos Instituto nariai (Žr. Simpoziumo aprašymą 57 p. — Red.).

Ateinantis Lituanistikos instituto suvažiavimas numatytas 1987 metais. Vieta dar nenustatyta. Suvažiavimui buvo pasiūlytos tokios bendrinės temos: Lietuva XVI - XVII amžiuose (siūlė dr. V. Sruogienė), Lietuvos nepriklausomybės laikai (siūlė dr. Br. Vaškelis), Kultūriniai ir moksliniai ryšiai ir sąveikos tarp Pabaltijo tautų (siūlė dr. R. Šilbajoris).
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai