Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LATVIŲ POEZIJOS RINKTINĖ ANGLŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Inara Cedrins (ed.): CONTEM-PORARY LATVIAN POETRY. Iowa City, U. of Iowa Press, 1984

Amerikoje iš spaudos išėjo latvių poezijos rinktinė anglų kalba, pavadinta "Contemporary Latvian Poetry". Tinktinę išleido Iowos universitete veikiantis vertimų centras, užsimojęs supažindinti amerikiečius su visų, mažų ir didelių, tautų poetais. Centro leidiniai pasižymi ypatingu skoniu ir aukštu vertimų lygiu.

Karų, emigracijų ir totalitarinių ideologijų perskirti latvių poetai šioje knygoje sėdi už vieno stalo. Vienoje pusėje lietuviams tėvynėje beveik visai nepažįstami šeši išeiviai: Linards Tauns, Astride Ivaška, Gunars Salins, Baiba Bičole, Olafs Stumbrs, Ana Kraujietė. Kitoje "stalo" pusėje į lietuvių kalbą dažnai versti ir spausdinti šeši Latvijoje gyvenantys poetai: Vizma Belševica, Maris Čaklais, Arija Elksme, Ojars Vacietis, Olga Lisovska, Imants Žiedonis.

Skirtumai, ir už tuos skirtumus gilesni panašumai, tarp tų dviejų grupių gvildenami išsamiame įvade, kurį parašė Pittsburgo Carnegie-Melon universitete dėstantis literatūros profesorius Juris Sileniekas. "Nors latvių poeziją skiria politinės sienos", rašo jis, latvių poetus jungia bendro likimo jausmas. Jie sielojasi latvių tautinio tapstumo nuovokos nykimu, jie ieško atsvaros ir dvasinių vertybių tautos istorijoje ir kalboje. Jiems bendras ir nerimas, ir trauma, ir nostalgija".

Įvado autorius nagrinėja latvių poetus, gaubiančio rūpesčio priežastis. Juos neramina ūkinė ir demografinė raida: mažėja prieauglis, auga rusų ir kitų imigrantų skaičius, smunka latvių nuošimtis jų pačių tėvynėje. Teberusinamos latvių mokyklos, vis labiau įsitvirtina rusų kalba. Grėsmė latvių tautinei ikultūrai yra niūri tikrovė.

Anot Silenieko, pavojinga latvių kalbos padėtis yra labai svarbi tema latvių literatūroje. Tokio pavojaus jausmas veikia ir knygų leidimą, kuriam latviai teikia ypatingos reikšmės. Žinomo autoriaus knygos išspausdinimas Latvijoje — ypatingas įvykis, kurio laukiama su nepaprastu nekantrumu. Savo rašytojams, o ypač poetams, latviai reiškia ypatingą pagarbą. Sunkiais ir netikrumo kupinais laikais žmonės iš poetų laukia moralinės stiprybės, dvasinių gairių ir padrąsinimo.

Latvių išeivių poetus stipriai veikia Vakarų įtakos, jie vengia patriotinės deklamacijos. Tačiau po moderniu poemų paviršiumi jas persmelkia latviška mąstysena; jų šaknys tautinėje kultūroje.

Kaip latvių poezija ir kultūra atrodo apie jas anksčiau nieko nežinojusiems amerikiečių poetams? Į tai savo įvadiniame žodyje atsako Iovvos universiteto tarptautinės literatūros programos vedėjai, poetai Paul ir Huelina Nich Engle, kurie rašo: "Latvija — invazijos, kankinimai, priespauda, kalėjimai, cenzūra. Latvių poetai, ne taip kaip poetai Vakaruose, gyveno ir rašė rizikuodami savo gyvybėmis. Amerikiečių poetai, patogiai įsitaisę šiltose tarnybose ir turintys visišką laisvę rašyti, ką tiktai jie nori, niekad nepatyrė užkariautojų smurto ar slaptosios policijos, kuri seka poeziją; poetų korespondenciją (ypač su užsienio poetais) ir poetų draugus. Šioje knygoje išspausdinti eilėraščiai parašyti tokioje politinėje ir visuomeninėje įtampoje, kokios Vakarų poetams netenka patirti. Daugelyje diktatorių valdomų šalių net ir lyriška privačių jausmų išraiška laikoma viešu išdavimu, nes poetų pareiga propaguoti vyriausybės ideologiją".

"Iš šios knygos puslapių kalbantys poetai labai narsūs ir talentingi asmenys", rašo Paul ir Huelina Nich Engle. "Tai liūdnas komentaras apie mūsų dvidešimtą amžių, kad poetui reikia būti ne tiktai gabiu, bet ir narsiu. Gyvybiniai svarbu, kad šių mažų, pavojaus gaubiamų kraštų literatūra išliktų gyva, kad jų poezija ir jų kalba neišblėstų, nes šiandien stengiamasi sunaikinti jų unikalumą ir juos paversti masinio konformizmo dalimi. Suomių kalboje yra puikus žodis — SISU — kuris reiškia "ištvermę anapus ištvermės". Latviai turi tą savybę, pabrėžia amerikiečių rašytojai.

Šios rinktinės poetinis pasaulis daug kuo giminingas lietuvių poezijai. Ją perskaičius, pasitvirtina Boriso Pasternako žodžiai, kad latvių poetai pasiliko tenai, kur tebegyvena pati poezija — prie pat žolės.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai