|
|
Kada mes pradedame aimanuoti dėl lietuvių prarandamo sentimento savo spaudai, verta paklausti, ar tie kurie lengvai atsižada lietuviško spaudinio, buvo ankstyvoje vaikystėje tėvų meiliai aprūpinti lietuviškomis vaikų knygelėmis?
Vaikystės, net kūdikystės sentimentai ilgai išlieka dvasioje. Pirmoji lektūra pripratina vaiką prisirišti prie savo knygos, prie savo kalbos. Jeigu vaikas amerikietis turi prabanginį įvairiažanrių skaitinių pasirinkimą, išeiviškos visuomenės atžala tuo liuksusu negali didžiuotis. Jis beturi tiktai kukloką savo gimtosios kalbos knygynėlį. Lietuvių išeivijos bibliografiniai sąvadai palieka vaikų literatūros žanrui labai kuklias pozicijas. Tuo tarpu mūsų vaikų knyga turi būti išskirtinai globojama, puoselėjama ir finansiškai palaikoma.
Pernai mūsų knygų rinkoje pasirodė nauja knyginė dovana mažiesiems, vaikų literatūros gero žinovo Algirdo Gustaičio knygų serijos dalis: Algis Trakys ir Taksiukas Šleivys Tvankstės pilyje.
Tai jau ketvirtoji serijos knygelė su pastoviais herojais. Serijos herojai yra labai doras berniukas ir smalsus, mėgstąs ir paišdykauti šunelis. Tai yra ideali bendrų interesų ir nuotykių pora. Jų besąlyginė draugystė tokia natūrali ir be klaustuko suprantama kiekvienam mažajam skaitytojui. Kas gi dabar mūsų aplinkoje nedraugauja su šuniuku?
Autorius Algirdas Gustaitis gerai užsirekomendavo savo gabumu įsijausti į mažojo skaitytojo psichę ir poreikius. Duokite mums mūsų pasaulio nuotykių, pareiškia reiklusis mažylis. Algirdas Gustaitis tokių nuotykių ir parūpina.
Pirmosios tos serijos knygelės jau išparduotos. Pirmoji buvo bemaž scenarijus tos pat temos pieštiniam filmui. Ši ketvirtoji knygelė patraukli savo išvaizda turi platėlesnius vaiko informacijos akiračius. Nuotykių istoriškumas įdeda didaktikos pamušalą. Šį momentą pabrėžiame kaip vaikų lektūros idėjinį praplėtimą;
Ankstyvesnieji šios serijos leidiniai buvo Kova su gaidžiu, Užpuola bitės, Žuvininkai. Šių knygelių puslapiuose herojai veikė nesudėtingai. Jų problemos buvo arti vaiko pasaulio: bitės, gaidys, pelytės. . . Ir čia vis tekdavo parodyti savo altruizmą; kam nors padėti, ką nors išgelbėti. Tai buvo gražus autoriaus siekis ir į tokių mažylių pasaulį įnešti visuotinės moralės principus — nepalikti knygoje nuotykį dėl nuotykio, avantiūrą dėl avantiūros. Šis vaizdavimo metodas pagilino knygos užsiangažavimą ne tiktai dominti mažylius, bet turtinti jų idėjingumą; Autorius vykusiai užtušavo didaktiką po išviršinės dinamikos srautu. Vaikas instinktyviai nori būti geras — tokia premisa paremta Algirdo Gustaičio ši knyginė serija. Esminis autoriaus siekis — daryti gera yra ir dorovinė pareiga, ir džiaugsmas. Be to, — lietuvybė yra asmenybės pagrindas.
Moderni amerikinė mokykla vaiką mokina, bet jo neauklėja, jo religiniais bei tautiniais privalumais nesirūpina. Nenuostabu, kad šią spragą užpildo vaikų skaitiniai — jų visų tonuose: būk geras, būk altruistas!
Atsidėdamas tam bendram rūpesčiui, Algirdas Gustaitis apsupo savo knyginės serijos herojus lietuvišku peizažu, nukreipė juos grumtis su lietuviško kaimo kliuviniais, su karingu gaidžiu, su bitėmis. Itin idiliškai autorius įvedė herojus į pastoralinio lietuviško peizažo pasaką Žuvininkuose, sodriai nutvieksdamas humoru "dramatiškas" nuotykių scenas. Autorius mėgsta hiperbolės dažus, lyg ir pasekdamas Donelaičiu. Juk Donelaitis priverčia ir žemę siūbuoti, kada smarkūs herojai dainuoja arba čiaudi . . .
Dinamiškas siužeto atsiskleidimas talkina margam scenarijui. Kova, dialogas, veiksmas, baimės ar pergalės išgyvenimai — visa tai kreipia vaiko dėmesį į finalą. Išgyvenimų kaita — siužeto vaiksnys. O "Tvankstės pilyje" siužetas perkelia pasaką ant naujų bėgių — įžengia į vaiko sapnus legendinė senovės prūsų istorija. Tai nuotykių sūkurys apie Tvankstės pilį. Pilį užgrobė negeri žmonės, kryžiuočiai. Tenka kautis, kaip Dovydui prieš Golijotą, su priešu, dėl gėrio pergalės. Knygelės herojai, berniukas ir šunelis, atstovauja gėriui.
Siužetas įvedė į seriją naują sferą: istorinę legendą; Ji gyva, nes, vaikai toje legendoje veikia ir netgi pergali. Šitaip autorius priartina lietuvišką istorinę legendą prie vaikų lektūros. Per pasaką sėjamas dėmesio grūdas lietuvių istorijai. O viskas taip nesudėtinga: judrus berniukas Algis.
Trakys ir smalsus taksų veislės šuniukas Šleivys nuotykį prisapnuoja. Pabudo — baisūs nuotykiai blėsta gražios saulutės šviesoj. Išlieka tačiau nuotykių įraiža vaikiškoje pasąmonėje. Po nuotykio dinamika glūdinti didaktika — dėmesys lietuviškai legendai — galbūt užims savo poetišką poziciją vaikui išsivystant.
Visa ši keturių knygelių serija (tikimės ši nėra paskutinė) gimė iš berniuko ir jo šunelio nuotykių. Pirmuosius tų herojų pavidalus sukūrė pieštiniame filme dailininkas Vytautas Stasiūnaitis pagal Algirdo Gustaičio skriptą. Trečiajai knygai herojus nupiešė dail. Jina Leškienė. Tvankstės pilyje iliustracijas piešė dvi dailininkės, Aldona Audronytė-Variakojienė ir Vilią Variakojytė. Įvestos mėlynos ir juodos spalvos variacijos. Reikia pastebėti, kad serijos eigoje herojai grafiškai kinta. Berniukas Algis Trakys "mergaitiškėja" o šunelis Šleivys mažėja. Šių smarkių nepailstančių herojų kūniškieji vaizdai jau pakankamai ryškiai įsigalėjo mažųjų skaitytojų vaizduotėje. Jie gali įaugti mūsų vaikų literatūroje į nekeičiamą tradiciją, nelyginant įaugo į pasaulinę literatūra ir į pasaulinio skaitytojo sąmonę Miguelo Cervantes nemirtingieji jo herojai Don Kichotas ir pilvūzas Sančo Pančio, kuriems medžiaginį vaizdą suteikė grafikas Gustavas Dore.
Tvankstės pilyje iliustratorių dailininkių piešiniai raiškūs ir apeliuoją į mažųjų dėmesį savo dramatiškumu, kuris dažnai perauga į humorą:
Ši nauja Algirdo Gustaičio knygelė vaikams yra jiems nauja dovana.
|
|
|
|