Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ĮPUSĖTA LIETUVOS MIESTELIŲ ISTORIJA PDF Spausdinti El. paštas
1978 metais pradėtosios leisti urbanistikos veikalų serijos jau yra devynios knygos. Iš numatytųjų 61 miestelio istorijų paskelbta 37, tad daugiau negu pusė projekto atlikta. Tai ne populiarios knygos turistams ar mokykloms, o šaltiniais paremtos mokslinės studijos. Kiekvienam paminkliniam miesteliui ar miestui skirta apybraiža susideda iš dviejų dalių, kaip skelbia redakcinė kolegija tomų pratarmėse. Pirmojoje dalyje chronologiškai aprašyta paminklo istorinė urbanistinė raida nuo įsikūrimo (jei tatai žinoma) iki šių dienų. Antrojoje dalyje apibūdinta miesto ar miestelio architektūrinė vertė, būdingi bruožai, urbanistiškai vertingų teritorijų ribos ir saugotini plano elementai bei pastatai. Kas tie paminkliniai miesteliai, kodėl jų 61? Atsakymą randame I tomo pratarmėje ir profesiniuose žurnaluose. Istorinių miestų ir architektūros paminklų apsaugos pradžia padaryta 1835 metais Belgijoje. Ten įkurta tos rūšies visuomeninė draugija. Ji turėjo rūpintis išaiškinti globotinus objektus, pirmiausiai ieškodama jų senamiesčiuose. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo siūloma, kad valstybė globotų vertingus urbanistinės kultūros kompleksus — miestelius ir kaimus. Pratarmėje paminėti architektų A. Mošinskio ir J. Getnerio straipsniai "Naujoje romuvoje" 1938 ir 1939 metais. Tada buvo parengtas Lietuvos įstatymas kultūros paminklams saugoti, paskelbtas 1940 metų liepos 24 dieną, dar prieš formalų Lietuvos susovietinimą. Apie penkių didžiųjų istorinių Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų) senamiesčių tyrinėjimus ir planavimą buvo nemažai rašyta kitur, tai šioje serijoje jų nėra. Čia nagrinėjami tie miestai ir miesteliai, kurie nuo 1969 metų yra įrašyti į vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą. Jų paminklinės zonos turi būti globojamos valstybės, nors tai dar ne visada buvo vykdoma, kaip paaiški iš šių urbanistikos knygų. Sąrašą sudarė Algimantas Miškinis ir Antanas Pilypaitis, abu architektai -urbanistai. Tų 61 objekto sąrašas išspausdintas I-jo tomo pratarmėje, nurodant priklausomybe rajonams. Apie trečdalis jų yra Žemaitijoje. Iki šiol devyniose L.U.P. knygose išnagrinėti 37 miestai - miesteliai, tad likusiems 24-iems reikės dar gal šešių ar daugiau knygų.

Čia nagrinėjamos knygų serijos tituliniai puslapiai yra vienodi: Lietuvos statybos ir architektūros institutas. Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. Vilnius "Mokslas" (metai). Devintasis tomas išleistas 1986 metais. Antrajame puslapyje skaitome: Urbanistikos paminklų apybraižas pagal Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto planinių darbų ataskaitas parašė: (čia suminėti autoriai — daugiausiai parašė A. Miškinis; po vieną J. Sliavas, K. Bružas, A. Tyla, šešis A. Baliulis — visi jie kaip Miškinio bendraautoriai). Redakcinė kolegija: archit. A. Jankevičienė, prof. dr. M. Jučas, archit. A. Miškinis; recencentai: dr. K. Čerbulėnas (miręs 1986.1.4) ir archit. G. Daniulaitis. Redakcijos ir recenzentų pavardės imtos iš 9 tomo; kituose tomuose buvo ir kitų pavardžių. Tiražas — vos 1,000. Knygynuose nėra ir nebuvo.

Knygų turinys iš eilės: I, 1978 m. — Alsėdžiai, Butrimonys, Ylakiai, Kruonis, Rokiškis, Žeimelis; II, 1979 — Skaudvilė, Švėkšna, Valkininkai, Varduva (seniau Gardai, Žemaičių Kalvarija); III, 1979 — Anykščiai, Griškabūdis, Vilkija, Židikai; IV, 1981—Batakiai, Čekiškė, Darbėnai, Joniškis; V, 1982 — Daugai, Eržvilkas, Ignalina, Zarasai; VI, 1983 — Dieveniškės, Eišiškės, Kaltanėnai, Kamajai; VII, 1984 — Onuškis, Šešuoliai, Žagarė; VIII, 1985 — Rozalimas, Semelioškės, Veisiejai, Virbalis; IX, 1986 — Krekenava, Laukuva, Vaiguva, Žiežmariai. Knygų dydis nevienodas, nuo 136 iki 176 puslapių, vidutiniškai po 140. Paveikslų įdėta vidutiniškai po 78 (planelių, piešinių, fotografijų). Aprašų ilgis taip pat nevienodas: mažiausiai puslapių gavo Griškabūdis (15) ir Ignalina (18), daugiausiai Žagarė (89) ir Žiežmariai (66); visų vidurkis yra po 37 puslapius. Tad mažiau, negu lauktume iš monografijų, bet žymiai daugiau negu enciklopedijose ar bendruose istorinės geografijos veikaluose.

Lietuvos urbanistikos paminklų pagrindinis autorius Algimantas Miškinis yra nuo 1973 metų Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto urbanistikos sektoriaus vedėjas. 1968 m. jis gavo architektūros mokslų kandidato laipsnį. Be visokių pareigų institute, jis kartu su kitais yra parengęs visų žinomų Lietuvos urbanistinių planų, sudarytų iki 1800 metų, sąrašą. Ruošia kitą sąrašą planų iki 1918 metų. Tie planai yra svarbi medžiaga nagrinėjamoms knygoms. Daugiau žinių apie Miškinį galima rasti enciklopedijose. Kitos aprašų iliustracijos yra praėjusiųjų amžių graviūros, žemėlapių iškarpos, XIX amžiaus fotografijos ir naujųjų laikų nuotraukos bei planai. Šaltiniai — daugiausia nespausdinti dokumentai iš archyvų, kaip CVIA (Lietuvos centrinis valstybinis archyvas, surinkęs nemaža medžiagos iš buvusių dvarų ir kai kurių bažnytinių archyvų). Panaudota literatūra įvairiomis kalbomis, tarp jų ii Br. Kviklio "Mūsų Lietuva", išleista Bostone.

Kiekvieno miestelio nagrinėjime istoriškai tiriama plano raida. Rašoma apie juridinius, ekonominius ir socialinius įvykius ar santykius, paveikusius miestelio formavimąsi, kaip visokios senovės valdovų privilegijos turėti turgų, laikyti karčemą ar mokėti mokesčius. Trumpai sustojama prie svarbesniųjų pastatų, ypač bažnyčių ir dvarų architektūros, jei jie yra miestelio ribose. Patikslinamos ar ištaisomos iki šiol literatūroje skelbtos statybų datos, duodami pastatų autorių vardai. Tų pačių gatvių ar pastatų įvairių laikų nuotraukos parodo jų kaitą. Planeliuose parodytos apsauginių zonų ribos ir istoriniai pastatai. Įdomiai panagrinėtos miestelių aikštės, jų trikampės, stačiakampės ir kitokios formos, natūraliai susidariusios kelių sankryžose, ar sąmoningai suplanuotos. Visa tai svarbu ne tik Lietuvos urbanistikos istorijai, bet ir ateities planams.

Deja, ne visada pavyksta išaiškinti senųjų miestelių susidarymo laiką ir jų pirmykštį pobūdį. Daug architektūrinių dokumentų yra dinge arba dar neatrasti. O jų gali būti ne - tik Lietuvoje, bet ir pas kaimynus — Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Rusijoje. Todėl neretai skaitome miestelių aprašų pradžioje: "Kol kas tiksliau nenustatyta, kada susidarė dabartinės gyvenvietės užuomazga" ar panašiai, "kol kas nerasta autentiškos medžiagos". Šitokių aprašų be istorinės pradžios yra nedaug: Butrimonys, Krekenava, Skaudvilė, Virbalis, Žagarė, Žeimelis, Žiežmariai. Kai buvo leidžiama Lietuvių enciklopedija Bostone ar Kviklio "Mūsų Lietuva", stokojome kai kurių istorinių duomenų, o Lietuvos archyvai neprieinami. Dabar galima papildyti ar patikslinti mūsų Enciklopedijos 18-kos vietovių aprašą:

Anykščiai. Istoriniuose šaltiniuose paminėti 1442 m., o gal ir 1435 metais. Čekiškė. Pirmą kartą paminėta 1600 m., o gal ir 1571. Dieveniškės. Paminėtos kryžiuočių kelių aprašuose 1385 m., bažnytėlė pastatyta 1411 m. Eržvilkas. 1421 m. Vytautas atidavė Žemaičių vyskupui. Ignalina. Gyvenvietės dar nebuvo XVIII / XIX amžių sąvartoje. Pirmą kartą minima 1810 m. Igno Tyzenhauzo aktuose. Ylakiai. Seniausias paminėjimas rastas 1568 m. inventoriuose; 1684 m. jau būta bažnyčios. Kaltanėnai (buv. Švenčionių apskr.). Paminėti XV a. ketvirtajame dešimtmetyje: Žygimantas Kęstutaitis atidavė tą gyvenvietę Narbutui. Kamajai. Pirmą kartą paminėti 1541 metais. Kruonis. 1472 m. Kazimieras Jogailaitis aprūpino bažnyčią, kuri buvo pastatyta kiek anksčiau. Onuškis (buv. Trakų apskr.). Gyvenvietė egzistavo XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje. Rozalimas. Pradžia nežinoma; medinė bažnyčia pastatyta 1766 - 1767 metais. Skaudvilė. Gyvenvietė galėjo atsirasti XIII - XIV amžiuose. XVI a. gale buvo evangelikų - liuteronių parapija. Rastas autentiškas Skaudvilės vardo paminėjimas 1645 m.; katalikų bažnyčia pastatyta 1766 metais. Vaiguva. Vietovė minima XIII - XV amžiuose; XVI a. gale pastatyta koplyčia. Valkininkai. Gyvenvietės būta XIV - XV a. pradžioje; bažnyčia statyta XVI a. pradžioje. Varduva, senovėje Gardai, gavo parapijos teises 1636 m., o medinė koplyčia pastatyta anksčiau, 1619 metais. Vilkija. Pilis paminėta 1364 m.; 1450 m. veikė pirmoji Lietuvos muitinė, o pirmoji bažnyčia galėjo būti prieš 1525 metus. Zarasai. Gyvenvietė įkurta gal XV a. viduryje, o miestelis — XV a. pabaigoje. XVI a. pradžioje buvo dvi bažnyčios; viena statyta 1508 ar 1530 metais. Žeimelis. Minimas 1500 metais; 1540 m. pastatyta evangelikų - liuteronių bačžnyčia. Ne visos šaltinių datos gali būti priimamos, kaip tikros, nes yra prieštaravimų skirtinguose dokumentuose. Kartais lieka abejonių, ar tikrai kalbama apie tą pačią vietovę. Tad ir šie papildymai ar patikslinimai negali būti laikomi galutiniais. Mokslas nestovi vietoje — rasis naujų duomenų ir istorijos rūkai dar šiek tiek prasiskleis, bet niekad pilnai neprašvis. Maždaug pusei iš 37-nių neradome, kuo galėtume pratęsti istoriją praeitin, nes Lietuvių Enciklopedijoje duoti duomenys yra tie patys. Leidinio vertę kelia įvairių laikų gyventojų statistika, pagal užsiėmimą ar jų tautybę. Iš pateiktųjų fotografijų išsiskiria 1904 - 1905 metų A. Daukšos bažnyčių ir varpinių nuotraukos, kitur neskelbtos, nes jų negatyvai neseniai atrasti. Nemaža nuotraukų ir atvirukų reprodukuota iš nepriklausomybės laikų. Daugiausia jų — naujos, paskutinio dešimtmečio, dažnai paties A. Miškinio darytos.

Vyresniosios kartos skaitytojams, gyvenusiems nepriklausomoje Lietuvoje, gali būti įdomu rasti savųjų vietovių tų laikų planus ar schemas. Tokių randame visą tuziną. Gatvių planai su gerai įskaitomais jų vardais duoti tik du: Anykščių — 1925 metų ir Virbalio 1938. Ano laiko būklės planai duoti: Onuškio 1942, Vaiguvos 1938, Vilkijos 1934, Zarasų 1925 ir Žiežmarių 1933 metų. Esamosios būklės ir projektiniai planai, sudaryti prieš karą, yra: Eržvilko 1939 metų, Laukuvos 1939, Rokiškio 1921 ir Šešuolių 1938 metų.

Kai Lietuvos urbanistikos paminklų tęstinis leidinys bus užbaigtas, galima bus juos įrišti į 4 ar 5 solidžius tomus. Algimanto Miškinio darbas neturi sau lygių. Gaila, kad leidinio tiražas toks mažas ir skaitytojai nebegalės jo įsigyti. Belieka pageidauti, kad darbą užbaigus, būtų išleista padidinto tiražo laida galbūt geresnio popieriaus, kad iliustracijos būtų ryškesnės. Broniaus Kviklio "Lietuvos bažnyčių" tomuose yra panaudotos pirmosios L.U.P. knygos ir kai kurie kiti A. Miškinio panašios tematikos spausdinti darbai, kurių yra gausu žurnaluose ir straipsnių rinkiniuose.

Kiekvieno tomo pradžioje duotas Lietuvos žemėlapis, kur sužymėti visi 61 paminkliniai miesteliai ir parodyta, kas jau aprašyta iki šio tomo. Dar liko neaprašyti, sekant iš vakarų į rytus: Nida, Kretinga, Skuodas, Salantai, Kvėdarna, Seda, Vilkyškiai, Žemalė, Telšiai, Tryškiai, Kražiai, Jurbarkas, Kudirkos Naumiestis, Kalvarija, Veliuona, Šeduva, Simnas, Linkuva, Vaškai, Pasvalys, Ramygala, Merkinė, Biržai, Ukmergė.

— Toronto lietuviai susirūpino steigti muziejų, kuris apimtų pagrindines mūsų kultūrinio gyvenimo sritis. Statybos reikalu Kanados Lietuvių Bendruomenė susitarė su Anapilio sodybos korporacija. Statybai reikės apie 700,000 dol. Aukoms telkti organizuojamas komitetas. Muziejaus projektą parengė arch. Jurgis Sederavičius.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai