Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PAREIŠKIMAS VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Ryšium su Lietuvos krikšto 600 metų sukakties minėjimu išeivijoje pradėta akcija prašyti popiežių, kad Vilniaus arkivyskupiją priskirtų prie Lietuvos bažnytinės provincijos.

Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto valdyba, apsvarsčiusi šį klausimą, pareiškia:

1)    Vilniaus arkivyskupijos dalis, kuri yra Kremliaus prie Lietuvos priskirtoje teritorijoje, faktiškai yra atskirta nuo Lenkijos bažnytinės provincijos. Jos apaštaliniu administratoriumi popiežius yra paskyręs vysk. J. Steponavičių, kuris, deja, yra sovietų valdžios ištremtas, tačiau jo pareigas eina kun. V. Gutauskas. Vilniaus apaštalinis administratorius yra pilnateisis Lietuvos vyskupų konferencijos narys ir neturi jokių ryšių su Lenkijos bažnytine provincija.

2)    Prieš II pasaulinį karą buvusi Vilniaus arkivyskupija yra faktiškai padalinta į tris dalis dėl susitarimų Jaltoje ir Lenkijos - Sovietų sąjungos sienų sutarties 1945 m. Pietinė jos dalis tebėra Lenkijos bažnytinės provincijos dalis su centru Baltstogėje, kurią valdo atskiras apaštalinis administratorius, o šiaurinė dalis, kuri Kremliaus yra priskirta prie Gudijos, neturi jokio apaštalinio administratoriaus.

3) Iš autoritetingų šaltinių patirta, kad Vatikanas nesiima pertvarkyti šią padėtį dėl priežasčių:

a)    Vatikanas sutvarko bažnytinės provincijos reikalus, kai valstybės sienos yra nustatytos tarptautinėmis sutartimis. Tačiau dabartinės rytinės Lietuvos sienos yra Maskvos vienašališkai nustatytos.

b)    Vatikanas nepripažįsta prievartinio įjungimo į Sovietų Sąjungą. Tai jis parodo pripažindamas Lietuvos pasiuntinybę prie Švento Sosto.

c) Vatikanas esąs nuomonės, kad oficialus Vilniaus arkivyskupijos klausimo išsprendimas reikštų Lietuvos aneksijos prie Sovietų Sąjungos pripažinimą.

Yra aišku, kad, Lietuvai esant okupuotai ir neturint savo vyriausybės, Vatikanas tuo reikalu turėtų tartis su Maskva ir tuo būdu pripažinti jos suverenumą Lietuvoje bei Lietuvos aneksiją.

Mes griežtai pareiškiame, kad tiktai laisva Lietuva, o ne jos okupantas gali spręsti ją liečiančius klausimus.

4) Maskva aiškiai siekia Vilniaus arkivyskupijos klausimo formalaus išsprendimo savo naudai. Tai patvirtina Vatikano pareigūnai ir tai rodo faktas, kad Maskva tam tikslui panaudoja kai kuriuos okupuotos Lietuvos katalikų Bažnyčios vadovus, kurie, neabejotinai Maskvos spaudžiami, pritaria šiam Maskvos siekiui ir viešai spaudoje pasisako už Lietuvos pasiuntinybės prie Švento Sosto panaikinimą, tuo būdu ir už Lietuvos sovietinės aneksijos įteisinimą.

Mes griežtai smerkiame tokias Maskvos pastangas ir okupuotos Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovų prievartavimą savo imperialistiniams tikslams pasiekti.

5) Kovojančios už savo laisvę Lietuvių Tautos vardu mes dėkojame Šventajam Sostui už nusistatymą nepripažinti Lietuvos aneksijos prie Sovietų Sąjungos ir už atsisakymą daryti bet ką, kas įtvirtintų šią nelegalią aneksiją.

Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai