Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MOMENTAS JĖGOMS SUGLAUDINTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   
Praėjusiuose JAV-bių prezidento rinkimuose Amerikos lietuviams nebuvo kito pasirinkimo, kaip balsuoti už prezidento Nixono perrinkimą, nes opozicijos kandidatas sen. McGovern ne tik bet kokia akcija, bet net ir žodžiais nepasisakė nei prieš komunizmą, nei prieš rusų imperializmą. Prezidento Nixono nusistatymas Baltijos valstybių klausimu, ne tiek pareiškimais, kiek pačios užsienio politikos linijos vedimu, yra jau išryškėjęs per pastaruosius jo prezidentavimo metus. Ir reikia pripažinti, kad tas nusistatymas nėra nei viltingas, nei šviesus, bet labiau gan stiprų rūpestį ir nerimą keliantis. Tais rūpestį keliančiais ženklais reikia laikyti 1. Valstybės departamento Vasario 16 proga pastaraisiais dviem metais duotus oficialius pareiškimus, kuriuose akcentuojamas ne nepripažinimo, bet lietuvių tautai "teisės apsispręsti" principas (tarsi Amerika galėtų šitokią teisę tautai paneigti) ir 2. JAV Leningradan paskirto gen. konsulo Culer Gleysteen pusiau oficialų Vilniuje atsilankymą (rugpiūčio 22 - 24) ir Valstybės departamento pareiškimą, kad okupuota Lietuva įeisianti į JAV Leningrado konsulato jurisdikciją. Ir šitas vizitas Vilniuje, kaip ir "nusmailinti" Vasario 16 proga išleisti Valstybės departamento pareiškimai būtų buvę praleisti tylomis, jei ne greita ir taikli JAV LB centro valdybos akcija, bent išgavusi Valstybės departamento Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politikos užtikrinimą.

Ne vienam apolitiškai nusiteikusiam tautiečiui tokiais momentais kyla pagundos nusisukti nuo kovos už laisvę, nes, girdi, mes patys nieko padaryti negalime. Viską lemia kitos jėgos. Politinės kovos prasmės paneigimas ryškinamas spaudoje, suvažiavimuose, net jau ir kunigų pamoksluose (pvz., svečias kunigas 1972.XI.19 Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje). Žinoma, tokios mintys turi pateisinimą subjektyviuose taip pasisakančiųjų nusiteikimuose, bet ne objektyviuose tautų kovos už laisvę istoriniuose duomenyse. Kovotojus į kovas už laisvę visada lydėjo ne rožių kvapas, bet jų dygliai, žeidę rankas, veidus ir širdis. Ir kūrėjų dvasią kūrybiniu nerimu pripildo ne tik ramus jūrų ošimas, pievų žydėjimas, kalnų ramybė, bet ir ginklų žvangėjimas. Mūza — ne žmogus. Ji neišsigąsta patrankų šūvių nei bombų sprogimo.

Padėti tautai laisvę atgauti užsiangažavusi išeivija sunkesniais momentais nuo užsibrėžtų tikslų ne nusisuka, bet jiems pasiekti suglaudina gretas ir suderina jėgas. Ne tik Amerikos politikos netikrumas mus, išeivijos lietuvius, į tokį susiglaudini-mą šaukia, ne tik okupuotoje Lietuvoje herojiški laisvės ilgesio prasiveržimai mus įpareigoja, bet pati istorija mums pasiūlo progą įrodyti ištikimybę didesniems Lietuvos laisvės idealams. O ta proga — tai artėjanti Europos saugumo konferencija, kuriai preliminariniai pasiruošimai jau pradėti Suomijos sostinėje Helsinkyje. Mūsų veiksniai 1972.IX ^ konferencijoje New Yorke tiems istoriniams egzaminams pasiruošti pozityvią pradžią padarė. Įžiebtoji liepsna turi išsivystyti į visuotiną lietuvišką gaisrą, paliečiantį laisvuosius lietuvius visuose pasaulio kampuose.

Maksimalinėms jėgoms sutelkti ir istorinei progai, kurios laukėme ketvirtį šimtmečio, išnaudoti, atrodo, reiktų išpildyti tris sąlygas:

a. Sukurti vyriausią autoritetą ir atsakomybę prisiimančią vadovybę:

b. Sukviesti nepaprastą pasaulio lietuvių politinę konferenciją;

c. Skubiai tam reikalui sutelkti bent 1 milijoną dolerių.

Vyriausią autoritetą turėtų prisiimti trys, kaip sakoma, globaliniu mastu veikiančios lietuvių institucijos: Diplomatinė tarnyba, VLIKas ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Šios vadovybės pareiga būtų skubiai pasiruošti ir sukviesti nepaprastą pasaulio lietuvių politinę konferenciją, kuri aprobuotų vyriausios vadovybės autoritetą, aptartų, priimtų ir patvirtintų veiklos strategiją ir, lyg olimpinę ugnį, kovos už laisvę fakelus išneštų į visas laisvojo pasaulio lietuvių bendruomenes. Milijono dolerių šiai akcijai paremti sutelkimas nėra utopija. Rimtam reikalui iškilus, lietuviai yra entuziastiški ir dosnūs.

Po šimtą tūkstančių atsirado demonstracijoms prie Jungtinių Tautų vartų (Lapkričio 13 žygininkams) ir jaunimo kongresui; dešimteriopai daugiau atsiras ir šiam reikalui, nes jis daugiau negu dešimteriopai svarbesnis.
Juozas Kojelis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai