Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
KULTŪROS KONGRESAS rengiamas Toronte Kanadoje birželio 24 - 27 d. Rengia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės sudarytas komitetas Clevelande, kuriam vadovauja Milda Lenkauskienė. Talkina pagalbinis komitetas Toronte. Lėšas telkia dr. Antanas Razma. Po Kultūros kongreso ten pat vyks pasaulio lietuvių seimas ir šokių šventė Hamiltone. Šiems renginiams lėšas telkia Stasys Jokubauskas ir dr. Petras Kisielius.

Kultūros kongreso tikslai šie: sužadinti visuomenėje susidomėjimą lietuviška kultūra; telkti visų kartų atstovus vieningam kultūriniam darbui; labiau iškelti ir pabrėžti kultūrininko atsakomybę šio meto kultūriniuose klausimuose; persvarstyti ir įvertinti lietuvių bendruomenės kultūrinį gyvenimą šių dienų tikrovės rėmuose; išsiaiškinti išeivijos ir tautos kamieno kultūrinių vertybių pasikeitimo ir suartinimo galimybes.

Kultūros kongreso programa: birželio 24 d. (penktadienį) — literatūros vakaras. Programą sudarė Henrikas Nagys; birželio 25 d. (šeštadienį) — kongreso atidarymas ir prel. dr. Prano Gaidos paskaita "Laisvės kūrėjas nelaisvės akivaizdoje". Po to vyks diskusijos apie šeimą kaip lietuviškumo stiprybę. Koodinuoja Irena Lukoševičienė. Po pietų: simpoziumai apie literatūrą (koordinatorius dr. Rimvydas Šilbajoris) ir teatrą (koordinatorius Jurgis Blekaitis). Vakare — Putino drama "Valdovas". Vaidina Los Angeles lietuvių dramos sambūris. Režisuoja — Petras Maželis. Birželio 26 d. (sekmadienį) — Ekumeninės pamaldos. Po jų gvildenama tema "Religijos reikšmė tautiniam išlikimui". Koordinatorius kun. Gediminas Kijauskas, S.J. Po pietų Westbury viešbutyje simpoziumai apie muziką, koordinuojant Emilijai Sakadolskienei, ir meną, koordinuojant dr. Kęstučiui Zygui. Vakare — koncertas, kurio programa rūpinasi Rita Kliorienė ir Dalia Viskontienė. Birželio 27 d. (pirmadienį) bus svarstomi spaudos ir radijo reikalai. Paskui referatai. Dr. Antanas Klimas referuos kalbiniais klausimais. Dr. Bronius Vaškelis kalbės trema "Lituanistikos katedros dabartis ir ateitis"; dr. Jonas Račkauskas — apie kultūrinių vertybių išlaikymą. Po pietų laikas skiriamas tautodailei. Referuos Antanas ir Anastazija Tamošaičiai. Po to dr. Vytauto Vardžio paskaita "Išeivijos ir tautos kūrybos sankryžoje". Vakare — pokylis Prisikėlimo parapijos salėje.

Kultūros kongrese bus šios parodos: dailės — organizatorius Algimantas Kezys, išeivijos premijuotų lietuviškų knygų viršelių — organizatorius Česlovas Grincevičius; Lietuvių informacijos centro.

Kultūros kongreso rengimo komiteto sąstatas: Milda Lenkauskienė, pirm.; Pranas Joga, informacija, programos koordinacija; Jonas Kazlauskas, ižd.; nariai: Nijolė Kersnauskaitė, kun. Gediminas Kijauskas, S.J., Viktoras Mariūnas ir Juozas Stempužis.

—    Lietuvos nepriklausomybės 70 metų sukaktis paminėta Atstovų rūmuose vasario 16 d. Maldai kalbėti pakviestas vysk.   Paulius Baltakis, O. F. M. Jau daug metų, kai minėjimu Atstovų rūmuose rūpinasi Kongreso atstovas iš Illinois Frank Annunzio. Jis yra nuoširdus lietuvių bičiulis, nors teritorijoje, kuriai jis atstovauja, beveik nebėra lietuvių. Taip pat mums palankus ir Kongreso pirm. Jim Wright iš Texas valstybės, kurioje taip pat labai mažai lietuvių. Atstovų rūmuose Lietuvos laisvės reikalu kalbėjo keliolika kongresmanų.

—    JAV prezidentas Ronald Reagan, minint Vasario 16-ąją, paskelbė specialų atsišaukimą, kuriame rašoma: "Lietuvos nepriklausomybės šventę minėti yra natūralu visiems amerikiečiams, ištikimai kasmet švenčiantiems savo pačių nepriklausomybės šventę. Nuo seno Amerika yra Lietuvos laisvės spindulys, kadangi amerikiečiai labai vertina apsisprendimo, asmens laisvės teises ir nepriklausomybę. Tai Dievo duotos teisės, kurias Lietuvos žmonės nori susigrąžinti, stodami akistaton su religiniu ir politiniu persekiojimu, prievarta vykdoma rusifikacija bei tautine asimiliacija. Mes jungiamės į garbingą ir iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės 70-ųjų metinių minėjimą ir drauge su viso pasaulio žmonėmis dalijamės lietuvių dvasia ir viltimi, kuria jie gyvena, minėdami tą dieną".

—    JAV Valstybės sekretorius George Shultz vasario 16-osios proga nuoširdžiu bei išsamiu laišku pasveikino Lietuvos atstovą Vašingtone Stasį Lozoraitį, jr., ir visus lietuvius.

—    Lietuvos nepriklausomybės šventė šiemet ypač iškilmingai paminėta vietovėse, kur tik gyvena lietuviai. Gausesnėse vietovėse minėjimai buvo iškilmingesni, mažesnėse kuklesni, bet visur su tuo pačiu užsidegimu padėti Lietuvai. Pažymėtina, kad New Yorke gen. Lietuvos konsulas A. Simutis surengė gražiame Intercontinental viešbutyje diplomatams ir kitiems kviestiems svečiams priėmimą. Tai padarė ir konsulas Vac. Kleiza Čikagoje.

—    Vasario 16-oji šiais metais paminėta ir Vilniuje. Gautomis iš įvairių šaltinių žiniomis, tarp 10,000 — 15,000 žmonių susirinko į Gedimino aikštę. Minėjimai pradėti po vakarinių mišių Šv. Onos ir Šv. Mikalojaus bažnyčiose. Sugiedoti Lietuvos himnas ir "Lietuva brangi, mano tėvynė".

—    Australijos lietuvius ir visus pa-baltiečius nuoširdžiu laišku pasveikino krašto ministras pirmininkas R. L. J. Hawke. Laiške rašoma: "Gražus įvairių tautų bendradarbiavimas ir paskirų kultūrų atstovavimas Australijoje yra paimtas iš pabaltiečių čia parodyto entuziastingo pavyzdžio. Sveikindamas pabaltiečius, galiu tik pagirti juos už jų kovą dėl savo krašto laisvės ir gynimą žmogaus teisių jų kraštuose. Tai tikrai padeda ir geresniam gyvenimui pasaulyje". Australija nepripažįsta Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Ssąjungą.

Premijos: JAV LB 3000 dol. literatūrinė premija paskirta Antanui Gustaičiui; Teatro 1000 dol. premija režisieriui — Petrui Maželiui; Žurnalistikos lOOOdol. premija — kun. Pranui Garšvai, Draugo redaktoriui; New Yorko Šaulių kuopos 1000 dol. literatūrinė premija — Alei Rūtai už novelinį romaną "Mėlyno karvelėlio šviesa"; Ohio Lietuvių gydytojų 1000 dol. metinė premija — Clevelando Šv. Kazimiero lituanistinei mokyklai; Toronto Lietuvių namų 1000 dol. premija — poetui Henrikui Nagiui ir kompozitoriui Aleksandrui Stankevičiui už kantatą "Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva". Spausdinant šį Aidų numerį, kitos LB premijos, skiriamos per JAV LB Kultūros tarybą, dar nebuvo paskelbtos.

—    Dr. Kazys Bobelis perrinktas Vliko pirmininku. Jis Vliko ir Pasaulio Pabaltiečių santalkos vardu lankėsi Strasbourge, kur vyko Europos parlamento sesija, ir tarėsi su parlamento atstovais Pabaltijo kraštų politiniais reikalais.

—    Čiurlionio vardo meno galerijai Čikagoje suėjo 30 metų gyvavimo sukaktis. Sukaktis paminėta jos patalpose sausio 30 d. Galerijoje sutelkti gausūs meno turtai. Ten yra net 300 lietuvių dailininkų kūrinių. Per 30 metų surengta 230 dailės parodų. Minėjime gėrėtasi galerijos meno lobiais ir jos veikla, tik apgailestauta, kad visi tie kūriniai sukrauti j sandėlius, ir niekas jų nemato. Iš tikrųjų tai didelis nesusipratimas, ir reikia iš tokios padėties kuo greičiausiai išeiti. Tamsoje aliejiniai paveikslai genda, o galerijos tikslas yra juos išsaugoti. Reikėtų bent dalimis juos pastoviai iškabinti. Adomo Galdiko dailės galerijoje New Yorke, nors patalpos nėra didingos, bet didžiausioji dalis paveikslų kabo ant sienų, ir visi juos gali matyti. Įdomu, kodėl Čikagoje susidarė tokia apgailėtina padėtis, nors Jaunimo centro patalpos atrodo erdvios.

—    Adv. Povilas Žumbakis vasario 2 buvo apklausinėjamas Australijos parlamente apie sovietinės informacijos naudojimą Amerikos teismuose prieš tariamus nacių bendradarbius.

—    Komp. Jeronimo Kačinsko kūrinių koncertas praėjusių metų gruodžio 9 d. surengtas Viniuje, gruodžio 11 d. — Kaune. Koncertą rengė Lietuvos filharmonija. Koncertas buvo skelbiamas spaudoje ir plakatais gatvėse.

—    Lietuvių Rašytojų Draugijos valdyba metinei premijai skirti Čikagoje sudarė komisiją, į kurią įeina Julija Svabaitė - Gylienė, Aušra Liule-vičienė, Alfonsas Tyruolis (dr. Šešplaukis), Juozas Tolišis ir Nijolė Jankutė - Užubalienė. Bus vertinamos 1987 m. išleistos literatūrinės knygos.

—    Čiurlionio ansamblio archyvą perėmė Balzeko muziejus. Jis sudarytas iš ansamblio plakatų, koncertų, programų albumų, meniškų dovanų ansambliui, skudučių, triūbų ir 1.1. Archyvo tvarkymu ir perdavimu rūpinosi kompozitoriaus našlė Ona Mikulskienė, talkinant Vladui Plečkaičiui.

—    Bernardas Brazdžionis už nuopelnus pakeltas Lietuvių Rašytojų Draugijos garbės nariu.

—    Dailės paroda surengta LB New Yorko apygardos pastangomis (pirm. A. Vakselis) Vasario 16-osios proga sausio 30 - 31 d. Kultūros židinyje New Yorke. Kai kuriuos darbus (tapybos, grafikos, skulptūros) atsiuntė dailininkai, kiti paimti iš Adomo Galdiko galerijos. Iškabinta 42 dailininkų 78 darbai. Paroda buvo gausiai lankoma. Parodos techniniais ir kitais reikalais rūpinosi Paulius Jurkus.

—    Politinis simpoziumas Kultūros židinyje New Yorke įvyko sausio 24 d. Paskaitininkai: prof. Romas Vaštokas, adv. Povilas Žumbakis, Ginta Palubinskaitė. Pagrindinė tema: OSI veikla, teisiant apkaltintuosius bendradarbiavimu su naciais.

— Inž. Vytautas Šliūpas, dr. Jono Šliūpo sūnus, nori steigti aušrininko Jono Šliūpo Vardo archyvą ir visus, kurie turi, prašo jam siųsti medžiagos apie velionį — jo veiklą, darbus, planus... Adresas: Vytautas J. Šliūpas, P.E., P.O. Box 613300, So. Lake Tahoe, CA 95761-3300.

—    Atviras laiškas JAV kongresui atsiųstas iš okupuotos Lietuvos ir pasirašytas 36 asmenų. Laiške apgailestaujama, kad prez. Ronald Reagan, 1987 m. liepos mėnesį skelbdamas Pavergtųjų Tautų savaite, paminėjo būtinybę išvesti Sovietų kariuomenę iš Afganistano, bet nepriminė, kad tai reikia padaryti ir Pabaltijo valstybėse.

—    Prof. Jurgis Baltrušaitis, poeto ir Lietuvos diplomato sūnus, pasaulinio masto meno istorikas sausio 28 d. mirė Paryžiuje. Velionis gimė Maskvoj 1903 m. gegužės 7 d. Ten baigė ir gimnaziją. Archeologijos mokslus baigė Sorbonos universitete Paryžiuje. 1933 - 1939 Baltrušaitis dėstė meno istoriją Vytauto D. universitete, vėliau — New Yorko, Yale ir Londono universitetuose. Po mokslo centrus važinėjo su paskaitomis, dalyvavo archeologiniuose kasinėjimuose, rašė mokslinius veikalus iš meno srities, reiškėsi Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Dr. St. Bačkiui persikėlus į Vašingtoną, Jurgis Baltrušaitis Prancūzijoje atstovavo Lietuvai. Jo plataus mokslinio gyvenimo neįmanoma apimti šio skyriaus rėmuose.

—    Dr. Kostas Jurgėla mirė vasario 29 d. Bethesdoje, Marylande, palikdamas žymius pėdsakus lietuvių išeivijos gyvenime. Jis gimė JAV (Elizabeth, N.J.) 1904 m., bet anksti grįžo į Lietuvą ir tenai dalyvavo savanoriuose ir Klaipėdos vadavimo žygyje, dirbo užsienių reikalų ministerijoje. Į JAV grįžo 1924 m. Čia išėjo aukštuosius teisės mokslus ir gyvai dalyvavo išeivijos veikime. Velionis dirbo New Yorke Lietuvos konsulato sekretoriumi, vadovavo Lietuvių informacijos centrui, ėjo korespondento pareigas Jungtinėse Tautose, bet giliausiai šaknis įleido informacijos srityje, nuo 1954 iki 1974 vadovaudamas Amerikos Balse lietuvių skyriui. Rašė istorinėmis temomis ir, be savo disertacijos, dar 1980 m. išspausdino knygą apie 1863 - 64 m. sukilimą, o 1976 m. — kitą veikalą "The outpost of Freedom".

—    Mikas Šileikis, senosios išeivijos kartos dailininkas, mirė praėjusių metų gruodžio 17 d. Čikagoje. Velionis gimė 1893 m. Degučių vis., Zarasų aps. Į JAV atvyko 1913 m. ir čia susidomėjo daile. 1923 m. su pagyrimu baigė Čikagos Meno Institutą. Paskui dalyvavo įvairiose lietuvių ir kitataučių parodose, meno klausimais rašė lietuvių spaudoje, ypač Naujienose, kurių spaustuvėje ilgai dirbo. Taip pat rašė ir Aiduose, recenzuodamas ypač lietuvių dailininkų parodas. Buvo pakankamai aukšto lygio dailininkas ir įsijungęs į lietuvių dailininkų, atvykusių čia po II Pasaulinio karo. veiklą.

—    Antanas Musteikis, profesija agronomas, lietuviškos kultūrinės veiklos puoselėtojas, mirė Detroite sausio 13 d. Be kitų jo kultūrinių darbų, ypač minėtini jo pastangomis surengti akademiniai renginiai Lietuvos ūkininkui, mokytojui ir rašytojui pagerbti. Velionis buvo gimęs 1900 m. Daugailių vis., Utenos aps.

—    Stasys Goštautas atstovavo lietuviams Tarptautiniame pasaulio v rašytojų draugijos — PEN Klubo kongrese, kuris vyko praėjusių metų gruodžio 1 - 5 d. San Juano mieste Puerto Ricco saloje. Kongrese iškelti Lietuvos, ypač Sovietų Sąjungoj kalinamų lietuvių disidentų reikalai.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai