Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VIII JAV LB KULTŪRINIŲ PREMIJŲ ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
JAV LB Kultūros tarybos kultūrinių premijų švenčių tradicija prasidėjo 1980 metais, ir iki šiol aštuoniems dailiosios ir mokslinės literatūros kūrėjams paskirtos 3000 dolerių premijos, o tūkstantinės premijos išdalytos 39-niems dailės, muzikos, teatro, spaudos ir radijo srities lietuviams kūrėjams bei kultūros darbuotojams. Didžiąsias, 3000 dolerių, premijas skiria JAV Lietuvių Bendruomenė, o kitas — Lietuvių Fondas1;

VIII premijų šventė įvyko 1988 gegužės 15 d. Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje. 3000 dolerių literatūros premija paskirta rašytojui, humoristinės poezijos kūrėjui Antanui Gustaičiui už 1987 m. išleistą rinkinį "Pakelėje į pažadėtąją žemę". Dailės premija teko dailininkei Adai Korsakaitei - Sutkuvienei iš Čikagos, teatro — režisieriui Petrui Maželiui iš Los Angeles, žurnalistikos — Draugo redaktoriui Pranui Garšvai, M.I.C., radijo — Laisvės Žiburio New Yorko radijo programų vedėjui Romui Keziui ir muzikos premija paskirta Žilevičiaus - Kreivėno muzikologijos archyvui Čikagoje.

Asmeniškai premijas ir žymenis priėmė A. Gustaitis, P. Maželis ir R. Kezys. Muzikologijos archyvui skirtą premiją priėmė to archyvo darbuotoja Loreta Venclauskienė, o negalėjusių šventėje dalyvauti — A. Sutkuvienės vardu priėmė dailininkė Danguolė Stončiūtė - Kuolienė ir Pr. Garšvos — LZS c. v. pirmininkė Rūta Klevą Vidžiūnienė.

Premijas priėmė laureatai tarė šventei pritaikytus žodžius, o negalėje dalyvauti atsiuntė padėkos laiškus.

VIII premijų šventė tęsėsi virš penkių valandų. Vieniems laikas neprailgo, nes programa buvo nauja, įvairi, vietomis su kontroversinių spalvų potepiais. Gi kai kas pasižadėjo kitą kartą atsinešti matracus.

Šios šentės centre buvo literatūros premijos laureatas Antanas Gustaitis. Jam premiją ir žymenį įteikė JAV LB Krašto valdybos pirmininkas rašytojas Vytautas Volertas ir Kultūros tarybos pirmininkė, premijų švenčių pradininkė ir organizatorė Ingrida Bublienė. Volertas specialiai pasveikino Gustaitį, o vėliau pasakė neilgą kalbą, skirtą visiems laureatams ir aplamai lietuviškos kultūros išeivijoje kūrėjams.

Antanas Gustaitis, priėmęs premiją, tarė ilgesnį žodį ir šventės meninę programą užbaigė ilgoku feljetonu "Satyriko kelias į garbę". Šį kartą Gustaitis nebuvo toks, kokį buvome įpratę matyti literatūros vakaruose: gerą geros humoristinės poezijos skaitytoją, šaržuojantį žmonių silpnybes ir paties gyvenimo šypsnį keliančias situacijas. Premijų šventėje jis nebuvo "Anapus teisybės", "Ir atskrido juodas varnas", "Saulės šermenys" ar "Ko liūdi, putinėli?" humoristinės - satyrinės poezijos kūrėjas ir atlikėjas. Ir savo kalboje, ir feljetone Gustaitis buvo piktas. Jis akivaizdžiai pyko ant visuomenės (gal ir kritikų), kuri satyrikų nelaikanti pripažinimo vertais rašytojais, ir galinėjosi su savo kritikais, kurie priekaištavę, kad Lietuvoje išleistame humoristinių eilių rinkinyje "Pasiglostymo palaima" nė brūkšnelio neįbrėžė "į raudoną užpakaliuką", anot Editos Nazaraitės.

Iš tikro, Gustaičiui taikoma kritika, jei tokios buvo, neprasiveržė į spaudą. Gal ir laimė rašytojui pasitarnavo, nes jis "Pro mėlynus akinius" žiūri iš "Dirvos", kuri kitus už mažesnes, tikras ar tariamas nuodėmes daug skaudžiau paplaka, juoba, kad pats Gustaitis Lietuvių enciklopedijoje yra pasakęs, jog "dabar (lietuvių) humoras tapo skaudžia rykšte svetimiesiems Lietuvos pavergėjams ir saviesiems 'kinkų drebintojams'".

Įdomus fenomenas: kai Lietuvos rašytojai vis drąsiau ir drąsiau kelia balsą prieš fizinę ir dvasinę stalininę taršą ir lietuviams Lietuvoje reikalauja priklausančių žmogaus teisių, prisiimdami tam tikrą riziką, — dalis išeivijos rašytojų, ieškodami kelių "grįžti į tėvynę", tos tėvynės nelaimių akivaizdoje savo balsą savanoriškai prislopina arba visai nutildo. "Mainos rūbai margo svieto".

Organizacinę šventės dalį tobulai atliko LB Los Angeles apylinkės valdyba ir talkininkai. Reikšminga, kad šventės programai vadovavo ir technišką personalą sudarė viduriniosios kartos lietuviai, į savo rankas Kalifornijoje perimą visuomeninės veiklos vairą.

Aktorė Rasa Lisauskaitė - Allan Kazlas iš New Yorko, Los Angeles vyrų kvartetas su komp. Raimonda Apeikyte ir Antanas Gustaitis atliko meninę programą. Invokaciją sukalbėjo prel. Jonas Kučingis. Šventę atidarė LB Vakarų apygardos pirm. Angelė Nelsienė, baigiamąjį žodį tarė Los Angeles apylinkės pirm. Edmundas Kulikauskas. J. Cinga įteikė Lietuvių fondo skirtas premijas.

Reikia manyti, kad su JAV LB XI-ąja taryba premijų skyrimo tradicija nesibaigs. Nors Viktoras Mariūnas (Draugas, 1988. V. 7) Maceinos žodžiais taria, kad uždeganti ir gyva tradicija kyla iš "ją palaikančios žmogaus dvasios, o ne iš 'taisyklių' ar 'nuostatų' ", bet vis tik čia negalima apseiti be tam tikrų principų ("guidelines"), kurie įgalintų tradicijos išlaikymą. Pav., premijų skyrimo komisijos (ir visuomenė) turi žinoti: ar kandidatuoti gali bet kur pasaulyje gyvenąs kūrėjas, ar tik JAV-se? Kas gali siūlyti kandidatus? Ar galima skirti premiją ir už praeities nuopelnus? Ar laurų vainikas uždedamas už konkretų dabarties darbą ar kūrinį, ar už ilgalaikį toje srityje reiškimąsi? Ar premijuojama kūryba, skirta lietuviams, ar ir kitataučiams?

Mokslo veikalai ir literatūros kūriniai svarstymui priimami ir rankraščiuose. Ir vėl klausimas: kiek, spausdindamas savo darbą, autorius gali jį pakeisti?

Normalu, kad premijų paskyrimas yra viešai diskutuojamas, ir laureatai dėl to užsigauti neturėtų. Tačiau komisijų sudaryta procedūra visiems turėtų būti žinoma. Komisijų sąstatai dažniausiai paskelbiami, kai premijos paskirtos.

LB Krašto valdyba, kuri ilgai nusitęsiančiuose posėdžiuose aptaria įvairias veiklos detales, turėtų svarstyti ir kultūrinių Lietuvių Bendruomenės premijų klausimą.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai