|
|
LIETUVIAI GYDYTOJAI AMERIKOJE XX ŠIMTMETYJE (1912 - 1922) |
|
|
|
Devynioliktame šimtmetyje Europoje medicinos srityje buvo padaryta didelė pažanga. Prancūzų mokslininkas Pasteur įrodė bakterijų reikšme fermentacijoje, Lester pademonstravo, kad bakterijos žaizdose sukelia pūliavimą. Robert Koch įtikino, kad specifinės bakterijos sukelia specifines ligas. Tačiau visi šie atradimai Amerikoje praėjo nepastebėti. Amerikos medicina tuo laiku buvo dar labai primityvi. Praktikuojantieji gydytojai vartojo nukraujavimo metodus, "emetics" (vėmimą sukeliančius vaistus) ir "purging" vaistus (vidurius laisvinančius). Daugiausia buvo vartojama calomel, quinine, jalop, opium ir gyvsidabris. 1830 m. Čikagos Dearborn Fort chirurgas dr. Maxwell, kaip taisyklė, vartodavo receptą, susidedantį iš 20 gr. calomel ir 20 gr. rhubarb. Dozės buvo labai didelės, tiesiog "heroiškos", kas sukeldavo dideles komplikacijas.
Reguliarių gydytojų nesugebėjimas gydyti žmones, vartojimas vaistų didelėmis dozėmis paskatino "ireguliarių" gydytojų organizavimą. Devynioliktojo šimtmečio viduryje Amerikoje veikė apie 17 įvairių "gydytojų" grupių: homeopatai, osteopatai, naturopatai ir kt. Homeopatai ir "electic" grupės turėjo net savo mokyklas ir veikė dar ir XX šimtmetyje. Kitos grupės, kaip uroscopian, hydropathic, vitapathic, physiomedical, buvo tik laikina užmačia (fad).
Be šių "ireguliarių" gydytojų, dar buvo visokių "liaudies gydytojų" (folk amateur healers), kurie įtikinėjo, kad gali išgydyti vaikų šlapinimąsi lovoje (enuresis) su keptu pelės pyragu, kokliušą — su maišeliu pilnu sutrintų vabalų ir parištu po kaklu, arba valgant gyvatės odą.1
Iki Pirmojo pasaulinio karo venerinės ligos buvo laikomos nusikaltimu, o ne ligomis. Sergą nebuvo priimami į ligonines. Tik 1922 m., kai Čikagoje Sveikatos Departamento direktorium buvo paskirtas Bundensen, prasidėjo kova su venerinėmis ligomis. Jis paruošė programą, į kurią įėjo profilaktika, spauda, sanitarinės priemonės išeinamose vietose ir vaistinėse ir taip pat intensyvus gydymas. Tačiau jo programa susilaukė didelės kritikos ir opozicijos. Net didieji Čikagos dienraščiai ir medicinos žurnalai vadino jo projektą kiršinančiu (revolting).2
Žinoma, šitokia situacija naudojosi visokie šarlatanai. "1910 - 12 m. Čikagoje, State gatvės pašonėje, įsikūrė vaidnamieji "institutai", kuriuose net modelių pagalba demonstruodavo įvairias, ypač odos ir venerines ligas" — rašo dr. K. Drangelis savo atsiminimuose. "Daugelis praeivių į tai atkreipdavo dėmesį ir, reikalo verčiami, ryždavosi "institutų" pagalba ir patarnavimais pasinaudoti".3
Tokių "institutų" buvo ir kituose miestuose. Garsiausias ir didžiausias buvo New Yorke — The Collins Medical Institute (CMI), kuriame dirbo daug žmonių: "daktarų", "farmacininkų", "chemikų" ir kitų "specialistų", rašo dr. A. Petriką. "Buvo būrys raštininkų, vertėjų "tlumočių" — tulkų (perkalbėtojų" ir kt.", tęsia dr. Petriką. "Vienas jų buvo Antanas Antonovas, dr. A. Montvidas ir kt. Jie vertė į įvairias kalbas "Collins malūno gaminamą 'literatūrą", rinko adresus, rašė reklamas laikraščiuose bei cirkuliaruose, atsakinėjo į Collins ne anglų kalba rašytus laiškus ir etc. Collins Institutas buvo visai tarptautinė įstaiga: ten pacientai galėjo susikalbėti įvairiomis kalbomis, gauti savo kalboje pamokymų ir 1.1.4 CMI buvo išleidęs daug knygų. Viena jų buvo "Vadovas į sveikatą" — 300 puslapių, išversta į daugelį kalbų. Ta knyga buvo išleista ir lietuvių kalba, platinama Amerikoje ir net Lietuvoje.
Be CMI, New Yorke veikė dar John B. Thompson Medicinos Institutas. Didelis CMI pasisekimas paskatino tokius "institutus" steigti ir kituose miestuose. Philadel-phijoje buvo suorganizuotas The Philadelphia Medical Center, kuris išleido knygą Daktaras bei mokslas apie sveikatą. Sis medicinos centras taip pat gydė ligonius, skelbėsi spaudoje, siuntinėjo "vaistus", (nes receptų rašyti neturėjo teisės), net aiškino sapnus ir 1.1. 1911 m. New Yorko "institutai" buvo likviduoti už vartojimą pašto apgaulingiems tikslams ir gydymą laiškais. Collins "gydykloje" ir laboratorijoje policija areštavo 27 asmenis ir išvežė visus instrumentus ir knygas. Toks pats likimas ištiko ir John Thompson Medical institute ir Philadelphijos Medical center.5
Šalia "institutų" laikraščiuose buvo pilna visokių skelbimų apie "stebuklingus" vaistus — dr. John Doe pills ir kt. Pradėjo stebuklingus vaistus gaminti ir lietuviai gydytojai ir skelbtis lietuviškuose laikraščiuose. Dr. A. Montvidas savo atsiminimuose rašo, kad, atvykęs į Jungtines Amerikos Valstybes, 1907 m. rado jau keletą lietuviškų laikraščių. "Visi laikraščiai, išskyrus Lietuvą ir Kataliką, vos vertėsi... Laikraščių leidyklose galėjai nusipirkti maldaknygių, rožinių, "trejenkos" ir kitko. Retas laikraštis ar žurnalas gali pragyventi be skelbimų... Dabar lietuviškoji spauda... pasirenka, kuriuos (skelbimus) dėti, kad apsaugotų publiką nuo apgavikų. Ne taip buvo seniau. Tada į laikraštį dėjo bet kokį skelbimą.... Todėl lietuvių ir kitų ateivių spaudoje pradėjo garsintis įvairūs šarlatanai, institutai ir klinikos, kurie ir "kančias apramindavo", ir gydė ligonius laiškais, o vaistus siuntinėdavo paštu arba ekspresu... Laikraščiams buvo reikalingas kiekvienas doleris... todėl jie ir dėjo tuos garsinimus".6
Sąžiningieji lietuviai gydytojai suprato tą padėtį. Jie bandė skaityti paskaitas, rašyti ir spausdinti brošiūras, tačiau tai buvo tik pavienės pastangos.
1912 m. birželio 9 d. susirinko keli lietuviai gydytojai — daktarai A. Rutkauskas, A. Juška, J. Kūlis, A. Graičiūnas, A. Zimantas ir nutarė sutartinai kovoti su apgavikais ir šviesti savo tautiečius. 1912 m. birželio 9 d. laikytina oficialia Amerikos Lietuvių Daktarų Draugijos įsikūrimo data. Kiek tokių susirinkimų buvo, tikrų žinių nėra, kol 1914 m. sausio 9 d. dr. K. Drangelio kabinete vėl buvo sušauktas pasitarimas. Siame susirinkime jau buvo sudaryta valdyba, išrinktas pirmininkas — dr. A. Rutkauskas ir sekretorius dr. K. Draugelis. Susirinkime iš viso dalyvavo 8 lietuviai gydytojai: daktarai A. Rutkauskas, A. Juška, J. Kūlis, S. Rutkauskaitė, A. Graičiūnas ir dantų gydytojai — A. Zimanas, K.Drangelis ir K. Petraitis. Draugija tuojau pradėjo akciją prieš gydytojus, kurie laikraščiuose dėjo "neetiškus, klaidinamus" skelbimus. Kaip kuriems gydytojams, kaip dr. D. Stankui, praktikuojančiam Philadelphijoje, ir kitiems buvo pasiųsti laiškai, prašantys pasiaiškinimo dėl savo skelbimų. "Politikieriui" J. Bagdžiūnui buvo išsiųstas raštas, kad jis "sykį ant visados" atsisakytų šundaktarystės ir paliautų vargs prekybą plačiai žinomos "John's supply house". Tėvynėje buvo įsteigtas Sveikatos skyrius, kuriame turėjo būti spausdinami gydytojų referatai. Vėliau apie gydytojus, kurie prasilenkdavo su medicinos etikos principais, buvo pranešama medicinos žurnale Gydytojas ir paskelbiamos jų pavardės. 1923 m., Nr. 10 yra Rezoliucija Amerikos Lietuvių Daktarų Draugijos, kurioje rašoma, kad dr. A. Račkaus išleistas vaistų katalogas ir skelbimai yra "... kenksmingi lietuvių visuomenei... tas visai nesutinka su medicinos mokslu ir tik žemina medicinos daktaro vardą. (Dr. A. Račkus savo "laboratorijoje" gamindavo vaistus nuo venerinių ligų, goiteiro, ilgosios kirmėlės, nutukimo, "permainos gyvenimo moterims", vaistus plaukams ir kt., ir juos pardavinėdavo).
ALDD veikimas buvo gana gyvas. Į draugiją įstojo gydytojai ir iš kitų miestų — dr. A. Bacevičius iš Elizabeth, N.Y., dr. Jakmauh - Jakimavičius iš Bostono, dr. A. Sliūpaitė - Jankauskienė iš New Yorko ir dr. J. Baltrušaitienė iš Pittsburgho.
Iš išsilaikiusių dokumentų (protokolų) matyti, kad 1914 m. iki rugsėjo įvyko šeši susirinkimai. Viskas atrodė vyko labai gražiai ir sklandžiai, bet per paskutinį (6-ąjį) susirinkimą įvyko "nedidelis nesusipratimas". Čikagoje 1914 m. buvo organizuojamas Amerikos Lietuvių politinis seimas, į kurį kiekviena organizacija turėjo pasiųsti po delegatą. Nuo ALDD kandidatavo dr. A. Rutkauskas ir dr. K. Drangelis. Delegatu buvo išrinktas dr. K. Drangelis. Dr. A. Rutkauskas labai įsižeidė, išstojo iš draugijos ir į jos veiklą daugiau niekad negrįžo.'
Draugijos veikla laikinai sustojo, kol 1915 m. kovo mėnesį daktarai J. Kūlis ir dr. K. Drangelis vėl sukvietė visus gydytojus pasitarti. ALDD pirmininku buvo išrinktas dr. Adomas Juška. Šias pareigas jis ėjo iki 1916 m. Tais metais į draugiją įstojo šie gydytojai: M. Stupnic-kis, C. Vezelis, Jonas Jonikaitis, I. Wiegner (lietuviškai kalbąs latvis). Dr. K. Drangelio atsiminimuose rašoma, kad 1915 m. rudenį ALDD suruošė Čikagoje, Mark White aikštėje, Sveikatos savaitę, kur buvo skaitomos paskaitos sveikatos ir higienos klausimais.8
1917 m. pradžioje ALDD pirmininku buvo išrinktas dr. Jonas Jonikaitis, kuris po kelių mėnesių išvyko į Lietuvą, o vėliau į Berlyną. Ten susirgo ir mirė. 1918 m. draugijos pirmininku vėl buvo dr. A.Juška. Tais metais buvo surengtas pirmasis Amerikos Lietuvių Daktarų Draugijos banketas, kuris įvyko Antano Olšausko naujai pastatytoje "Mildos" salėje. Šiame bankete dalyvavo daugiau kaip 60 asmenų.
1919 m. į draugiją įstojo dr. A. Montvidas, kuris liko aktyviu nariu iki mirties. Pats svarbiausias įvykis 1919 m. ne tik gydytojų tarpe, bet ir visos lietuviškos visuomenės gyvenime buvo Lietuvai gelbėti draugijos įsteigimas. Jai vadovavo dr. S. Biežisirdr. A. Graičiūnas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Amerikos lietuviai pradėjo organizuoti įvairias draugijas, fondus, rinkti pinigus, drabužius ir juos siųsti į Lietuvą. Pagal pateiktą apyskaitą, ALDD iki 1919 m. gruodžio mėnesio surinko 12 472 dol. Nuo sausio 1 d. 1920 m. iki gruodžio 1920 — 6845 dol. Taigi iš viso 19 318 dol.9 1922 m., kai draugija baigė savo darbą, iš viso į Lietuvą grynais pinigais buvo išsiųsta 60 000 dol.10 Pinigai buvo siunčiami Lietuvos Raudonajam Kryžiui, dr. Roko Šliūpo vardu ir per Lietuvos misiją. Be to, į Lietuvą buvo persiųsta ir didelė drabužių siunta.
1919 m. ALDD buvo įregistruotas Illinois valstybėje kaip America's Lithuanian Doctors Associaton. 1951 m. vardas buvo pakeistas į Lithuanian American Medical Association.
1920 m. draugijos pirmininku išrinktas dr. A. Montvidas. Vėliau ^pirmininkai keisdavosi kas metą. Pirmininkais yra buvę: S. Biežis, P. Zalatorius, C. Vezelis, J. Kiela, J. Simonaitis, J. Poška, V. Grėbliūnas, W. Eisin. P. Žalys, B. Zubrickas, J. Paukštys, V. Šimkus, K. Drangelis, A. Davidonis, M. Stirkolis ir kt.11
1921 m. ALDD pradėjo leisti medicinos laikraštį Gydytojas, kurio tikslas buvo pateikti medicinos žinių Amerikos lietuviams. Tą užsimojimą įvertino ir Lietuva. Medicinos žurnale 1921 m. birželio numeryje buvo įdėtas įvykio aprašymas. Medicinos redaktorius savo straipsnį baigia linkėdamas pasisekimo, šviečiant tautiečius ir keliant medicinos mokslą.
Lietuviai gydytojai savo medicinišką žurnalą skaitė ir jį rėmė, duodami skelbimus. Gydytojo pirmasis redaktorius buvo dr. A. Montvidas ir redakcijos nariai: dr. S. Biežis, dr. C. Cherry ir dr. A. Juozaitis (1921 m.). 1922 m. pradžioje žurnalą redaguoti perėmė dr. A. Karalius, o vėliau — dr. S. Biežis ir dr. C. Cherry. 1924 m. į redakcijos komisiją grįžo dr. A. Montvidas. Redakcinėje komisijoje buvo daktarai: V. Šimkus, O. Žilvitis, Juozaitis ir Bartašius. Dėl lėšų stokos Gydytojas sustojo ėjęs 1925 m.
1932 m. ALDD atšventė 20 metų sukaktį. Ta proga Čikagoje buvo surengta Sveikatos savaitė (1932 m. spalio 5-7 d.). Sveikatos savaitės programoje dalyvavo 23 gydytojai. Buvo skaitomos paskaitos iš medicinos ir odontologijos srities. (Žiūr. nuorodą 1). ALDD sukaktuvinį aprašymą įdėjo Medicina (1932, Nr. 10).
1933 m. Čikagoje vyko 100-metinė pasaulinė paroda. Ta proga buvo išrinkta lietuvių grožio karalienė — Ieva Paulekiūtė (vėliau ištekėjusi už VVintropo Rockefellerio). Taip pat buvo nutarta išrinkti 2 sveikiausius jaunuolius 12 - 16 m. amžiaus. Sveikatos tikrinimą atliko M. Strikolis, S. Biežis, A. Lauraitis, T. Dundulis ir K. Drangelis. Buvo patikrinta virš 200 berniukų ir mergaičių. Sveikiausiais buvo išrinkta Venta Tumošaitė — 12 m. amžiaus ir Albertas Kuplauskas — 13 m. amžiaus.12
Šalia ALDD dar veikė kita Amerikos lietuvių gydytojų grupė — Lambda Mu Delta brolija, kurią įkūrė apie 1929 m. Lojolos universitete studijavę studentai medikai. Tikslas buvo suburti jaunus lietuvius gydytojus ir palaikyti savitarpio ryšius. 1937 m. bandyta juos pritraukti prie ALDD ir sujungti į vieną draugjią.
1937 m. ALDD paminėjo savo sidabrinį jubiliejų. Ta proga Čikagos vidurmiestyje buvo surengtas puošnus banketas. Tais metais pirmininku buvo dr. M. Strikolis. Kitais metais draugijos pirmininku buvo dr. K. Drangelis, kurio pirmininkavimo metu dr. Jonas Šliūpas buvo pakeltas į draugijos garbės narius ir pagerbtas dr. G. VViltrakis. Gydytojams, praktikavusiems dvidešimt penkerius metus, buvo rengiami pobūviai. 1939 m. buvo pagerbtas dr. A. Juška, o 1940 m. — dr. K. Drangelis ir C. Vezelis.
Antrojo pasaulinio karo metu daug lietuvių pašaukta į kariuomenę. Gydytojai tarnavo Amerikos armijoje ir laivyne. Jie buvo išblaškyti po visą pasaulį. Karui pasibaigus, visi grįžo namo ir įsijungė į darbą. 1948 m. po D. P. įstatymo išleidimo, į Amerikos Jungtines Valstybes pradėjo atvykti ir Lietuvoje baigę medicinos mokslus lietuviai gydytojai. Pradžioje naujai atvykę gydytojai norėjo atgaivinti Lietuvoje veikusią Kauno mieste Gydytojų draugiją. Tačiau iniciatoriai, negavę pritarimo, įsijungė į tuo laiku jau veikiančią ALDD. Draugijos veikla labai pagyvėjo. Pradėjo kurtis skyriai ir kituose miestuose — Clevelande, New Yorke ir kitur. 1957 m. sušauktas Čikagoje pirmas lietuvių gydytojų suvažiavimas ir įkurta Amerikos Lietuvių Gydytojų Sąjunga.
Ne visi gydytojai yra visuomenininkai, ne visi mėgsta organizacinį darbą. Vienas tokių, pateikęs labai mažą "visuomeninį palikimą", buvo dr. Juozas Austrą.
Dr. Juozas Austrą (1893 - 1971) baigė Jefferson Medical College 1916 m. Praktikos teises gavo 1917 m. ir praktikavo Shenandoah, Pa.13 Jo pavardė randama dr. A. Graičiūno paruoštame Amerikos lietuvių gydytojų sąraše. (Medicina, 1928 m. Nr. 1).
Nedaug žinoma ir apie dr. Domininką Bagočių.
Dr. Domininkas Bagočius (1883) gimė Lietuvoje, baigė valstybinę gimnaziją, mokėsi kunigų seminarijoje. Atvyko į JAV 1905 m. ir studijavo Valparaiso universitete 1911 - 1915 m., baigė Chicago College of Medicine ir Surgery 1917 m. Praktikos teises gavo 1918 m.14
Kitas lietuvis gydytojas, lankęs Valparaiso universitetą ir praktikavęs Čikagoje, buvo dr. Anthony Bertash-Antanas Bertašius.
Dr. Antanas Bertašius gimė 1891 m. Baigė Chicago Medical School 1921 m. Tais pačiais metais gavo praktikos teises ir atidarė savo kabinetą lietuviškoje Čikagos kolonijoje Bridgeporte.15 Jis buvo mėgiamas ligonių ir kolegų. Netoli dr. Bertašiaus įsikūrė naujai atvykęs iš Lietuvos dr. Juozas Gudauskas. Dr. A. Bertašius jau buvo labai turtingas naujųjų ateivių gydytojų akyse. Turėjo net jachtą, į kurią pakviesdavo Gudauskus ir Budrius. Baigęs praktiką Čikagoje, dr. Bertašius persikėlė į Floridą, kur nutarė užbaigti savo "auksines dienas".
Jeigu kai kurie lietuviai gydytojai nedalyvavo lietuviškoje veikloje, už juos visus atidirbo dr. Steponas Biežis.
Dr. Aldona Šliupaitė
Dr. Antanas Bertašius
Dr. Steponas Biežis (1889 - 1973) gimė Lietuvoje, Panevėžio apskrityje. Į JAV atvyko 1910 m. Tuojau įstojo į Valparaiso universitetą, kuriame 1912 m. įsigijo bakalauro laipsnį. 1905 m. Valparaiso universitete buvo įkurta Literatūros Draugija, kuri leido Jaunimo sapnus. Šį moksleivių kultūrinį laikraštuką redagavo dr. S. Biežis. Jis taip pat Valparaiso U-te dėstė lietuvių kalbą. Įsigijęs bakalauro laipsnį, Biežis persikėlė į Čikagą, kur 1916 m. baigė Chicago College of Medicine ir Surgery ir įsigijo gydytojo diplomą. Tuo laiku vykęs Pirmasis pasaulinis karas pašaukė daug lietuvių į kariuomenę. Dr. Biežis irgi tarnavo Amerikos kariuomenėje 1917 - 19 m. ir grįžo į Čikagą su leitenanto laipsniu. Grįžęs, net būdamas kariškoje uniformoje, tuojau įsijungė į visuomeninį darbą ir pradėjo lankyti susirinkimus. Aktyviai dalyvavo Lietuvai Gelbėti Komitete, įstojo į SLA ir ilgus metus buvo daktaras-kvotėjas. Atsidarius Šv. Kryžiaus ligoninei Čikagoje, buvo ligoninės štabo narys, o 1932 - 33 m. štabo prezidentas. Onos Biežienės pasakojimu, pirmasis Šv. Kryžiaus ligoninės pacientas buvo pats dr. Steponas Biežis. Be privačios praktikos, jis dar buvo Čikagos Sanitarinio distrikto vyr. gydytojas (1951 m.), ALRK Moterų Sąjungos daktaras-kvotėjas (1958 - 74 m.). Aktyviai dalyvavo ALDD — buvo jos pirmininkas, o įsikūrus Amerikos Lietuvių Gydytojų Sąjungai — 1963 m. buvo ir jos pirmininkas. 1969 m. pakeltas į Sąjungos garbės narius. Nuo 1935-1969 m. — nuolatinis Margučio sveikatos patarėjas. Dr. Biežiui nesvetimas buvo ir spaudos darbas. Pradėjęs savo karjerą kaip žurnalistas Valparaiso universitete su Jaunimo sapnais, 1922m. redagavo Gydytoją. Daug rašė į Gydytoją nuo pirmųjų numerių — "Tonsilų įtaka į sveikatą" (1921, Nr. 2), "Ar mes gyvenam ilgiau?" (1922, Nr. 6) ir kt. Dr. Biežis bendradarbiavo ir Medicinoje. 1935 m. Nr. 6 išspausdino straipsnį "Ūminio osteomyclito ankstyvosios diagnozės svarba". Dr. S. Budriui pradėjus organizuoti medicinos laikraštėlį Čikagoje, dr. Biežis buvo pirmasis rėmėjas, o vėliau Lietuvių gydytojų biuletenio tituliarinis redaktorius (1960 - 1964). 1969 m. jam suteiktas garbės redaktoriaus vardas. 1953 m. jis parašė ir išspausdino knygą "Būkite sveiki". Dar studentavimo laikais išvertė "Pasakojimą apie septynis pakaruoklius" (1912 m.), "Kaip žmogus mąsto iš širdies".16
Dr. Stepono Biežio visuomeninė veikla — labai šakota. Jis buvo Amerikos Lietuvių Tarybos narys, Čikagos Prekybos rūmų narys, Lietuvių Tautinės sąjungos veikėjas, Neo Lithuania — garbės narys (1963 m.), Lietuvių Skautų Brolijos rėmėjų dr-jos pirmininkas, Panevėžio klubo narys. 1964 m. buvo išrinktas Republican of the Year, 1969 m. — member of Hali of Fame, 1938 m. — apdovanotas IlI-čio laipsnio Gedimino ordinu.
Išgyvenęs pilną gyvenimą, daug dirbęs lietuviškoje visuomenėje, palikęs gražų pavyzdį jauniesiems, mirė dr. Steponas Biežis 1973 m. Čikagoje.17 ir 18
Rytiniame Amerikos pakraštyje lietuviai gydytojai nepajėgė suorganizuoti Amerikos Lietuvių Gydytojų Draugijos skyrių, todėl jungėsi į jau veikiančias lietuviškas organizacijas. Vienas lietuvių gydytojų, gyvenusių Baltimorėje, buvo dr. Ipolitas Bronušas.
Dr. Ipolitas Benediktas Bronušas (Bronushas) (1887 -1985) gimė Kuršėnuose, Šiaulių apskrityje. Į JAV atvyko 1905 m., baigė Maryland universitetą — School ofMedicine and College of Physicians and Surgery Baltimorėje. Praktikavo Baltimorėje kaip akušerijos - ginekologijos specialistas.19 Dr. Bronušas buvo SLA narys, Sveikatos komisijos pirmininkas, Apšvieta komisijos narys, DLK Vytauto ir Mindaugo dr-jų daktaras - kvotėjas. Tėvynėje išspausdino nemažai straipsnių mediciniškomis temomis — apie džiovą, kūdikius ir kt. Išaugino sūnų Benediktą (g. 1924), kuris baigė tą patį universitetą ir gavo gydytojo diplomą 1950 m.20
Lietuvis gydytojas, kuris pagarsėjo kaip filatelistas, buvo dr. John Buchness - Jonas Bučnys.
Dr. Jonas Bučnys (1892 - 1970) gimė Baltimorėje, mokėsi Loyola High School ir Loyola College, baigė Maryland University — Medical School 1919 m. Praktikavo Baltimorėje. Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Amerikos kariuomenėje ir buvo išsiųstas į Prancūziją. Dar kolegijoje, buvo aktyvus ir visų mėgiamas Oyster Roast pirmininkas, futbolo klubo narys, o vėliau Loyolos kolegijos tarybos prezidentas. Už savo darbą kolegijai buvo gavęs daug pažymėjimų bei medalių. Dr. Bučnys buvo lietuvių veteranų posto vadovas ir Lietuvos vyčių narys. Tačiau daugiausia laiko ir energijos, šalia savo medicinos praktikos, jis skyrė filatelijai. Turėjo labai vertingus pašto ženklų rinkinius ir gavo daug pažymėjimų (award from the Oriole Philatelic Society, International Philatelic Exhibition, Aero-Philatelic Exhibition irkt). Dr. Jonas Bučnys mirė Baltimorėje. Paliko 6 sūnus, kurių 4 buvo gydytojai ir vienas kunigas, dvi dukteris ir du brolius — vienas brolis Antanas taip pat gydytojas.21 Dr. Anthony Buch-ness - Bučnys (1895 - 1972) baigė Maryland University Medical School 1922 m. Praktikavo Baltimorėje.22
Dr. Domininkas Bagočius
Dr. Steponas Biežis
Dr. Mykolas Devenis
Dr. Alphonse Frank Budrecki (1895 - 1957) gimė Brocktone, Mass. Baigė Tufts College School Bostone 1917 m. Tarnavo Amerikos kariuomenėje per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą. 1915 m. paskirtas sveikatos departamento gydytoju (Board of Health) ir rūpinosi infekcinėmis ligomis. 1923 m. buvo Brocktono miesto gydytojas ir egzaminatorius Plymouth distrikte. Dr. A. F. Budrecki atliko ir privačią praktiką. Buvo atidaręs kabinetą Montello, Mass.23 Jis taip pat buvo Brocktono banko patikėtinis. Mirė 61-erių metų nuo kraujo išsiliejimo smegenyse (AMA archyvas).
Dr. William Adam Burke-Lukšys (1899 - 1958). Baigė Jefferson Medical College Philadelphijoje 1918 m. Praktikavo Pottsville, Pa. Mirė turėdamas 63 m. amžiaus automobilio katastrofoje (AMA archyvas).
Dr. Clemens Stanley Burke - Lukšys (1899 - 1962). Baigė Jefferson Medical School Philadelphijoje 1925 m. Praktikavo Mahanoy City, Pa. Mirė 62-jų metų nuo širdies trombozo (AMA archyvas).
Dr. Benedict Ciapas - Chapas (1893 - 1982) baigė Chicago's College of Medicine ù Surgery 1918 m. Praktikavo Providence, R.I. (AMA archyvas).
Dr. Dambrauskas lankė Valparaiso universitetą. Baigė Medicinos mokyklą, praktikavo Philadelphijoje.
Dr. Alexander Davidonis (1890 - 1936) baigė Chicago Medical School 1922 m. Praktikavo Čikagoje. Jis uoliai dalyvavo Čikagos lietuvių Bridgeporto kolonijos gyvenime: priklausė socialistų grupei, lankėsi Lietuvoje ir buvo vienas pirmųjų Dariaus - Girėno skridimo rėmėjų. Vėliau rėmė ir ltn. Vaitkaus skridimą. Dr. Davidonis bendradarbiavo Naujienose.24 Jis pasižymėjo dar ir tuo, kad buvo pirmasis lietuvis Chicago's Medical School fakulteto narys. Pradžioje buvo instruktorius (1923 - 1924) ir vėliau asist. profesorius. Mirė Čikagoje 46 metų amžiaus nuo širdies trombozo (AMA archyvas).
Gimęs Lietuvoje, medicinos mokslus išėjęs JAV, buvęs rusų nelaisvėje ir vėl grįžęs į JAV — buvo dr. Mykolas Devenis.
Dr. Mykolas Devenís (1891 - 1978) gimė Lietuvoje, Biržų aps. Baigęs pradžios mokyklą, mokytojo Jakima-'- ičiaus paruoštas, įstojo į Pernavos (Estijoje) gimnaziją. Norėdamas sutaupyti laiką ir kartu atlikti karinę prievolę, Devenís 1912 m. įstojo savanoriu į rusų armiją. Po dvejų metų, išlaikęs gimnazijos eksterno egzaminus, įstojo į Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Vasaros metu, norėdamas aplankyti savo tėvą Amerikoje, atvyko į JAV. Kilo karas. Dr. Devenís nepaklausė rusų atstovybės įsakymo grįžti atgal, bet įstojo į Ann Arbor, Mich., universiteto technikos fakultetą. Po metų pakeitė nusistatymą ir įstojo į Yale universiteto medicinos fakultetą, kurį baigė 1920 m. Praktikai pasirinko Waterbury, Conn., kuriame su pertraukomis išbuvo iki 1960 m. Dr. Mykolas Devenís buvo kilęs iš giliai religingos reformatų šeimos ir visą savo gyvenimą palaikė ryšį su bažnyčia. 1924 m. jis buvo išrinktas kuratorium. 1928 m. grįžo į Lietuvą ir vedė Eleną Vileišytę. Jie nusipirko Ukmergės aps. ant Šventosios upės kranto kunigaikščio Radvilos ūkį. Vėliau jame buvo įrengtas ir daktaro kabinetas. Gyvenimas ėjo labai sklandžiai ir gražiai iki 1940 m., kol į Lietuvą įsiveržė rusai. Dr. Devenís buvo areštuotas, kalintas Ukmergės bei Vilniaus kalėjimuose ir išvežtas į Vorkutos stovyklą. Šeima — žmona su trimis vaikais — išsigelbėjo ir atvyko į JAV. 1942 m., žmonos sumanumu ir energija, dr. Devenís buvo išleistas iš stovyklos ir grįžo į Ameriką. Grįžo į Waterbury, Conn., kur vėl pradėjo verstis medicinos praktika. Jo pastangomis buvo įkurta lietuvių protestantų draugija. Jo lėšomis buvo leidžiamas savaitraštis Lietuvių kelias, Tėviškės garsai, Mūsų sparnai. Savo ūkyje Devenís buvo įrengęs mažą spaustuvėlę. Jis buvo senų ir retų lietuviškų knygų ir žemėlapių rinkėjas. Turėjo didelį rinkinį.
1960 m. dr. Mykolas Devenís persikėlė gyventi į Kaliforniją, Santa Monica miestą. Jame išgyveno iki mirties. Mirė 1978 m. Velionio kūnas buvo parvežtas į Čikagą ir palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse.25
Bostone praktikavęs, aktyviai dalyvavęs lietuviškoje veikloje ir įsigijęs pasitikėjimą ir amerikiečių kolegų tarpe, buvo dr. Paul Jakmauh — Povilas Jakimavičius (1887 - 1964). Jis gimė Vabalninkuose. Į JAV atvyko 1891 m. So. Bostone baigė pradžios ir aukštesniąją mokyklą. Dar jaunystėje parodė savo sugebėjimą vadovauti. Jis buvo savo klasės pirmininkas ir mokyklos kadetų majoras. Medicinos mokslus studijavo Tufts College of Medical School, kurią baigė 1913 m. Privačia praktika vertėsi So. Bostone, pasirinkdamas vaikų ligų specialybę (AMA archyvas).
Dr. Jakimavičius buvo labai populiarus amerikiečių tarpe ir aktyviai dalyvavo profesinėse organizacijose. Jis buvo Carney Hospital Alumni Assoc. pirmininkas ir tos ligoninės štabo pirmininkas, John T. Bottomley Soc. pirmininkas. Guild of St. Luke pirmininkas, Boston Medical
Dr. Paul Jakmauh - Povilas Jakimavičius
Society pirmininkas. Bostono civilinės gynybos lektorius, Massachusetts valstybės sveikatos komisijonierius (1938 - 40) ir Bostono universiteto instruktorius (1924 - 34).
Lietuvių tarpe dr. Jakimavičius irgi buvo labai aktyvus. Jis buvo SLA narys: taip pat priklausė So. Bostono Lietuvių Piliečių dr-jai, Šv. Kazimiero dr-jai, Dorchesterio Lietuvių Piliečių klubui. 1916 m. Bostone buvo suorganizuota "Evacuation Day", kurios maršalu buvo dr. Jakimavičius. Jis JAV kariuomenėje (1912 - 16) užsitarnavo medicinos korpuso leitenanto laipsnį.26
Lietuvai padėti buvo organizuojamos įvairios draugijos. Rytinėse valstybėse buvo įkurta "Nuteriotos Lietuvos" dr-ja, kurios komiteto nariu buvo ir dr. Jakimavičius.27 Po Antrojo pasaulinio karo, įsisteigus Balfui, jis buvo So. Bostono Balfo skyriaus pirmininkas.28 Mirė nuo širdies atakos 1964 m.
Retai pasitaiko, kad vienoje šeimoje du broliai pasirinktų tą pačią profesiją, tačiau Jonas ir Juozas Jonikaičiai abu baigė medicinos mokslus ir praktikavo JAV.
Dr. Jonas Jonikaitis (1880 - 1922) gimė Sintautų valsč., Šakių aps. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. Atvykęs į JAV, studijavo mediciną Čikagoje — Loyolos universitete. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo Ateities laikraščio bendradarbis,29 nuo 1915 m. — aktyvus ALDD narys ir 1917 - 18 m. — jos pirmininkas. Mirė Berlyne. Gydytojas 1922 m. Nr. 9 apie jį rašė: "Velionis buvo vienas iš tų, "kuris mylėjo savo profesiją, brangino ją ir stengėsi visais galimais būdais kuo plačiausiai susipažinti su medicinos mokslu". Dr. Jonikaitis dirbo New Yorko ligoninėje, vėliau išvyko į Lietuvą. Kiek pabuvęs Lietuvoje, "leidosi Berlynan". Berlyne apsirgo plaučių uždegimu ir meningitu ir liepos 20 d. 1922 m. mirė.30 Nekrologas baigiamas: "Tegul Lietuvos pilka žemelė būna velioniui lengva, tegul jo teisingas gyvenimas, pasišventimas savo profesijai, gilus ir neatlaidus studijavimas ant visados lieka pavyzdžiu mums visiems".
Dr. Juozas Jonikaitis (1885 - 1945) gimė Sakių aps. Jaunas būdamas, įsitraukė į 1905 m. revoliucinį judėjimą. Bijodamas suėmimo, 1906 m . emigravo į JAV. 1916 m. baigė Loyolos universiteto medicinos skyrių. Praktikavo Bostone, o nuo 1922 m. Detroite (AMA archyvas).
Dr. Juozas Jonikaitis dalyvavo daugelyje organizacijų, daug aukojo Lietuvos reikalams, rėmė spaudą, šelpė moksleivius. 1918 m. buvo Lietuvos nepriklausomybės fondo narys. Antrojo pasaulinio karo metu aktyviai dalyvavo Lietuvai vaduoti sąjungos darbuose, buvo s-gos vicepirmininkas ir Detroito skyriaus pirmininkas. Bašė Tėvynėje, Vienybėje, Jaunojoje Lietuvoje, Medicinoje ir kt.31
Dariui - Girėnui ruošiantis skristi per Atlantą, visose Amerikos lietuvių kolonijose buvo suorganizuoti komitetai ir renkamos aukos. Dr. Juozas Jonikaitis parėmė tą žygį, paaukodamas didele sumą pinigų ir tapdamas garbės remeju.
1935 m. Kaune buvo sušauktas. Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas. Prieš kongresą, Užsienio lietuviams remti dr-jos pirmininkas adv. R. Skipitis buvo atvykęs į JAV ir lankėsi visose lietuvių kolonijose. Detroite jis susitiko su dr. Juozu Jonikaičiu ir savo atsiminimuose rašo: "Tai buvo labai mielas žmogus, visuomeniškas, lietuvis patriotas... Labai aukštai vertino Miko Petrausko veiklą Amerikoje. Mums apie Miką Petrauską besikalbant", tęsia Skipitis, "dr. Juozas Jonikaitis išsiėmė iš savo piniginės pusėtinai apsitrynusį raštelį — Miko Petrausko 15-kos tūkstančių dolerių paskolos raštelį... Sužinojęs, kad M. Petrauskas yra pasenęs, nusilpęs ir nekaip besiverčiąs, dr. Juozas Jonikaitis atsiduso ir kiek patylėjęs pareiškė — tegul tie mano pinigai būna Mikui už jo gražius darbus Amerikoje".33 Dr. Juozas Jonikaitis mirė Detroite 1945 m.
Elegantiškas, ištaigingai gyvenąs, daug rašęs ir dirbęs, buvo čikagietis dr. Antanas Karalius (1890 -1932). Gimė jis Lukšių valse., Šiaulių aps., mokėsi Šakių pradžios mokykloje ir Suvalkų gimnazijoje. Jaunystėje su broliu ir kitais jaunuoliais dalyvavo 1905 m. revoliuciniame judėjime ir kovojo dėl lietuvių tautos laisvės bei šviesesnės ateities. Rusams jėga užslopinus sukilimą, dr. Karalius su mokytoju Juozu Jonikaičiu, jo broliu Jonu ir Pranu Puskunigiu 1906 m. atvyko į JAV. (Jie visi tapo medicinos gydytojais. Aut.).
Atvykęs į Ameriką, dr. Antanas Karalius įstojo į Valparaiso universitetą, o vėliau į Loyolos universitetą, kurį 1916 m. baigė medicinos daktaro laipsniu ir gavo praktikuoti mediciną teises. Praktikavo Čikagoje (AMA archyvas).
Dr. Karalius aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime: buvo Lietuvių socialistų sąjungos narys, SLA narys, priklausė Laisvamanių federacijai. Daug rašė įvairiais klausimais ir išspausdino keletą knygų. (Zr. nuorodą II). Jis taip pat rašė ir įvairiuose laikraščiuose — Naujienose, Tėvynėje, Naujojoj gadynėj, Ateityje, Keleivyje, Kultūroje ir kt. Savo straipsnius dažnai pasirašydavo slapyvardžiais — A J., Uoga, A. J. Zečiusirkt. Mediciniškais klausimais rašė žurnale Gydytojas. Jau pirmuose numeriuose pasirodė jo straipsniai — Sifilis kaip priežastis proto suirimų (1922 m. Nr. 4). Tais pačiais 1922 metais buvo ir Gydytojo žurnalo redakcijos narys. Be to, Gydytojo žurnale yra išspausdinęs straipsnius: "Paveldėjimas" (1923, Nr. 9), "Venerinės arba slaptosios ligos" (1923, Nr. 10) ir kt. Jis išspausdino vieną straipsnį ir Medicinoje (1922, Nr. 1) "Venerinių ligų naikinimas". Be Gydytojo, dr. Karalius redagavo Lietuvį (1911 - 13), Dievo rykštę (1913), Šakelę (1925 - 28), Gyvenimą (1923).34 Nors jjis buvo labai aktyvus visuomeniniame gyvenime, daug rašė ir dirbo, bet turėjo finansinių ir šeimyninių bėdų (buvo vedęs kelis kartus). Pavargęs savo gyvenimo kelyje, jį nutraukė, paimdamas cianido. Mirė Čikagoje 1932 m., būdamas 42 m. amžiaus (AMA archyvas).
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, reikėjo gauti didžiųjų valstybių pripažinimą. Lietuva su Rusija pasirašė 1920 m. sutartį, bet buvo svarbu gauti JAV pripažinimą. Amerikoje gyvenantieji lietuviai tuojau subruzdo rinkti parašus. 1921 m. sudarytas Vykdomasis komitetas, kuris rūpinosi parašų rinkimu. Memorandumą, prašantį Lietuvai pripažinimo, su milijonu parašų prezidentui Harding įteikė dr. Ignas Klimas. Po ilgų svarstymų 1922 m. liepos 28 d. JAV pasirašė Lietuvos de jure pripažinimą.35
(Bus daugiau)
|
|
|
|