Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PROVERŽIAI MAGDALENOS STANKŪNIENĖS KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
"Įspūdžiai iš praeities" — tokiu pavadinimu š. m. kovo 11 d. Balzeko lietuviškos kultūros muziejuje buvo atidaryta Magdalenos Birutės Stankūnienės spalvotos grafikos - medžio raižinių paroda. Išstatyti 25 darbai, reprezentuoją tris skirtingus ciklus ir galbūt skirtingus jos kūrybos laikotarpius. Labiausiai mums pažįstamas yra "Moterų darbų" ciklas, sukurtas prieš dešimtmetį, savo stiliumi toks pat dekoratyvus kaip ir "Mėnesiai"; statiškas kaip staiga sustojusio filmo iškarpa. Ten atskirais vaizdais dailininkė perteikia bulviakasį, melžėjas, linų braukimą, grybautojus, audimo, verpimo, drobių balinimo ir kitus kaimietės moters darbus. Prieš porą metų Stankūnienė surado naujas kūrybines temas lietuvių mitologijoje, pradėdama su Maironio "Jūratės ir Kastyčio" poemos keturiais spalvotos grafikos darbais. Iš karto pasijuto naujas dailininkės kūryboje proveržis, įgaudamas naują judesio dimensiją ypač ten, kur vaizduojamos žuvys ir jūros bangavimas. Pagaliau patys stipriausieji jos darbai iš "Tautosakos deivių" ciklo. Linijų bangavimas kartojasi medžiuose, jų šakose, augmenijoje, dangaus skliaute. Deivės ir kitos mitologinės būtybės kai kur susilieja su fortu, kuris gal ir yra pati svarbiausioji išraiškos forma, esminis elementas Stankūnienės kūryboje: ne pati mitologija, bet ją supanti aplinka. Simbolinės deivių figūros yra tik vadas — vedamoji mintis į visą ciklą. Vietomis jos artėja prie abstrakto, akcentuojančio paveikslo konstrukciją, ką galime lengvai išskaityti ir iš "Laumių" "Aušrinės", "Gajutės ir Vaižganto" ar "Austėjos" raižinių. Ten, kur Stankūnienė nutolsta nuo realaus mitologijos vaizdavimo, ten jinai pilnai sugeba perteikti žiūrovui mitologinį momentą kūryboje.

Gal neatsitiktinai Dalia Kučėnienė proginiame poetiniame įvade į Stankūnienės kūrybą akcentuoja spalvą, išryškinančią paveikslo emocinį charakterį, linijų ritmui suteikiančią jėgos ir žavesio. Kai kurie jos darbai, kaip "Austėja" žėri nuostabiu žaismingumu. Vieno parodos lankytojo skulptoriaus išsireiškimu, nežinia kokios gėlės pievoje žydi, bet jauti spalvingą žavesį, šviežumą ir kažką dar nematyta. Tiek linijose, tiek ir spalvose Stankūnienė yra originali, atpažįstama, savita. Vaizdavime jinai išlieka dekoratyvi, tačiau jos dekoratyvumas yra žymiai įvairesnis kaip ankstyvesniuose jos darbuose. Atskiri medžiai išlaiko realistinį charakterį, jos vaizduojamas miškas, kokį matome "Lozdonos" paveiksle, gyvas, virpantis vertikaliom linijom, o gėlės ir žalumu gožianti augmenija išskirtinai minėtina kaip dekoratyvinė stichija, išaugusi iš mūsų liaudies dailės elementų, sumaniai perkonstruotų ir savitai panaudotų Stankūnienės darbuose, kaip kad Jūratės ar Žemynos motyvuose.

Su šia paroda M. B. Stankūnienė žengtelėjo stiprokai pirmyn ne tiek tematika, kiek šviežiu jos apipavidalinimu, sėkminga jungtim tarp augmenijos ir mistikos, tarp lietuviškos grafikos ir abstrakto. Taip pat ji pilnai pajėgė atskleisti save ne kaip nuošalyje stovinčią dailininkę, bet gyvai jaučiamą vėliausiuose jos darbuose — "Deivėse".

Stankūnienė turi daug ką bendra su mūsų iškiliausiais grafikais — kad ir su Petravičium, Ratu, Viesulu, Augium ir kitais. Su jais ją riša ne vien tematika, o visa liaudiška dailės tradicija grafikoje. Jie, pasitraukdami iš Lietuvos, pasiėmė jos dalj su savimi, kad vėliau mažą Lietuvą išplėstų dailėje. Jauniausia iš jų, Magdalena, palikdama kraštą, pasivogė linų žydėjimą, išsinešė liaudies mitologijos sodrius gabalus, senų žmonių padavimus ir kaimo buities vaizdus, dabar atkurtus spalvotoje grafikoje, individualiai išjaustus  ir išgyventus tremties ir išeivijos metuose, kartkartėmis grąžintus į tas pačias ištakas, iš kur ji kilo. Dabar savo menine patirtim dalinasi su mumis šioje parodoje.

Magdalenos Stankūnienės neeilinė paroda Balzeko kultūros muziejuje (6500 S. Pulaski) vyko nuo kovo 11 iki balandžio 10. Parodą atidarė dail. Vai. Ramonis, pakviesdamas aktorę Nijolę Martinaitytę padeklamuoti lietuviškos poezijos posmų. Sklandžiu anglų kalba įvadu į Stankūnienės kūrybą ir į Dalios Kučėnienės šia proga parašytos poemos turinį Martinaitytė skambiu balsu, keičiantis ekrane Stankūnienės darbų skaidrėms, perteikė Kučėnienės, Donelaičio, Baranausko ir Radausko poezijos gabalus. Sis poetinis intarpas papildė pačią parodą ir maloniai nuteikė žiūrovus, nutarusius, kad ši "trijų deivių" programa nebuvo eilinė.

Katalogą parengė dail. Vai. Ramonis, pailiustruodamas Stankūnienės kūrybą J. Tamulaičio nuotraukomis.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai