Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DR. VINCAS KUDIRKA IŠ TOLO 1858 - 1899 PDF Spausdinti El. paštas
alt

"Varpo" 100-mečiui

Lietuvą prikėlė jauni žmonės. Kai 1883 metais pasirodė "Aušra", Basanavičius buvo 32 metų.

Kudirka, tada Varšuvos universiteto studentas, pamatęs jos pirmą numeri, apsiverkė. Pasižadėjo dirbti Lietuvai ir pažadą ištesėjo.

1889 metais išleistas "Varpas".

Vardas ne originalus. Vertimas "Kolokol" vardo — žurnalo, leidžiamo rusų politinio pogrindžio.

Bet tas nesvarbu. Svarbu, kad jis sugaudė Lietuvai ir šaukė keltis.

Lietuviškas buvo tik kaimas. Lietuvis inteligentas, norėdamas dirbti Lietuvoje, turėjo rinktis kunigo, gydytojo ar advokato profesiją. Kaimietis tik jų patarnavimų reikalavo ir juos lengvai suprato.

Kudirka, baigęs mediciną, gydytojo praktiką pradėjo Sakiuose. Savo satyrose jis juos vadina "Zydpile".

Pavadinimas taiklus. Gyventojų didelė dauguma buvo žydai (prekybininkai ir amatininkai). Lietuviai buvo tik darbininkai. Dar nepriklausomybės pradžioje miesto taryboje žydų atstovų buvo aštuoni, lietuvių keturi.

Lietuvio gydytojo Sakiai nenorėjo net įsileisti. Namų savininkai nenuomojo buto. Laikinai Kudirką priglaudė klebonas kun. Kalėda. Davė kambarį klebonijoje, o ligonius teko priiminėti klebonijos klėtyje.

Iš prigimties Kudirka buvo pirmaeilis žurnalistas, "sciens lyrae cita-raeque (nusimanąs apie literatūrą ir muziką). Citata iš jo raštų.

Puikiai valdė plunksną. Mėtė šūkius, rašė kandžias satyras. Jo eilėraštis "Lietuva, tėvyne..." tapo Lietuvos himnu. Ir gaida jo parašyta.

Po kurio laiko kun. Kalėda mirė. Ant karsto jo pavardė buvo užrašyta sulenkintai "Kolenda".

Prieina kaimo žmogus ir silebizuoja: "ko lenda". Kudirka, stovėdamas šalia, atsako: ką darys, kad kiša, tai lenda".

Ilgus metus Sakių liuteronų pastorium buvo Sroka. Lenkas. Lietuviškai jo pavardė būtų Šarka. Jau Kudirkos laikais jis Šakiuose buvo. Su juo kartais Kudirka tardavosi, kaip vieną ar kitą posakį išversti, kai vertė Šilerio "Wilhelm Teli" ir "Die Jungfrau von Orleans".

Pasirinkimas verstinių veikalų charakteringas ir Kudirkai, ir ano meto lietuviškai visuomenei. Abiejuose kovoja mažas žmogus dėl savo krašto laisvės prieš svetimus pavergėjus. Ir kovą laimi.

Jau Šakiuose Kudirka pradėjo sirgti džiova. Perleidęs gydytojo praktiką dr. Jonui Staugaičiui, 1894 - 95 žiemą praleido Kryme. Gyveno Sevastopolyje pas dr. Laurą Tercijoną, ten esančios rusų kariuomenės gydytoją.

Grįžęs Lietuvon, Valerijos Krašiauskienės globojamas, paskutinius ketverius metus iki mirties gyveno Naumiestyje. Valerijai dedikavo ir eilėraštį "Kada mane ištiko dalis graudulinga..."

Lietuva Kudirkos neužmiršo
Naumiesčio kapinėse ant jo kapo stovi akmeninis paminklas, vaizduojantis nulaužtą ąžuolą. Pastatytas slaptai. Jame buvo iškaltas ir visas Lietuvos himnas.

To rusų administracijai buvo per daug. Himno žodžiai iš paminklo buvo iškapoti. Tas iškapojimas ir liudija dabar apie praeitį, kurioje ir Kudirkai, ir Lietuvai teko gyventi.

Amerikos lietuviai ("Tėvynės mylėtojų draugija") išleido Kudirkos raštus dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Trys tomai buvo originalių raštų, kiti trys tomai vertimų.

Nepriklausomybės metais Kudirką pagerbė ir Sakiai. Pro kleboniją einančią gatvę pavadino Kudirkos gatve, o gretimą gatvę, kur Kudirka gyveno vėliau, pavadino Varpo gatve.

Naumiesčio aikštėje 1934 metais pastatytas  Kudirkos paminklas su "Kelkite, kelkite..." O pats miestas pavadintas Kudirkos Naumiesčiu .

Kauno valstybinis teatras pastatė Kazio Inčiūros dramą "Vincas Kudirka". Premjeron buvo pakviesta ir Kudirkos jaunesnė sesuo, ūkininkė. Po vaidinimo aktoriui Kačinskui ji pasakė, kad jis tinka Vincą vaidinti. Jam tai buvo gražiausias komplimentas.

Minint "Varpo" sukaktį, be stereotipinio senųjų "Varpų" perspausdinimo, tiktų nupūsti dulkes ir nuo originaliųjų Kudirkos raštų. Leisti prabilti jam pačiam. Jo šūkiai, ypač eilėraščiuose, yra ne mažiau uždegantys dabar, kaip buvo praeityje.

Lietuva gyva. Ji kovoja už laisvę. Kada nors ją atgaus. Rusas apskrities viršininkas Kruglodurov'as ir sulenkėjęs valsčiaus sekretorius Psarskis liks tik Kudirkos satyrose.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai