Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TĖVYNĖJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Gegužės 17 d. Vilniuje vyko Lietuvos Aukščiausios Tarybos, t. y. Lietuvos valdžios ir komunistų partijos sesija. Sesijoje paskelbta svarbi deklarcija apie Lietuvos valstybinį suverenitetą ir keturios konstitucijos pataisos. Panašius nutarimus yra atlikęs Estijos parlamentas praėjusį rudenį.

Štai ta deklaracija: "Lietuvių tauta nuo amžių gyvena čia, prie Baltijos jūros, XIII amžiuje ji sukūrė savo valstybę, šimtmečiais gynė savo laisvę ir nepriklausomybę. 1918 metais atkūrė savo valstybingumą, kurį pripažino daugelis pasaulio valstybių, o 1920 m. sutartimi patvirtino ir Tarybų Rusija, šioje sutartyje visiems laikams atsisakiusi pretenzijų į Lietuvos valstybę ir teritoriją. Nors ši sutartis nedenonsuota ir dabar, tačiau 1940 metais Vokietijos — TSRS 1939 m. pakto ir papildomų slaptųjų protokolų pagrindu suvereni Lietuvos valstybė buvo prievarta neteisingai prijungta prie Tarybų Sąjungos ir prarado politinį bei kultūrinį savarankiškumą. TSRS vyriausybė ir šiandien ignoruoja net respublikos ekonominio savarankiškumo siekius.

Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba mato išeitį iš esamos padėties tik atgaunant valstybinį suverenitetą, kuris yra jau šiandien išryškėjęs lietuvių tautos siekis ir neatimama tautų teisė, įgyvendinama tik laisvo apsisprendimo sąlygomis. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba skelbia, kad nuo šios dienos, priėmus Lietuvos TSR Konstitucijos 70 straipsnio pataisą, Lietuvos TSR galioja tik jos aukščiausioje Taryboje priimti arba patvirtinti įstatymai. Ateities santykiai su TSRS ir kitomis valstybėmis turi būti nustatomi tik tarpvalstybinėmis sutartimis. Šie Lietuvos žmonių siekiai nėra nukreipti prieš tautų teises ir jų teisėtus interesus.

Deklaracija nuostabiai aiški ir tvirta. Linkėtina, kad ji būtų sėkmingai įgyvendinta. Tiems kilniems siekimams išeivijos Lietuvių visuomenės pagalba yra garantuota.

—    Gegužės 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos sesijoje priimtos keturios konstitucinės pataisos taip pat dvelkia giliu patriotiškumu ir tautos bei gamtos meile.

11 straipsnis. Žemė, jos gelmės, vidaus ir teritoriniai vandenys, miškai ir kiti gamtos ištekliai yra Respublikos nacionalinis turtas ir išimtinė Lietuvos TSR nuosavybė.

Gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, energetikos transporto ir ryšių tinklai bei priemonės, bankų, įmonių, ūkių ir kitų Lietuvos TSR teritorijoje esančių juridinių asmenų bei piliečių nuosavybė, visos Lietuvos istorijos bei kultūros vertybės taip pat Respublikos nacionalinis turtas yra jos jurisdikcijoje.

Lietuvos TSR priklauso išimties keliu teisės oro erdvei virš Respublikos teritorijos, jos kontinentiniam šelfui ir ekonominei zonai Baltijos jūroje.

Nuosavybės santykius, tuo pačiu ir fizinių asmenų nuosavybes, reguliuoja Lietuvos TSR įstatymai.

31 straipsnis. Respublikoje nusta-tonui Lietuvos TSR pilietybė. Lietuvos TSR pilietybės turinį, įgijimo bei netekimo sąlygas nustato Lietuvos Pilietybės įstatymas.

Lietuvos TSR piliečius už Respublikos ribų gina ir globoja Lietuvos TSR.

Migraciją į TSR reguliuoja Lietuvos TSR įstatymai.

37 straipsnis. Lietuvos TSR piliečiai turi visas socialines, pilietines, ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ši Konstitucija bei respublikos įstatymai ir visuotinai pripažinti tarptautiniai teisiniai aktai.

Lietuvos TSR piliečiams garantuojamas šių teisių ir laisvių gynimas teisme.

70 straipsnis. Lietuvos TSR galioja tik jos Aukščiausiosios Tarybos arba referendumu priimti įstatymai.

TSRS įstatymai ir TSR valstybinės valdžios ir valdymo organų teisiniai aktai Lietuvos TSR teritorijoje galioja tik Lietuvos TSR Aukščiausiai Tarybai juos patvirtinus ir įregistravus nustatyta tvarka. Jų galiojimas gali būti apribotas ir sustabdytas Lietuvos TSR Tarybos nutarimu.

*

—    Sausio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausios tarybos prezidiumo paskelbimas lietuvių kalbos valstybine kalba susilaukė didelio džiaugsmo tėvynėje ir išeivijoje. Džiaugsmo neparodė Lietuvoje gyvenantieji kitataučiai. Pagal juos Lietuva turėtų būti trikalbė, t. y. su oficialiai vartojamomis lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.

—    Lietuvoje našiai atsikuria nepriklausomybės laikais veikusios organizacijos bei draugijos. Jau atgimė ateitininkai, skautai, katalikės moterys, Pacifistų sąjūdis (reikalauja iš Lietuvos išvesti okupacines pajėgas), Lietuvos Darbininkų sąjunga ir 1.1.

—    Amerikos lietuvių gydytoų grupė (17 asmenų) dalyvavo moksliniame seminare, vykusiame Kaune gegužės 7-9 d. Dėmesys telktas į diabeto ligą. Ta proga nuvežta ir mediciniškų priemonių tai ligai gydyti.

Rašytojo Romualdo Lankausko pastangomis, Vilniuje įsteigtas Lietuvos rašytojų P.E.N. klubo centras, įteisintas PEN klubo metiniame kongrese Olandijoje gegužšs 7 - 12 d. Nuo šiol ir rusų rašytojai turės savo P. E. N. klubą. Kongrese dalyvavo bei Lietuvos rašytojams atstovavo Romualdas Lankauskas.

—    Bernardas Brazdžionis, šį pavasarį nuvykęs į Lietuvą, buvo triumfališkai sutiktas ir pagerbtas. Turėjo keletą savo poezijos rečitalių. Jis taip pat paskelbtas šių metų "Poezijos pavasario" laureatu.

—    Vilniaus universitetas, minėdamas 410 metų gyvavimo sukaktį, suteikė kelis garbės doktoratus. Daktaro laipsniu pagerbtas ir Valdas Adamkus, JAV ekologijos reikalų aukštas pareigūnas.

—    Vilniaus konservatorijos studentų choras šį pavasarį gastroliavo Vakarų Europoje. Jį bal. 12 d. specialioje audiencijoje priėmė popiežius Jonas Paulius II ir išklausė jam skirtos dainų programos.

—    Ateitininkai suorganizavo dviejų savaičių maldininkų kelionę iš Vilniaus į Žemaičių Kalvariją. Iš Vilniaus arkikatedros birželio 17 d. maldininkai iškeliavo pėsčiomis. Šios kelionės, arba žygio, tikslas sugrąžinti Lietuvai "Kryžių šalies" vardą. Kreiptasi į miestelius bei kaimus prašant daryti kryžius bei koplytėles, kurie, maldininkams priartėjus, buvo pastatomi ir šventinami. Kelionėje dalyvauti kviesta ir užsienio lietuviai, kurie tuo laiku lankėsi tėvynėje.

—    Paminklas žuvusiems partizanams pagerbti gegužės 7 d. pašventintas Varniuose. Iškilmėje dalyvavo apie 3000 žmonių. Paminklo pastatymu rūpinosi Laisvės Lygos Telšių skyrius.

—    Jonas Umbrasas, nusipelnęs meno veikėjas, menotyros mokslų kandidatas, dailėtyrininkas, Vilniaus universiteto docentas, mirė praėjusių metų gruodžio 2 d. Jis buvo gimęs 1925 m. Velionis palaikė ryšius ir su Aidais. Rašė laiškus, siuntė savo knygas. Gaila, kad dėl meno srities specialistų trūkumo iki šiol Aiduose nebuvo parecenzuotas jo žymus veikalas "Lietuvių tapybos raida (1900 - 1940)".
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai