Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVOS PAMINKLŲ SĄVADO KRITIKA PDF Spausdinti El. paštas
Vyriausioji Enciklopedijų redakcija Vilniuje išleido numatyto daugiatomio veikalo I-ąjį tomą "Lietuvos TSR istorijos ir kultūros PAMINKLŲ SĄVADAS", 1, Vilnius. Ant drobinio vir šelio tik dviejų žodžių antraštė: PAMINKLŲ SĄVADAS, tad taip toliau ir vadinsime tą 592 puslapių knygą. Vyriausios redakcinės kolegijos pirmininkas J. Bielinis (tada Lietuvos TSR Kultūros ministras, dabar jau pakeistas kitu). Straipsnių autorių daug. Jų pavardės sužymėtos savo vietose enciklopediniu būdu. Knyga duota rinkti 1986 m. kovo mėnesį, pasirašyta spaudai 1987 m. vasario mėnesį, išleista 1988 m. vasarą, tad veikalas yra prešsąjūdinio laikotarpio, su ano meto sovietiškais atributais. Tiražas 25 000. Spausdinta Kaune ant suomiško ofsetinio popieriaus. Gausiai iliustruota spalvotomis ir pilkomis nuotraukomis bei brėžiniais. Pratarmėje pasakyta: "Pradedamas leisti ... paminklų sąvadas yra sudėtinės TSRS tautų istorijos ir kultūros paminklų sąvado dalis. Leidinys bus 5 tomų. I tomas skirtas Vilniui, kiti 4 — sąlyginiams Lietuvos regionams: Pietų, Rytų, Šiaurės ir Vakarų Lietuvai". Toliau aiškinama: "Sąvadas taip pat prisidės prie kultūrinio palikimo marksistinio lenininio įvertinimo". Dėl pastarosios frazės kai kas Lietuvoje dabar, turbūt, griaužia pirštus.

Tomas pradėtas išsamiu apžvalginiu straipsniu "Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklai", psl. 9 - 39, pasirašytas trijų autorių: Vaclovo Balčiūno, Jono Glemžos ir Sauliaus Stomos. Straipsniai apie istorijos, archeologijos, architektūros, urbanistikos ir dailės paminklus suplanuoti, remiantis oficialiu tokių paminklų sąrašu, sudarytu 1961 metais ir vėliau patikslinamu. Vilniaus tomo straipsniai sugrupuoti pagal gatves ir aikštes, neatsižvelgiant j miesto administracinių rajonų ribas. Pirma duoti gynybinės sienos liekanų, pilių, senamiesčio ir naujųjų miesto rajonų geografiniai aprašymai. Po to seka paminklai — trobesiai, meno kūriniai, kapinės ir kt., — pradedant Agrastų gatve ir baigiant Žvirgždyno gatve. Prieduose yra asmenvardžių, vietovardžių ir trys paminklų rodyklės. Pastarosios yra: chronologinė, sisteminė ir vardinė. Tad nesunku rasti, kam kas įdomu. Sukaupta galybė informacijos, dėl to knyga per didelė ir per sunki, kad atstotų vadovą svečiui, bevaikščiojančiam po Lietuvos sostine.

Tokio sudėtingo veikalo, apimančio daugelio specialybių objektus, neįmanoma iš esmės recenzuoti vienam žmogui, tuo labiau iš tolo, išeivijoje. Lietuvos spaudoje pastebėjau dvi recenzijas. Pasakyta nemažai kritikos. Kai ką pacituosiu. Architektas Vytautas Levandauskas, vienas Paminklų sąvado bendradarbių, paskelbė straipsnį "Ar įveiksim kryžių baimę?" (Literatūra ir menas, 1988. IX. K), nr. 37). Konstatuoja, kad Paminklų sąvado I-asis tomas, rengtas keliolika metų apie šimto autorių, nėra pakankamai išsamus. Priekaištauja Vyr. enciklopedijų redaktoriams dėl 1985 metais parengtų straipsnių redagavimo nurodymų: "Religiniai kulto reikmenys, paskelbti taikomosios dailės paminklais, paprastai aprašomi trumpiau negu tolygūs pasaulietiniai arba vaizduojamosios dailės paminklai, su religija susiję paminklai mažiau iliustruojami". Tokia instrukcija paveikė išleistojo tomo turinį, ir recenzentas nurodo visą eilę paliktų spragų, ypatingai monumentaliosios tapybos kūrinių. Kita vertus, knygon sudėta per dvidešimt tarybinio laikotarpio objektų, kurie dar nelaikytini paminklais. Pastebėtuosius veikalo trūkumus recenzentas vadina "ryškiais stagnacijos reliktais". Mes išeivijoje pavadintume tikruoju vardu: ateistiškai bolševikinė tendencija.

Povilas Kavaliauskas savo straipsnyje "Kraštovaizdis žinybų voratinklyje" (Kultūros barai, 1988, nr. 12) tik tarp kitko trumpai paliečia Paminklų sąvadą. Bet ir čia nepagailėta kritikos: "Jis paakino pamąstyti apie moralinį - etinį paminklosaugos aspektą. Štai vien Vilniuje įsteigti 5 urbanistikos ir 26 architektūros paminklai, atspindintys iš esmės naują, t.y. dabartinį mūsų gyvenimą (...) O juk daugelio naujai iškeptų architektūros ar urbanistikos paminklų vertė gana diskutuotina". Kavaliauskas samprotauja, kad objektui pasidaryti paminklu reikią laiko retrospektyvos, prisiminimo, tad per anksti buvo dėti paminklų sąvado knygon naujuosius pastatus. Be abejo, būsimieji tomai bus tobulesni.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai