Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠEIVIJOS MUZIKOS SUGRĮŽIMAS TĖVYNĖN PDF Spausdinti El. paštas
Išėjau į kelią
pažiūrėt, ar žmonės
nesugrįžta iš kelionės.
Jonas Mekas


Dar visai neseniai išeivijos kūrybinės apraiškos, ar tai literatūroje, pozijoje, dailėje, muzikoje ar kitose meno srityse, buvo maskvinės propagandos totališkai ignoruojamos, priskiriant išeivijos meno kūrėjų derlių prie "užgintų pažinimui klodų".

Pastaraisiais metais tačiau, papūtus atvirumo bei persitvarkymo vėjams, prasidėjo atolydis ir išeivijos kultūrinių laimėjimų traktavime. Pamažu pradėta išleisti vieną - kitą išeivijos rašytojų ar poetų knygą, pradėta leisti pasirodyti scenoje kai kuriems išeivių dainininkams, instrumentalistams ar dirigentams. Šį pavasarį tokio "bendradarbiavimo" durys pravertos jau žymiai plačiau. Gal iškiliausias pavyzdys — tai triumfališkas Bernardo Brazdžionio priėmimas Lietuvoje. Ir muzikos srityje pradėta, jų pačių žodžiais: betarpiškai susitikti su lietuviška gaida iš "naujojo pasaulio". Šių metų kovo 30 - balandžio 1 d. Klaipėdoje suorganizuota trijų dienų mokslinė — praktinė konferencija Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivių chorinės kultūros temomis, kurioje net penkiolika muzikologų bei menotyrininkų pateikė septynis pranešimus - studijas apie lietuviškus chorus Klaipėdos krašte, pradedant nuo 16-ojo šimtmečio iki Stasio Šimkaus 1923 m. įsteigtos muzikos mokyklos ir vėliau jos auklėtinių įtakų bei veiklos.

Antrosios konferencijos dalis buvo skirta susipažininmui ir bent pradinei analizei lietuviškųjų chorų veiklos Jungtinėse Amerikos Valstijose išeivių kompozitoriais. Šiomis temomis konferencijoje skaityta aštuoni pranešimai. V. Kazakevičius aptarė 1924 m. įsisteigusios JAV lietuvių Meno sąjungos ir prieškarinių išeivių chorų patirtį. A. Lopas apibrėžė Niujorko "Aido" choro menines bei visuomenines pastangas. Iš JAV atvykęs Algis Šimkus padarė apžvalginį pranešimą apie Amerikoje vykusias JAV ir Kanados lietuvių dainų dienas.

Muzikologe Rita Nomicaitė apibūdino kompozitorių Vladą Jakubėną ir veiklos barus lietuvių chorinėje kultūroje. Docentas Algis Zaboras aptarė Motiejaus ir Broniaus Budriūnų kūrybą. Muzikologas Vytautas Jurkštas kalbėjo apie Julių Gaidelį. Prof. Konradas Kaveckas pateikė asmeniškų atsiminimų apie Kazimierą Banaitį ir Vladą Jakubėną. Docentas Algimantas Lopas kalbėjo apie Juozą Žilevičių kaip kompozitorių ir visuomenininką. A. Vaičiūno ir A. Mikulskio įnašus lietuvių muzikon vertino vyr. dėstytojas Alfonsas Vidžiūnas.

Konferencijos metu konservatorijos salėje buvo suruošta serija chorų koncertų. Kovo 30 d. čia pasirodė Latvijos kultūros fondo folkloro ansamblis "Rasa", pailiustruodamas Latvijos valstybinio universiteto dėstytojo V. Muktupavelo paskaitą, pavadintą "Prūsuos mano kojos autos" dainomis iš L. Rėzos dainyno. Kovo 31 d. "Klaipėdos"choras, diriguojamas Kazio Kšano, padainavo A. Storastos, M. Mažvydo, St. Šimkaus, A. Vaičiūno ir J. Žilevičiaus su Klaipėdos kraštu susijusių dainų, o folklorinio ansamblio "Vorusnė" grupė, vadovaujama docentės Audronės Kaukienės, padainavo senovinių pamario krašto lietuvių liaudies dainų. Balandžio 1 d. programą atliko "Gilijos", "Deimenos" ir Klaipėdos muzikinio teatro chorai, vadovaujami R. Songailos, A. Vildžiūno ir V. Konstantinovo, L. Eremino, J. Gaidelio, J. Strolios, Br. Budriūno, VI. Jakubėno ir K. V. Banaičio kūrinių. Šis koncertas baigtas J. Žilevičiaus 1930 m. Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių proga parašyta kantata. Tą pačią dieną vakare Vilniaus švietimo įstaigų darbuotojų choras "Cantemus", vedamas Vakario Lopo, ir aklųjų draugijos mišrus choras "Vilnius", vedamas prof. Antano Jozėno, davė vien Jeronimo Kačinsko kūrinių programą. "Cantemus" subtiliai padainavo devynias daugumai ne tik Lietuvoje, bet ir čia Amerikoje dar negirdėtas gana sudėtingas šio kompozitoriaus dainas. Sis kolektyvas, susikūręs 1986 metais, jau yra laimėjęs keletą tarptautinių konkursų. Jame dainuoja Vilniaus pedagogai, mokslininkai, architektai, inžinieriai, ekonomistai, aukštųjų mokyklų studentai, ir šis choras per trumpą laiką yra paruošęs platų ir sudėtingą lietuvių ir Europos klasikų repertuarą. Koncerto pabaigai "Vilniaus" choras atliko Jeronimo Kačinsko mišias, parašytas Lietuvos karaliaus Mindaugo 700-ųjų krikšto metinių proga.

alt
Klaipėdos kamerinis choras "Gilija" atlieka išeivijos kompozitorių kūrinius. Diriguoja Remigijus Songaila

Konferencijos metu vyko parodėlės JAV vykusių dainų dienų programų, nuotraukų bei gaidų ir perklausos išeivių chorų plokštelių. Konferenciją suorganizavo ir jos renginius sklandžiai koordinavo Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų chorinio dirigavimo katedros docentas Robertas Varnas.

Vilniuje gegužės 26-31 dienomis suruošta eilė koncertų, skirtų išeivių kompozitorių kūrybai. Šie koncertai, pavadinti Lietuvių išeivių muzikos festivaliu "Sugrįžimas", buvo surengti Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Kompozitorių sąjungos, Kultūros ministerijos, Kultūros fondo ir "Tėviškės" draugijos pastangomis. Festivalio koncertuose buvo atlikti beveik išimtinai dar Lietuvoje negirdėti išeivių kompozitorių veikalai.

Gegužės 26 d. Lietuvos filharmonijos orkestras, diriguojamas J. Domarko, atliko V. Jakubėno Simfoniją Nr. 1, P. Aglinsko simfoniją "Karnyzas Paneling" ir V. Bacevičiaus Koncertą smuikui Nr. 1 (solistas R. Katilius) bei Simfoniją Nr 6. Gegužės 27 d. koncerto programą sudarė P. Aglinsko pučiamųjų oktekas "Ikons", K. V. Banaičio choras iš operos Jūratė ir Kastytis (vyrų choras "Vytis", diriguojamas T. Šumsko), ir D. Lapinsko "Mirusiems mūsų mylimiesiems" pagal A. Mackaus eiles (mezzosopranas L. Domikaitė, tenoras S. Larinas, fortepijonas P. Geniušis, skaitovai G. Storpirštis ir V. Podolskaitė, ir mušamųjų grupė). "Cantemus" choras pakartojo jau Klaipėdoje dainuotas devynias Kačinsko dainas. Gegužės 28 d. atlikta VI. Jakubėno ciklas "Miško vienuma"   (pianistė   A.   Eitmanavičiūtė), V. Bacevičiaus "Naktis iš okeano" bei M.K. Čiurlionio-D. Lapinsko variacijos balsui ir fortepijonui "Vai lekia, lekia" (mezzosopranas L. Domikaitė ir G. Rukšytė), J. Gaidelio trio smuikui, klarnetui ir fagotui, D. Lapinsko trio obojui, violončelei ir fortepijonui, J. Kačinsko "Atspindžiai" (fortepijonas Z. Krakaus-kaitė), J. Švedo Sonata smuikui ir fortepijonui ( R. Katilius ir L. Lobkova) ir Gaidelio Kvintetas pučiamiesiems. Gegužės 30 d. Vilniaus kvartetas grojo J. Gaidelio Styginį kvartetą Nr. 4, J. Švedo sonata breve (fortepijonas S. Okruško). Iš JAV atvykusi Aldona Stempužienė padainavo J. Švedo dainų ir "Pokalbį su mirusiais vaikais" A. Mackaus žodžiams. Koncertas baigtas J. Kačinsko Septetu klarnetui, fagotui, valtornei, smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui.

' Paskutiniajame koncerte, gegužės 31 d., Lietuvos filharmonijos orkestras, diriguojamas J. Domarko, atliko V. Bacevičiaus Pavasario suitą, Op. 64 ir koncertą fortepijonui Nr 3 (solistas P. Stravinskas), J. Kačinsko Triptiką sopranui ir orkestrui (solo R. Maciutė), Simfonine fantazija Nr 2 ir "Ateities giesme" St. Santvaro žodžiams (solistai R. Maciūtė ir V. Kuprys).

Norėtųsi tikėti, kad tie išsamūs ir balansuoti atidengimai ilgais pokario dešimtmečiais užgintų pažinimui klodų ir betarpiškas tautiečių susidūrimas su lietuviška gaida ir žodžiu iš užjūrių neliks atsitiktinu naujosios "glasnost" politikos užmoju, bet taps pastoviu pagrindu supilti į vieną lietuviškosios kultūros aruodą mūsų išeivijos ir krašte dirbusių kūrybinius laimėjimus.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai