Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PIETŲ AMERIKOS MENAS LONDONO GALERIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Įėjus į Hayvvood'o galeriją prie Temzės, Londone, žiūrovą pasitinka Mictlantecuntlis, actekų   požemio    dievas, lietuviško velnio pusbrolis, ir    Gvadalupės Mergelė Marija. Įžengiame į užsienyje dar labai mažai žinomą Pietų Amerikos meno pasaulį, pirmąją Europos suruoštą jo parodą. 400 paveikslų, grafikos ir skulptūros darbų, nuotraukų apima tiktai 160 metų, nuo ankstyvojo devyniolikto šimtmečio nepriklausomybės kovų iki dabarties, bet vaizdinės ir emocinės šio meno šaknys siekia daug toliau ir giliau, į indėniškos kultūros podirvį dar prieš kontinento kolonizavimą.

Tartum tropišku mišku, parodos lankytojo akys keliauja vešlia formų, stilių ir kultūrų — indėniškosios, ispaniškosios, afrikietiškosios — įvairybe. Nuolat išnyra indėno figūra, simbolizuojanti skurdą, priespaudą, ištverme, o vėlesniame laikotarpyje — laisve nuo svetimųjų kontrolės. Atmintin sugrįžta estų poeto Jann'o Kaplinskio žodžiai: "Leiskit mums būti indėnais". Indianizmo vardu pavadinta viena svarbiųjų srovių Pietų Amerikos mene. Tai gilių kontrastų menas, be atvangos galynėjęsis su istorija. Jo kūrėjus šiame šimtmetyje traukė Europos ir archaiškas menas, avangardas ir geismas sugrįžti į praeitį — lietuvių menininkams gerai pažįstami magnetai. Visa tai suteikia Pietų Amerikos menui jo nepaprastą įtampą.

Parodoje ryškus ir ispanų atspalvis, nuolat pasikarojantys religiniai ir mirties motyvai. Taip ir lietuvių tautosakoje ar liaudies papročiuose, archaiškas mirusiųjų kultas jungiasi su katalikiškuoju. Siame mene religija aistringai išpažįstama ir aistringai paneigiama. Salia kankinių ir šventųjų paveikslų pasirodo "Arkangelas su šautuvu," siejantis religiją su imperializmu. Revoliucionierius Che Guevara transformuojamas į šventojo figūrą, religinės legendos herojų, atvaizduotą liaudies meno priemonėmis. Kai kurie menininkai naudojasi religine ikonografija radikalioms idėjoms reikšti. — "Išlaisvinimo teologijos" pradmenys mene.

Meksikos dailininkai Fridą Kanlo ir jos meilužis Diego Rivera buvo laisvamaniai, marksistai - lenininstai. Savo magiškame autoportrete ji, ispanų religinio meno pavyzdžiu, pavaizduoja Riverą kaip stigmatizuotą savo kaktoje.

Kritikai šiam menui mėgsta priklijuoti "magiško realizmo" fromule. Tokiam "realizmui" Pietų Amerikoje gera dirva, nes tenykštėje liaudies kultūroje tebėra gyvas tikėjimas magija, burtais, antgamtiškumu. Lyginant su Vakarų Europa, Pietų Amerikos "sakralinė" erdvė dar labai plati. Su šiuo pasauliu jau anksčiau esame susitikę literūroje ir filme. Pasak Gabrieliaus Garcia Marąues'o, tai "būsimų įvykių ženklų, nuojautų, užkeikimų ir prietarų pasaulis — mūsų tikra, autentiška Amerika." Kaip ispanų siurrealisto Luiso Bunel'io filmuose, šiame mene transfo-muojami ne tiktai ispanų klasikai, bet visa europietiškoji kultūra.

Per pirmuosius trisdešimt šio šimtmečio metų Pietų Amerikos menininkai savitai perkūrė Europos modernaus meno sroves. Meninė revoliucija Meksikoje sutapo su ilga politine revoliucija ir pagimdė monumentalias freskas, kurios čia atgyja ekrane, muzikos palydimų freskų pagalba. Nors didieji freskų kūrėjai Rivera ir Orozco, buvo Stalino pasekėjai, jie organiškai atmetė "socialistinį realizmą". Politika kiaurai permerkia Pietų Amerikos meną, kaip ir visuomenę — politinė satyra brutali ir negailestinga. Bet dažniausias šio meno klausimas yra: kokia mūsų kultūrinė tapatybė?

Londono galerijų lankytojai šią vasarą atranda naujus pasaulius: šimtmetį rusų meno, Pietų Amerikos meną. Išeidmas iš Hayvvood'o galerijos, pasiduodu fantazijai: regiu didžiulį plakatą, skelbiantį Lietuvos meno parodą. Kokį įspūdį ji paliktų Londono kritikams ir šias parodas lankančioms minioms? Vaizduojuosi drobes nuo Čiurlionio iki jauniausiųjų ir atsakau sau teigiamai: tokia paroda Londonui ar bet kuriam pasaulio didmiesčiui atskleistų turtingą ir savitą pasaulį! "Tipiškas lietuviškas sentimentalizmas," sušnabžda skeptiškas kipšiukas mano viduje. Bet Pietų Amerikos požemio dievas, vandens deivė ir Gvadalupės Mergelė Marija žiūri į mane padrąsinančiai ir vos pastebimai linksi glvomis, pritardami tai idėjai.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai