Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠDAVYSTĖ: NAUJA KNYGA APIE HITLERIO - STALINO PAKTĄ PDF Spausdinti El. paštas
Molotovo Ribbentropo pakto pen-kiasdešimtinių išvakarėse Amerikoje pasirodė dar viena knyga apie didįjį tarptautinį mūsų šimtmečio nusikaltimą — iš vokiečių kalbos išversta Wolfgango Leonhard'o "Išdavystė" ("Betrayal", St. Martin's Press, N.Y., 1989). Knygos autorius, vokiečių komunisto sūnus, savo vaikystę ir ankstyvą jaunystę praleido Tarybų Sąjungoje, po karo persikėlė į Rytų Vokietiją ir 1949 metais perbėgo iš Rytų Berlyno į Vakarus. Šiandien jis laikomas vienu pagrindinių Tarybų Sąjungos ir komunizmo žinovų.

Leonhard gerai pažįsta Baltijos valstybių istoriją ir jų dabartinę padėtį. Įvadiniame skyrelyje jis rašo, kaip 1988 metais tikrasis Hitlerio - Stalino pakto ir jo slaptų protokolų pobūdis iškilo į dienos šviesą, pabrėžia faktą, kad tie dokumentai buvo pirmiausia išspausdinti estų ir lietuvių laikraščiuose. Ypač išsamiai aprašoma praėjusių metų rugpjūčio 23 d. masinė demonstracija Vilniaus Vingio parke, cituojamos ištraukos iš Vytauto Landsbergio, Justino Marcinkevičiaus, Gedimino Rudžio, Juozo Urbšio ir kitų kalbų, reiškiama viltis, kad paktas ir protokolai pagaliau bus išspausdinti visoje Tarybų Sąjungoje. Anot Leonhard'o, tai dviejų diktatorių sutartis, privedusi prie nepriklausomų valstybių okupacijos ir turėjusi lemiamos reikšmės Antrajam pasauliniam karui įžiebit.

Pagrindinį savo dėmesį knygos autorius kreipia į pakto poveikį pasaulio komunistams ir Tarybų Sąjungos gerbėjams. Jų lūpomis jis perduoda ypatingąją 1939 metų rugpjūčio bei rugsėjo atmosferą, kai tas paktas, tarsi sprogusi politinė bomba, supurtė ir suskaldė pasaulio komunistinį judėjimą, sukėlė sąmyšį ir nusivylimą.

Stalino nuosprendį pasirašyti paktą su Hitleriu autorius sieja su rusų nacionalizmo ir karinių tradicijų atgaivinimu. Taip pat galvoja ir jo cituojamas rumunų politikas Grigore Gafencu, 1940 - 1941 metais buvęs ambasadoriumi Maskvoje, kuris savo prisiminimuose pabrėžia, kaip lengvai Maskva ir Berlynas susitarė dėl Molotovo - Ribbentropo pakto. Rumunų ambasadoriui ypač į akį krito Hitlerio ir Stalino režimų panašumas: "Abudu autoritariškai vertė žmones paklusti valdovo valiai. Abiejuose visuomenė buvo bejėgė — negalėjo nieko kontroliuoti, kritikuoti ar reikšti savo nuomones. Ta pati panieka mažosioms valstybėms, kurios pavieniui negalėjo apginti savo neutralumo ar pačios egzistencjos; tie patys kėslai jas įsiurbti į imperijos masėms rezervuotą "gyvybinę erdvę"; tas pats polinkis keisti valstybių sienas ir dalintis kaimynais; tas pats jėgos garbinimas".

Autorius taip pat cituoja buvusį Suomijos ministrą pirmininką Juho Kušti Paasikivį, kuris 1939 ir 1940 metais vadovavo suomių deryboms su Tarybų Sąjunga. Anot Paasikivio, į Molotovo - Ribbentropo paktą dėsningai vedė Tarybų Sąjungos raida ir jos geismas tapti galinga valstybe. Penkmečio planai išvystė sunkiąją pramonę, kuri buvo karinės galybės pagrindu. Imperija reorganizavo armiją, pabudo rusiškasis imperializmas — komunistinės ideologijos ir rusiškojo nacionalizmo derinys. Paasikivi's tvirtina, kad Maskvos - Berlyno paktas padėjo pagrindus bendram Lenkijos užpuolimui ir akcijai prieš Baltijos valstybes, Suomiją bei Rumuniją.

Panašiai jautėsi ir naciai. Vienas Berlyno laikraštis, didžiuodamasis, taip rašė 1939 metų rugpjūčio 24 d.: "80 milijonų vokiečių ir 180 milijonų rusų! Jų sąjunga atstovauja didžiausiai karinei ir pramoninei galybei pasaulyje; tai per visą Europą ir Aziją nusidriekusi imperija, kuri daug didesnė už bet kada egzistavusias teoretines mases".

Knyga atrodo sudurstyta paskubomis iš istoriko archyvų, bet jo sutelktas mišrių balsų choras, būdingų laikmečio detalių montažas skaitytojui leidžia pajusti karštą laikmečio kvėpavimą ir Maskvos - Berlyno sąmokslo tvaiką. Didelė dalis šios medžiagos dar nepaskelbta Lietuvoje.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai