Parašė ČESLOVAS VALDEMARAS OBCARSKAS
|
Plačių lygumų beribėje džiaugsmo nėra. Yra tik vienatvė. Taip pat ir medžiai yra vieniši ir auga nuo medžių kitų atsiskyrę. Tai toks yra gyvenimas. Tai tokia yra gamta. Reikia gimti ir mirti vienatvėj. Ir jokia poezija arba metaforos iš vienatvės neišvaduos. Reikia žiūrėt į medžius, augančius lygumų bekraščių platybėj. Jie nieko neturi, išskyrus save. Naktim virš jų galvų šviečia žvaigždės. Pavasariais jie ošia jaunyste žalia. Žiemom pasipuošia skaisčiu sidabru.
Bet visą gyvenimą jie auga vieni ir vienatvėje miršta.
|