Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠRINKUS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VII TARYBĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
Gegužės 19-20 vyko JAV LB VII Tarybos rinkimai. Iš viso balsavo 10,440 asmenų. Apygardomis jie taip pasiskirstė: Vakarų (Los Angeles ir kt.) — 483, Vidurio Vakarų (Čikagos ir apylinkės) — 4523, Ohio (Cleve-lando, Detroito ir kt.) — 1993, Bostono — 539, Connecticut — 689, Nevv Yorko — 775, Nevv Jersey — 803, Pietryčių (nuo Filadelfijos ligi Floridos) — 635.

Nuo balsuotųjų skaičiaus priklausė ir 42 tarybos narių pasiskirstymas. Iš Vakarų apygardos išrinkti A. Mažeika ir J. Žmuidzinas (2), iš Vidurio Vakarų — P. Kisielius, L. Kriaučeliū-nas, A. Bazma, K. Bobelis, P. Žum-bakis, J. Jasaitytė, G. Kijauskas, Br. Nainys, J. Jasaitis, A. Trakis, V. Vardys, D. Vaitkevičiūtė, V. Kamantas, J. Borevičius, J. Ardys, B. Genčius, T. Blinstrubas ir D. Dundzilienė (18), Ohio — Ad. Darnusis, J. Urbonas, A. Rugienius, R. Kudukis, E. Lenkauskas, V. Kutkus, R. Selenis ir V. Jucius (8), Bostono — J. Kapočius ir A. Ma-kaitis (2), Connecticut — P. Vileišis, V. Vaitkus ir A. Dzikas (3), Nevv Yorko — J. Balkūnas, A. Vakselis ir V. Radzivanas (3), Nevv Jersey — V. Melinis, R. Šomkaitė ir A. Šaulys (3), Pietryčių — V. Volertas, A. Zerr-Mačiulaitytė ir J. Genys.

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad šiuose rinkimuose balsuotojų skaičius ne sumažėjo, bet pagausėjo. Statistika tokia: 1955 m. balsavo 6916 asmenų, 1958 m. — 4137, 1961 m. — 4648, 1964 m. — 7566, 1967 m. — 9133, 1970 m. — 8473, šiais metais — 10,440. Ši statistika akivaizdžiai rodo, kad Lietuvių Bendruomenė vis plačiau įsitvirtina Amerikos išeivi-nėje bendruomenėje. Ir būtent ne dėl ko kito, o dėl to, kad darbu įrodo savo prasmę, kad vis platesnį darbo barą varo. Drauge reikia pabrėžti ir tai, kad pastarieji rinkimai liudija, jog Lietuvių Bendruomenė pajėgė susilaukti ir "anuomet" (1955 m.) buvusio jaunimo, dabar virtusio viduriniąja karta, pritarimo. Nors per 18 metų mirtis išskynė daugelį vyresniųjų, juos pakeitė jaunesnieji.

Šie rinkimai taip pat parodė, kuriose kolonijose kiek yra lietuviško visuomeninio susipratimo ir atitinkamo paslankumo. Šiuo atžvilgiu vis lieka apsileidusi Los Angeles kolonija. Tokį pat įspūdį daro ir niujorkiečiai. Bostono apygardoj menkiausiai pasirodė patys bostoniečiai. Pacifiko pakraščio kolonijas, gal būt, veikia tai, kad jos toli nuo lietuviškųjų centrų ir todėl tenkinasi daugiau lokaliniu gyvenimu (nors balsuotojų skaičius ir pakilo nuo 353 iki 483, vis vien tai mažas). Priešingai niujorkiečius, gal būt, išlepino iš dalies tai, kad jie yra "centrų" kolonija, o iš dalies ir praeitųjų rinkimų nesusipratimai (1970 m. balsavo 1239, šiemet — vos 775!).
Iš antros pusės, ten gausiau dalyvauta rinkimuose, kur buvo "priešų", kur būtent atvirai susirėmė priešingos srovės (Čikagoj, Clevelande, Detroite). Tai nebebuvo senų tradicinių partijų grumtynės, kaip jos daugiau ar mažiau reiškėsi ankstesniuose rinkimuose. Priešingai, tiek Vidurio Vakarų (Čikagos), tiek Ohio apygardoj senųjų partijų atstovai sudarė bendrą bloką prieš tuos, kurie pastaraisiais metais vadovavo JAV Lietuvių Bendruomenei. Rinkiminės aistros įkarštyje buvo skelbiama, kad kova vyksta tarp "patriotų" ir "bend-radarbiautojų", tarp "lietuvių ir frontininkų" (sic!). Buvo kviečiama "grąžinti Lietuvių Bendruomenę visiems lietuviams" ir rūpinamasi, kad nebūtų išrinkti "bendradarbiavimo su rusais šalininkai".

Žinoma, tai visa buvo perdėtai dramatizuota. Nė viena grupė nebuvo JAV Lietuvių Bendruomenėj įvedusi savo "diktatūros", nei galėjo ją įvesti. "Naujienos" diena iš dienos tai skelbė, tik laikydamos LB Tarybos daugumą "bestuburiais" (prieš akis šio dienraščio kovo 19 vedamasis, kuriame teigiama: "Amerikos bendruomenės priešakyje liko tiktai frontininkai ir jiems pataikaujantieji bestuburiai"). Kaip pačioj JAV taryboj, taip ir jos prezidiume, o taip pat centro valdyboj, visą laiką buvo į-vairių organizacijų žmonių, ir jei jų dauguma sutarė bendruomeniniais klausimais, tai dar neduoda teisės juos laikyti "bestuburiais".

Ir šiuose rinkimuose visi, kurie kandidatavo, liudydami savo ryžtą dirbti Lietuvių Bendruomenėj, buvo patriotai, nemažesni vieni už kitus. Visame kandidatų sąraše nebuvo nė vieno "bendradarbiavimo su rusais šalininko" (tame pačiame "Naujienų" kovo 19 vedamajame buvo baiminamasi: "jeigu j tarybą bus išrinkti bendradarbiavimo su rusais šalininkai, tai erzeliams niekad galo nebus").

Ne "lietuviai ir frontininkai" sudarė šių rinkimų "frontus", o konkretesni skirtumai. Iš dalies tai buvo "bendruomenininkų" ir "altininkų" grumtynės. Būtent, vieni pritarė buvusios tarybos pradėtam rūpini-muisi ir Lietuvos laisvės reikalu, bet antri tai laiko pastanga sugriauti ALTą. Bet ar būtinai LB stojimas j Lietuvos laisvės kovą jau reiškia priešybę ALTai? Buvo priekaištų ALTai dėl nepakankamo veiklumo, bet tai dar nereiškia kėsinimosi ją sugriauti. Greičiau visų bendras noras, kad susidariusi įtampa tarp LB ir ALTos būtų išlyginta. Filadelfijoj birželio 9 įvykusiame VLIKo ir JAV LB vadovybės pasitarime, paskelbtame spaudoje šių organizacijų pirmininkų K.J. Valiūno ir V. Volerto parašais, kaip tik ir skelbiamas reikalas: "JAV LB ir ALT-os santykiuose ieškoti abiems veiksniams priimtino sprendimo, VLIKui tarpininkaujant".

"Bendruomenininkų" ir "altininkų" srovės kitu atžvilgiu atspindi ir esmingesnį skirtumą — skirtingą interpretavimą anuomet Clevelande veiksnių deklaruoto nusistatymo santykių su Lietuva klausimu. Nėra kalbos apie bendradarbiavimą su okupantu ir išsižadėjimą kovos už nepriklausomą Lietuvą. Pabrėžiame: nė vienas kandidatas šiuose LB Tarybos rinkimuose negali būti tuo apkaltintas. Tačiau kai vieni laiko tautinio solidarumo pareiga nediskriminuoti savo pavergtųjų brolių, tai kitiems bet koks Lietuva domėjimasis atrodo jau smerktinu "bendradarbiavimu". Be abejo, šiuo klausimu susiprasti gali padėti ne retorinis vieni antrų kaltinimas, o tik blaivus į reikalą įsijautimas. Svarbiausia, reikia suprasti, kad, aštrindami savo tarpe nesantaiką ar tiesiog ją puoselėdami, kaip tik vykdome, ko ir laukia okupantas.

Trečiu atžvilgiu šių dviejų srovių išsiskyrimas nemaža dalimi sutampa su jaunesniųjų skirtingu nuo vyresniųjų žvelgimu į dalykus. Matydami šį skirtingą jaunesniųjų žvilgį, vyresnieji gali juos laikyti "bestuburiais". Savo ruožtu jaunesnieji galėtų retoriškai atsakyti, kad jie negali suprasti vyresniųjų "sukalkėjimo". Bet ir šiuo atžvilgiu vaisingiau bandyti vieniems kitus suprasti ir tuo būdu savo tarpe susiprasti, negu tik vieni antrų panieka tenkintis.

Konstatuodami ir šią generacinę į-tampą, nepamirštame, kad ją reikia reliatyviai imti, nes abejose pusėse tarp kandidatų buvo ir jaunimo atstovų. Aplamai imant, kaip anksčiau, taip ir šį kartą studento amžius buvo reikšminga rekomendacija. Ir šioje taryboje turėsime jaunimo atstovų ir lauksime jų aktyvaus pasireiškimo. Anoje taryboje kai kuriems greit nusibodo darbas ir dėl to arba netrukus iš tarybos pasitraukė, arba liko joje pasyvūs.

Nesiimame skaičiuoti, kuri srovė kiek laimėjo, ir kiek kuri pralaimėjo, nes tai nebūtų bendruomeniška. Kaip buvusioji, taip ir dabar išrinktoji JAV LB VII Taryba turi įvairių žmonių. Nė viena grupė negalės joje dominuoti, o turės darbą visi sutartinai dirbti. Tam jie ir buvo išrinkti. Mažiau balsuotojų akyse svėrė, kas iš kurios organizacijos, o daugiau tai, kiek kas buvo žinomas iš savo darbo Lietuvių Bendruomenėje ir aplamai visuomenėje. Bendruomenišku žvilgiu, nei vieni laimėjo, nei antri pralaimėjo, o tik iš kandidatų kiekvienoje apygardoje buvo atrinktas toks skaičius, kokio ji nusipelnė savo bendruomeniniu uolumu.
Naujajai JAV LB VII Tarybai linkime sėkmingo darbo, dabartinėmis sąlygomis sunkaus ir nedėkingo. O visi balsuotojai — patenkinti rinkimų duomenimis ar jais nusivylę — turi lygią pareigą savo kolonijose aktyviai dalyvauti lietuviškojoj veikloj.
Alaušius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai