Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
RACIONALUS SKAITYMO MOKYMO METODAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ignas Malėnas   
Metodo nustatymas
Nustatyti skaitymo mokymo metodą nėra paprastas dalykas, kaip daugelis linkę manyti. Šiuo klausimu kvaršina sau galvas daugelis pasaulio žymių vyrų ir vis negali jo tinkamai išspręsti. Kūdikis ar vaikas mato suaugusius skaitant ir jaučia, kad tai yra gerai, nors jis pats paskaityti dar nemoka. Jis stebi tekstus ir laukia iš skaitančių, kad paskaitytų jam. Jis džiaugiasi, girdėdamas atskirus žodžius, posakius ar ištisus pasakojimus. Cia prasideda vaiko pamėgimas knygos, jei tik netikusiu mokymu mes jo neatgrasome. Aš gerai pažinojau carinių laikų mokytoją, kuris per 3 mokslo metus negebėjo normalaus vaiko išmokyti iš elementoriaus paskaityti paprasčiausius žodžius. Taip tas vaikas ir liko bemokslis, nes tėvai padarė išvadą, kad mokslui jis netinka, nors vaikas turėjo aiškų ritminį pajautimą. Tai parodo jo "skaitymas": "car carica voveri-ca" — už ką jį kanibališkų palinkimų mokytojas buvo mirtinai primušęs. Tačiau tas mokiniui nieko nepadėjo, o mums įvarė negirdėtos baimės. Nei mokymo pažanga, nei mokymo metodais mokytojas nesisielojo, pasitenkindavo vadovėliais "Ruskoe slovo" ir uždavinynais "Malinin i burenin", pritaikintais atskiriems skyriams. O žinių apie kitus elementorius ar vadovėlius, manau, mokytojas net neišmanė. Taigi, vaikai ėjo elementorių du ar tris metus, o išeiti per vienus metus niekas nesvajojo.

Mokytojas, dar prieš mokant mažuosius, jau turėtų būsimą elementorių pažinti, kad, įteikus jį mažyliui, galėtų atsakyti į kiekvieną jo keliamą klausimą, kuris gali kilti. O, be to, verta ir pačiam mokytojui "išlukštenti" galimus autoriaus "ne-1 apsižiūrėjimus". Kaip ir man yra pasitaikę "Elementoriuj Ė", kurio 32 psl. straipsnely turėtų figūruoti tik RO, o 34 psl. skiemenims MO LO reikėtų atskiro straipsnelio, o VO SO eitų skyrium; 50 psl. skiemens ŽH ŽA ŽO duotini atskiru straipsneliu, kitus skiemenis paliekant savo vietoje. Bet recenzentai neužčiuopė net metodo savybių, tai negalima iš jų tikėti ir vertingų pastabų — patarimų. Šitie palyginimai duotų vaikui galimybės eiti pirmyn be kartojimų. Tai aiškiai parodė mano paties praktika su mokiniais.

Amerikietinio metodo trūkumai
"Ištisų žodžių" skaitymo metodas jau sudarė patiems anglams kietą problemą. O amerikiečiai, jau patys būdami aiškus tautų mišinys, prisiėmę anglų kalbą, kuri sudaryta iš anglo-saksų, lotynų, prancūzų ir kitų europiečių kalbų, negalėjo susidaryti savos originalios rašybos, bet turėjo prisiimti hibridinę - kilminę, kuri toms tautoms ir atstovauja. Šitą rašybos makalynę prisiėmę iš anglų, amerikiečiai ją dar plečia kalbamąja linkme. Tačiau tuo pat metu atsirado ir bėdos — dabar tik 25-as amerikietis geba teisingai parašyti retesnį komplikuotą žodį. Šitam reikalui jie veik kasmet rengia "spe--linimo" (raidžiavimo) konkursus baigusiems aukštesnes mokyklas, tikėdamiesi pakelti savo krašto piliečių rašybos ir skaitybos lygį. Tačiau šitoje "komiškoje" rašyboje tai padalyti tikrai sunku. Seniau Amerikos mokyklos (europine tvarka) naudojo fonetinį metodą, tačiau ilgainiui juo nusivylė, ir patys mokytojai pakeitė jį ištisų žodžių metodu. O pakeitimas įvyko šitokiomis sąlygomis:
Kaimo mokykloje prieš pamokas mokytojas su mergaite stebėjo motiną, kuri kieme melžė karvę. Mažą mergaitę karvė domino. Mokytojas, tai pastebėjęs, parašė žodį COW. Mergaitė tai įsidėmėjo ir tuo davė pagrindą skelbti naujam mokymo metodui, kuris greit ėmė populiarėti mokytojų tarpe ir mokytojų konferencijos buvo nutarta laikyti pagrin-i duriu metodu mokykloje. Imta gaminti elementoriai su dažnai pasi-pasikartojančiais tapatingais žodžiais, •kad vaikai galėtų įsiminti jų gra-femas. Trumpų ir dažniau sutinkamų žodžių grafemos didelio vargo nesudarė, bet ilgos grafemos sunkiai atpažįstamos ir dar sunkiau atmenamos. Čia ir prasideda didysis vargas — dalis net aukštesnes mokyklas baigę negali paskaityti naujų Sodžių. Mat, skirtingas tarimas garsų, atitinkančių raides, jiems vis tiek neduoda tikro žodžio vaizdo. Dėl to ir šiandieninėje spaudoje galima pastebėti skelbimų, kad siūloma pagreitinti skaitymą 3,5 ar net 8 kartus. O kaip tą padaro, ko mokykla nepajėgė?

Fonetinio metodo (skiemenų) gairės
Skiemenų metodas laikytinas pereinamąja faze tarp garsinių ir B tisu žodžių metodo. Lietuvių kalbai jis ypatingai tinka: šnekamoj kalboj juo pabrėžiama reiškiama žodyje idėja, kad sakinys būtų suprantamesnis, o rašant žodis keliamas į naują eilutę tik skiemenimis. Be to, net su-augėlių kalboje dažnai mėgstama tik skiemeniu pateigti arba paneigti bendrą pašnekesį priedėliu pa arba ne (vietoje padariau, paėmiau, padėjau — sakoma pa, paneigiant žodeliu ne — neėmiau, nemačiau, nežinau).

Skiemenų metodas „rekomenduoja darbą pradėti paprasčiausiu elementu — balsiu, kuris vaikui būtų lengviausia pažinti ir atpažinti. Čia pradžiai tinka Ė, tinka A, tinka O, jeigu pasirinktoji pirma priebalsė duoda galimybę sudaryti daugiau tinkamų skiemenų ar žodžių. Be to, svarbu prisiminti, kad dabar teks pradėti skiemenį priebalse ir baigti balse, nes ji tąsesnė ir tuo lengvina vaikui skaitymą, kas šiuo metu ypatingai svarbu.
Pažinus balsę, leidžiama ją įsiminti rašymo keliu. Mokytojas rašo ją lentoje, garsiai kalbėdamas apie jos rašymo kryptį: žemyn, dešinėn, dešinėn, dešinėn, viršum taškas.

Dviraidžiai skiemens
Kai vaikas gerai pažįsta balsę, duo-tinas jam dviraidis skiemuo, kuris prasideda priebalse ir baigiasi jam žinoma balse. Kadangi tai yra pati skaitymo pradžia, tai duotina tą skiemenį gerai įsiminti, o pats skiemuo skaitomas tariant vienu atveju — negiedant, nemikčiojant. Taigi, duodama pakartoti jį keliem vaikam, kad visi girdėtų ir matytų. Dar pasiūloma paskaityti motinai, tėvui, broliukui - sesutei, dar galima močiutei, tėvukui, jeigu tokie gyvena. Mat, reikia džiaugtis, kad turima kuo pasigirti.

Dabar metas įsiminti grafemą, o tai geriausia ją rašant. Mokytojas liepia vaikam pasiimti sąsiuvinį (liniuotą, kad galima rašyti tarp 2 linijų), o mokytojas rašo lentoje, aiškiai nusakydamas rašymo kryptį: lazdelė žemyn, dar kita tokia lazdelė, dabar jos sujungiamos kreivu kabliu; dabar vėl lazdelė, o nuo jos brūkšnys į dešinę, dar į dešinę, dar į dešinę, pabaigiam tašku viršuje. Dabar vaikai "rašo" pirštu ore. Po to "rašo" pirštu ant suolo. Tik tada rašo į sąsiuvinius 3 - 4 skiemenis.

Čia mokytojas turi atsiminti, kad tai pati pradžia metodo, kuriuo vaikai išvengia garsų liejimo, todėl reikia žiūrėti, kad visa būtų tiksliai ir kruopščiai atlikta, kad nepasiliktų jokių spragų. Vaikai atidžiai skaitydami pastebės, jog čia esama kažkokio panašumo, nors jo nemokės išreikšti žodžiu. Tokiam panašumui kartojantis, jie ir nepajus, kad sugavo garsų liejimo paslaptį. Juk pabandykime mes patys paskaityti bent pirmąją skiemenų seriją: MĖ, TĖ, DĖ. RĖ, VĖ, LĖ, KĖ. O skaitymo tekstuose jie dažniau kartosis, kaip čia paimtose antraštėse.
Antra dviraidžių skiemenų pusė, tai jų atvertimas — kai prasideda balse ir baigiasi priebalse. Šitas perėjimas jokių sunkumų nesudaro, tik tenka vaikus prižiūrėti, kad jie, matydami panašias raides, bet jau kitokioj tvarkoj, naujai ir skaitytų. Vaikas tuojau pastebi savo neakylumą ir greitai taisosi. Taip esti dėl to, kad čia vaikas nespėlioja, kaip atsitinka amerikiniame metode, bet suvokia skaitymo paslaptį. O čia ir iškyla mokomojo metodo vertė, jog nereikės būsimojo žmogaus "mokyti iš naujo" pagal amerikinį metodą.

Dvi raidžių skiemenų skaitymas baigtas ir galima ruoštis sudėtingesnių tekstų gvildenimui. Bet ir čia teks laikytis tvarkos — neperkrauti vaiko mokomąja medžiaga.

Triraidžiai skiemens
Lengviausiai skaitomi triraidžiai skiemens — tai žodeliai, kurie vartojami tik sakiniuose: bet, kad, šis, tas, kas. Mat, jie turi vidury balsę, tačiau išvengia gretimų priebalsių, kurios skaitymą apsunkina. Taip pat lengvai paskaitomi triraidžiai skiemens, jeigu jie yra žodžio gale: tė vas, na mas, a vis, ša lis; pik ta šir šė, kar ti šak nis, tik ras vy ras.

Sunkiau skaitomi triraidžiai skiemens, kai greta stovi dvi priebalsės: kam pe sto vi stalas; ma no se su tė ma ža, bet gra ži, o bro lis di de lis ir sto ras.
Taip pat paduotinos ir dvibalsės: Jau au šo auš re lė, te kė jo rau do na sau le lė, kai mu du iš ė jo me. Miš ke rin ko me uo gas ir vai gė me.

Iš nosinių pakanka elementoriuje paliesti tik žodžius, atsakančius į klausimą ką ir ko? Visa kita vaikai patirs vėliau, kai bus daugiau subrendę, nes šiuo metu tam dar nėra priaugę. Be to, reikia vaikus pervesti į skaitymą mažosiomis raidėmis.
Taip pat reikia nukelti į vėlyves-nius skyrius ir žodžius su gretimai stovinčiom 3-4 priebalsėm (sklandus, švirkštas), nes šitam skaitymui reikia taip pat pribrendimo, o elementorius turi uždavinį išmokyti vaiką tik pagrindinio skaitymo: perkrovimas skaitomąja medžiaga tik apsunkina ir atbaido vaiką nuo knygos, o mokyklos uždavinys yra priešingas.

Baigiamosios pastabos
Man, kaip metodininkui, teko dalyvauti daugely nepriklausomos Lietuvos švietimo programų sudaryme. Ir neatmenu tokio atvejo, kad nebūtų tekę kovoti su komisija dėl mokomosios medžiagos perkrovimo. Daugelis mano, kad medžiagos gausumas
suteiks mokiniui platesnį išsilavinimą. O iš tikrųjų šitai glūdi ne mokomosios medžiagos gausume, bet apgalvotame ir sistemingame jos perteikime. Bet daugelis šios paprastos tiesos nesuvokia. Daugumas mokytojų kaltina vaikus, kad prastai mokosi, o dažniausiai kalti mokytojai, nes per jų apsileidimą, netikusį metodą ar net jų būdą ir atsiranda daugumas nesėkmių.
Ignas Malėnas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai