Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ   
ŠITUO MEDŽIU

1.
Šituo, medžiu
grosiu Tau, Viešpatie.

Šituo medžiu
į Tave artėsiu -- --
(žadėdama pavasarį
ir paukščius.)

Šituo medžiu
apkalbėsiu
Tavo grožį. -- --

2.
Šituo medžiu
Tave prisišauksiu:

Šituo medžiu
Tave apverksiu
: : : : :
Šituo medžiu būsiu
Tavo maža
greitakalbė moteris.

3.
Šituo medžiu
apsaugosiu Tave
nuo kaitros.
(raudoną,
griausmingą
pavasarį.)

4.
Šituo medžiu
į žemę grįšiu —
(saulė mano gyslose ir vėjas.)
Gimimui.

Ir jausiu Tave, kaip upę.
Šituo medžiu.
: : : : : :
Ir tegul mano grįžimas būna
šiltas ir gaivališkas.

Tavimi peršviestas,
Tavyje sudilęs.

PUTNAM'AS, SPALIO MĖNUO

1.
Spalvos išstūmė
medžius iš miško -- --

Mano ilgos vaikštynės
su lauku prasidėjo.

2.
Antrą valandą po pietų
(ties BUSY CORNER)
saulė pavijo mane. —

Išsivežė savo greitakelio
himne

VASARIS
1.
Galvą
dangaus mėlynumu
apsivyniojus,
(kaip minkšta skara)

per mišką brendu.

2.
Nesirūpink, žiema!

tavo šalną
ant savo kojų —
(kaip topolių sidabrą)
pavasariui nunešiu.

SEKMADIENIS

1.
Praėjęs
palikai mane įsmeigtą:

ploną karklo vytelę —
upės krante.

2.
Pastovėsiu dar, palauksiu —
ir kai vanduo užšals,

Tavo Veidą,
ledo drobėje
šaknimis išsikirsiu.

ROŽIŲ DARŽE
I.
1.
kartok šiandien mane, visą dieną:
rože.

pirštus nusidažiau
tavo spalva — kaip
džiaugsmu.
2.
o oda žydi raudonai
kitas toks kraujo krūmas.

II.
Jau vakaras,
jau sodas išburiuoja —
ir gėlių spalva paskutinį kartą
peršviečia mus.
-- ---- ------
Greitai, tamsa pradės dainuoti,
mano kambaryje — (už šių plonų užuolaidų),
kaip nenutildamas paukštis.


III.
Visą raudonumą išsėmėt
iš manęs.

Tavo juodai - raudona liepsna
mane gąsdina .
-- -- -- -- -- -- -- -- -- -- -- --
Ir tas nežinojimas
bėgioja žolėje —
kaip voveraitė:

iš kokio metalo
šiandien mano dieną nuliesi.

IV.
1.
dabar tavo oda šviečia
rėksmingu raudonumu.
-- -- -- -- -- -- -- -- -- -- - -
ir kažkas iš tavo raudos,
rože!
įsilaužė šiandien į vidų.
2.
ir kaip negerai,
kad kažkas iš tavo raudos
įsilaužė šiandien į vidų -- --
: : : : :
kur tavo žalumas sode,
neišraunamas kaip ugnis.


AKVARELĖ

1.
pieva,
perkrauta žalumu,
perkrauti žalumu
medžiai -- --

ir jų lapai
(įsilieja į dangų),
virpantys
džiaugsmo ratai.

2.
ir aš tokia:

laiminga,
nelaiminga,
pilna nerimo.
: : : : :
prie upės nubėgsiu.
ten dangus drėgstantis —

nutrupės,
nubyrės
rojaus gabalais.


1.
Norėčiau būti —
upės vanduo,
Kad galėčiau ką nors
iš savęs išmesti.

(Auksą arba gintarą,
kuriuos padovanojai.)
2.
Norėčiau būti —
upės vanduo dabar,
kad tavo balso tylą
savo balse nuplaučiau.
Ir tavo kūno šilumą.
-- -- -- -- -- -- -- -- -- -
Klausyk!
savo lapais turiu dabar žydėti.
Būti: ne tavo, bet savo didumo.

Kol Kito rankos
į namus perkels.


RATELIAI

(vyras ir žmona.)

1.
To paties
Medžio šaknys esame.

Medžio kamiene
viena širdis plaka -- --

Ir vasarą, kai dangus yra
kasdieninis atsitikimas.

Ir kai medis žiedais išplaukia:
(lyg nesulaikomu
džiaugsmo riksmu.)
tada jau nieko nebereikia tęsti.

2.
Tiktai tikėjimas vienas kitu,
kai rankos pilnos vaisių.
(Ir žaizdų daugiau nebesimato:
kojose,
rankose.)

Tiktai tas tikėjimas vienas kitu,

kai atsigulę į žemę:
kartu su vaisiais,
toli iškeliausime.

Ir iš mūsų kūnų: iš mūsų sielų
Vėjas išgaus —
žalią, kaip paukštis,
lengvai nubaidomą muziką.




AVIS, AVIDĖ IR PIEMUO

"Čia yra Mano Kūnas,
Čia yra Mano Kraujas".
-- -- -- -- -- -- -- -- -- --
ir tame apsikabinime
Vynmedžio ir šakelės
meilė yra:

avis,
avidė —

ir Piemuo.



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai