Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1948 m. 11 vasaris
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Zenonas Ivinskis — Kelias į laisvę ir Vasario 16-toji ....................................................... 49
Kazys Bradūnas — Apeigos (Eilėraštis) ............................................................................ 51
Vytautas Mačernis — Michelangelo Dovydas, Naktie!, Sapnas, Žiema (Eilėraščiai) ... 57
Juozas Girnius — Tautinio auklėjimo problema tremties mokykloje .............................. 58
Juozas Kėkštas — Vandenynas (Eilėraštis) ..................................................................... 62
Antanas Škėma — Živilė (drama) ...................................................................................... 63
Paulius Jurkus — Dailininkas Viktoras Petravičius ......................................................... 70
Jonas Grinius — Pasaulėžiūra ir tautiškumas literatūroje ............................................... 72
S. L. — Literatūros paraštė ............................................................................................... 79

KŪRYBOS PASAULY

A. Viržis — Tautiniai mūsų uždaviniai tremtyje ................................................................. 80
D. J. — Nei sūkurių, nei žmonių ......................................................................................... 81
Premijos ir literatūros šventė ............................................................................................. 81
Šiandieninė anglų literatūra ................................................................................................ 82
J. Kiznis — K. Binkio „Generalinės Repeticijos“ premjera Hanau Atžalyne ................. 83
Izidorius Vasyliūnas — Antrasis simfoninis koncertas ..................................................... 85
Prof. St. Kolupaila — Technika ir jos priešai ..................................................................... 87
Vincas Vyčinas — Vokiečių dabarties filosofija ................................................................ 87
Svetimieji apie Balio „Vestuvinius papročius“ .................................................................. 91
K. — Kai kas iš „Ateities“ veiklos .................................................................................... 92
jk. — Žiemos stovykla Svarzvalde ..................................................................................... 92

MŪSŲ BUITY

J. Cicėnas — Iš spaudos istorijos Britų, zonoje ................................................................ 93
Skaityti daugiau...
 
KELIAS Į LAISVĘ IR VASARIO 16-TOJI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   
ŽVILGSNIS IŠ 30-TIES METŲ PERSPEKTYVOS

1. PENKI VEIKIMO ŽIDINIAI

1914 metais lietuvių tauta jau buvo susipratusi ir prisikėlusi. Ir kai pasigirdo Ijo D. Karo pabūklų trenksmai vakarų ir rytų Furopoje, viso pasaulio lietuviai ne iš miego pabudo, o budriai žvalgėsi, ką nauja būtų galima iškovoti lietuvių tautai. Gal bus galima laimėm nepriklausomybę? Apie ją jau tyliai svajojo šviesesnioji lietuvių dalis. O jos siekimą dalis susiorganizavusios visuomenės (Lietuvos socialdemokratų partija) buvo įrašiusi į savo programą dar 1896 m. Bet gal teks pasitenkinti tik autonomija, kurios buvo reikalavęs 1905 m. Didysis Vilniaus Seimas 2000 balsų? Ji atrodė, ano meto sąlygomis, politiškai ne vienam labiau reali. Todėl už 9rių metų, kai karas jau buvo prasidėjęs, Amerikos lietuviai Čikagos ir Brooklyno seimuose ir reikalavo Lietuvai politinės autonomijos. Vaizduojantis, kad pergalė galės būti Aliantų pusėje, apie visišką Rusijos žlugimą, kaip jų sąjungininkės, tada dar niekas negalėjo manyti. Bet visi jautė, kad senieji laikai nebegrįš ... O kad iš pagrindų kintančios sąlygos galėtų ką nors gero lietuvių tautai duoti, reikėjo ne tik budriai stebėti, bet ir energingai veikti.

Skaityti daugiau...
 
APEIGOS TAUTOS ŠVENTĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
Kai Istorija, įžiebus melsvą ugnį,
Šlaksto žemę žuvusių krauju
Ir per amžių juodąją bedugnę
Mostelia su želmeniu nauju,


Aš klaupiuos į pašvęstąjį smėlį
Su didžiu stebuklo laukimu
Ir kiekvieną kritusio šešėlį,
Kaip kautynių vėliavą, imu.


O tautos Dvasia sparnus ištiesia
Lyg ošimą tolimų dainų
Ir, giedodama heroiškąją giesmę,
Kyla iš liepsnos ir pelenų.
 
(IŠ MIRUSIO POETO RANKRAŠČIŲ) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS MAČERNIS   

MICHELANGELO DOVYDAS


Viduramžių askezė paminta po kojų —
Aš antžmogis, dievų nebijantis Titanas!
Pažvelkite, kokia baisia jėga pulsuoja
Pasakiškai gražus ir lieknas kūnas mano ...

Aš savo jėgomis ir laime įtikėjęs,
Likimo kovoje nebūsiu nugalėtas.
Bus pavergti dangus ir vandenys platieji,
Jei žemėj man kada per maža liktų vietos.


Aš savo žvilgsniu egzaltuotu, įsakmiu
Heroiškąjį žmogų ateity regiu:
Jis laisvas išdidus viršum pasaulio stovi.

Ir nenumaldomos kūrybos pavergtoji
Gamta, kaip jo nemirštančios garbės šventovė,
Jį vieną garbina, suklupusi prie kojų.

Šarnelė, 1943. XII. 3.

Skaityti daugiau...
 
TAUTINIO AUKLĖJIMO PROBLEMA TREMTIES MOKYKLOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   

1.

Tautinio auklėjimo uždavinys mokyklai yra visada aktualus. Kada kalbama apie mokyklos pareigą brandinti jaunąją kartą gyvenimui, savaime tuo pačiu iš mokyklos jau reikalaujama ir tautinio auklėjimo. Paruošti mokini gyvenimui, konkrečiai kalbant, visų pirma reiškia jį paruošti savajai tautai — gyvenimui savo tautinėje bendruomenėje. Tauta yra ta bendruomenė, kurioje išsiskleidžia kiekvieno mūsų likimas.

Skaityti daugiau...
 
Vandenynas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS KĖKŠTAS   
Koks pasaulio ūžimas nakty vandenyno —

koks bangų, koks sunkumas dangaus — — —

Plaukia salos nematomos, plaukia žemynai

pro mus, o mes klausiam savęs: ar rūdys sūriąja banga

pėdas mūsų Žemėj pridengs ir nuplaus

nežinion? —

                        Sūrus denis ir vėjų dūžiai

ir aplinkui tamsa ta pati,

kuri mūsų jaunystę sugriovus

mirties toliais ir gedulu ūžia — — —
 
Bunda bangos, atdunda audra ir naktis.
 
ŽIVILĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS ŠKĖMA   
Veikia:

Svajūnas

Živilė

Karijotas

Gluosnis

Ašautas

I PAVEIKSLAS

(Prieš uždangą išeina Svajūnas. Jis apyjaunis, jo veidas patrauklus, ir plaukai balti)

SVAJŪNAS: Sveiki, bičiuliai! Vadinuos Svajūnas! Neturiu profesijos. Neturiu draugų, giminių moterų.

Aš tik Svajūnas ir mėgstu svajoti. Apie ką aš svajoju? Jaukus kambarys su gėlytėmis palangėse, mylima žmona, švelnūs vaikučiai, išdykusiai malonūs. Kadaise... dabar man atrodo, labai seniai, ten savame krašte, tikėjausi tos kasdieninės laimės. Mergaitė ėjo šalia. Nustebusios akys žvelgė į pasaulį. Buvau linksmas, nerūpestingas, drąsus, žadėjau laimę. Sakiau — ji mano vienintelė, ir iš jos tuos žodžius girdėjau. Mano plaukai buvo tamsūs, praradimas nubaltino juos. Ą, sena įsimylėjėlių pasaka, audros nupūsta. Į tėviškę Įsiveržė atėjūnai, žmonės nebežinojo kaip ir su kuo. Juos vežė į Rytus, ir juos vežė į Vakarus, ir daugelis žuvo, ir daugelis pasiliko, ir ūžtelėjusi banga išmetė daugelį į svetimą kraštą. Atsiradau jų tarpe. O ji — tenai paliko. Mus išskyrė ugnis, mačiau kaip iš jos galvos tekėjo kraujas. Šviežias, sodrus kraujas sunkėsi „į arklių išmindžiotą vieškelio purvą. Ji tenai paliko. Amžinai.

Skaityti daugiau...
 
DAILININKAS Viktoras Petravičius PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS JURKUS   

Vienas iš ryškiausių „Formos“ sąjūdžio dalyvių — Viktoras Petravičius — mūsuose yra žinomas kaip modernistas tapytojas — grafikas. Ir seniau ir dabar daug kur jis buvo puolamas. Buvo nesuprantamas jo kūrybinis pasaulis bei jo interpretacija. Dailininkas tačiau, nieko nežiūrėdamas, atkakliai veržėsi prie savo meninės tiesos, veržėsi į kūrybines aukštumas, ir jo pasiekti laimėjimai nūnai mus džiugina.

Jo gyvenimo kelias prasideda Lietuvoje, Bedalių kaime, 1906. V. 12. Kūrybinio kelio pradžią reikia datuoti 1935 metais jo Kauno Meno Mokyklos baigimu. (Kartu jis baigė ir privačią, dail. Dobužinskio dek. graf. studiją.) Jį traukė Vakarai, viliojo muziejai ir naujosios meno srovės. Norėdamas pagilinti studijas, jis tais pačiais metais išvažiuoja i Paryžių, kur 1938 m. baigia Ecole Nationale Superieure des BeauxArts ir Conservatoire Nationale des Arts et Metiers, įgydamas diplomus. Studijų tikslais lankosi taip pat Italijoje, Belgijoje, Švedijoje, Vokietijoje. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje gauna „Diplome Membre du Jury“.

Skaityti daugiau...
 
PASAULĖŽIŪRA IR TAUTIŠKUMAS LITERATŪROJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS GRINIUS   

(V. RAMONO „KRYŽIŲ“ PROGA)*

*) Straipsnis diskusinis Būtų pageidaujama, kad kas pozityviai išdėstytų mūsų laisvamanių ar pozityvistų idealogijos principus. Red.
 
1. POLEMIKA DĖL „KRYŽIŲ“

Kažin ar po Putino „Altorių Šešėly“ pasirodymo buvo kita tokia lietuviškos prozos knyga, kuri būtų sukėlusi tokį susidomėjimą ir tiek komentarų, kaip V. Ramono „Kryžių“ romanas. Susidomėjimas ir net susijaudinimas pasireiškė ne tik skaitančioj visuomenėj, bet ir spaudoj. Kai kurie laikraščiai, ar tai nesusidarydami savo nuomonės, ar dėl kitų priežasčių, dėjo po dvi prieštaraujančias recenzijas. Apie „Kryžius“ rašė ir literatūroj nusimaną žmonės, ir joj, rodos, pirmą kartą bandą su kritika pasižymėti.

Skaityti daugiau...
 
LITERATŪROS PARAŠTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. L.   

1. LITERATŪRA IR MEDICINA

Paskutinių dienų mūsų literatūros gyvenime teko pastebėti gana keistą reiškinį: įvairių profesijų žmonės plačiais žingsniais ėmė kopti į Parnaso aukštumas. Be politikų, kurie, vieno romano pasirodymo proga, persirengė kritikais ir ėmė minti ant kulnų vargšui rašytojui, Edm. Butfimo asmenyje medicinos mokslų atstovai savanoriškai Įžengė į literatūros teismo salę ir negailestingiems kritikams patiekė savo naujai pasirodžiusią dramų knygą, pavadintą. „Tėvų kaltė“. Tai, žinoma, nieko nuostabaus. Nemaža medicinos mokslo reprezentantų sėkmingai turtino ir tebeturtina literatūrą. Axel Munthe, Georgės Duhamel, Henri Mondor ir daugelis kitų daktarų šia prasme pakankamai daug sako. O mūsų Antanas Vienuolis irgi kone gydytojas! Bet kaip gi su Ed. Butrimu? Ar jo knyga praturtins mūsų literatūrą? Toki klausimai nenoromis kilo mūsų sąmonėje, imant šviežiai spaustuvės dažais kvepiančią knygą. Ir čia teko mums baisiai nusivilti ir pastatyti dar vieną klausimą, būtent, ką gi šios dramos turi bendro su dailiąja literatūra? Pirmojoje dramoje „Tėvų kaltė“ sprendžiama paveldėjimo problema, o antrojoje, kuri vadinasi ,,Bude1is“, puolami negimusios gyvybės žudytojai. Abiejų knygų idėjos yra be galo kilnios. Gal net labai aktualios. Bet vien kilnumo ir aktualumo nepakanka literatūros kūriniui. Reikia dar ir formos. Edm. Butrimas čia sugalvoja neįmanomiausių situacijų (dvaro dovanojimas), kokių nė pats Seirijų Juozas negalėtų sugalvoti. Ir kaip be galo keista, kai leidėjo žodyje skaitai, kad „Tėvų kaltė“ būtų buvusi statoma Kauno valstybiniame Teatre. Tiesiog sunku tikėti, bet tai tvirtina leidėjas juodu ant balto.

Skaityti daugiau...
 
TAUTINIAI MŪSŲ UŽDAVINIAI TREMTYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Viržis   


Juozas Girnius Tautiniai mūsų uždaviniai tremtyje. Ateitininko bibliotekos Nr. 10, parūpintas Moksleivių Ateitininkų Sąjungos. Išleido „Žalgiris“ Wurburge 1947 m. 24 psl.

Tai yra praplėsta ir papildyta J. Girniaus paskaita, skaityta ateitininkams plaukiant Reinu ir pirmoj eilėj skirta moksleiviams, tačiau dėl savo bendrumo, kaip visai teisingai įvado žodyje pastebi prof. A. Maceina, pralaužianti ateitininkų organizacijos rėmus ir virstanti visų pozityviai tautiškumui ir religijai nusiteikusių tremtinių bendra pastanga išlaikyti lietuviškąją dvasią ir lietuviškąją kultūrą sunkiose tremties gyvenimo sąlygose. Todėl tie ,,mūsų“ uždaviniai, taikyti ateitininkams, yra drauge ir visų tremtinių uždaviniai.

Skaityti daugiau...
 
NEI SŪKURIŲ, NEI ŽMONIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė D. J.   

Simas Urbonas „Sūkuriai ir Žmonės“. Viršelis dail. P. Osmolskio, išleido Liudas Vismantas Wūrzburge.

Prisimena tautinio atgimimo literatūra, perskaičius šią knygą. Gal daugiausia Lazdynų Pelėdos pigesnieji apsakymėliai. Anuomet rašė žmonės, „ dažnai be talento, rašė norėdami iškelti visų užmirštą mūsų gyvenimą ir pažadinti nesąmoningą tautos širdį. Nenuostabu, kad anuomet galima buvo džiaugtis kiekvienu nors nedrąsiu ir klystančiu rašančiojo žingsniu, nes tąsyk pati didžiausioji blogybė buvo — tyla lietuvių literatūroje.

Skaityti daugiau...
 
Pasirodė „N. Aušros“ ir antrasis numeris PDF Spausdinti El. paštas
* Pasirodė „N. Aušros“ ir antrasis numeris. Jis estetiniu atžvilgiu daro jau žymiai geresnį vaizdą. Susidorota jau ir su techniniais sunkumais, kurių pasitaiko nebent vienas kitas, apstu žymiųjų dailininkų paveikslų reprodukcijų. Skaitytojai išvysta taip pat seniai rašomo V. Krėvės veikalo „Dangaus ir žemės sūnus“ ištrauką, prof. K. Pakštas rašo apie maskolijos izoliaciją ir atsitvėrimą nuo Vakarų kultūrinio pasaulio geležine uždanga, Pr. Juras vertina svarbiausius Amerikos lietuvių kultūrinės ir tautinės veiklos veiksnius etc.
 
PREMIJOS IR LITERATŪROS ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas

Už geriausius grožinės literatūros veikalus, parašytus ir išleistus tremtyje 1947 — keturišimtaisiais lietuviškosios knygos — metais literatūros premijos teko šiems rašytojams:. Faustui Kiršai — Švietimo Valdybos 5000 RM. premija už eilėraščių rinkinį „Tolumos“, Vincui Ramonui — BALFO 3.000 RM. premija už romaną „Kryžiai“, Pu1giui Andriušiui — Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 3.000 RM. premija už lyrinių apysakų rinkinį „Anoj pusėj ežero“, Kaziui Bradūjiui — PATRIOS 3.000. premija už sonetų rinkinį „Vilniaus varpai“, Liudui Dovydėnui —MINTIES 2.000 RM. premija už jaunimui skirtą knyą „Gyveno kartą karalius“ ir Jurgiui Jankui — NAUJOJO GYVENIMO 1.000 RM. premija už geriausią religinio turinio novelę „Velnio bala“.

Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJA AMERIKOJE PDF Spausdinti El. paštas

Š. m. vasario mėn. 7 d. Lietuvių Informacijos Centre New York'e (Broadway 233) įvyko J.A.V. Lietuvių Rašytojų steigiamasis susirinkimas.“

Susirinkimą atidarė ir jam pirmininkavo J. Aleksandravičius — Aistis, sekretoriavo A. Vaičiulaitis. Pirmininkas supažindino dalyvius su didžiąja rašytojo misija mūsų tautos praeityje ir jo aktualiąja pareiga šių dienų gyvenime. Vėliau susirinkimas apsvarstė ir priėmė įstatų projektą. Taip pat buvo numatytas ir aptartas tolimesnio veikimo planas: išleisti Draugijos metraštį, o vėliau, jei bus palankios sąlygos, ir žurnalą, leisti mūsų klasikų ir naujosios literatūros rinktinių raštų, ruošti literatūros dainos vakarus, rūpintis lietuvių rašytojų kūrybos vertimais į anglų kalbą

Skaityti daugiau...
 
ŠIANDIENĖ ANGLŲ LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas

Nuo pačių seniausių laikų iki mūsų dienų anglų literatūroj yra ypač ryškios dvi esminės literatūros srovės, kurių viena yra pasinešusi į metafiziką, o antroji yra realistinė,
Metafizinė srovė, išryškėjusi su Johnu Donne, per Chapmaną ir Wordswotrhą pasiekė T. S. Eliot, kurio veikalai nūnai užkariavo viso pasaulio scenas ir knygynus. Kaip paprastai, ši srovė nusigrįžta nuo realios kasdienybės ir imasi nagrinėti vertybes, kurios yra bendros ir reikšmingos visiems žmonėms. Tuo tarpu realistinė kryptis, ypač garsiai prabilusi įvairiomis tiradomis nuo Elžbietos tragikų laikų, per Swiftą ir Defoe toliau palaikė senąsias tradicijas, nepaprastą aktyvumą parodydama ypač 19 amžiuje ir vėliau net G. B. Shaw su A. G. We1lsu įtraukdama į vad. „fabian society“. Ji galiausiai išsiliejo visu platumu su Audėnu. Tiek šios krypties poetai, tiek romanistai ir dramatininkai negali atsiplėšti nuo realios tikrovės, stengdamiesi ją vienu ar kitu būdu — pagal savo skonį ir išmintį — formuoti. Pagal gausumą, sprendžiant, ne vienam nekritiškam žiūrovui, giliau į dalyką neįsigilinusiam, gali pasirodyti, jog tik didelės erudicijos literatūros kritikui įmanoma išvesti aiškiai ribas, kur prasideda viena ir kur baigiasi antroji. Tatai ypač krinta į akis pastarųjų 25 metų būvyje.

Skaityti daugiau...
 
K. BINKIO „GENERALINĖS REPETICIJOS“ PREMJERA HANAU „ATŽALYNE“ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Kiznis   

Atžalynas, Hanau lietuvių vaidintojų kolektyvas, š. m. vasario l d. Hanau lietuvių stovykloje pastatė pirmą kartą K. Binkio Generalinę Repeticiją, režisuojant Vilniaus Vaidilos teatro režisieriui J. Blekaičiui. Šis K. Binkio draminis veikalas, prologo ir šešių paveikslų, paties autoriaus pavadintas draminiu montažu, neturi ištisinės akcijos, nors atskiri veiksmai ir pavieniai epizodai yra pakankamai veiksmingi.

Jeigu drama laikysime žmogaus užsimojimų ar pastangų, aistrų ar valios konfliktą su priešingom jėgom, .siekiant personažui ar jų grupei atatinkamo tikslo, vidinio ar išorinio, tai Generalinė Repeticija kaip dramos veikalas tesuvokiamas nuo ketvirto paveikslo galo, kur K. Binkio dramos centrinis personažas telegrafistas Zajončekas, užmušęs savo priešą ir jame atpažinęs tokį pat žmogų kaip jis pats, visa savo esme sušunka: gana žudynių! Sušunka, meta ginklus ir palieka frontą. Atrodo, lyg Zajončeko sąmonėj būtų įvykęs lūžis, ir žiūrovas laukia, kad buvęs paprastas mažas žmogelis, be pasipriešinimo pasiduodavęs įvykių srovei, pasidarys aktyvus, kovojantis dėl savo ir daugelio milijonų „mažų žmonių“ ramaus ir laimingo gyvenimo. Deja, Zajončekas lieka toks pat — keičiasi tik aplinkybės ir situacijos. Jo nepakeičia nei dukrelės žuvimas nuo bombų, nei žmonos Nendrelės kančia, ją privedusi beveik iki pamišimo — jis išlieka pasyvus ir mažas; pagaliau autoriaus asmeny nusižudo, nebepakeldamas paskutinio smūgio — žmonos Nendrelės mirties ir praradęs paskutinę viltį, kad jo gyvenimo kančia ir karo baisybės galėtų būti pergyventi ir atvaizduoti teatro meno scenoje.

Skaityti daugiau...
 
ANTRASIS SIMFONINIS KONCERTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Izidorius Vasyliūnas   

Po to, kai mūsų spaudoje neįsivaizduojamais būdais liaupsinama kiekviena muzikinė apraiška, kaip kad pvz. Kasselio orkestrėlis, kuris drįsta scenon eiti su keletą pramoginių numerių — rašyti apie rimtą simfoninį koncertą tiesiog baisu. Nes rašyti vien pagyrus nėra malonu nei rašančiam, nei grojusiam. Rimtas koncertas reikalingas rimtos kritikos, o ją tokią pateikus prie dabartinių sąlygų, prie tokios spaudos linijos, gaunasi demoralizuojantis veiksnys. Tas kuris dar nieko negali, o turi jau krūvą geriausių atsiliepimų, paskaitęs rimto koncerto kritiką, drįsta daryti palankių sau išvadų ir savo kuklią nereikšmingą pradžią pūsti visuomenės akyse iki neaprėpiamų pločių.

Skaityti daugiau...
 
Vertinimai PDF Spausdinti El. paštas
* Meno srityje tremties gyvenime pastaruoju laiku pastebimas gyvesnis judėjimas. Apie mūsų dailininkus (Čiurlionį ir kt.) jau rašo ir įtakinga užsieninė spauda, grožimasi skoningomis mūsų dailininkų monografijomis (Jonyno, Kasiulio, Augiaus) ir kitais vertingais meniniais leidiniais, kurių skaičius svetimomis kalbomis netrukus dar pagausės. Tiek savieji, tiek užsieniečiai gėrėjosi Vyt. Kasiuliu, vykusiai užsirekomendavusiu Freiburgo parodoje, ir grafikais Jonynu, Augium, Valium, Ratu ir Petravičium, po įvirių parodų atkreipusius į save specialistų Innsbrucko tarpt, meno parodoj. Gyvą susidomėjimą vokiečiuose savo paveikslais buvo sukėlęs Vilimas. Šiuo metu stambiausias dailininkų ir lietuviškosios visuomenės rūpestis — kiek galint tinkamiau pasirodyti su savo eksponatais ruošiamoj meno parodoje Amerikoj.
Skaityti daugiau...
 
TECHNIKA IR JOS PRIEŠAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Prof. S. Kolupaila   

1947 metų rudenį Darmstadte įvyko tarptautinis inžinierių rengimo kongresas (International Congress for Engineering Education), kuriame autorius padarė šį pranešimą.

Plačiai paplitusi pasaulio visuomenės opinijoje nuomonė, kad mokslas, o ypač technika, turi būti atsakingi už dabartiną kultūros katastrofą, pagrįsta, bet tik iš dalies.

Iš tikrųjų, peilio, šiaip labai naudingo įrankio, išradėjas, turi jaustis moraliai atsakingas už kiekvieną durklu įvykdytą žmogžudystę, nors tokio ginklo stoka gal nebūtų sulaikius žudiko nuo jo gėdingo veiksmo,kaip tai įrodęs Kainas dar prieš peilio atradimą.

Už panaudojimą piktam pavojingų priemonių išradėjas šiaip ar taip neturėtų būti daugiau atsakingas, kaip tasai, kuris sąmoningai jas kiša banditui į rankas ar nuo jo priima užsakymą pagaminti tobulesnį žudymo ginklą.

Garbingas titulas (ingenior — išmintingesnis) įpareigoja inžinierių taikyti savo žinias visų Žemės gyventojų gerovei, jų gyvenimą padarant saugesniu, malonesniu ir prasmingesnių.

Skaityti daugiau...
 
VOKIEČIŲ DABARTINĖ FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vincas Vyčinas   

Dabarties filosofija nėra koks pereinamas laikotarpis, kurs reikštų vienos filosofinės epochos užsibaigimą ir perėjimą į kitą: mūsų dienų filosofija turi pilną, savitą, tik sau būdinga veidą; dabarties filosofija sudaro atskirą epochą.

Ryškiausiai pasireiškia naujųjų laikų filosofavimo dvasia egzistencializme ir daugiausia atstovų turinčioj, vadinamoj, gyvenimo filosofijoj. Tai būtų dvi pagrindinės mūsų laikų filosofinės srovės. Artimai su egzistencializmu yra susijęs fenomenologizmas, kurs faktiškai vargu ar sudaro atskirą srovę. Taipgi ir kultūrinė bei simbolinė filosofija nėra atskiros srovės, o tos pačios gyvenimo filosofijos atskiri aspektai. Neukantianizmas ir vadinama, mokslinė filosofija nėra grynai mūsų filosofinės epochos srovės, o yra greičiau pereinamo pobūdžio iš XIX amž.filosofinės epochos į mūsiškąją.

Skaityti daugiau...
 
SVETIMIEJI APIE BALIO VESTUVINIUS PAPROČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Vokiečių kalba leidžiamam žurnale „Zeitschrift fūr slawische Filologie“ (19t. 2 sąs.) Walter Anderson Dr. J. Balio „Lietuvių vestuvių papročius“ taip vertina: Priešais ant stalo gulinti, palyginti, nedidelė, užtat turininga brošiūra duoda visai ką kita, negu išsyk skaitytojas, spręsdamas iš vieno titulo, galėtų tikėtis. Tai nėra vien tik aprašymas kai kurių lietuvių vestuvių ritualų pasirėmus savais, be abejo ribotais stebėjimais; ir ne mėginimas išanalizuoti ar įvertinti lietuvių vestuvinius papročius, kur autoriaus būtų pasinaudota tiktai dalimi šios užfiksuotosios medžiagos, iš kurios būtų paimti tiktai keli ypačiai būdingi senoviniai papročiai ir palyginti pagal turimus duomenis su kitų tautų panašiais papročiais.
Skaityti daugiau...
 
Apie viska... PDF Spausdinti El. paštas
* Dr. Trochas, Pyrmonto klinikų
vedėjas, pasigaudamas atominės energijos, panaudotos mokslo tikslams, 16ka atvejų pasiekė tiesiog nuostabių rezultatų kaulų tuberkuliozės gydyme. Jo sudarytas naujos rūšies vaistas, susidedąs iš platinsolio, lozino ir radioaktyvių medžiagų, turinčio tonijaus x, pavadintas „peteostoru“. Valstybės padedamas, jis norėtų pasiektuosius rezultatus su atomine energija pritaikyti plaučių džiovos, vėžio ir raupsų gydymui.

* Tarptautiniame Unesco suvažiavime, įvykusiame Meksikos mieste, kaip JAV mokslininkų atstovas, dalyvavo ir lietuvis mokslininkas Nickūnas, kuris ten iš lietuvių buvo vienas. Nickūnas yra pasižymėjęs kaip chemikas ir paleontologas. Jis, pasiremdamas istoriniais ir archeologiniais duomenimis, surinktais iš žymiausių pasaulio muziejų, įrodinėjo, kad lietuvių kalba yra viena iš seniausių visame pasaulyje.

Į suvažiavimą, kurį atidarė pats Meksikos prezidentas, buvo nusivežęs apsčiai įvairios priešistorinės medžiagos, gautos 1939—1940m. iš prof. T. Ivanausko Kaune, ir paties savo surinktos. Pamatę paveikslų iš žilosios lietuvių senovės gyvenimo (nuo akmens amžiaus pabaigos), įvairių kraštų“ mokslininkai nustebę teiravosi, kodėl lietuviai tyli ir neprisideda prie Unesco, Taigi, reiktų neatidėliojant mūsų mokslo reprezentantams ir šį reikalą kiek galint greičiau sutvarkyti.

Skaityti daugiau...
 
KAI KAS IŠ „ATEITIES“ VEIKLOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K.   
Pastaruoju metu Lietuvių Katalikų Studentų Sąjungos „Ateities“ veikla atnešė naujų laimėjimų. Palyginus su praėjusiu laikotarpiu, paskutiniųjų mėnesių būvyje „Ateities“ santykiai su užsieniais labai pagyvėjo.

Valinga, 68 tautų katalikų studentų bei intelektualų sambūrius apimanti, Pax Romanos organizacija jau Nepriklausomos Lietuvos laikais glaudžiai bendradarbiavo su „Ateities“ federacija. Okupacijų metu šis ryšys buvo nutrūkęs, bet, „Ateičiai“ Vokietijoje atsikūrus, šie santykiai buvo vėl užmegzti. Pax Romaną labai nuoširdžiai rūpinasi lietuvių tremtinių padėtimi, kartu juos giliai atjausdama.

1947 m. gruodžio 9 d. Pax Romanos generalinis sekretoriatas Ženevoje išsiuntime j o visoms Pax Romaną priklausančioms organizacijoms tam tikrą atsišaukimą, kuris liečia specialiai lietuvių katalikiškąją studentiją tremtyje.

Skaityti daugiau...
 
ŽIEMOS STOVYKLA ŠVAZVALDE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jk.   

Šveigmatto kaimelyje, Lorracho apskrityje Švarzvalde 1947. XII. 30 — 1948. 1. 8 įvyko Akadem. Jaun. sambūrio „Šviesa“ žiemos stovykla. Centro valdybos suruošta visų trijų Vakarų Vokietijos zonų šviesiečiams. Dėl patalpų trūkumo stovykloje tegalėjo dalyvauti 145 žmonės. Be kultūrinės programos stovyklos vadovybė buvo numačiusi daug laiko skirti slidžių sportui, kad per semestrą paskaitose ir laboratorijose nuo įtemto darbo pavargę studentai galėtų atsigauti ir sustiprėti tyrame kalnų ore, beslidinėdami tarp žaliuojančių pušynų ir eglynų, kuriais apaugę nuolaidūs Švarzvaldo kalnų šlaitai ir gilios daubos.

Skaityti daugiau...
 
IŠ SPAUDOS ISTORIJOS BRITŲ ZONOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Cicėnas   



1. Iš anksto žinotina

„Šių dienų mūsų kelias tiesus ir aiškus. Ne salioninė gražbylystė rūpi, ne poniutės eilinio romanso išgyvenimai, ne sielos begaliniai kentėjimai dėl nenusisekusio bučkio, bet didžioji, per visus amžius švietusi lietuviui kultūrininkui idėja, aisčių tautos išlikimo idėja, — šitais K. Binkio žodžiais dera pradėti bet kokią kalbą apie lietuvių tremtinių būtį ir visokeriopą darbą.

„Jau vyriausias metas, kad mes drąsiai pažvelgtume į žodį išvadavimas ir nuo jo čia pat nuvalytume žargono plutą. Tai yra tiesa, kad Vakarų Europa buvo (Vakarų) alijantų išvaduota, bet Rytų Europoje išvadavimas reiškia tatai, kad dar naujų 120 milijonų žmonių prarado savo laisvę. Būtų neprotinga teigti, kad mes pasyviai sutiksime su tuo faktu“, — ak, šitie Lordo Vansittarto žodžiai, tarti D. Britanijos aukštuosiuose rūmuose, lyg paimti iš lietuvio proto ir širdies gilumų.

Lietuvos Valstybės užsienių reikalų ministro St. Lozoraičio pareiškimu.

Skaityti daugiau...
 
Trumpai... PDF Spausdinti El. paštas
* Išsiskirstydami po įvairius kraštus, lietuviai tremtiniai pasigenda ypač dviejų dalykų: organizacijos, kuri juos sietų į draugę net tolimiausiuose žemės kampuose, ir savosios spaudos bei knygų. Tremtiniai tosios jungties trokšte trokšta, o ją išvysti tikisi anksčiau ar vėliau kokios nors centrinės, visa jungiančios organizacijos pavidalu pvz., Viso Pasaulio Lietuvių Sąjunga).
 
Toliau nepaprastai pasigendama savųjų leidinių, lietuviškosios literatūros. Be jos tautinis gyvenimas svetur neįmanomas. Todėl reiktų veiklai pasirūpinti perspausdinti bent pačius žymiuosius tos rūšies leidinius.

Savosios spaudos badas stengiamasi visais įmanomais būdais užkišti. Daugiausia čia nuopelnų tenka, nors ir skurdžiai besiverčiančiai vis dėlto efektingai, tremtinių spaudai Vokietijoje. Ligi šiol apie pora tūkstančių yra nuvykę į Belgiją, keli tūkstančiai į Angliją, pora tūkstančių į Kanadą, pusė tūkstančio į JAV ir apie tūkstantį į Australiją. Į Australiją kėlimasis, atrodo, ypač sustiprės. Ten kol kas nėra jokio savosios spaudos organo. Anglijoje pertvarkomas ir patobulinamas senasis „Išeivių draugas“ ir netrukus pasirodys kaip reikiant spaustuvėj nuolatos leidžiamas savas informacinis laikraštis. Galvojama ir apie savą kultūros žurnalą.

Skaityti daugiau...
 
MARGUMYNAI PDF Spausdinti El. paštas

Kelionei turi gauti žmonų sutikimą

Anglijoje paskelbtas patvarkymas, kad vedusieji vyrai, norėdami iškeliauti į užsienį, pirma turi pristatyti žmonos sutikimą raštu, šiaip1 negaus užsienio paso. Tokio žygio imtasi tam, kad būtų sukliudytai, kaip oficialiai aiškinama, vyrams mesti žmonas su vaikais ir leistis į bet kurį pasaulio kampą tariamais tarnybiniais sumetimais susitikinėti su kitomis moterimis. Tokio draudimo rezultatai dar nežinomi. („Ambiance“, Paryžius).

Prancūzų poetai skaldo žodį

Kai kurie rašytojai, matyti, atomo skaldymo psichozo paveikti, ruošiasi sutikti ir poezijoje atomo amžių. Tam tikslui jie nori nusileisti į patį žodžio branduolį ir jį atomiškai suskaldyti. Šitie poetai nusikalė net 18 įvairiems garsams žymėti naujų rašmenų, kuriais nori išreikšti vėjo staugimą, čepsėjimą liežuviu, dejavimą, knarkimą, įvairius kilus šūksnius etc. Paskum pagal šią sistemą tie žodžio meistrai kuria savo poeziją („Le Litteraire“, Paryžius).

Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   

Faustas Kirša TOLUMOS. Poezija, iliustruota Viktoro Petravičiaus lino raižiniais. 189 psl. Išleido „Mūsų Kelias“.

Kazys Bradūnas VILNIAUS VARPAI. Sonetai. Iliustruota L. Vilimo, išleido PATRIA, kaina 6 RM.

Bernardas Brazdžionis ŠIAURĖS PAŠVAISTĖ. Eilėraščiai. Viršelis P. Osmolskio. 70 psl. Išleido Liudas Vismantas, kaina 5 RM.

Vyt. Alantas DRAMOS VEIKALAI. Viršelis P. Osmolskio. Išleido „Mūsų Kelias“, 126 psl., kaina 8 RM.

Dr. V. Viliamas ĮSIKŪRIMO GALIMYBĖS UŽJŪRIO KRAŠTUOSE. Lietuvių emigracijos ir kolonizacijos problemos. Tekste 14 paveikslų ir 4 žemėlapiai. „Sudavijos“ leidinys, 112 psl. Viršelis K. Vaitiekūno, kaina 10 RM,

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai