Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1949 m. 26 gruodis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina — Marijos garbinimo prasmė ............................. 193
Antanas Jasmantas — Turbūt Tavęs namie nerastų (eilėraščiai) .. 198
M. Gimbutienė-Alseikaitė — Lietuviškasis lobis ............................ 200
Stasys Yla — Mano gimtinės istorija ............................................... 205
Juozas Girnius — Ateistinio humanizmo akyvaizdoje ..................... 209
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Danse macabre viduramžy (eil.) .......... 215
Kazys Bradūnas — Eilėraščiai ......................................................... 216
Lysandro Z. D. Galtier — Milašių prisiminus ................................. 217
O. V. Milašius — Įmeilinti akmenys ................................................ 218
Juozas Lingis — Degantis krūmas ................................................... 221
Paulius Jurkus — Juodvarniai (poemos-pasakos tęsinys) .............. 223
Jonas Grinius — Bernardo Brazdžionio poezija .............................. 227

KNYGŲ VERTINIMAI
Albinas Gražiūnas — V. Krėvės „Dangaus ir žemės sūnūs“ .......... 234
J. Miliušis — V. Joniko „Pakeleiviai“ ............................................. 236
J. Grinius — Prancūziška knyga apie žemaitišką „Lokį“ ............... 237

RELIGIJA
J. Gudonis — Vatikano Tautinės Delegatūros vaidmuo ................. 237

VISUOMENĖ
A. Mc. — Religija ir politika ............................................................. 239

MOKSLAS
D r. J. Gintautas — Medicina ir gydytojo pašaukimas ................... 240

ĮVYKIAI IR ŽMONĖS
Naujasis AIDŲ leidėjas ..................................................................... 243
T. J. Vaškys — Kreipimasis į pasaulio lietuvius ............................. 244
Skaityti daugiau...
 
MARIJOS GARBINIMO PRASMĖ PDF Spausdinti El. paštas

Jau iš seno Lietuva yra vadinama Marijos žeme. Ir ne be pagrindo. Mūsų seneliai ir tėvai keldavosi gaidgyste ir giedodavo Aušrinę. Nė vienos laidotuvės ar ekzekvijos neapsieidavo be rožančiaus. Gegužės mėnuo papuošdavo ne tik pievas bei laukus, bet ir altorius bažnyčiose, ir kryžius pakelėse, ir paveikslus seklyčiose. Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais šie senieji papročiai kiek apnyko. Užtat pradėjo kurtis naujų. Gegužinės pamaldos pradėjo būti gausiau ir mieliau lankomos miestiečių. Išplito Nekalto Prasidėjimo šventės minėjimas, kurio anksčiau visai nebūta. Atsirado Marijos sodalicijų, sutelkusių į savo eiles gausius daugiausia mokslą einančio jaunimo būrius. Mes pamažu keičiame Marijos garbinimo būdus, bet pasiliekame ištikimi jo dvasiai.

Kodėl tad mes taip giliai ir taip nuoširdžiai garbiname Mariją? Ar tai yra tik mūsų tautos paprotys, kaip budėjimas Velykų naktį, rezurekcija, šventas Dieve; ar gal tai yra pats mūsų religijos pradas, visu grožiu išsiskleidęs Lietuvos žemėje? Kokios prasmės turi Marijos kultas: jos šventės, jos garbei sukurta liturgija, pastatytos bažnyčios, nutapyti paveikslai ir parašytos giesmės? Marija juk nėra Dievas. Marija yra toks pat žmogus kaip ir mes. Nesusipratimas būtų kalbėti apie „moteriškąją dievybę“ krikščionybėje. Jokių dieviškųjų žymių ar savybių Marijai mes neteikiame. Ji yra Viešpaties rankų padaras. Kodėl tad šitą padarą mes keliame aukščiau už visus kitus? Kodėl litanijoje mes ją padarome Karaliene ne tik mergelių, ne tik kankinių ar išpažinėjų, bet ir patriarchų, ir pranašų, ir apaštalų, ir galop net angelų, vadinasi, Valdove visos kūrinijos? Ar tai yra tik poetiški vardai, ar gal juose slypi gili religinė tikrovė? — Į šitą klausimą kaip tik ir mėginsime čia atsakyti.
Skaityti daugiau...
 
TURBŪT NAMIE TAVĘS NERASTŲ PDF Spausdinti El. paštas

RUDUO
Taip, taip! Kiekvieną naują rytą
Kaip kūdikis, spurdėdamas džiaugsmu,
Pamiršt imu,
Kad tyloje senų namų
Pavytusiu lapu nukrito
Lyg paskutinė šio rudens šalna
Sunkios prasmės pilna
Būtis mana.

Iš nebūties plačių kraštų
Aš vis grįžtu
Taku apžėlusiu ir pamirštu
Ir nežinau, kad jau prie mano durų
Ruduo; visi keliai pabjuro:
Išskristi paukščiai pasikėlė.
Menkutė saulės valandėlė
Su vėju lekiančiais padangių debesiais
Praeis,
Kaip daugelis jau mūs praėjo
Su tuo pačiu benamiu vėju,
Nors niekas neskubėjo.

Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKASIS LOBIS PDF Spausdinti El. paštas
ŠKICAI APIE PSICHINES GIJAS TARP PRAEITIES IR DABARTIES


„Ir ateis laikas, kuomet mūsų kompozitoriai (o ir visi menininkai: rašytojai, filosofai, Aut. past.) atidarys tą užburtą viešpatiją ir, semdamiesi iš jų turtų sau įkvėpimo, atras širdyje seniai nejudintas stygas, ir tuomet visi geriau suprasime save, nes bus tai tikra lietuvių muzika...“

Prieš 40 metų šiuos žodžius rašė M. K. Čiurlionis, mūsų didysis Čiurlionis, kuris pats milžino galia taip suvirpino nejudintas stygas, jog per amžius jos nesiliaus skambėjusios, atskleisdamos didį užburtos viešpatijos pasaulį. O apie Čiurlionį rašęs rusų meno kritikas V. Cudovskis („Apollon“, 1914, Nr. 3) sako: Čiurlionio nuostabus savitumas šių dienų mene verčia manyti, kad jis iš tikrųjų pagimdytas neliestų savo tautos jėgų".

Kas tos paslaptingos stygos, kurias palietus pasigirsta dieviški garsai? Kas tos tūnančios jėgos, kurios šen ar ten išplaukia į išviršinį pasaulį, į kultyvuotą formalinį, įsipavidalinusios į individualų kūrėją?

Skaityti daugiau...
 
MANO GIMTINĖS ISTORIJA PDF Spausdinti El. paštas

Žmogus priėjo kalno papėdę, sustojo ir valandėlę galvojo — kopti ar daryti užuolanką. Dar kartą užmetė akim į saulę, pasižiūrėjo į šviesiakalnį ir pasuko.

Kojos, lyg žirklės, karpė varinę kelio juostą ir lazda, lyg įsikibęs į ranką vaikas, nesidavė paliekama. Įpusėjęs atkalnėn, žmogus pajuto, kaip jo galvą, pečius, nugarą ėmė liesti šilti saulės pirštai. Atsisagstė švarką, atmetė skvernus į šalis ir kopė toliau.

Šviesiakalnis rietė savo nugarą, o ši darėsi vis statesnė. Keleivis paraudo, ir jo širdis pasidarė nerami. Sukandęs dantis, dar atkakliau mynė kelią, lyg norėdamas savo svoriu jį išlygint ir dar labiau lazda plakė žemę.

Pagaliau apgalėjo. Sviesiakalnio sketera ėmė tiestis, ir saulė pasisuko kiek i šalį, lyg vogčiom žvelgdama, ką šis keleivis darys.

Keleivio krūtinė giliai subangavo, lūpos padarė porą plačių vingių, galva pašoko į viršų. Metęs dar porą lėtų žingsnių, jis sustojo ir ėmė į visas puses žvalgytis.

Skaityti daugiau...
 
ATEISTINIO HUMANIZMO AKIVAIZDOJE PDF Spausdinti El. paštas
I. NIHILISTINIS HEROIZMAS, KAIP DABARTIES FILOSOFIJOS NUOTAIKA


a. Prasmė ar tik beprasmybės suvokimas? — Mūsų amžiuje, blėstant amžinybės perspektyvai, o laisvei virstant pasmerkimu likimo naštai (žiūr. ankstybesnius straipsnius: „Aidų“ 22 Nr — Amžinybės perspektyva ir laiko horizontas ir 24 Nr — Laisvė ir likimas), drauge blėsta ir žmogiškosios būties prasmė. Žmogiškąją egzistenciją galima įprasminti tik amžinybės viltimi. Bet jei amžinybės viltis išaiškinama tik nevilties sukurta iliuzija, tai tuo pačiu beviltiška iliuzija virsta ir žmogaus prasmė.

Kaip pats Heideggeris kartą teisingai pastebėjo, laisvės ir prasmės sampratos yra viena su antra neatjungiamai susietos. Kokia laisvė pasiekiama, tokia ir prasmė laimima. Esame gi anksčiau savo kritine analize atskleidę, jog tai, ką Heideggeris vadina laisvės vardu, iš tiesų greičiau tėra būtinybės sąmonė — mirties likimo neišvengiamybės suvokimas. Tai ir leidžia iš anksto klausti: ar panašiai ir tai, kam Heideggeris teikia prasmės vardą, nėra taip pat tik beprasmiškumo sąmonė? Iš tiesų: nors Heideggeris ir skelbia prasmės klausimą pačiu pirminiu, tačiau tai, kur jis prasme randa, tėra beiliuzinis žmogiškosios egzistencijos beprasmiškumo prisiėmimas. Vienintelė prasmė, kurią jis žmogui laimi, tai atvirai, be iliuzijų, įžvelgti, kad bet koks kitos prasmės bei amžinybės jieškojimas tėra beviltiškas nuo savęs pačio bėgimas. Neturėti iliuzijų — tai visa žmogaus laisvė ir visa jo būties prasmė pagal Heideggerį.

Skaityti daugiau...
 
DANSE MACABRE VIDURAMŽY PDF Spausdinti El. paštas

Išblyškusiom kaktom romantiški vagantai
Ir moterys, kaip katedros, veidais švelniais;
Išvargę šunys, kruvinais šarvais gigantai
Ir Inkvizicijos Šventosios kaliniai.

Ant sienų miega iškankinti olifantai;
Aplink karalių, soste rymantį kilniai,
Kaip jietys lieknos šypsosi infantės,
Šventi baronai ir velnių pasiuntiniai.

Bet pas vartus štai pradeda raudot trimitas.
Klastingai šypsosi velnių pasiuntiniai
Ir rūstūs, tartum amžinosios laimės mitas,

Kančios už Dievą pasiilgę kaliniai,
Nes salėje Juodasis Riteris tuoj pasirodys
Ir bus ištartas paskutinis Velnio žodis.

Freiburg.

 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
NAKTINIŲ KAPŲ TAKU

Aptrūnijusios rūpintojėlio kojos
Mėlynom liepsnelėm lydi mus,
Ir blanki delčios mėnulio žvakė
Spinkso ant įmirkusios kalvos.

Duslią, liūdną požeminę dainą
Sklaido vėjas rudenio grubus.
Svaigstančia galva kažinkas eina
Ant gyvybės ir mirties ribos.

Skaityti daugiau...
 
O. V. DE L. MILOSZ-MILAŠIŲ PRISIMINUS PDF Spausdinti El. paštas
Šis straipsnis parašytas specialiai Aidams. Red.
 
Kada nors atsistojęs prieš Aukščiausiojo teismą ir paklaustas, ką aš veikiau žemėje, tarp kito ko pareikščiau: „Aš buvau Milašiaus draugu“. Tai pasakyčiau pasididžiuodamas, nes bendravimas su šia ypatingai kilnia siela buvo mano reta privilegija. Taip maždaug yra pareiškęs Jean Cassou. Taip pat ir aš neabejodamas galėčiau pasakyti, nes aš taip pat pažinojau šį vieną didžiausių ir giliausių mūsų poetų.

„Kalbėti ir rašyti — sakydavo jis — tai gailestingumas ir labdara: dovanojimas motyvų apmąstymams“. Taigi, kalbėti apie jį reiškia tam tikrą pasitikėjimą. Pasitikėjimą savimi. O jo pažinimas mums padeda prie mūsų pačių priartėti.

1939 m. Paryžiuje buvo įsteigta MILAŠIAUS BIČIULIŲ DRAUGIJA (Assotiation des Amis de Milosz), kuriai pirmininkauja Jean de Bosshiere. Jos nariu-steigėju ir atstovu Argentinoje yra rašąs šias eilutes. Ta draugija davė akstiną literatūros būreliams giliau pažinti šį lietuvį, pasirinkusį sąmoningo vienišojo kelią. Jo veikalams, leidžiamiems mažais tiražais, buvo lemta laukti laiko pripažinimo. Tačiau jo įtaka moderniajai poezijai buvo didelė ir peržengė Prancūzijos ribas. Pas mus, Amerikoje, ji ypač pastebima Pablo Neruda (Žymiausias šių laikų Čilės poezijos atstovas. Vertėjas) kūrybos kulminacijose; Argentinoje jo žymioje įtakoje kūrė ir tebekuria Cesar Rosales, Olga Orozco, Artūro Cambours Ocampo, Emma de Cartosio, Alfonso Gonzalez ir kiti.
Skaityti daugiau...
 
ĮMEILINTI AKMENS PDF Spausdinti El. paštas
„Įmeilinti akmens“ yra ištrauka iš L'Amoureuse Initiation romano, parašyto lietuvių poeto ir mintytojo Oskaro Vlado Milašiaus, rašiusio prancūziškai.

Per I-jį pasaulinį karą Milašius buvo mobilizuotas, bet, kaip daug kalbų mokąs, buvo priskirtas prie prancūzų užsienių reikalų ministerijos spaudos skyriaus Paryžiuj. Čia jis sužino, kad iš karo griuvėsių keliasi ir jo senolių tėvynė Lietuva. Jis tuojau ryžtasi jai padėti, sueina į pažintį su naujosios Lietuvos vadais ir jau 1918 m. gruodžio mėn. tampa Lietuvos delegacijos diplomatiniu redaktorium Versalio taikos konferencijoj. 1919 metais Milašius paskiriamas Lietuvos atstovu prie Prancūzijos vyriausybės. Nuo tada jis didelę laiko dalį skiria Lietuvos kultūriniam atstovavimui prieš Vakarų pasaulį. Paskaitos, brošiūros, straipsniai įvairiuose žurnaluose, lietuvių dainų ir pasakų vertimai į prancūzų kalbą — štai Milašiaus duoklė Lietuvai per 20 metų, neskaitant kitų raštų ir memorandumų, kurie iŠ Lietuvos Pasiuntinybės raštinės Paryžiuje neišeidavo į pasaulį, kol jų neperžiūrėdavo arba pagrindinai neištaisydavo mūsų rašytojas.
Skaityti daugiau...
 
DEGANTIS KRŪMAS PDF Spausdinti El. paštas
SIGRIDA UNDSET, 1885—1949
 
„Sigrid Undset buvo Norvegijos spindesys. Ji išgarsino savo kraštą visame pasaulyje“. Šiais žodžiais š. m. birželio 10 d. Norvegijos paralamento pirmininkas Natvig Pedersonas parlamento posėdy užbaigė savo kalbą, kurios parlamento nairai išklausė atsistoję. Tą pačią dieną norvegų rašytojų draugijos pirmininkas Hans Heibergas spaudai tarė: „Sigrida Undset niekada nesukurs savos mokyklos norvegų literatūroj. Jos stiprybė ne išviršiniame stiliuje, kurį būtų galima pasekti. Jos kūrybos didybė buvo garbingas savęs tardymas ir gilus moteriškas pažinimas. O tokį junginį tegali sukurti tik genijus.“ Velionės kolega, 80-metis Peter Egge, ilgametis norvegų rašytojų draugijos pirmininkas iš savo giliai sujaudintos krūtinės atsiduso: „Ji buvo vieniša, kaip kad genijai visada vieniši būna, nežiūrint draugų ir pasaulio pritarimo. Ji kovojo vidinio fronto kovą su savo tylių pralaimėjimų skausmu ir paslaptingų laimėjimų didingumu. Toji kova buvo jos genijaus sąlyga.“

*

„Varpai, valandėlę patylėję, vėl pradėjo gausti, o jų dūžiai dabar buvo tokie stiprūs, jog atrodė tartum ledas per nugarą slinktų“...
Skaityti daugiau...
 
JUODVARNIAI PDF Spausdinti El. paštas
(TĘSINYS)

 
VIII

Rytmety, kai pabudo sesulė iš miego,
Pro duris plūdo saulės linksmi spinduliai;
Tarp saulėgrąžų lysvių mirgėjo ir bėgo
Garbiniuota kažkas, lyg ėriukų būriai.

Atsikėlus nuo slenksčio akmens ji pamatė:
Debesėliai suskridę čia laistė gėles,
Prausė lapuose bundančią margą plaštakę,
Pilstė midų bitėms į žiedų taureles.

Ir suskridę prie jos, apkabino ir prausė, —
Purkštė lietų ant veido, mieguistų akių,
O kiti ją džiovino, kuždėjo į ausį,
Kaip čia gera šaly debesėlių lakių.

Budo girios aplink ir siūruodamos ošė,
Į trobelę sugrjžo senelis smagus,
Dėjo uogas ant stalo į susuktą tošį
Ir šypsojos sesutei, lyg ryto dangus.

Skaityti daugiau...
 
BERNARDO BRAZDŽIONIO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas

Kūrėjus menininkus, pagal tai, kaip jie santykiauja su pasauliu ir jį išreiškia bei atvaizduoja savo kūriniuose, įprasta skirstyti į realistus-impresionistus ir į idealistus-ekspresionistus. Pirmieji, savo žvilgsnį nukreipę į pasaulį, pasiduoda jo veikiami, o savo kūryboj tą išviršinį pasaulį pabrėžia, jį stengiasi atvaizduoti tokį, koks jis yra, nes ta tikrovė jiems atrodo įdomi ir žavi tiek visumoje, tiek smulkmenose. Antrieji, idealistai-ekspresionistai savo žvilgsnį yra nukreipę į save, į savo asmeninius pergyvenimus ir tuos idealus, kuriuos jie nešiojasi savo sieloje. Šitos rūšies kūrėjai regimąją tikrovę nori palenkti sau, apvalyti ją nuo atsitiktinumų, išryškinti jos esmę taip, kaip jie ją supranta, arba ją perkurti pagal idealus, kuriuos jie savo sieloj intensyviai jaučia.

Idealistams-ekspresionistams greta muzikos ir architektūros palankiausia yra lyrinė poezija, nes tai yra ne vaizdavimo, o išraiškos menas. Jį kuriant, išviršinis pasaulis būna labiausiai stilizuojamas pagal poeto vidaus pasaulį, kuriam atskleisti regimosios tikrovės reiškiniai tėra tik priemonės, tik simboliai. Tačiau, jei kiekvienas lyrikas yra daugiau ar mažiau idealistas-ekspresionistas, tai kiekvienas jų yra savotiškas idealistas. Todėl lyrikus vėl galėtume skirstyti į dvi pagrindines kategorijas — subjektyvistus ir objektyvistus.

Skaityti daugiau...
 
V. KRĖVĖS „DANGAUS IR ŽEMĖS SŪNUS“ PDF Spausdinti El. paštas
K N Y G Ų V E R T I N I M A I

Šio savo seniai rašomo veikalo Krėvė lig šiol buvo spausdinąs tik paskirus fragmentus. Bet iš jų jau buvo galima matyti, kad autorius yra užsimojęs idėjiniu svoriu, vaizduojamais įvykiais, dalykų apimtim ir literatūriniu apipavidalinimu neeiliniam dalykui, nors susidaryti visai ryškų idėjinės ir literatūrinės koncepcijos vaizdą buvo sunkoka. Dabar „Sūduvos“ leidykla išleido pagaliau ištisą pirmąją šio veikalo dalį, pavadintą „Žemės vingiais“. Iš jos jau aiškiau galima suvokti, ką autorius žada mums duoti.

Kaip iš anksčiau atspausdintų fragmentų, taip dabar iš visos pirmosios dalies, tik jau ryškiau, matome, kad čia Krėvė imasi spręsti arba bent atskleisti gėrio ir blogio pradų priešingybės problemą ir pavaizduoti, kaip ši priešamžina priešingybė istorijoj brendo ir koks buvo jos sprendimas.

Šios savo idėjos literatūrinei išraiškai autorius parinko biblinį angelų maištą, kuris dar prieš amžių pradžią išvirsta į gėrio ir blogio priešingybę, o žmonijoj šių pradų susidūrimą ir tos priešingybės sprendimą, atrodo, Krėvė yra užsimojęs vaizduoti Kristaus ir Jo mokslo sukelto sąjūdžio, turinčio lemiamos reikšmės pasaulio istorijoj, rėmuose.
Skaityti daugiau...
 
VINCO JONIKO „PAKELEIVIAI“ PDF Spausdinti El. paštas

Tremty (Vokietijoj) naujų knygų vis rečiau ir rečiau bepasirodo. Tuo pačiu lietuviška knyga rečiau beišeina iš spaudos ir visame laisvame pasauly, nes šiandien net stipriausia lietuvių kolonija JAV dar nėra tiek knygų leidimo suorganizavusi, kad jau iš ten sklistų pagrindiniai spinduliai. Todėl reikia džiaugtis, kad Vokietijoj su emigracijos potvyniu dar neviskas sunyko. Štai prieš mėnesį su viršum „Ventos“ leidykla išleido skoningai J. Dobkevičiūtės-Paukštienės iliustruotus Vinco Joniko „Pakeleivius“. Tai gana stambus (112 psl.) eilėraščių rinkinys.

Pasakysite: autoriaus vardas mažai girdėtas. Beveik taip. „Pakeleiviai“ — Vinco Joniko antrasis rinkinys. Nors V. Jonikas nebėra jaunuolio amžiaus, tačiau kaip poetas jis dar jaunas. Todėl jis taip pat savo eilėraščių neatrinko ir sudėjo turbūt viską, ką paskutiniaisiais karo metais Lietuvoj ir tremty (Vokietijoj) yra parašęs. Suprantama, kad šituo atveju kiekybė nustelbia kokybę.

Skaityti daugiau...
 
PRANCŪZIŠKA KNYGA APIE ŽEMAITIŠKĄ „LOKĮ“ PDF Spausdinti El. paštas
Neseniai Baden-Badene iš spaudos išėjo puiki knyga (316 psl. in quar-to). Jos branduolį sudaro žymaus prancūzų novelisto Prosper Meri m ė e novelė Lokis, kurios veiksmas vystosi Žemaitijoj, žemaičių bajorų aplinkoj. Šita paskutinė P. Mėrimėe novelė prancūzų kalboj yra vienintelis dailiosios literatūros kūrinys apie Lietuvą, žinoma, jei neskaitysime mūsų amžiuje parašyto Jean Mauclėre „La Fille du Haff“ romano. Tačiau „Lokio“ knygoj daugiau negu pačiam P. Mėrimėe kūriniui vietos skirta novelės genezei, jos šaltiniams bei įtakoms ir jos komentarams. Šitą mokslinę dalį su didele erudicija ir su visu moderniniu mokslo aparatu labai kruopščiai parašė buv. Vyt. D. Universiteto profesorius Raymond Schmittlein. Jo išvadžiojimai ir komentarai, kiek jie liečia Lietuvą, jos praeitį, papročius ir kalbą, parašyti objektyviai be priekaišto. Tas p. R. Schmittleino objektyvumas lenkams ir kai kuriems jų bičiuliams gali net nepatikti, nes lig šiol jie buvo įpratę, kad į Lietuvą ir jos praeitį prancūzai žiūrėtų lenkų akimis. R. Schmittleinas, kuris, per keletą metų gyvendamas Lietuvoj, turėjo progos pats tiesiog su Lietuva ir lietuviais susipažinti, sugebėjo į susipynusius lietuvių-lenkų santykius, kurie taip pat atsiskleidžia „Lokio“ novelėj, pažiūrėti savarankiškai.
Skaityti daugiau...
 
Vatikano Tautinės Delegatūros vaidmuo PDF Spausdinti El. paštas
R E L I G I J A


Buvo didelis pop. Pijaus XII apdairumas, kad jis 1945 m. pabaigoje į pakrikusią Vokietiją pasiuntė specialią savo Misiją su arkiv. Ch. Chiarlo priekyje ir jai pavedė sutvarkyti religinius tremtinių reikalus. Nenorėdama grįžti į bolševikų okupuotas savo tėvynes ir negalėdama greitomis išemigruoti kur kitur, didžiulė tremtinių masė buvo priversta pasilikti ilgesnį laiką Vokietijoje ir čia kaip nors susitvarkyti. Pragyvenimo reikalus jau buvo sutvarkiusi UNRRA. Reikėjo tad, kad būtų sutvarkyti ir dvasiniai reikalai. Popiežiaus Misijos uždavinys kaip tik ir buvo suteikti tremtiniams dvasinę pagalbą. Šį keblų uždavinį Misija išsprendė tokiu būdu, kad beveik visoms Vokietijoje esančioms tautinėms tremtinių grupėms ji paskyrė tautinius Delegatus ir jiems pavedė visų jų tautiečių „clericorum et fidelium“ religinį ir moralinį aprūpinimą „adsistentiam religiosam et moralėm“ (plg. Auka 4, p. 3). Nors nė vienas tautinių delegatų nebuvo parinktas iš vyskupų (neviena tremtinių grupė pabėgusių vyskupų turėjo), tačiau suteiktos jiems teisės buvo vyskupiškos. Jie galėjo teikti sutvirtinimo Sakramentą; klausyti išpažinčių visoje Vokietijoje ir Austrijoje; dis-pensuoti savo tautiečius nuo kliudomųjų ir ardomųjų moterystės kliūčių; teikti popiežišką palaiminimą, lankydami stovyklas; duoti atlaidų; atleisti nuo privatinių įžadų ir t.t. Tuo būdu tautiniai delegatai buvo pastatyti ordinarais savai tremtinių tautybei.

Skaityti daugiau...
 
Politika ir religija PDF Spausdinti El. paštas
V I S U O M E N Ė

Lygiai prieš šimtą metų garsusis ano laiko sociologas ir diplomatas Donoso Cortės Ispanijos parlamente pasakė kalbą apie diktatūrą. Joje tarp kitų įdomių dalykų jis palietė ir religijos bei politikos priešginybę, iš kurios, Cortės nuomone, kaip tik ir išauga despotizmas. „Mano Ponai, kalbėjo Cortės. — Baisus yra žodis, tačiau mes neturime jo išsigąsti, jei jis liudija tiesą. Ir aš esu pasiryžęs pasakyti tiesą: laisvė yra nebegyva. Ji nebeprisikels nei po trijų dienų, nei po trijų metų, gal net nei po trijų šimtmečių. Jūs baisitės tiranija, kurią mes turime kęsti. Tačiau kokiu menkniekiu jūs baisitės!

Juk jūs pergyvensite dar daug baisesnių dalykų. Ir aš jus prašau, mano ponai, įsidėti mano žodžius gerai į atmintį, nes tai, ką jums pasakysiu, ir tie įvykiai, kuriuos artimesnėje ar tolimesnėje ateityje, bet kiekvienu atveju ne per daug tolimoje, jums įspėsiu, raidiškai išsipildys. Jūsų visų klaidų pagrindas yra tas, kad jūs nežinote, kokia kryptimi eina civilizacija ir pasaulis. Jūs tikite, kad civilizacija ir pasaulis žengia priekin. Tačiau iš tikro civilizacija ir pasaulis eina atgal. Mano ponai! Milžiniškais žingsniais pasaulis eina prie įsteigimo baisios, viską naikinančios despotijos, kokios žmonės niekados dar nebuvo pergyvenę. Prie jos eina civilizacija, prie jos eina pasaulis. Man nereikia būti pranašu, kad tai pramatyčiau. Man pakanka tik iš vieno taško pažvelgti į baisų sąryšį visų žmogiškųjų įvykių, būtent: iš Katalikybės taško.
Skaityti daugiau...
 
Šių dienų medicina ir gydytojo pašaukimas PDF Spausdinti El. paštas
M O K S L A S

Ne tik Vokietijos, bet ir Amerikos spauda rašo apie Groeningą, kuris nėra gydytojas, bet gydo ligonius. Groeningas nesąs toks, kaip kiti gydytojai. Norintiems išgyti ligoniams Groeningas liepiąs neduoti jam pinigų, bet tikėti į Dievą.

Primindami čia tai, mes nemanome spręsti, ar Groeningas yra gilus psichologas, ar jis turi kokių nors ypatingų galių, ar jis yra apsukrus šarlatanas. Bet mes sutinkame su „Frankfurter Hefte“ (Oktober 1949) straipsnio „Wunderdoktor und Doktor der Medizin“ autorium, kai jis rašo: „Mes laikome reikšmingu faktu, kad ligoniai pas jį laužiasi tūkstančiais, kad jau yra susidariusi Groeningo Sąjunga, kad jau susidaro Groeningo mitas, kad pagaliau bus sukurtas Groeningo filmas. Tas viskas nebūtų galima, jei daugelis ligonių nebūtų nustoję pasitikėjimo gydytoju“.

Iš kur tas ligonių nepasitikėjimas gydytojais? „To priežastys glūdi ne vien tik fakte, kad gydytojo menas yra įspraustas į griežtas ribas ir. kad todėl daugeliu atvejų negali padėti, — rašo minimo straipsnio autorius W. Weymann-Weyhe; jos glūdi giliau, būtent, tos priežastys glūdi fakte, kad ligoniai blogai suprantami arba piktanaudojami, kaip žmonės. Pagaliau tos priežastys glūdi medicinos moksle ir moksle apskritai.“
Skaityti daugiau...
 
PARODOS PARYŽIUJ IR NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Į V Y K I A I   I R    Ž M O N Ė S

Po dalyvavimo trijų pabaltiečių grafikų parodoj Romoj, V. K. Jonynas nuo birželio 24 d. iki liepos 9 d. suruošė savo kūrinių parodą Paryžiuj. Ji vyko Ariel galerijoj. Parodą atidarė buv. švietimo ministeris Renė Capitant. Jonyno paroda Paryžiaus spaudos buvo įvertinta palankiai. Ypač gražiai apie ją atsiliepė meno savaitraštis „Les Beaux-Arts“.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ PDF Spausdinti El. paštas
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės statutas ir charta įvairių kraštų lietuvių apskritai sutinkami palankiai. Palankiausi balsai girdėti iš Pietų Amerikos. Ir Brazilijos „Mūsų Lietuva“ ir Argentinos „Laikas“ ne tiktai įsidėjo chartos tekstus, bet ir straipsniuose pasisakė, ypač Argentinoj, už lietuviškų organizacijų susijungimą ir į savo krašto Bendruomenę statuto rėmuose. Kanadoje taip pat tuo pagrindu mėgina sueiti į bendradarbiavimą dviem frontais pasiskirsčiusios lietuvių organizacijos. Blogiau reikalai stovi JAV. Čia besireiškiąs tarp politinių grupių gana primityvus santykių aštrumas, iš dalies nutautėjimas ir tuščias pasipūtimas gali visų lietuvių bendrą reikalą sugriauti. Kaip gi išaiškinti kai kurių garbingų ir daug Lietuvai nusipelniusių organizacijų tiesiog ultimatyvų pasisakymą ar net norą diktuoti? Argi jos nesupranta, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenėj turi tilpti visos savo tautybę branginančios organizacijos? Argi P. L. Bendruomenės statuto rėmai kuo nors varžo atskirų organizacijų, ar jų narių sąžinę, ar viešą pasaulėžiūros išpažinimą? Todėl mes nieko daugiau negalime norėti, kaip tik ALT linkėti, kad klausimas jos būtų išspręstas teigiamai ir kad atskiros organizacijos nestatytų klausimo ultimatyvai, nes ultimatumai prie bendro susipratimo nepriveda.
 
LIETUVIŲ KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Š. m. lapkričio 4—6 d. New Yorke įvykęs. Amerikos lietuvių kongresas yra vienas reikšmingiausių lietuvių manifestacijų už Lietuvos laisvę ir demokratiją. Reikšmingas ne vien tuo, kad jame dalyvavo apie 800 žmonių ir buvo surinkta apie 15.000 dol. Lietuvos laisvės reikalams, bet ir tuo, kad jame sutartinai dirbo ir dalyvavo visų Lietuvos nepriklausomybę ginančių srovių ir partijų atstovai. Reikšmingas jis buvo taip pat tuo, kad per jį buvo garsiai net radijo bangomis prabilta į laisvąjį Amerikos pasaulį. Už Lietuvos laisvę, už žmoniškumą buvo pasisakyta ne tik New Yorko kardinolo katedroje, kuri per pamaldas buvo pilna žmonių, bet garsiai už Letuvą ir laisvą demokratišką pasaulį buvo pasisakyta oficialių JAV žmonių, kaip senatoriaus O'Connor ir New Yorko gubernatoriaus, buv. kandidato į prezidentus Dewey. Ir kaip tik šito įtakingo politiko kalba buvo perduodama dviejų didžiausių radio siųstuvų Amerikos visuomenei. Ne mažesnės reikšmės (o gal net didesnės) yra faktas, kad kongresą savo telegrama pasveikino ir JAV prezidentas Truman. Tik šitokiomis visų lietuvių sutartinomis manifestacijomis, kokia buvo kongresas, ir visų pasiryžusiu darbu bus pasiekta Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė.
 
BELGIJOS LIETUVIŲ SUNKI BŪKLĖ PDF Spausdinti El. paštas
Su 20.000 DP 1947 metais į Belgiją atvažiavo apie 2.500—3.000 lietuvių. Atidirbę dviejų metų sutarties laiką anglių kasyklose, jie tikėjosi greičiau susikurti laisvą gyvenimą. Tačiau atsitiko priešingai. IRO ir Belgų vyriausybė atidirbusių pagal sutartis DP nebeleidžia atgal į Vokietiją, iš kur jie galėtų emigruoti į užjūrį. Jie dabar verčiami visą laiką pasilikti Belgijoj ir dirbti anglių kasyklose. Tokiu būdu tie, kurie pirmieji paklausė IRO raginimo jieškotis savarankiško darbo, turi, kaip vergai, pasilikti prie to darbo, kurį daugiausia dirbo vokiečių karo belaisviai. Šitas apgaulingas nesilaikymas duotų pažadų DP tarpe iššaukė bado streiką. Jis truko 8 dienas ir būtų baigęsis 52 žmonių mirtimi, jei nebūtų įsikišęs Tournai vyskupas. Tame dramatiškame streike dalyvavo ir 4 lietuviai. Su jais solidarizuoja beveik visi kiti, nes jie nori grįžti į Vokietiją, kad iš ten galėtų emigruoti į JAV ar Australiją. Bet kas jiems padės surasti teisybę? Ar sovietiniai agentai, kurie kviečia grįžti į SSSR?

Tarp maltretuojamų Belgijos lietuvių pagrindinį ryšį palaiko lietuviai kunigai ir dvisavaitinis rotatorium spausdinamas laikraštis GIMTOJI ŠALIS. Per dvejus metus jo išleista 50 numerių. To laikraščio redagavimo ir leidimo naštą nuo pat pradžios iki šiol tebeneša kun.Pr. Gaida.
 
ATEITININKŲ SUVAŽIAVIMAS AMERIKOJ PDF Spausdinti El. paštas
Š. m. lapkričio 6 d. New Yorko Aušros Vartų parapijos salėje įvyko ateitininkų suvažiavimas. Jo svarbiausias uždavinys buvo pertvarkyti Ateitininkų Federacijos valdomuosius organus po to, kai jie iš Vokietijos buvo nutarta perkelti į JAV, ir juos priderinti naujoms gyvenimo aplinkybėms. Tai suvažiavimo ir buvo atlikta. Jame dalyvavo daug žymių asmenų (kunigų ir pasauliečių). Pažymėtina, kad be Atkų Federacijos vado prof. Dr. A. Damušio dalyvavo taip pat buv. Federacijos vadas prof. Dr. K. Pakštas, kuris gana ilgą laiką viešumoje nesirodė. Šį kartą jis vėl pasirodė su energijos ir entuziazmo kupina kalba, skatindamas jaunuosius veržtis į mokslą. Atrodė, kad laikas ir sunki operacija nepalietė jo energijos.
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
  • St. Šimkus — LIETUVIŠKOS MIŠIOS mišriam chorui, 4 balsams arr. J. Gaubas.
  • Juozas Gaubas — LIAUDIES DAINOS mišriam chorui, I. Dainos skautiškam jaunimui — paruošė J. Zdanavičius.
  • I. Gaubas — KREGŽDUTĖ — vaikų chorui. (Visus šiuos leidinius išleido Juozas Kreivėnas Memmingene 1949 m.).
  • B. Budriūnas — O NEMUNE — mišriam chorui, išleido „Muzikos žinios“ Chicagoje.
  • Aleksis Rannit — M. K. ČIURLIONIS, Paris 1949. ATEITIS, Nr. 4 (11).
 
NAUJASIS AIDŲ LEIDĖJAS PDF Spausdinti El. paštas
Kaip jau mūsų skaitytojai žino ir mato iš „Kreipimosi į pasaulio lietuvius“, Lietuvos Pranciškonai, vadovaujami provincijolo T. Justino Vaškio, su aiškiu reikalo supratimu ir su dideliu nuoširdumu imasi toliau JAV leisti AIDUS visiems pasaulio lietuviams. Kad šitas nelengvas darbas nėra atsitiktinis, bet įeina į visą grandinę kultūros darbų, kuriuos pranciškonai yra atlikę lietuvių tautoj, čia nors trumpai norime priminti keletą praeities faktų.

Kada kryžuočių ordenas kardu ir ugnimi norėjo pavergti Lietuvą, jos padangėj pranciškonai pasirodė, kaip apaštalai. Pranciškonui Henrikui Liusemburgirčiui, paskirtam 1247 m. Žemgiljos ir vėliau Kuršo vyskupu, teko žymių Lietuvos plotų religinė globa. Mindaugui apsikrikštijus, vyskupas Henrikas popiežiaus buvo paskirtas mūsų pirmojo karaliaus religiniu globėju. Mindaugo dvare gyveno ir veikė ir daugiau parancičkonų, kurie po karaliaus mirties turėjo palikti Lietuvą. Jie sugrįžta prie Vytenio, padeda jam suartėti su Rygos arkivysku. Rodydamas palankum kunigaikštis Naugarduke 1312 m. pastato pranciškonams vienuolyną su bažnyčia, kuriuos Vokiečių ordinas neužilgo sudegino. Gediminui pranciškonai padeda sekretoriaudami, patardami jo santykiuose su Rygos vyskupu, artindami jį prie krikščionybės. Už tai kunigaikštis jiems atsilygina pastatydamas bažnyčias ir vienuolynus Naugarduke ir Vilniuje.
Skaityti daugiau...
 
KREIPIMASIS Į PASAULIO LIETUVIUS PDF Spausdinti El. paštas
Nuo 1949 m. spalių 4 d. perėmę kultūros žurnalo AIDŲ leidimą, Lietuvos Pranciškonai Amerikoje kreipiasi į pasaulio lietuvius šiapus geležinės uždangos.

Kol tėvų žemė pavergta, kiekvienas esame kovos lauke, kuriame mūsų tautai lemiama žūtis ar būtis. Eina šiandien klausimas ne tik apie politinę laisvę, bet ir apie pačią tautinę gyvybę. Sužlugdžius priešui valstybę, mirties pavojun pateko ir lietuvių tauta. Tuos, kuriuos uždarė geležinė tautų kaceto uždanga, naikina fizinis teroras. Tuos, kurie išsisklaidėme po visus pasviečius, gresia dvasinis sunykimas. Negalime niekuo padėti tiems kuriuos žudo genocidinio budelio ranka. Bet būtų didelė kaltė, jei savo tautai žūtume ir mes žūtume ne nuo svetimos budelio rankos, o patys dvasiškai sunykę. Kaltintų mus už nutautėjimą istorijoje ir tautų Viešpačio akivaizdoje visas tas kraujas, kuriuo šiandien persisunkusi tėvų žemė.
Skaityti daugiau...
 
1949 METŲ AIDŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas

RELIGIJA, FILOSOFIJA, PASAULĖŽIŪRA

Baltinis A. — Atgaila ir prisikėlimas...................................................................... 1
Baltinis A. — Žmogaus krizė ir krikščionybė .................................................. 153
Bagdonavičius V. — Mūsų religinės kultūros perspektyvos JAV ........................ 89
Girnius J. — Amžinybės perspektyva ir laiko horizontas ...................................... 6
Girnius J. — Laisvė ir likimas............................................................................ 97
Girnius J. — Ateistinio humanizmo akyvaizdoje .............................................. 209
Gudonis J. — Vatikano Tautinės Delegatūros vaidmuo ................................... 237
Gutas J. — Netikros mistikos grėsmė ............................................................ 108

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas




KIEKVIENAS LIETUVIS SKAITO

Vienintelį Pasaulio Lietuvių Kultūros Žurnalą
AIDUS
Nuo Spalių 4, 1949 Metų Mėnesinį Kultūros Žurnalą —
AIDUS
perėmė leisti
LIETUVOS PRANCIŠKONAI AMERIKOJE

AIDAI yra vienintelis mėnesinis mokslo, literatūros bei meno ir visuomeninio gyvenimo žurnalas
AIDAI žadins tautinės kultūros kūrybą ir skelbs jos laimėjimus
AIDAI burs aplink save visas mūsų tautos intelektualines, menines ir religines pajėgas
AIDAI iki Naujų Metų bus leidžiami Vokietijoje, nuo Sausio 1, 1950 — Jungtinėse Amerikos Valstybėse
AIDUS redaguos redakcinis kolektyvas, sudarytas iš žymių lietuvių mokslininkų, rašytojų ir kitų kultūrininkų. Vyriausias redaktorius — rašytojas Antanas Vaičiulaitis.
AIDŲ prenumerata metams: Jungtinėse Amerikos Valstybėse, Pietų Amerikoje, Meksikoje ir Ispanijoje — 5.00 dol.; Kanadoje — 5.50 dol.; kituose kraštuose — 6.00 dol. Atskiras numeris JAV — 50 c, kituose kraštuose — 55 c.
AIDŲ redakcija: Ant. Vaičiulaitis, 2087 N. Main Ave. Scranton, 8, Pa.
AIDŲ administracija: AIDAI, Kennebunk Port, Maine, Tel. 5,U. S. A.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai