Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1978 m. 5 gegužė
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Oskaras V. Milašius — Du politiniai mesianizmai .................................................................. 189
Eglė Juodvalkytė — Vėduoklė (eil.) ........................................................................................ 196
Antanas Dundzila — Šių dienų informacijos revoliucija ir kompiuteris .................................. 198
Anšlavs Eglitis — Kalnų griūtis ................................................................................................ 206
Jonas Tuzinas — Dr. Jonas Basanavičius — Lietuvių Mokslo Drau-
gijos steigėjas ir ugdytojas ........................................................................................................ 213


IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Pi. — Tarptautinis PEN Klubas — pasaulinė rašytojų organizacija .... .................................. 223
Juozas Prunskis — Katalikų spaudos biuras Lietuvoje .......................................................... 225
J. Gld. — Apie Anšlavs Eglitį ................................................................................................... 226
Mūsų buityje .............................................................................................................................. 227

KNYGOS
Viktoras Rimšelis — St. Ylos "Jurgis Matulaitis" ................................................................. 228
Sh. Hol — Sauja skatikų ........................................................................................................... 229
J. G. — Lituanistikos instituto suvažiavimo darbai ................................................................. 230
V. s. Pr. Karalius — Skautiškųjų vienetų vadovai ir vadovės (kun.
Antanas Saulaitis, SJ) ................................................................................................................ 232

A. Rubšys — Broliai pradėkim (Benvenutas Ramanauskas, O.F.M.) ................................... 233
Antanas Skėrys — A. Tenisono atsiminimai ............................................................................ 234
Atsiųstą paminėti ........................................................................................................................ 236
Šis numeris iliustruotas Vlado Žiliaus tapybos ir grafikos nuotraukomis. Viršelių 1 psl. — Transformacija (aliejus, 52 x 52, New Yorkas, 1977). Viršelių 4 psl. — Nr. 42 (aliejus, 46 x 46, Vilnius, 1976). Taip pat kompiuterių bei dr. J. Basanavičiaus gyvenimo nuotraukomis. Be to, Anšlavs Egličio, dr. Jono Puzino, kun. Juozo Prunskio ir Benvenuto Ramanausko, O.F.M., atvaizdais.
Skaityti daugiau...
 
DU POLITINIAI MESIANIZMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė OSKARAS V. MILAŠIUS   

Kai prisimename Milašių, neišvengiamai iškyla mūsų sąmonėje jo poetinė kūryba — Les Elėments, Les Sym-phonies, Cantiąue de la Connaisance. . . Milašius — poetas, poetas ne tik kūryboje, bet ir gyvenime, visuose gyvenimo aspektuose. Labai taikliai apibūdino Milašių Oscar Wilde, kai, pamatęs Milašių su Morėas įeinančius į poetų sueigos salę, sušuko: štai Morėas —poetas ir štai Milašius — Poezija!

Tačiau Milašius daugiau kaip septynerius pajėgiausius ir kūrybingiausius savo gyvenimo metus paskyrė diplomatijai, atstovaudamas Lietuvai pačiu sunkiausiu jos atsikūrimo laikotarpiu (1918 - 1925). Tuos savo brandaus gyvenimo metus Milašius dirbo savo protėvių žemės laisvei su stebinančiu ryžtu ir ištverme. Iškilaus poeto — mistiko asmenybė ir diplomatiniame darbe reiškėsi kilniomis idėjomis, dėl kurių Lietuvos atstovybė tuo metu buvo iškilusi į labai garbingą vietą Paryžiaus diplomatiniuose sluoksniuose.

Čia pateikiamas Milašiaus rašinio "Deux Messianismes Politiąues" vertimas, atliktas iš mašinėle rašyto teksto (gauto iš dr. S. A. Bačkio — Red.), kuris, atrodo, dar nebuvo ištisai spaudoj paskelbtas. Tik paskutinis šio straipsnio ketvirtadalis buvo išspausdintas 1959 m. dviejuose Andrė Silvaire leidyklos leidiniuose: C. V. de L. Milosz (1877 -1939), p.p. 34-41, ir Textes Inėdite de O. V. de L. Milosz, p.p. 35-43.
Versdama šį tekstą stengiausi laikytis kuo arčiausiai originalo, kuris parašytas gana komplikuotais sakiniais. Verčiau kaip dokumentą, dėl to vertimo kalba kai kam gali atrodyti stokojanti sklandumo.

Bus skaitytojų, kuriems atrodys keistos kai kurios Milašiaus politinės pažiūros, pavyzdžiui, kad ir jo pastaba, jog primityvių tautų kolonizacija ne visada ir ne visur buvo visuotinė blogybė. Ta pastaba lyg ir nesiderintų su mūsų laikų civilizacijoje vyraujančia demokratine doktrina. Šį straipsnį Milašius rašė prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų. Bet ir tuo metu Prancūzijoj vyravo demokratinės idėjos ir Paryžiaus intelektualiniuose bei politiniuose sluoksniuose, kuriuose Milašius aktyviai dalyvavo, turėjo būti svarstomos tautų laisvinimo idėjos. Milašius jau tada numatė problemas, su kuriomis išlaisvintoms primityvioms tautoms teks susidurti kuriant nepriklausomą gyvenimą. Todėl jo demokratijos sąvoka buvo pragmatiškesnė, negu mūsų laikų. Šiame straipsnyje Milašiaus keliamų politinių idėjų supratimą palengvintų preliminarinis susipažinimas su ankstyvesniais jo filosofiniais - metafiziniais raštais, ypač su Ars Magna ir Les Arcanes.
Vertėja


Ce ne sont plus des mers, des degrės, des riviėres qui bornent Theritage entre l'umanitė: Les bornes des esprits sont leur seules frontiėres; Le monde en s'eclairant s'ėlėve a l'unitė.
Lamartine
Skaityti daugiau...
 
VĖDUOKLĖ (Eillėraščiai) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė EGLĖ JUODVALKYTĖ   

VLADAS ŽILIUS Angelas Jeruzalėje (Spalv. tempera ant popieriaus) Vilnius, 1964

I
trapaus dramblio kaulo vėduoklė
prasiskleisdama
virpteli

kaip virpteli
ir sustingsta
mėnulio spindulys
užgavęs nakties tamsą

II
vėduoklė alsuoja
iš paslaptingų vaizdų
dvelkiančiu
nuogų pečių aromatu
šaltu
kaip Carraros marmuro baltumas
švelniu
kaip spyglių žalsvas dūrimas

Skaityti daugiau...
 
ŠIŲ DIENŲ INFORMACIJOS REVOLIUCIJA IR KOMPIUTERIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS DUNDZILA   
ĮVADAS
Revoliucija — skambus žodis, savo šaknis įleidęs į daugelį tikrai istorinių įvykių. Šiais laikais jau dažnai linksniuojama ir "informacijos revoliucija", primenanti ankstesnę industrinę revoliuciją.

Kitas visai naujas, iškreipta prasme vartojamas, terminas (kuriam ne tik lietuvių kalboje, bet ir kitose kalbose neturime gerų naujadarų) yra "kompiuteris", arba elektroninė skaičiavimo mašina. Su ta mašina, aišku, ne vien skaičiuojame, todėl, ieškodami tikslesnio apibūdinimo, gal turėtume sakyti: "elektroninė informacijos manipuliavimo mašina". Tačiau šio įtaiso bei proceso pavadinimas yra semantikos reikalas — visai atskira tema. Čia verčiau žvelgsime į šią labai jauną technikos sritį ir jos įtaką mūsų dabarties gyvenimui.

Kompiuteris neabejotinai yra tos informacijos revoliucijos didysis kurstytojas. Šį teigimą galime lengvai pailiustruoti įspūdingais pavyzdžiais.

Kaip skelbia "Forbes"1 žurnalas, JAV pramonės gyvenimą nuo 1917 iki 1967 m. dominavo plienas, transportas ir alyva: penkios didžiausios JAV bendrovės atstovavo tiems gaminiams. Tačiau 1977 m. pirmųjų penkių didžiūnų sąraše randame visai naują vardą — IBM bendrovę, kuri verčiasi kompiuteriais ir informacijos technologija. Tai daug pasakantis faktas.
Skaityti daugiau...
 
KALNŲ GRIŪTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANŠLAVS EGLITIS   
Štai ką papasakojo man senas kalnų vadovas Teodulas Supersakso, kada aš aplankiau jį jo kalnų trobelėje, tarpeklio atsišakojime, toli nuo minių ir turistų.

— Nuo senų laikų, kuriuos tik įmanoma susekti bažnytiniuose Zermato įrašuose, visi mūsų šeimynos vyrai buvo kalnų vadovai. Senais laikais kai kurie jų imdavosi ir kitų darbų, bet anksčiau ar vėliau jie grįždavo į kalnus. Kai vyras bando rikiuotis į geriausius, jis turi įveikti "sunkiausias Alpių problemas", ir dėl to kalnų kopėjo problema gali būti tikrai pavojinga. Mano tėvas neilgai džiūgavo kopimu į kalnus. Vieną dieną jį parnešė namo su abiem sulaužytomis kojomis. Gyvenimo liekaną jis praleido su ramentais. Mano vyresnysis brolis griuvo į gilią Turggo ledyno prarają prie Matterhorno. Jo lavonas nebuvo surastas. Turėdamas savo antrąjį sūnų, taip pat įnikusį į kopimą į kalnus, tėvas nutarė, kad aš, jauniausias, turiu pasirinkti nepavojingą darbą. Jis atidavė mane dirbti pagalbininku batsiuviui, atokiau nuo Zermatto, ramiame Vers L'Eglise kaime, Waudo kantone, Diablereto kalno papėdėje, kur aš ir taisiau batus dvejetą metų ir buvau labai nelaimingas.
Kartais, kada sutikdavau savo brolį Mathias ir bendradarbius gidus ir klausydavausi jų šnektų apie sustojimus ant dviejų pėdų pločio atbrailų ties prarajomis, apie lipimą statmenomis, apie manevrus su virve ir kabojimą ant jos, apie prasiveržimus į išdidžias viršūnes, aš vos-ne-vos sulai-laikydavau kvėpavimą ir ašaras nuo susijaudinimo. Mano brolis buvo geriausias gidas visame Zermatto slėny, o aš — batsiuvys!

Kai man sukako septyniolika, man jau paaiškėjo, aš būsiu nelaimingiausias padaras ant žemės, jeigu aš būsiu priverstas visą savo gyvenimą praleisti prie batsiuvio skobnio. Netenka tad ir kalbėti, kad aš skyriau kiekvieną laisvą valandėlę kalnams, bet mes, šveicarai, esame darbštūs ir sąžiningi žmonės, tad to laisvo laiko batsiuvys taip mažai beturi.
Skaityti daugiau...
 
VLADAS ŽILIUS PDF Spausdinti El. paštas

Mėlynas atspindys, aliejus, 52 x 52 New Yorkas, 1977 m.

VLADAS ŽILIUS yra jaunas (g. 1939), bet jau toli pažengęs dailininkas - disidentas, prieš trejetą metų atvykęs iš okupuotos Lietuvos ir įsikūręs New Yorke. Jo abstraktūs paveikslai pasižymi dramine jėga, subtilia faktūra, spalvingumu ir puikiai išbalansuota konstrukcija. Dailininkas kuria daugiausia aliejumi, bet mėgsta akvarelę ir grafiką. Visa kūryba išreiškia kosmines formas bei ritmą ir ją galima vadinti filosofine.
Vladas Žilius yra baigęs aukštąją meno mokyklą bei Vilniaus meno akademiją ir savo parodas turėjęs Vilniuje 1966, 1968, 1971, 1974 m. Taip pat 1976 m. Chicagoje, Los Angeles, 1977 New Yorke. Be to, jis yra dalyvavęs grupinėse grafikos parodose Maskvoje, Varšuvoje, Krokuvoje, Sofijoje, Amsterdame, Barcelonoje ir 1977 m. su tapyba: Washington International Art Fair ART 77, Jane Haslem ir B. David (grafika) galerijose, Arts Club of Washington, Kiplinger Editors Building ir Marvin Center.
Skaityti daugiau...
 
DR. JONAS BASANAVIČIUS — LIETUVIŲ MOKSLO DRAUGIJOS STEIGĖJAS IR UGDYTOJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS PUZINAS   
Prof. dr. Jonas Puzinas,
šio straipsnio autorius, balandžio 14 staiga miręs Chicagoj e.
Velionis buvo gimęs 1905 spalio 1 Deltuvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Gimnaziją baigė Ukmergėje 1925. Studijavo Kauno universitete, kurį baigęs švietimo ministerijos buvo išsiųstas į Heidelbergo universitetą studijuoti proistorės, lyginamųjų kalbų ir archeologijos. 1934 iš Lietuvos proistorės gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs dėstė Humanitarinių mokslų fakultete. 1939 apgynė habilitacinį darbą (iNaujausių pro-istorinių tyrinėjimų duomenys", gaudamas privatdocento, kiek vėliau docento ir profesoriaus titulus. 1941 - 1944 buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Vilniaus universitete, o 1941 -1942 pavadavo rektorių. Tremtyje tęsė mokslinį darbą, taip pat mielai jungdamasis ir į visuomeninį - kultūrinį. 1945 - 1949 profesoriavo Pabaltijo universitete Pinneberge, eidamas ten prorektoriaus pareigas. Tiek Lietuvoje, tiek tremtyje daug rašė savo srities moksliniais klausimais, bendradarbiavo spaudoje, buvo vienas iš Lietuvių enciklopedijos redaktorių ir dalyvavo organizaciniame darbe. Ypač paminėtina tai, kad velionis Lietuvoje paruošė nemaža jaunųjų archeologų. Jis buvo ir Aidų nuoširdus bičiulis bei bendradarbis.


Visuotiniai susirinkimai — intelektualinio brandumo demonstracija
Draugijos darbo sąlygos visą laiką buvo sunkios. Rusų okupacijos metu draugijos veikimas visaip buvo varžomas: reikalauta, kad draugijos protokolai būtų rašomi rusiškai; kad draugija kasmet siuntinėtų gubernatoriaus įstaigai ne tiktai valdybos narių, bet ir visų narių bei kandidatų sąrašus, nurodant jų užsiėmimą ir adresus; kad prieš visuotinį susirinkimą būtų pristatyta darbotvarkė ir pranešta, kas ir kokius referatus skaitys; draugijos susirinkimai negalėjo būti vieši, juose galėjo dalyvauti tik draugijos nariai. Tačiau rusams nebuvo lengva nustatyti, kas yra draugijos narys, kas — ne. Todėl metiniuose susirinkimuose dažnai būdavo daugiau svečių, negu narių. Rusų laikais ir vokiečių okupacijos metu į draugijos visuotinius susirinkimus suvažiuodavo lietuvių šviesuomenės iš visos etnografinės Lietuvos, net iš Rusijos, Lenkijos ir kitur. Iš tiesų tai būdavo tikri lietuvių suvažiavimai, kuriuose (ypačiai sekcijose) būdavo aptariami visokie lietuvių kultūros ir net politikos klausimai. Tik lenkų okupacijos metu, nutrūkus Lietuvos ir Lenkijos santykiams, į susirinkimus atvykdavo tik Vilniaus krašto inteligentija. Susirinkimų eigą sekdavo lenkų policijos ir saugumo pareigūnai.
Visuotiniai narių susirinkimai buvo šaukiami vieną kartą per metus, tarp birželio ir gruodžio mėnesių.

Susirinkimai vykdavo "Rūtos" draugijos patalpose, Šv. Jurgio prospekte (vėliau Gedimino g.). Draugijai vadovaujant J. Basanavičiui, buvo sušaukta 19 visuotinių susirinkimų, kurie trukdavo 2, 3, 4 ir net 5 dienas. Gausiausi susirinkimai buvo nuo 1909 iki 1918 m., kada suvažiuodavo nuo 100 iki 260 žmonių. Tik karo metu ir lenkų okupacijos laikais tas skaičius buvo mažesnis. Gausiausi susirinkimai buvo šiais metais: 1911 m. — 203 žmonės, 1912 m. — 261, 1913 m. — 225, 1918 m. — 254 (A. Valaitis, Iš Lietuvių Mokslo Draugijos istorijos, 1. c, p. 369). Karo metu susirinkimai buvo labai negausūs, nes nemaža dalis narių pasitraukė į Rusiją, o kiti dėl susisiekimo suvaržymų negalėdavo atvykti Vilniun. Todėl 1915.VI.23-26 susirinkime, dar prieš vokiečiams už-
---------
Tęsinys iŠ Š. m. Aidų Nr. 4
----------
Skaityti daugiau...
 
TARPTAUTINIS PEN KLUBAS — PASAULINĖ RAŠYTOJŲ ORGANIZACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pi.   

Užpernai išeivijos spaudoj nuskambėjo Lietuvių rašytojų draugijos kreipimasis į Tarptautinį PEN Klubą Tomo Venclovos emigracijos reikalu. O praėjusį gruodį įvykusiame PEN Klubo suvažiavime Sidnėjuje, Australijoje, Tomas Venclova jau dalyvavo kaip PEN ir kartu Lietuvių rašytojų draugijos narys. Šiaip ir išeivijoje, ir Lietuvoje apie PEN Klubą, vienintelę pasaulinės apimties rašytojų organizaciją, retai teužsimenama. Užpernai Literatūroje ir Mene skaitėme apie rašytojo Romualdo Lankausko lankymąsi Danijoje, kur jis buvo tenykščio PEN Klubo sekretoriaus svečiu. Prieš kokį keliolika metų poetas Justinas Marcinkevičius, kaip svečias stebėtojas, su sovietine delegacija dalyvavo PEN Klubo valdybos posėdyje Airijoje. Pastarųjų dešimties metų būvyje Lietuvos spaudoje pasirodė tiktai pora žinučių, kelios užuominos —vieni trupiniai apie įtakingiausią tarptautinį rašytojų sambūrį. Su PEN Klubu vertėtų artimiau susipažinti, nes su juo ir ateityje susikryžiuos ne tik pavienių svečių, bet ir visos lietuvių rašytojų bei kultūrininkų šeimos keliai.

Tarptautinis PEN Klubas gimė 1921 metais, pirmojo pasaulinio karo poveikyje. Beprasmės masinės žudynės taip sukrėtė Europos rašytojus, kad jie visais būdais ėmė siekti glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo. Kai kurie jų tikėjosi, kad rašytojai suvaidins svarbų vaidmenį šovinistinių audrų apmalšinime ir taikingos Europos kultūrinės bendruomenės sukūrime. Ši viltis ir tarptautinės rašytojų organizacijos idėja susilaukė plataus atgarsio. Užpernai, 56-aisais PEN Klubo gyvavimo metais, jam priklausė beveik šimtas skyrių visuose kontinentuose.
Skaityti daugiau...
 
KATALIKŲ SPAUDOS BIURAS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   
Kun. dr. Juozas Prunskis,
uolus žurnalistas, patvarus laikraščių bei žurnalų redaktorius, įvairios tematikos knygų autorius, gausybės literatūrinių, mokslinių bei visuomeninių premijų mecenatas, praėjusį gruodį sulaukęs 70 m. amžiaus. Jubiliato spalvingo gyvenimo veikloj ypač minėtini šie faktai: jis 1936-1939 XX Amžiaus vyr. redaktorius; 1939-40 Katalikų veikimo centro spaudos biuro direktorius: nuo 1948 m. Draugo redaktorius; visų katalikiškų laikraščių bei žurnalų bendradarbis, pasirašąs pavarde ir Žvilbučio bei Daugailio slapyvardžiais; komunistų gaudomas, Lietuvą paliko 1940 ir tuojau atvyko į JAV. Tai pirmaujantis lietuvių žurnalistinės darbuotės veteranas, kurio nesulėtino jubiliejinio amžiaus svoris.


Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, buvo gyvai jaučiamas reikalas uolesnio švietimosi ir geresnės informacijos. Visos grupės šioje srityje ėmė organizuotis. Iš pradžių gal geriau sekėsi kairesnėms grupėms, kurios turėjo daugiau šaltinių miestuose, kur buvo daugiau švietimosi centrų, kur pašto pristatymas buvo betampąs kasdieniu. Kaime — iš daugelio ūkių buvo išvestas kone paskutinis arklys ar karvutė, ir reikėjo ilgesnio laiko atsigauti.
Skaityti daugiau...
 
APIE ANŠLAVS EGLITĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Gld.   
Latvių rašytojas Anšlavs Eglitis, kurio novelė spausdinama šiame Aidų numeryje, gyvena Pacific Pali-sades, Californijoje. Losangeliškiai literatai lietuviai laiko jį savu, savo bičiuliu. Toks jis yra ir visai lietuvių raštijai — nuoširdžiai ja besidomįs, platokai pažinęs ir rašęs apie ją latvių spaudoje.

Gimęs Rygoje 1906 m. spalio 14 d., Anšlavs Eglitis paveldėjo polinkį į literatūrą iš savo tėvo Viktoro Eg-ličio, kuris buvo rašytojas. Nuo 1928 iki 1935 m. Anšlavs studijavo Latvių meno akademijoje. Greta dailės literatūra tampa jo gyvenimu ir jo kūrybinių siekių išraiška. 1944 m. jis palieka Latviją, pasirinkęs tremtinio dalią ir kūrybos laisvę.

Dailėje, sako Lietuvių Enciklopedija, jis realistinių pradų ir tam tikros stilizacijos adeptas. Jo literatūrinis kelias labai šakotas. Žanrinė gausa ir išmanūs siužetai leidžia jaustis vienodai stipriai dramoje, lyrikoje, apysakoje, romane, essay sferoje. Jo elegantiškos komedijos turi didžiulį populiarumą. Jaunystėje atidavęs duoklę Carlo Goldoni stiliui, dabar Eglitis rinktinai subtilus ir savitas.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Pasaulio Lietuvių Dienų komitetas New Yorke yra pasiryžęs sutelkti 50,000 dol. Komitetui pirmininkauja Aleksas Vakselis. Pasaulio Lietuvių Dienos ruošiamos Toronte birželio 26 - liepos 2.

Algimantas Gečys, JAV LB krašto valdybos pirmininkas, ir Rimas Česonis, vicepirmininkas, gegužės 2 buvo priimti JAV ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų Andrew Young. Ambasadoriui įteiktas memorandumas Lietuvos pavergimo ir žmogaus teisių paneigimo reikalais, ypač iškeliant Balio Gajausko, Šarūno Žukausko ir kitų disidentų padėtį. LB atstovai taip pat aplankė JAV delegatą prie Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijoje. Jų prašyta Lietuvos pavergimą ir laisvės suvaržymus priminti Jungtinių Tautų asamblėjoje ir komisijose. Gegužės 4 JAV LB atstovai — Alg. Gurins-kas, Rimantas Česonis ir taip pat V. Mongardas (National Center for Ethnic AfTairs) buvo priimti Baltuosiuose rūmuose Z. Brzezinskio padėjėjo Rytų Europos reikalams. Ir jo prašyta didesnį dėmesį kreipti į politinius kalinius, ypač B. Gajauską ir Š. Žukauską. Kalbėtasi ir kitais Lietuvos klausimais.

Lietuvių Fondo suvažiavime Chica-goje į tarybą išrinkti dr. K. Ambrazaitis, P. Kilius, V. Naudžius, M. Remienė, dr. V. Tauras, J. Vaznelis ir kandidatais — dr. T. Remeikis, J. Rimkevičius, V. Prūsas, R. Holiušas. Į kontrolės komisiją išrinkti — P. Turūta, A. Šantaras, P. Indreika ir kandidate — Z. Juškevičienė. Lietuvių Fondas šį pavasarį pasiekė pusantro milijono dolerių. Rūpinamasi kapitalą pakelti iki dviejų milijonų.
Skaityti daugiau...
 
ST. YLOS "JURGIS MATULAITIS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Rimšelis   

STASYS YLA: Jurgis Matulaitis. Asmenybės apybraiža. Išleido Nekalto Marijos Prasidėjimo seserys, Putnam, Conn., 1977. Viršelis N. Vedegytės - Palubinskienės. 384 psl., du pluoštai nuotraukų, 7 dol.

Pereitų metų ateitininkų sendraugių stovykloje buvo iškeltas klausimas, kaip pagreitinti arkivyskupo Jurgio Matulaičio palaimintuoju paskelbimo bylą. Tada kun. Stasys Yla pasakė, kad tam reikalui savo įnašą atiduos: knygą apie Jurgį Matulaitį bebaigiąs rašyti. Nepraėjo nuo to laiko nė pusės metų, ir knygą Put-namo Nekalto Prasidėjimo seserys gražiai išleido. Tai yra iki šiol pirma tokia apie arkiv. Jurgį Matulaitį išleista knyga, kurioje sukaupta įdomios istorinės medžiagos ir plačiai išryškinta Dievo Tarno asmenybė.

Ją norėčiau sulyginti su Juozo Ereto knyga "Kazys Pakštas" ir Juozo Girniaus "Pranas Dovydaitis". Visi trys veikalai, ryškindami asmenybes, atskleidžia drauge nepriklausomos Lietuvos atsikūrimo epochą. Juose rasi daug kitų mums brangių istorinių veidų. Arkiv. Jurgis Matulaitis yra viena iš ano meto asmenybių, kurios kūrė Lietuvos istoriją.
Skaityti daugiau...
 
SAUJA SKATIKŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Sh. Hol.   
KAZYS ALMENAS: Sauja skatikų. Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1977. 249 psl.
Nors naujausias Kazio Almeno prozinis kūrinys, laimėjęs Draugo 26-ąjį romano konkursą, nėra išskirtinės meninės vertės, jo pasirodymas yra istorinis įvykis — tai pirmas solidus, profesionalinio lygio detektyvinis romanas lietuvių literatūroje. To tikslo siekė ir pats autorius, pasisakęs, kad "Sauja skatikų" rašant, jo
žvilgsnis buvo nukreiptas ne į "grynojo meno", o į lietuvių mažai puoselėjamos "pramoginės literatūros" reikalavimus.

Detektyvinio romano žanras, užsi-mezgęs 19-me šimtmetyje, yra labai preciziškas, tiksliai apibrėžtas. Jame dominuoja turinys, intriga. Autorius pradžioje užmena mįslę, kurią jis pabaigoje turi išspręsti. Sprendimas turi būti nelauktas, nustebinantis skaitytoją. Tarp mįslės užminimo ir jos išsprendimo, autorius žaidžia su skaitytoju sudėtingą žaidimą, intrigos kelyje paberdamas tikslių užuominų ir drauge stengdamasis nukreipti skaitytojo dėmesį į visokius klaidinančius šunkelius. Visa tai daroma pagal griežtas taisykles, neapgaudinėjant skaitytojo.
Skaityti daugiau...
 
LITUANISTIKOS INSTITUTO SUVAŽIAVIMO DARBAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Lituanistikos institutas įsteigtas Chicagoje 1951 m. vasario 17. Tačiau užtruko, kol jis įsitvirtino ir pradėjo viešumon išeiti savo leidiniais. "Lituanistikos darbų", iš pradžių planuotų kaip metraščio, I tomas (227 psl.) pasirodė 1966, o II tomas (186 psl.) išėjo 1969. Abu šiuos tomus redagavo dr. J. Balys. III tomas (307
psl.), redaguotas dr. V. Maciūno, išleistas 1973 m. Šiuo metu turi pasirodyti jau ir IV tomas. Greta "Lituanistikos darbų" vėliau pradėta leisti ir Lituanistikos suvažiavimų darbai. 1971 m. Lituanistikos suvažiavimo darbų tomas pasirodė tais pačiais metais, apėmė 280 puslapių, redagavo dr. T. Remeikis. 1973 suvažiavimo paskaitos išėjo 1975 m., turėjo 262 puslapius, redagavo dr. R. Šilbajoris. "Lituanistikos instituto 1975 metų suvažiavimo darbai", redaguoti dr. B. V. Mačiuikos, pasirodė 1976 m., apima 192 puslapius ir kainuoja 5 dol. (tiek pat ir pirmieji du tomai). Lituanistikos instituto leidyklos adresas: 2422 W. Marąuette Rd., Chicago, IL 60629.

Šį kartą aptarsime paskutinįjį Lituanistikos instituto V-jo suvažiavimo 1975 m. Clevelande darbų tomą. Iš pat pradžių pažymime, kad jis telkia įvairią medžiagą. Pradžioje buvo ri-botasi tik grynai lituanistinėmis sritimis. Vėliau institute buvo sudaryti skyriai ir netiesiogiai su lituanistika galinčių susisieti sričių, kaip sociologijos, psichologijos, filosofijos, teologijos. Tad šiame suvažiavimo darbų tome randame įvairių sričių paskaitas.

Istorijos straipsnių duodami penki. Vincas Trumpa glaustai, bet įžvalgiai aptaria Motiejų Valančių istorijoje ir kaip istoriką. Aptaria be sukaktuvinio patoso, bet su šilta simpatija pirmajam Žemaičių vyskupui "sermėgiui", kuris buvo "labai paprastas ir tiesus žmogus". Jonas Puzinas apžvelgia baltų prekybinius santykius su Romos imperijos provincijomis pirmaisiais amžiais po Kristaus, pateikdamas ir įdomių iliustracijų. Juozas Jakštas supažindina su prancūzų XIV a. autoriaus Philippe de Mėziėres knygoj apie Lietuvą pateikiamomis žiniomis, kurių jis gavo 1364 m. buvodamas pas kryžiuočius Prūsijoj. Jonas Dainauskas imasi kvestionuoti Kriavo akto autentiškumą — laiko jį lenkų fabrikatu. Julius P. Slavėnas informuoja, kaip Lietuva vaizduojama amerikiečių istorijos vadovėliuose. Istorijos skyrius yra plačiausias — apima kone 70 puslapių (9-77).
Skaityti daugiau...
 
SKAUTIŠKŲJŲ VIENETŲ VADOVAI IR VADOVĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V.s. Pr. Karalius   
Tokiu pavadinimu stambią, apie 500 puslapių, knygą pernai pavasarį išleido Lietuvių Skautų Brolija ir Lietuvių Skaučių Seserija, tam tikslui panaudojus a. a. sktn. Balio Rėkaus toms organizacijoms skirtą testamentinio palikimo dalį. Knygos autorius — v. sktn. kun. Antanas Saulaitis, SJ.

Svarbiausias bet kurios jaunimo organizacijos rūpestis yra, be abejonės, gerų vadovų paruošimas, o taip pat ir nuolatinis jų lavinimas. Be gerų vadovų organizacija būtų pasmerkta išsigimimui ar net visiškam sunykimui. Skautija, kaip žinome, puoselėja mintį, kad visi jos vienetai, pradedant nuo mažiausių (skilčių, būrelių, valčių), baigiant draugovėmis, tuntais, būtų vadovaujami ir tvarkomi pačių skautų atitinkamo amžiaus vadovų. Įpratę nuo jaunų dienų vadovauti, jie ir subrendę tampa naudingais ir pareigingais žmonėmis ateities darbams ir įvairiems visuomeninio gyvenimo uždaviniams. Čia aptariamas v.s. kun. A. Saulaičio veikalas yra didžiai naudingas ir reikalingas. Juo turėtų susidomėti ir kitų organizacijų vadovai, kurių ideologija artima ir veikla panaši į skautų veiklą.
Skaityti daugiau...
 
BROLIAI, PRADĖKIM PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Rubšys   
BENVENUTAS RAMANAUSKAS, O.F.M.: Broliai, pradėkim. 750 metų sukaktį nuo šv. Pranciškaus mirties minint. Išleido ir spaudė Pranciškonų spaustuvė, Brooklyn, N.Y. 1976 m. 272 psl.

"Jubiliejus yra panašus į dvipusį veidrodį. Vienoje pusėje — praeitis, kitoje ateitis. ... Tačiau abiejose pusėse regime savo pačių atspindį", rašo autorius pratartyje (5 psl.). Tėvo Benvenuto asmenyje, 750 metų sukaktį nuo šv. Pranciškaus mirties minint, ir lietuviai pranciškonai pasižiūri į save pačius šiame dvipusiame jubiliejaus veidrodyje. Jubiliejaus šventimas — dabartis — yra ir autoriui proga pagalvoti širdimi apie gyvenimo įprasminimą, sekant patraukliai savitu šv. Pranciškaus Evangelijos išgyvenimu. Ir Broliai, pradėkim knyga, ir pats autorius alsuoja "gyvuoju Pranciškumi" (6 psl.).

Knyga turi 27 skyrius. Be to, ji prasideda taiklia pratartimi ir baigiasi patrauklia šv. Pranciškaus apybraiža. Tematika ir forma skirta reko-lektantams. Poros įžanginių konferencijų pagalba sukuriama rekolekcijoms reikalinga nuotaika. Išryškėja, kad norima prašnekinti pirmoje eilėje vienuolį (-ę). Tačiau nei pasaulietis (-ė) bei kunigas nepasijus paliktas už durų. Šiai rekolekcijų nuotaikai itin svarbu, kad Dievui reikia žmogaus, o žmogui gi reikia\Dievo. Gyvenimas — laukas, kuriame Dievas ir žmogus ne tik vienas kito ieško, bet ir vienas kitą susiranda. Šv. Pranciškus iš pasaulio nebėgo, bet "mylėjo miestus" ir nesiliovė liudijęs, kad "Dievas taip pamiloc pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą" (Jn 3, 16). Asyžiaus Beturtis buvo dainius Dievo, kuris žmogų myli ir jį prašnekina su viltimi ateičiai.
Skaityti daugiau...
 
A. TENISONO ATSIMINIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Skėrys   
ALEKSANDRAS TENISONAS: Žemaitijos girių takais. Lietuvos Miškininkų Sąjungos Išeivijoje Miškų Literatūrai Leisti Fondo leidinys Nr. 5. Technikinis redaktorius V. Žemaitis. Čikaga, 1975 m. 366 psl. Kaina 6 dol.
Leidėjų žodyje skaitytojas supažindinamas su autorium bei jo šeima ir rašytojo Vinco Ramono palankia nuomone apie šią knygą, kun susideda iš 25 pasakojimų. Autorius pradeda savo atsiminimus nuo 1902 ir baigia 1945 m. Girininku buvo nuo 1922 iki 1944 m. Plungės ir Telšių miškų urėdijose — Telšių apskrityje. Atsiminimai ir liečia tuos Žemaitijos rajonus. Juos rašydamas, autorius naudojosi savo dienoraščiu, dėl to juose nurodyta vietos, laikas, asmenys ir faktai.

Dėl gausumo pasakojimų čia suminima tik jų dalis.
Šlapgiryje. Tverų girininkijoje, kur autoriaus tėvas ištarnavo 27 metus, autoriui teko praleisti savo vaikystę ir mokyklinių atostogų dienas. Toje girininkijoje eiguliai buvo prie miško gyveną ūkininkai. Jie turėjo uniformas ir gaudavo iki 5 rublių mėnesinės algos, o žvalgas, kuriuo buvo Aleksandro tėvas, gaudavo 12 rublių ir turėjo tarnybinę žemę. Eiguliai turėjo ir šautuvus, bet, per Japonų -Rusų karą atsiradus neramumams, tuos šautuvus valdžia iš jų atėmė. Šlapgiris pasižymėjo savo eglynais, kurie yra jautrūs gamtos šiurkštiems pasireiškimams. Eglynus užpuolė šil-kaverpės vienuolės — plaštakės (ochneria monacha). Jų vikšrai nugraužia eglių spyglius, ir medis nu-džiūva. Šie kenkėjai yra labai pavojingi, ir kova su jais labai sunki. Jų antplūdis yra retas. Tverų girininkijoje nuo 1910 - 1912 m. antplūdžio jie daugiau nepasirodė. Tik 1938 m. pasirodė Tytuvėnų miškuose.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina: FILOSOFIJOS KILMĖ IR PRASMĖ. Lietuvių katalikų mokslo akademija, Roma 1978. XII - 328 psl., 16 dol.

Jurgis Gliauda: NARSA GYVENTI. Romanas. Lietuviškos knygos klubas, Chi-caga 1978. 310 psl. Viršelis Vilijos Ei-vaitės.

Anatolijus Kairys: TRYS DRAMOS: RŪTELĖ, SAULĖS RŪMAI, ŽMOGUS IR TILTAS. Išleido Dialogas. Chi-caga 1978. 158 psl. Kieti viršeliai.

Algirdas Landsbergis: THE LAST PICNIC. Manyland Books, Inc., New York 1978. 87 psl.

Vincas Žemaitis: LIETUVIŠKI VANDENVARDŽIAI IR PILKALNIAI NUO VISLOS IKI PAT MASKVOS. Autoriaus leidinys, 63 psl.

J. Venclovas: LIETUVIAI ŽILOJ SENOVĖJ. Išleido M. Morkūnas, Chicaga 1978. 92 psl.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai