Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1978 m. 6 birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vincentas Liulevičius — Išeivijos ekonominė parama Lietuvai ...................................... 237
Danguolė Sadūnaitė — Eilėraščiai .................................................................................... 242
Oskaras V. Milašius — Du politiniai mesianizmai ........................................................... 244
Antanas Vaičiulaitis — Aš padainuosiu dainų dainelę ...................................................... 251
M. Gražina Slavėnienė — Naujos kryptys Rytų Vokietijos literatūroje ......................... 256
Algis Šimkus — Lietuviškas Giuseppe Verdi Nabucco pastatymas Chicagoje .............. 264

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Dr. J. Labutis — Nejauki tarpstotė ................................................................................... 268
Mikalojus Ivanauskas — Mikas Šileikis ir jo meno kritika ............................................ 272
Mūsų buityje ....................................................................................................................... 275

KNYGOS
J. G. — Pennsylvanijos angliakasių Lietuva ..................................................................... 277
Kęstutis Skrupskelis — Julius Šmulkštys vertina Marksą .............................................. 280
Dr. Jonas A. Stiklorius — Knyga apie Pabaltijo valstybių santykius
(prof. dr. Bronis I. Kasias: The Baltic Nations — The Quest for
Regionai Integration and Political Liberty) ........................................................................ 281

Alaušius — Augustino Voldemaro raštai ........................................................................... 282
Stasys Goštautas — Lietuviškoji monografija apie Adomą Galdiką ............................... 284
Šis Aidų numeris iliustruotas Jono Rimšos ir Miko Šileikio dailės darbų nuotraukomis. Viršelio 1 psl. — Jono Rimšos "Džiunglių simfonija"; viršelio 4 psl. — to paties dailininko "Dvi lamos"; be to, Juozo So-daičio (250 psl.) ir A. Matuliausko (267) ekslibrisai; Danguolės Sa-dūnaitės bei Nabucco operos Chicagoje nuotraukos (Jono Kuprio); taip pat Jono Rimšos ir dr. Adolfo Damušio atvaizdai.
Skaityti daugiau...
 
IŠEIVIJOS EKONOMINĖ PARAMA LIETUVAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS   
53 milijonai dolerių Lietuvos atstatymui

JAV lietuviai, XIX a. paskutiniame ketvirtyje susibūrę į draugijas, susikūrę savas parapijas ir išugdę lietuvišką spaudą, buvo jau užtenkamai paliesti tautinės sąmonės. Ypačiai Kražių įvykių (1893) pajudinti, jie pradėjo reikšti didelį susirūpinimą tautiniais reikalais. Kiek galėdami rūpinosi pagelbėti tėvynėje likusiems tautiečiams, kelti jų drąsą, politiškai gelbėti ir materialiai remti.
Didelį vaidmenį JAV lietuviai suvaidino Lietuvos atstatymo darbe savo politine veikla, bet taip pat suteikė Lietuvai ir labai didelę materialinę paramą. Čia ir ryžtamasi panagrinėti klausimą: kokiu būdu ir kiek tos paramos suteikta Lietuvai.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ   



ir vėl už lango
žydi alyvmedis
// // // //
taip nuoširdžiai,
ir su tokiu atsidavimu
girtaudamas
saule ir vėju

Skaityti daugiau...
 
DU POLITINIAI MESIANIZMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė OSKARAS V. MILAŠIUS   
Doktrina, kurią aš stengiuosi trumpai apibūdinti keliais pagrindiniais bruožais, atkurdamas ją beveik žodis žodin, skaitytojui gali atrodyti nelabai įtikima. Prisipažįstu, kad aš pats po pirmo šios rūšies mesianistinio - politinio pašnekesio, pasistatęs raminančių vaistų, ilgai kovojau su negalavimu, kuris nebuvo vien tik moralinis. Ne dėl to, kad aš būčiau galvojęs esąs haliucinacijos auka arba kad aš būčiau nors mažiausiai suabejojęs ką tik išgirstų kalbų nuoširdumu. Deja! priešingai, mano pašnekovų absoliutus nuoširdumas nubloškė mane į sielvartingą būklę, kurioje aš atsiradau. Keista tezė, kurią jie man taip iškalbingai išdėstė, tėra tik filosofinis aspektas tos dvasinės būklės, kuri "pozityviausio" veikimo srityse giliai persunkia visus lenkų bendruomenės sluoksnius. Tas paaiškina, kaip šios rūšies doktrina galėjo būti įrašyta į aukštųjų mokslų programą. Apnuoginta nuo mistiškų blizgučių, kuriais ją apkarstė kai kurių "mąstytojų" egzaltacija, ji iškyla kaip tiksliausia išraiška tų siekimų, kuriais maitinasi visas kraštas visose socialinės gradacijos pakopose, arba, tiksliau nusakant, lenkiškoji ir valdančioji dalis trisdešimties milijonų gyventojų, kurių apie keturias dešimtis nuošimčių sudaro kitataučiai. Kas gi lengvesnio, kaip sutraukti tik ką girdėtus miglotus pasakojimus į paprasčiausią politinę formulę? Tuo tarpu atidėję į šalį Šventąją Dvasią, kuri, be abejo, nejaukiai jaučiasi, kai jos vardas naudojamas grynai nacionalistiniam reikalui, pa-, stebėsime, kad mesianistinė tezė taškas taškan sutampa su liūdnos atminties rusišku panslavizmu. Štai kodėl pasitaiko skaityti lenkiškuose laikraščiuose visiškai neįtikimas istorijas, tokias kaip oficialaus Varšuvos vienos ministerijos delegato, kuris visai neseniai dėstė Berlyno valdžios įstaigose Čekoslovakijos padalijimo tarp Lenkijos ir . . . Vokietijos planą. Iš tikrųjų didelė Rytų Europos dalis tebėra reikalinga stipraus pradinio apmokymo.
Skaityti daugiau...
 
AŠ PADAINUOSIU DAINŲ DAINELE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS   
Už bažnytkaimio namų, prie Gurgždės upokšnio, ėjo daržai. Dabar, šiltą vasaros pavakarę, savo sklype nirto Kunigunda Naikuvienė, ravėdama piktžoles. Į orą lėkė balandos, garstukai, smilgos ir dilgelės. Vienu tarpu ji pakilo ir, pasipiktinusi, šūkaliojo pati sau, sugnybusi niekadėją tarp žemėtų pirštų: "Asiūklis, asiūklis! Dar to betrūko."

Ligšiol asiūklių ji buvo mačius tik Tomo Ba-bušio parugėje, ir koki vėjai atnešė jį čia tarp jos ridikėlių!
Nusviedus asiūklį ežion, moteris, tokia nelaiminga, net graudi, pasižiūrėjo į kalvą, ant kurios, iš liepų iškišusi du baltus bokštus, švietė bažnyčia. Graži ji buvo, galėjai regėti iš dešimties kilometrų, o kai gausdamas įsisiūbuodavo didysis varpas, jo balsas sklido toli, ligi anų girių, ir kai tildavo, čia daržuose girdėjai dūzgenimą.
Ir tu man taip atsitik, kad dėl tos bažnyčios užūžė visos maldingesnės moterys. "Dievo rykštė, — mąstė sau Kunigunda. — Gyvenom ramiai, šlovinom Viešpatį, kaip begalėdamos, liežuvių ne-laidėm, — ir ištik tu man tokiai nelaimei . . ."

Numojus ranka, ji įsitvėrė į varnalėšą, iškerojusią už kopūstų. Tos neįveikusi, ji vėl užsipuolė garstukus, ir dirbo taip smarkiai, kad į orą išlėkė viena ar dvi morkos, — kas ten jas skaitys! — ir galop per žalitvorę, į Valerijos Gradeckienės teritoriją, bumptelėjo agurkas.

Jei ne tasai agurkas, dailiai prinokęs, storgaly gelstelėjęs, gal viskas būtų pasilikę toj pačioj vietoj. O dabar reikalai pajudėjo.
Skaityti daugiau...
 
NAUJOS KRYPTYS RYTŲ VOKIETIJOS LITERATŪROJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. GRAŽINA SLAVĖNIENĖ   
Rytų Vokietijos literatūra, kuri šiuo metu kelių ištremtų poetų dėka atkreipė j save tarptautinį dėmesį, ilgus dešimtmečius bent amerikiečiams buvo beveik visiška terra incognita. Vienintelis jos atstovas, kuris savo tarptautiniu pripažinimu galėjo atsverti tokius vakarietiškos vokiečių literatūros vardus, kaip Boll, Grass, Frisch, Dūrrenmatt ir Peter Weiss, ilgą laiką buvo tiktai Bertolt Brecht. Ir Brechto ryšys su Rytų Vokietijos literatūra, tiesą tariant, rėmėsi vien tuo faktu, kad jis nuo 1947 m. iki 1956 m. ten gyveno ir per tą dešimtmetį Rytų Berlyne įsteigė savo išgarsėjusį teatro ansamblį. Brechtas priklauso tai grupei vokiečių rašytojų, kurie pradėjo reikštis dar Weimaro respublikos laikais ir kurie, Hitleriui užėmus valdžią ir paskelbus karą prieš "nesveiką dekadentinę" literatūrą, iš Vokietijos turėjo pasitraukti. Kai kurie jų, vedami savo politinių įsitikinimų, po karo susibūrė tuometinėj rytinėj Vokietijos zonoj ir aktyviai įsijungė į naujos politinės santvarkos kūrimą. Brechtas 1947 m. atvažiavo iš Amerikos, iš Sovietų Sąjungos sugrįžo buvęs ekspresionistų poetas Johannes Becher, iš Meksikos rašytoja Anna Seghers, kuri karo metu ypač išgarsėjo savo romanu "Das siebte Kreuz" (Septintasis kryžius). Becheris tapo kultūros ministru, o Anna Seghers (jos tikras vardas Netty Reiling) nuo 1950 m.Rašytojų sąjungos pirmininke. Šalia jų galima paminėti dar kelias kitas žinomas pavardes, kaip Arnold Zweig, Stefan Hermlin, Stefan Heym ir Heinrich Mann(įžymiojo Thomas Manno brolis). Pats Brechtas savo pirmą didelį pasisekimą jau buvo pasiekęs 1928 m. savo kon-traversine "Trijų skatikų opera"; savo kitus didžiuosius scenos veikalus parašė Danijoj, Suomijoj ir Amerikoj. Prieš išvykdamas iš Amerikos (1947), jis buvo pakviestas pasirodyti naujai įsteigtame "Un-American Activities" komitete, kur jis paneigė buvęs ar esąs komunistų partijos nariu.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKAS GIUSEPPE VERDI NABUCCO PASTATYMAS CHICAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIS ŠIMKUS   
Energingoji Chicagos lietuvių opera savo gerbėjų neapvylė ir šj pavasarį. Šiais metais ji balandžio 1 Marijos aukštesniosios mokyklos auditorijoje pastatė daugeliui lietuvių dar iš viso nematytą Giuseppe Verdi "Nabucco". Tai viena pirmųjų šio produktyvaus ir vis dar labai populiaraus tipingai itališko kompozitoriaus operų. Ji parašyta po dviejų nepavykusių operinių bandymų, kai Verdi jau net buvo pareiškęs, jog jis jau daugiau niekada nesiimsiąs komponuoti. Su "Nabucco" opera Verdi tačiau iš karto susilaukė milžiniško pasisekimo. Su šia opera, paties kompozitoriaus žodžiais, prasidėjo jo tikroji muzikinė karjera.

Nors "Nabucco" turinys yra gerokai sumaišytas, labai painus ir daug kur tiesiog neįtikėtinas, joje išreikštas asirų pavergtų žydų laisvės ilgesys atitiko tada austrų okupuotos Italijos politines nuotaikas bei muzikinį skonį. Ši opera greitai pasklido po visą kraštą, ir Verdi netrukus tapo geriausiai apmokamu italų kompozitorium. "Nabucco" operoje jau aiškiai pasireiškė Verdi operinis genijus, nors tada jis dar ir nebuvo pilnai išvystęs savo nuostabaus muzikinio išradingumo, kurio pagalba vėlesnėse operose jis išmoko puikiai užmaskuoti kartais tolygiai negyvenimiškus teksto logikos trūkumus. Šioje operoje taip pat dar aiškiai jaučiamos Bellini ir kitų to laiko kompozitorių įtakos.
Skaityti daugiau...
 
NEJAUKI TARPSTOTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Labutis   
Š. m. kovo 9 pasibaigė Belgrado susitikimas, užtrukęs kiek ilgiau negu pradžioje tikėtasi, be skardžių trimitų, kuriais jis buvo pradėtas, ir ne taip jau nuviliantis, kaip beveik du mėnesius trukę bergždi ginčai dėl baigiamojo dokumento, nereikalingai užvilkinę vaidinimą, kuriame pakankamai išryškėjo esminiai nuomonių skirtumai, lygiai kaip ir noras nenutraukti užmegzto pokalbio. Kalbant apie Belgradą, visų pirma reikia pradėti nuo Helsinkio, kur 1973.VII.3 buvo atidarytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimas (ESBP), surentęs pamatus Belgrado susitikimui.

ESBP idėja — tai reikia pabrėžti — nebuvo Vakarų diplomatijos, bet SSSR užsienio politikos padiktuota, ieškant pakaitalo neįvykusiai taikos sutarčiai, kuri tarptautinėje plotmėje įteisintų II pasaulinio karo išdavoje sovietų naudai susidariusią padėtį Rytų ir Vidurio Europoje. Turėjo praeiti apie dvidešimt metų, kol Vakarai, susigyvenę su "taikaus sambūvio" ir jo skatinamomis "tarptautinio įtempimo mažinimo" nuotaikomis, ryžosi ta linkme toliau žengti, siekiant ją sustiprinti saugumo ir bendradarbiavimo pastangomis Europoje.

ESBP iš karto apėmė 33 europines ir 2 užjūrio valstybes (JAV ir Kanadą). Nebuvo užmirštos nė pačios mažiausios Europos valstybės, kaip Kipras, Lichtenšteinas, Malta, Monakas, San Marinas, Vatikanas. Buvo labai apgailestaujama, kad nuo pat pradžios pasitarime atsisakė dalyvauti mažoji Albanija, norėdama pabrėžti savo prokinišką (ir tuo pačiu antisovietišką) "nepriklausomybę". Trūko ir trijų Pabaltijo valstybių, dėl kurių, tiesą sakant, niekas nesuko galvos, nes šių buvusių nepriklausomų valstybių, pilnateisių Tautų Sąjungos narių, tarptautinio atstovavimo teises uzurpuoja jas pasiglemžusi SSSR.
Skaityti daugiau...
 
MIKAS ŠILEIKIS IR JO MENO KRITIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikalojus Ivanauskas   
1969 metų Aidų 6 numeryje buvo išspausdintas mano parašytas straipsnis "Mikas Šileikis ir jo kūryba" Trumpai ten paminėta jo biografija, apibūdinta kūryba. Straipsnis pailiustruotas jo tapybos realistinio impresionizmo gamtovaizdžiais.

Šiais metais dailininkui Mikui Šileikiui sueina 85 metai, todėl, tai sukakčiai besiartinant, pravartu yra duoti platesnę apžvalgą jo gyvenimo ir įnašo į Lietuvos kultūros istoriją. Šis straipsnis yra iliustruojamas jo padarytais portretais, kaip papildymas 1969 metų minėto straipsnio. Portretų forma yra, kaip esu minėjęs, linkusi giminiuotis su klasika. Daugiausia yra nutapęs savo žmonos Paulinos portretų, jiems duodamas specifinius pavadinimus. Iš Miko Šileikio portretų dvelkia asmenybių charakteris ir mąstančioji asmenybė. Didingumas ir paprastumas realizuojasi bendra humanistine samprata. Šileikio kūryboje atsispindi jo didžioji meilė Tvėrėjui, žmogui ir gamtai. Tolimesnieji šio straipsnio daviniai yra paimti iš mano pasikalbėjimo su dail. Miku Šileikiu.
Mikas Šileikis gimė 1893 m. spalio 15 d. Lietuvoje, Liminėlio vienk., Degučių valsč., Zarasų apskr. Tėvas Justinas buvo vidutinio pajėgumo ūkininkas, po valaką žemės pasidalinęs su savo broliu Jurgiu. Turėjo geroką dalį miško, tai aštuonių aš
menų šeimai duonos užteko. Motina Marija Klimanskaitė iš Siukščių kaimo. Tėvas buvo beraštis, o motina mokėjo skaityti ir išmokė skaityti vaikus, o rašyti ir skaičiuoti juos išmokė dėdės Mykolas ir Antanas Kli-manskai. Tėvo sesuo Marijona, be-ruošdama mažąjį Mikutį prie komu-nijos, taip išmokė katekizmo, kad ir šiandien dailininkas jį atsimena. Šiuo metu teliko tik dvi seserys, kurios gyvena Lietuvoje, o kitų giminių JAV neturi, jau yra mirę.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrijos visuomenininko premija balandžio 23 paskirta Argentinos lietuviui Ignui Padvals-kiui. Jis yra vienas iš Argentinos LB organizatorių ir ilgametis jos pirmininkas.

— Prof. Alfredas Sennas,
miręs vasario 9 d., Kultūros Židinyje, New Yorke, buvo pagerbtas gegužės 7 d. Paminėjimą suruošė LKM Akademijos New Yorko židinys. Apie Lietuvai daug nusipelniusį velionį kalbėjo kun. prof. V. Jaskevi-čius, S.J., ir prof. dr. Antanas Klimas

Lietuvių kilmės kunigai, įšventinti šiais metais: Jonas Prūsaitis — sausio 7 Brocktone, Mykolas T. Yakaitis — gegužės 10 Chicagoje, Keneth Kazimieras Ste-wart — gegužės 20 Philadelphijoje. Kun. Stevvarto motina lietuvė, tėvas škotas sūnų išauklėjo anglikonų religijoje. Būdamas anglikonų kunigų seminarijoje, jis 1970 perėjo į Katalikų Bažnyčią ir atvedė į ją tėvus. Studijuodamas katalikų kunigų seminarijoje Philadelphijoje, jis apsisprendė būti lietuviu: ėmė mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti mūsų jaunimo veikloj, reikštis jų spaudoj.

— Amžiaus jubiliatai: VI. Kulbokas — 70 m. (IV.6), dr. E. Draugelis — 90 m. (IV.ll), dr. J. Kazickas — 60 m. (V.31), prof. J. L. Navickas — 50 m. (V. 31), kun. K. Pugevičius — 50 m. (IV. 29).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
SELECTED POST-WAR LITHUANIAN POETRY. Edited and translated by Jonas Zdanys. Introduction by Rimvydas Šilbajoris. Manyland Books, Inc., New York 1978. Kieti viršeliai. Aplankas Vlado Ziliaus, 318 psl.

TECHNIKOS ŽODIS, 1978 m., Nr. 1 Beveik visas leidinys skirtas Trečiajam Mokslo ir kūrybos simpoziumui. Paskelbtos šios paskaitos: Bronė Lukštaitė-Kovienė — Architektūra ir žmogus; Romualdas Zalubas — Atominė struktūra ir spektrai; Kęstutis Jarašiūnas — Šiuolaikiniai paslaidininkų tyrimo metodai senajame Vilniaus universitete; Jurgis Gimbutas — Vilniaus universiteto 400 m. sukakties paskata išeivijai. Paminėti mirusieji inžinieriai — A. Lapšys ir K. Krulikas.

 
PENNSYLVANIJOS ANGLIAKASIŲ LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.G.   

VLADAS BŪTĖNAS: Pennsylvanijos angliakasių Lietuva. Nuotraukos ALGIMANTO KEZIO, S.J. Portfolio: Elena Bradūnaitė, Jurgis Bradūnas. Knygą apipavidalino dail. Vincas Lukas ir Petras Aleksa. Amerikos Lietuvių Biblioteka, Chicago 1977. 343 psl., 20 dol.

Tai vadinamosios "etninės enciklopedijos" antrasis leidinys. Apie šį kun. A. Kezio užmojį mūsų išeivijos istoriją dokumentuoti fotonuotraukų albumais buvo platėliau pasisakyta, aptariant praeitų metų (1977) birželio numery pirmąjį tokį leidinį, skirtą Šv. Kazimiero lietuvių kapinėms Chicagoje. Pasisakyta šiltai, linkint visuomenės dėmesio ir paramos šiam svarbiam užmojui kiek galint ištesėti. Todėl šį kartą ir nebėra reikalo tai kartoti — galima be įžangos eiti į "Pennsylvanijos angliakasių Lietuvą".

Pennsylvanijos anglių kasyklų sritis nuo Scrantono ir Wilkes-Barre iki Shenandoah ir Mahanoy City buvo naujoji tėvynė mūsų pirmiesiems išeiviams. Visą šį palyginti nedidelį plotą tankiai nuklojo lietuvių kolonijos, viena prie kitos prisišliejusios ir sudarančios lyg vieną didžiulį telkinį. Cia gimė "išeivių Lietuva" — kūrėsi pirmosios lietuviškos organizacijos, išėjo pirmieji lietuviški laikraščiai. Tad ir aptariamasis leidinys skirtas drauge paminėti ir Jungtinių Amerikos Valstybių nepriklausomybės 200 metų sukakčiai ir lietuvių šiame krašte įsikūrimo 100 metų sukakčiai. Iš tiesų, kaip matyti ir iš knygoj pateikiamų duomenų, lietuvių imigracija į JAV prasidėjo šiek tiek ankstėliau.
Skaityti daugiau...
 
JULIUS ŠMULKŠTYS VERTINA MARKSĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Skrupskelis   
JULIUS ŠMULKŠTYS: Kari Marx. New York: Twayne, 1974. Pp. 151.
Sunku Šmulkščio veikalą vertinti teigiamai. Nežinau, ar už visas jo ydas atsakingas pats autorius, tačiau tų ydų apstu.

Veikalas padalytas į aštuonis skyrius. Autorius apžvelgia Markso humanizmą, jo istorinį materializmą, ekonomines pažiūras, revoliucinę veiklą, jo pažiūras į literatūrą bei meną. Taip pat supažindina su Marksu kaip literatūros kritiku ir kritiškai įvertina jo paties stilių. Paskutinysis skyrius skirtas išvadoms. Kiekvienas skyrius padalytas į trumpus, kelių puslapių ilgio skyrelius, gana aiškiai užvardintus, ir todėl veikalą būtų galima vartoti kaip žodynėlį, norint trumpai susipažinti su vienu ar kitu Markso minties momentu. Tačiau pats minčių atpasakojimas dažnai silpnas ir bent vienu atveju akis rėžiančiai klaidingas.
Skaityti daugiau...
 
KNYGA APIE PABALTIJO VALSTYBIŲ SANTYKIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas A. Stiklorius   
Prof. dr. Bronis J. Kasias (seniau: Kazlauskas), daug metų dėstęs politinius mokslus ir Europos istoriją VVilkes kolegijoje, dabar išėjęs į pensiją, jau žinomas lietuviui skaitytojui savo 1973 m. išleistu dokumentų rinkiniu "The USSR — German Ag-gression against Lithuania". Dabar jis parašė "The Baltic Nations — The Quest for Regionai Integration and Political Liberty" (Euramerica Press, Pittston, Pa., 1976, 319 psl., 12 dol.), kurios pagrindinė tema yra Pabaltijo valstybių tarpusaviai santykiai, jų pastangos sudaryti sąjungas ir tų pastangų rezidtatai. Baltų santarvė buvo ir jo disertacijos, prancūzų kalba 1939 m. išspausdintos tema.

Knyga suskirstyta į šešis skyrius. Pirmajame skyriuje duodama pagrindinė informacija apie Pabaltijo valstybes, jų fizinę ir politinę geografiją. Čia autorius visai teisingai pabrėžia, kad Pabaltijo valstybių reikšmė didele dalimi, o problemos beveik ištisai kyla iš jų geografinės padėties — tarp dviejų didelių tautų — vokiečių ir rusų. Po to duodama kiekvienos valstybės istorija, būtent Suomijos (16 puslapių), Estijos (10 p.), Latvijos (9 p.), Lietuvos (32 p.), Lenkijos (10 p.) ir Dancigo (6 p.), Dancigo gal ir nereikėtų minėti, kadangi jo vaidmuo buvo beveik kaip ir bereikšmis šioje knygoje svarstomoms problemoms. Kitų Baltijos jūrą liečiančių valstybių — Rusijos, Vokietijos, Švedijos ir Danijos — istorija neduodama.
Skaityti daugiau...
 
AUGUSTINO VOLDEMARO RAŠTAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
PROF. AUGUSTINAS VOLDEMARAS: Raštai. Redagavo Morkus Šimkus. Išleido "Laisvosios Lietuvos" leidykla, Chicago 1976 (tituliniame puslapy leidėju pažymėtas Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, o data — 1973). XV+672 psl.
Augustinas Voldemaras visiems žinomas kaip politikas, bet, galima sakyti, visai nepažįstamas kaip mokslininkas. Dabar išleistieji jo raštai (kiek jų pavyko sumedžioti) leidžia su juo susipažinti ir kaip su mokslo bei apskritai rašto žmogumi.

Tragiškas šio žmogaus likimas. Pirmiausia galbūt pačiu faktu, kad, nespėjęs išplėtoti savo talento moksle, buvo politikos paglemžtas. Aukso medaliu baigęs klasikinės filologijos studijas Petrapilio universitete, buvo pradėjęs akademinę karjerą Petrapilio aukštosiose mokyklose ir profesoriavo Permės universitete (ligi 1917 m. revoliucijos). Lietuvoj dėstė Aukštuosiuose kursuose (1920 - 22), įsteigus Lietuvos universitetą (1922) kaip ordinarinis profesorius dėstė Humanitarinių mokslų fakulteto visuotinės istorijos katedroje. Nuo 1928 m. pradžios atleistas iš universiteto, vėliau nebegrįžo, nors netrukus liko be darbo.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKOJI MONOGRAFIJA APIE ADOMĄ GALDIKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Goštautas   
ADOMAS GALDIKAS. Redagavo dr. Juozas Girnius. Teksto autoriai: M. Galdikienė, L. Andriekus, V. Vizgirda ir Wal-demar George (vertė A. Nyka-Niliūnas). Išleido Magdalena Galdikienė. Bostonas 1975. 192 psl.
Daugumai jau žinoma angliškoji Galdiko monografija, išleista 1973 m. Lietuviškajai monografijai mūsų spauda mažai skyrė dėmesio — ji ir liko lyg nepastebėta. (Ir šiame žurnale taip uždelstai pasisakoma dėl to, kad asmuo, j kurį buvo iš pat pradžių kreiptasi, per trejus metus nepajėgė ištesėti savo pažado. — Red.}. Savo apipavidalinimu ir didžiąja reprodukcijų dalimi lietuviškoji monografija panaši į angliškąją, bet savo turiniu ji visiškai skirtinga. Gal už tai ir mažai kas atkreipė dėmesį, kad tai visiškai skirtingos monografijos. Tuo būdu Galdikas dviejų metų būvyje susilaukė ne vienos, bet dviejų monografijų. Jau daug buvo rašyta apie šios monografijos iliustracijas ir kokybę, išėjus angliš-kajai monografijai. Čia sustosime paanalizuoti tik lietuviškąjį tekstą. Ko pakako svetimtaučiams, to nepakako mums patiems.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai