Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1978 m. 7 rugsėjis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Vardys — Katalikiškoji rezistencija ir tautos likimas ........................................ 285
Jolanta Malerytė — Eilėraščiai .......................................................................................... 293
Juozas Zaranka — Euripido "Trojietės" ir genocidas Melo saloje ... .............................. 294
Stepas Zobarskas — Artistė ................................................................................................ 301
Fernando Pessoa — Naktis (eil.) ......................................................................................... 306
Joseph W. Gluhman apie Kazimiero Žoromskio kūrybą .................................................... 309
Vincentas Liulevičius — Išeivijos ekonominė parama Lietuvai ........................................ 310

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Marija Saulaitytė - Stankuvienė — Šeštoji baltų konferencija ......................................... 318
Antanas Girnius — Kari Friedrich Gauss (1777-1855) ...................................................... 321
Mūsų buityje ......................................................................................................................... 323

KNYGOS
Vladas Kulbokas — Vytauto Alanto "Liepkalnio sodyba" ............................................... 325
Pr. Visvydas — Lyrizmo keliu (Leonardo Andriekaus "Už vasaros vartų") .................... 328
Skrb. — "Čičinskas" — naujas Ostrausko dramų rinkinys .............................................. 329
J. G. — Lietuviai tarp Amerikos tautinių grupių (Ethnic Information
Sources of the United States) .............................................................................................. 330

Juliaus Šmulkščio ir Kęstučio Skrupskelio laiškai redakcijai ........................................... 332
Atsiųsta paminėti .................................................................................................................. 332
Šis Aidų numeris iliustruotas Kazimiero Žoromskio abstrakčių dailės darbų nuotraukomis (Nuotraukos O. E. Nelson, New York). Viršelių 1 psl. — "Susitikimas erdvėje", viršelių 4 psl. — "Vilties šviesuliai". Taip pat pop. Pauliaus VI, Jono Pauliaus I, JAV lietuvių angliakasių, VI baltų konferencijos, Kari Friedrich Gausso, Stasio Lozoraičio, Juozo Kajecko, Ievos Simonaitytės nuotraukomis. Edmundo Arbo spalvota grafika "Motina" — 293 psl., Kazio Šimonio "Bokštai" — 317 psl.
Skaityti daugiau...
 
KATALIKIŠKOJI REZISTENCIJA IR TAUTOS LIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VARDYS   

Paskutiniojo dešimtmečio įvykiai, ypačiai Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos vedama kova už tikėjimo teises ir Lietuvos jaunimo kalan-tiškas angažavimasis, iš naujo iškelia katalikybės ir tautiškumo santykio klausimą Lietuvoje. Nors dažnai šis sąryšis laikomas savaime suprantamu arba bent aiškiu, tikrovėje jisai nėra taip gerai pažįstamas nei saviškiams, nei svetimiesiems. Maskva, pavyzdžiui, iki šiol įsitikinusi, kad mark-sizmas-leninizmas įgalina pilnai suvokti katalikybės ir tautiškumo ryšį bei kontroliuoti jų sąveiką, po paskutiniųjų Lietuvos rezistencijos pasireiškimų iš naujo pasimetė. Nei katalikybės, nei tautiškumo pasidarė nebeįmanoma išaiškinti kaip vien socialinės kilmės reiškinių, sukontroliuojamų ar net sunaikinamų, pašalinus tas eko-nomines-politines priežastis, kurios neva tas jėgas pagaminančios. J. Minkevičius, vienas svarbiausių Lietuvos autorių religiniais klausimais, jau atsisako net pagrindinio marksistų teiginio, būtent, kad religija prieštaraujanti mokslui.1 Kitas autorius, pvz., Vladas Balkevičius, randa, kad tikėjimas nesąs tiesiogine prasme socialistinių priežasčių, bet žmogaus psichologijos padaras, tiesiogiau — tikėjimas kyląs iš žmogaus psichologinio poreikio.2 Panašiai ir su tautiškumu. Jis jau nebelaikomas vien tik buržuazinės sistemos produktu. Tautiškumo — tenai vadinamo nacio-
-----------
* Su atitinkamais mažais pakeitimais spaudai perredaguota paskaita, skaityta jubiliejiniame Ateitininkų Federacijos kongrese Clevelande 1977 rugsėjo 2 d.
------------
nalizmo vardu, — pasak Komunisto redaktoriaus Genriko Zimano, randama net ir tarybinėse šeimose, net komunistų partijos eilėse.3 Konstatavę, kad nei tikėjimas, nei tautiškumas nėra mirę, kaip tai buvo manyta atsitiksią sovietinės santvarkos sąlygomis, nei šie rašytojai, nei Maskva nebelaukia greito jų išnykimo. Dabar jau religijos, tautiškumo bei tautybės sunykimas yra atidėtas iki laukiamo komunistinės visuomenės susidarymo pasaulyje,4 vadinasi, ad calendas Gra-?cas. Tačiau tuo pačiu metu Maskva ėmė gąsdintis Lietuvoje vykstančios, anot Vilniaus un-to dėstytojo Antano Balsio, katalikybės ir tautiškumo konvergencijos. Lietuvoje, pasak Balsį, dabar einanti "nacionalizmo klerikalizacija iš vienos pusės ir nacionalizmo įvedimas į religinę žmonių sąmonę iš kitos."5 Kitaip tariant, Balsys baiminasi katalikybės ir lietuvybės sutapimo.
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIUS PAULIUS VI PDF Spausdinti El. paštas

POPIEŽIUS PAULIUS VI, miręs rugpjūčio 6 d. Čia jį matome su lietuviais vyskupais Vincentu Brizgiu ir Pranu Braziu 1965 m. žiemą vysk. Brazio konsekracijos proga.
Paulius VI — Giovanni Battista Montini — buvo gimęs 1897 rugsėjo 26 šiaurinėje Italijoje, prie Brescia miesto. Kunigu įšventintas 1920. Gregorianumo universitete įsigijo teologijos ir kanonų teisės doKtoratus. Trumpai dirbęs Varšuvos nunciatūroje, didžiąją amžiaus dalį (1933 - 1954) praleido Vatikano sekretoriate kaip valstybės sekretoriaus pavaduotojas bei prosekretorius, kol 1954 buvo paskirtas Milano arkivyskupu. Kardinolu pakeltas 1958, popiežium išrinktas 1963 birželio 23. Bažnyčią valdė labai neramiu laiku, stengdamasis derinti nuosaikiąsias grupes su kraštutinėmis. Jam pasisekė išlaikyti pusiausvyrą, nors daug kentėjo dėl vidinių ir išorinių sutrikimų. Matydamas, kad griežtumas neatnešė teigiamų vaisių, su komunistinėmis valdžiomis ėjo į derybas bei nuolaidas. Daug keliavo po visus žemynus, skelbdamas Kristaus taiką ir socialinį teisingumą. Paskelbė 3 žymias enciklikas: Mysterium fidei (apie Eucharistiją), Populorum progressio (apie tautų bendradarbiavimą) ir Humanae vitae (apie žmogiškos gyvybės kilnumą bei jos neliečiamybę). Dirbdamas Vatikano valstybės sekretoriate, gerai buvo informuotas apie Lietuvą. Turėjo daug pažinčių su lietuviais. Lietuvių tautai rodė nuoširdaus palankumo. Mirė ištaręs šiuos laiminimo žodžius: "Palikdamas šį liūdną, dramatišką ir nuostabų pasaulį, dar sykį meldžiu jam Dievo gailestingumo".

 
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS I PDF Spausdinti El. paštas

POPIEŽIUS JONAS PAULIUS I, išrinktas Bažnyčios vyriausiu vadovu rugpjūčio 26 d. Naujasis popiežius — buvęs Venecijos kardinolas - patriarchas Albino Luciani — yra gimęs 1912 spalio 17 Dolomitų kalnų slėnyje, Forno di Canale kaime. Šeima neturtinga, tėvas mūrininkas ir socialistinių pažiūrų. Naujasis popiežius mokėsi Belluno seminarijoje ir Gregorianumo universitete, kur gavo teologijos doktoratą. Kunigu įšventintas 1935, Vittorio Veneto diecezijos vyskupu paskirtas 1958, Venecijos patriarchu pakeltas 1969, kardinolu 1973. Visą savo gyvenimą pasižymėjo meile varguomenei. Pastoracinėje ir teologinėje srityje elgėsi nuosaikiai. Popiežius Jonas Paulius I staiga mirė rugsėjo 28.
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JOLANTA MALERYTĖ   
*
Trapų jaukumą po lašų
Suneštu į didelę pirkią . .
Stiklinę laimės paprašė
Užgesę langų žibintai.

Stiklinėmis samsčiau ežerus,
Kaimynų languos ieškojau,
Mačiau save tyliai veriančią
Šermukšnių žalius karolius . . .

Languose pasklis ratilai,
Įšals kibiruose dūmai . . .
Kažkas pas duris pritilo
Išėjo iš pirkios jaukumas.

*
Eglių naštą —
skarotą atodūsį
Tartum laimę namo parsivesiu . . .
Ir pušinių šakų sopuliu,
Jai įėjus, duris užremsiu.


Gal raudosiu —
kaip praeitą rudenį
Ir už stalo lyg svečią sodinsiu . . .
Bet, geltonų laiškų liūdesį,
Nuraminusi, rytą dingsiu — — —

Du atodūsius, springstančius ašarom,
Lyg dvi laimes namo parsivesiu . . .
Atraudos už mane vasaros,
jei naštos savo nepanešiu . . .
Skaityti daugiau...
 
EURIPIDO "TROJIETES" IR GENOCIDAS MELO SALOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS ZARANKA   
1. Trojietiškoji Euripido trilogija
415 metais prieš Kristų, pavasarį, Euripidas dalyvavo Atėnų Didžiųjų Dioniso švenčių dramos konkurse su trimis tragedijomis: Aleksandru, Pala-medu ir Trojietėmis bei satyrine pjese Sisifu. Pirmąją vietą laimėjo Ksenoklis, mums beveik nepažįstamas autorius. Iš Euripido trilogijos iki šių dienų teišliko Trojietės, o kitų dviejų tragedijų, taip pat priklausančių Trojos ciklui, turinys tegali būti atkurtas bendrais bruožais, pasiremiant fragmentais, išsaugotais senovės rašytojų veikaluose ar Egipto papyruose, mitografų pasakojimais bei plastinio meno paminklais. Kadangi Euripido kūryboje ši trilogija yra galbūt vienintelė, kurioje trijų dalių veiksmas siejasi tarpusavyje, tai, atkūrus dingusias tragedijas, būtų tiksliau suprantama ir išlikusioji drama. Per paskutinius du šimtmečius daug klasikinių filologų bandė Aleksandrą ir Palamedą atkurti, tarp jų ir šių eilučių autorius savo doktorato disertacijoje, 1973 m. apgintoje Liuveno Katalikų Universitete.1 Reikia pripažinti, jog šios rūšies darbuose rezultatai dalinai pasilieka tik spėliojimais. Taip, pavyzdžiui, tik vieneriais metais vėliau po mano disertacijos Londone paskelbtas papyras su Aleksandro santrauka rodo, kad reikia kai ką pataisyti ir manojoje rekonstrukcijoje.2 Deja, ta santrauka, tarp kitko nepilnai išsaugota, visų neaiškumų irgi nepašalina.
Skaityti daugiau...
 
ARTISTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STEPAS ZOBARSKAS   
Milda nebuvo tokia akį verianti gražuolė, kurios vienas rankos prisilietimas pradėtų šokdinti vyrų širdis, nors jos pilnos, juslios lūpos darė ją nepaprastai moterišką. Jos skruostai buvo kiek įdubę, išberti strazdanom, o žibančios, orientališ-kai siauros, tamsios akys sudarė įspūdį, lyg ji nuolat skęstų savo pačios mintyse.
Ji atplaukė į New Yorką, tik pasibaigus antrajam pasauliniam karui ir netrukus ištekėjo už savo tautiečio, kuris jau buvo įsitaisęs viename banke skyriaus vedėju. Prieš atkeliaudama į Ameriką, Milda buvo studijavusi literatūrą ir vaidybą Vilniuje ir Vokietijoj ir kurį laiką vaidino Mūn-cheno teatre.

Milda prisipažino, kad jos vedybos nesančios labai laimingos, nes vyras esąs šaltokas, perdėtai rimtas, dominuojantis. Išsiskirdamas su pirmąja žmona, jis darė viską, kad tik teismas jam priskirtų sūnų, ir tos pastangos apsimokėjo. Teismas rado, kad jis galėtų geriausiai išauginti sūnų, o buvusiai žmonai suteikta teisė aplankyt sūnų du kartu per mėnesį. Pati Milda su juo neturėjo vaikų ne todėl, kad ji būtų nenorėjus, bet todėl, kad jos vyras nusprendė, jog vieno berniūkščio visiškai užteko. Toks jo sprendimas Mildą gerokai apvylė.

— Kai kurie žmonės galvoja, kad aš bergždžia, — pasiskundė ji vieną popietę, kai nuėjom drauge papietaut į restoraną. — Kas blogiausia, kad būdama bevaikė, aš net nesijaučiu esanti savo vyro žmona, o greičiau —jo meilužė.
Skaityti daugiau...
 
NAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FERNANDO PESSOA   

Kazimieras Žoromskis Sapnas

Ateik, naktie, senoviškiausioji ir tapatinga,
Naktis gimusi nuversta karaliene,
Naktis savy tolygi tylai, naktis
Su greitomis žvaigždėmis kaip akelėmis
Ant savo rūbo su begalybės apvadais.

Ateik palengvėle,
Ateik pamažėle,
Ateik viena, iškilminga, su nuleistom rankom
Prie savo šonų, ateik
Ir tolimus kalnus atnešk prie artimų medžių
papėdės.
Suliek į vieną lauką visus mano matomus laukus,
Paversk kalną tavo kūno vienintele mase,
Užgesink visus skirtumus, kuriuos iš tolo matau,
Visus į jį besitiesiančius kelius,

Skaityti daugiau...
 
JOSEPH W. GLUHMAN APIE KAZIMIERO ŽOROMSKIO KŪRYBĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Joseph W. Gluhman   

Kazimieras Žoromskis savo studijoje New Yorke

Kazimieras Žoromskis gerai pažinojo gamtą, ypač Naujosios Anglijos pakrantes, kai pasuko į abstraktą. Ir jis tai padarė, be abejo, todėl, kad įtikėjo, jog tuo keliu pasieks didesnių kūrybinių galimybių, negu jų išgaudamas realizme, kurio mokykloje dailininkas formavosi. Ne, jis neatsisakė žinomo realisto Justino Vienožinskio įtaigavimų, pas kurį mokėsi savo gimtojoje Lietuvoje, nes šio mokytojo patarimai turėjo lemiamos svarbos jo kaip dailininko išsivystymui.

Dabartinė Žoromskio tapyba yra išskirtinė, nors ir tebėra susirišusi su tradicijomis, kuriose dailininkas subrendo. Žoromskio kūryboj randame tokių charakteringų poveikių, kurie giminingi Lietuvos menui: nesvarbu daiktiniam ar bedaikčiui, repre-zentatyviniam ar abstraktui.
Skaityti daugiau...
 
IŠEIVIJOS EKONOMINĖ PARAMA LIETUVAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS   
53 milijonai dolerių Lietuvos atstatymui

4. Gerino savųjų gyvenimo būklę Lietuvoje

a. Atsiminė savųjų vargą.
Į Ameriką suvažiavusieji buvo kilę daugumas iš darbininkų tarpo — "bernai" ir "mergos". Nors jie čia labai daug vargo, bet atsiminė savųjų vargą Lietuvoje. Prie "drukavoto" (spausdinto) laiško dėjo dolerį ir siuntė paštu ir kitokiais būdais pinigus į Lietuvą. Neįmanoma tiksliai suskaičiuoti, kiek savųjų gyvenimo pagerinimui yra pasiuntę pinigų. Apskaičiuojama, kad per 1911 metus amerikiečiai lietuviai pasiuntė į Lietuvą $1,672,918.50.34 Vien Antano Olšausko bankas 1895 - 1914 persiuntęs į Lietuvą $4,000,000.00.35

Po Lietuvos atsikūrimo daugelis JAV lietuvių grįžo į savo kraštą. 1920 ir 1921 tokių buvo apie 5000. Jie visi parsivežė $2,815.000.00.36 Gi vėliau grįžusių į Lietuvą skaičius pakilo iki 20,000. Imant anų 5000 asmenų parsivežtą pinigų sumą vidurkiu, tai 15,000 asmenų galėjo parsivežti triskart daugiau
— $8,445,000.00. Arba iš viso $11,260,000.00. Jų tarpe buvo ir turtingų, pvz., vėliau grįžęs dr. A. Šmitas (Gary, Ind.) parsivežė $1,000,000.00.37

Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, entuziazmo pagauti, nuveždavę grįždami į Lietuvą kasmet apie $6,000,000.00.38 Toliau jau yra aiškesnių duomenų. Lietuvos pašto valdybos apskaičiavimu, pašto perlaidomis Lietuvoje gauta 1926 — $2,890,000.00; 1927 — $2,620,000.00, 1928 — $2,600,000.00. Be pašto perlaidų, pinigai iš Amerikos buvo siunčiami dar čekiais, kuriuos gavėjai iškeisdavo Lietuvos bankuose. Bankų apskaičiavimu, š iuobūdu buvo gaunama kasmet arti $600,000.00. Žinovai mano, kad įdėtų į laiškus ir siuntinius Lietuvą pasiekdavo apie $100,000.00. Šiame laikotarpyje į Lietuvą vykdavo daug ekskursijų, tad, manoma, kad šia proga Amerikos lietuviai per metus palikdavo Lietuvoje arti $100,000.00. Jeigu taip buvo, tai per minėtus trejus metus Lietuvoje buvo gauta $10,510,000.00 arba daugiau kaip $3,500,000.00 kasmet.39 Šie duomenys patvirtina ir J. Pažemėno teigimą, kad JAV lietuvių per-
---------
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 6
--------------
laidos giminėms ir pažįstamiems iki depresijos siekdavo po 30 milijonų litų per metus.
Skaityti daugiau...
 
KAZYS ŠIMONIS PDF Spausdinti El. paštas

KAZYS ŠIMONIS Bokštai

Senosios kartos dailininkas Kazys Šimonis mirė Kaune birželio mėn., palikdamas apie 2000 paveikslų drobėje ir tiek pat piešinių. Velionis buvo gimęs 1887 m. rugpjūčio 25 d. Starkonyse prie Kupiškio. Dailėje lavinosi daugiausia privatiškai. Nuo 1920 m. pradėjo dalyvauti dailės parodose. Nemaža suruošė ir individualių parodų Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat iliustravo daug knygų. Jo kūryba pasižymi fantastiška buities, ypač legendinės, stilizacija.

 
ŠEŠTOJI BALTŲ KONFERENCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Saulaitytė-Stankuvienė   

Baltistikai Puoselėti Draugijos (Association for the Advancement of Baltic Studies) šeštoji konferencija įvyko Toronte 1978 gegužės 10 - 14. 800 narių turinti draugija sulaukė 550 klausytojų suvažiavime, kurį ruošė 70 organizatorių. Daugumas dalyvių atvyko iš JAV, kiek mažiau iš Kanados, dar atstovai iš Vakarų Vokietijos, Švedijos, Anglijos, Izraelio ir Danijos.

Įvadiniame žodyje dr. Ilze Kalnins paaiškino konferencijos pobūdį: mokslinis suvažiavimas ir katalizatorius baltų bendruomenei. Dvilype užduotimi konferencija sutelkia mokslininkus pabendrauti ir pateikti savo tyrinėjimų išvadas, įjungdama pačią baltų bendruomenę, kuri čia dalyvauja klausimais bei pasiūlymais ir yra tų mokslinių tyrinėjimų objektas.

Mokslininkų atvyko daug. Apie 60 iš 100 paskaitų buvo multiplikuotos (kai kurių pateiktos tik apybraižos). Publika buvo entuziastinga, nors referentai ne visada paliko laiko įsiterpti klausytojams, o konferencijos opiausiai žydų-baltų temai kaip tik nei apybraižų, nei paskaitų tekstų iš anksto nebuvo. Katalizuotinos visuomenės nebuvo gausu: pavyzdžiui, gegužės 12 buvo užsiregistravusių tik 15 torontiškių lietuvių iš 70 suvažiavimo lietuvių dalyvių su prelegentais. Literatūros vakare su poetu Henriku Nagiu ir vadovu Rimvydu Šilbajoriu taip pat nedaug tebuvo lietuvių, nors Toronte tokių vakarų reta. Daugiausia vietinių lietuvių patraukė žydų ir baltų santykių klausimas, vienas moksliškai silpniausių konferencijos momentų, kurio sensa-cingumui iš anksto buvo lietuvių ir Toronto Spaudoje ruošiamasi.
Skaityti daugiau...
 
KARL FRIEDRICH GAUSS (1777 - 1855) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Girnius   
200 metų gimimo sukaktuves paminint

Praėjusiais metais turėjome ypač daug sukakčių iš tiksliųjų mokslų atstovų: 200 metų nuo Johann Hein-rich Lambert (1728-1777) mirties, 250 metų nuo Isaac Newton (1687-1727) mirties, 150 metų nuo Pierre Simon Laplace (1749-1827) mirties; 200 metų sukako nuo K. F. Gausso gimimo.

Johann Friedrich Carl Gauss gimė 1777 balandžio 30 Braunschweige. Tėvas Gebhard Dietrich Gauss, gi-uęs 1744 taip pat Braunschvveige, buvo sodininkas, vasaros metu dirbo kaip mūrininkas, vėliau išmoko sąskaitininko darbo. Motina, Dorothea Benze, gimusi 1743 Velpke kaime, netoli Braunschweigo, buvo tarnaitė iki vedybų su bevaikiu našliu Gaussu; ji buvo maloni, nuosaiki, supratinga moteris, turėjusi humoro. Kari buvo jų vienintelis sūnus.

Sakoma, kad Gaussas pirmiau išmoko skaičiuoti negu kalbėti. Būdamas vos trejų metų, pagauna garsiai beskaičiuojančio tėvo klaidas, septyniametis susumuoja skaičius nuo 1 iki 100 atmintinai, suvokdamas aritmetinės progresijos sumą; vos mokytojas padiktavo, jis jau turėjo atsakymą: 5050 ant lentelės — Ligget se! sušuko Braunschwei-

Kari Friedrich Gauss (1777 - 1855)

go dialektu. Būdamas 16 metų, surado mažųjų kvadratų metodą paklaidoms apskaičiuoti. Pastebėjęs gabumus, Gaussą globojo kunigaikštis K. W. Ferdinand (1735-1806).
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Pasaulio Lietuvių Dienos Toronte — vienas iš gausiausių pasirodymų Kanadoje, atkreipęs į lietuvius to miesto gyventojų ir krašto vyriausybės dėmesį. Iškilmė pradėta birželio 30 Royal viešbutyje dailės parodos atidarymu, Mel-bourne Dainos sambūrio koncertu ir svečių susipažinimo vakaru. Prieš tai (birželio 29) Edobicoke stadijone oficialiai pradėtos sporto žaidynės. Liepos 1 d. buvo skirta PL Bendruomenės seimui, kuris vyko tame pačiame viešbutyje. Į seimą atvyko 106 atstovai, būtent: iš Australijos, N. Zelandijos, Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Brazilijos, Argentinos, Kolumbijos, Uragvąjaus, Kanados ir JAV. PLB tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Kamantas. Liepos 2 d. — sekmadienis buvo skirtas pamaldoms, dainų šventei ir pokyliui. Skirtingose vietose pamaldas turėjo katalikai ir evangelikai. Royal viešbutyje katalikų pamaldose dalyvavo 1500 žmonių. Pamokslą sakė kun. Stasys Yla. Pamaldose Anapilyje buvo apie 5000. Pamokslą sakė vysk. A. Deks-nys, koncelebruotom mišiom vadovavo vysk. A. Brizgys. Giedojo Čiurlionio ansamblis A. Mikulskio sukurtas mišias, jam pačiam diriguojant. Dainų šventė įvyko Maple Leaf Gardens arenoje, kurioje telpa 16,000 žmonių. Spėjama, kad lietuvių galėjo būti apie 12,000. Atsilankė ir On-tario prov. gubernatorė P. McGibbon. Šventėje dalyvavo 54 chorai. Po šios iškilmės prie žuvusiems paminklo padėti vainikai kovotojams už Lietuvos ir už Kanados laisvę. Pabaigos pokylis sutelkė į Royal viešbutį per 2000 žmonių. Dalyvavo Kanados valdžios bei dvasiškijos atstovai. Buvo specialiai pagerbtas Lietuvių enciklopedijos leidėjas Juozas Kapočius. Su Pasaulio lietuvių dienomis jungėsi ir Mokytojų studijų dienos (birželio 27-30).
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTO ALANTO "LIEPKALNIO SODYBA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Kulbokas   

VYTAUTAS ALANTAS: Liepkalnio sodyba. Išleido Lietuvių Agronomų Sąjunga. Iliustracijos A. Verbicko. Chicago 1977. Tiražas 1000. 440 psl.

Leidėjas paprašė V. Alantą romane atvaizduoti nepriklausomos Lietuvos ūkininkų gyvenimą. Senųjų, pobaudžiavinių laikų Lietuva atėjo iki nepriklausomybės metų, kada ėmė ūžauti stiprūs pažangos vėjai, atnešdami daug naujovių, sukeldami tarp tėvų ir vaikų nemaža audros. Tie vaikai jau siekė naujo, šviesesnio, kultūringesnio, sotesnio gyvenimo. Šitą Lietuvą daugiausia ir piešia autorius, kalbėdamas ne sausomis paskaitomis ar pamokslais, bet duodamas gyvus, spalvingus paveikslus, kuriuose gyvena, kovoja ir siekia tikslo pilnakraujai žmonės su savo svajonėmis ir aistromis.
Skaityti daugiau...
 
LYRIZMO KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Visvydas   
Kai paimu į rankas bet kurį Leonardo Andriekaus poezijos rinkinį, visuomet pagalvoju apie grafikos ir poezijos lyrišką bičiulystę. Juk visos Andriekaus knygos nuo 1955 metų iki paskutinės šeštosios "Už vasaros vartų" susilaukė gražaus Telesforo Valiaus apipavidalinimo. Tiesiog sunku įsivaizduoti Andriekaus rinkinių aplankus be Valiaus lietuviškai gotiškų ženklų. Savo pamaldžiu lakumu jie puikiai atliepia šio poeto lyrizmą. Skaudu, kad per anksti (77.XII.1) turėjome palydėti dailininką T. Valių amžinybėn.

Leonardas Andriekus šiuo metu tebetęsia kunigo - poeto tradiciją, reikšmingą literatūroje, ypač lietuvių poezijai davusią didžiuosius laimėjimus. Tai žino skaitytojai ir tikisi Andriekaus eilėse išgirsti tyrą, sudvasintą žodį. Kūrybingos maldos troškulys mūsų epochoje nėra išblėsęs, nežiūrint cinizmo antplūdžio. Poetas gerai suvokia tokio troškulio gyvastingumą. Numalšinti jį nėra lengva. Kaip menininkui, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp konkrečių, žemiškų įvaizdžių ir tikėjimo idealų. Tarp gyvo vaizdo ir sudvasinto simbolio. Tarp poeto ir kunigo. Iš tokių prakilnių pastangų ir yra gimęs dažnas eilėraštis "Už vasaros vartų" rinkinyje. Čia žmogiškos problemos pinamos su religiniais sprendimais — švelniai, atsargiai. Rezultate girdime tylų, malonų lyros virpesį.
Skaityti daugiau...
 
"ČIČINSKAS"—NAUJAS OSRAUSKO DRAMŲ RINKINYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Scrib   
Praėjusį rudenį Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas išleido naują Kosto Ostrausko dramų rinkinį, kuriame glaudžiasi "Čičinskas" ir dvi mikrodramos, "Šaltkalvis" ir "Lozorius".

"Šaltkalvyje" parašytame Vinco Kudirkos 100-ųjų gimimo metinių proga, Ostrauskas dramatizuoja istorinį įvykį: 1903 metais Naumiesčio policijos viršininko pasamdytas šaltkalvis iškirto Kudirkos paminklo įrašą, jo "Tautiškos giesmės" (vėliau Lietuvos himno) žodžius. Ostrausko mikrodramoje šaltkalvis ir jo žmona, du paprasti, tamsūs žmoneliai, tik miglotai prisimena patį Kudirką. Bet iškirstieji būsimojo himno žodžiai įsirėžia šaltkalvio sąmonėje, kuri ir yra dramos centrinė teritorija. Baimės ir kaltės kamuojamas šaltkalvis jaučia bundantį smalsumą — jo sąmonėje rengiasi brėkšti šviesa. Taip į Vincą Kudirką pažvelgiama iš skirtingo taško — "Šaltkalvio" veikėjai simbolizuoja pačios tautinės sąmonės gimimą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIAI TARP AMERIKOS TAUTINIŲ GRUPIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Ethnic Information Sources of the United States. Edited by PAUL WASSER-MAN and JEAN MORGAN. Gale Research Co., Detroit 1976.

Tai JAV tautinių grupių (ethnic peoples) institucijų, organizacijų, laikraščių bei žurnalų, radijo programų etc. adresynas, gana stambus — didelio formato 751 puslapių, bet ir atitinkamai brangus — 45 doleriai.

Iš viso pateikiama informacijos apie 90 tautinių grupių, išskyrus negrus, indėnus ir eskimus, kuriems numatomi kiti leidiniai. Vienur ribojamasi tik adresu, kitur glaustai nusakoma atitinkamos institucijos, organizacijos etc. pobūdis, kryptis, uždaviniai (matyt, priklausomai nuo to, kiek kas žinių apie save suteikė). Informacija pateikiama objektyviai.

Lietuviams skirti 9 puslapiai (415-423), latviams ir estams — po 2, taigi iš pabaltiečių turime gausiausiai visko prisikūrę.
Skaityti daugiau...
 
Laiškai redakcijai PDF Spausdinti El. paštas
Šmulkščio knygos apie Marksą klausimu Autoriaus laiškas redakcijai

Gerb. Aidų Redaktoriau:
Recenzuodamas mano knygą ("Julius Šmulkštys vertina Marksą", Aidai, 1978, Nr. 6), Kęstutis Skrupskelis labai jau vienašališkai interpretavo kai kuriuos jos aspektus, dėl ko norėčiau padaryti šias pastabas.

(1) Skrupskelis rašo: "Šmulkštys kartoja dažnai daromą klaidą ir Hėgelio dialektiką apibūdina tezės, antitezės ir sintezės trijule, nežiūrint to, kad šiuos žodžius Hėgelio raštuose retai kada užtiksi . . . Tačiau Šmulkštys žengia toliau. Jis formuluoja tris dialektikos dėsnius: kiekybinių perėjimų į kokybinius pakitimus dėsnį; priešybių vienybės ir kovos dėsnį; neigimo neigimo dėsnį . . . Ir tuos dėsnius priskiria Hegeliui. Nenuostabu, kad nenurodomas nei veikalas, nei puslapis, nes Hėgelis niekada tų dėsnių neformulavo".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Zenonas Ivinskis: Rinktiniai raštai, I: LIETUVOS ISTORIJA IKI VYTAUTO DIDŽIOJO MIRTIES. Tomą redagavo, spragas užpildydamas, Paulius Jatulis. Lietuvių katalikų mokslo akademija, Roma 1978. 421 psl., 20 dol.

W. C. Martin, Romual Zalubas and Lucy Nagan: ATOMIC ENERGY LE-VELS — THE RARE-EARTH ELE-MENTS. National Bureau of Standards, Washington, D.C., 1978. 412 psl., 9.50 dol.

HOMENAJE A JORGE GUILLEN. 32 estudios critico - literarios sobre su obra. Wellesley College, Department of Spanish, Massachusetts, 1978. 478 psl. Vienas iš knygos redaktorių yra Stasys Goštautas. Vieno straipsnio autorė — Birutė Ciplijauskaitė.

Grigas Valančius: ŽEMAIČIŲ DIDYSIS. Istoriografiniai pasakojimai. II dalis. Išleido autorius ir LŠST J. Daumanto kuopa, L. A., Cal., 1978. 521 psl.

Sofija Ambrazevičienė: TĖVYNĖS PAKLUONĖSE. Eilėraščiai. Chicago 1978. 123 psl.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: Po 100 dol.: Elena Vasyliūnienė, Somervile, MA; Prof. dr. Pranas Jucaitis, Toledo, OH; 75 dol. Lietuvių Fondas, Chicago, IL; 50 dol.: kun. dr. Konstantinas Gulbinas, OFM Cap., Werne, W. Germany; Vincas Akelaitis, Cleveland OH.

Garbės prenumeratoriai: Po 25 dol.: Jonas Prakapas, Bakers-field, CA.; kun. Jonas Grinonis, Middletown, CT.; dr. Jonas N. Dėdinas, Pittsford, N Y; Antanas Rugys, Lantaną, FL.; Balys Sakalas, Toronto, Ont, Canada; Ignas Lapšys, Kufstein, Austria; Henrikas Šalkauskas, Kirribilli, NSW, Australia.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai