Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1978 m. 8 spalis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Šio Aidų numerio leidėjas — Toronto Prisikėlimo parapija

Viktoras Rimšelis — Antrojo Vatikano Bažnyčia be valstybinės religijos .................. 333
Leonardas Andriekus — Eilėraščiai .............................................................................. 344
Antanas Maceina — Filosofijos keliu ............................................................................ 346
Jurgis Bradūnas — Po prerijų dangum .......................................................................... 355
Vytautas Vardys — Katalikiškoji rezistencija ir tautos likimas ................................... 357

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Tėv. L. Andriekus, O.F.M. — Toronto Prisikėlimo parapija jubiliejinėje šviesoje ..... 364
V. Verikaitis — Penktoji Dainų šventė .......................................................................... 368
A. Kalnius — Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas ............................................... 370
Br. Juodelis — Mokytojų dienos ................................................................................... 372
Mūsų Buityje ................................................................................................................... 374

KNYGOS
Vytautas Dyvas — Jurgio Jankaus "Ir nebepasimatėm" ............................................ 375
V. Kulbokas — Neiškreiptas Janonis ............................................................................ 377
Dr. Jonas Stiklorius — Knyga apie Pabaltijo valstybių santykius ............................... 378
Atsiųsta paminėti ............................................................................................................. 380
Šis Aidų numeris iliustruotas nuotraukomis iš Toronto Prisikėlimo parapijos buities. Viršelių 1 psl. — Prisikėlimo parapijos bažnyčios lauko ornamentikos detalė. Viršelių 4 psl. — Prisikėlimo parapijos pastatų dalis su Kanados ir Pasaulio lietuvių kunigų vienybės valdyba (iš kairės kunigai: A. Prakapas, O.F.M., A. Simanavičius, O.F.M., J. Staškus — pirm., dr. P. Gaida, P. Ažubalis). Dr. arch. A. Kulpavičius: Trijų kryžių detalė — 344 psl. Taip pat PLB seimo, V-osios Dainų šventės, Mokytojų dienų, A. Maceinos, dr. J. Žmuidzino, V. Kamanto, ir Tėvų — J. Gailiušio, B. Grauslio, P. Bariaus ir A. Simanavičiaus nuotraukomis. Pop. Jono Pauliaus II portretas — 335 psl.
Skaityti daugiau...
 
ANTROJO VATIKANO BAŽNYČIA BE VALSTYBINĖS RELIGIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS RIMŠELIS   
Kas yra Bažnyčia
Antrojo Vatikano susirinkimo dogminė konstitucija apie Bažnyčią sako: "Pabaigus darbą, kurį Tėvas buvo pavedęs atlikti Sūnui žemėje, buvo atsiųsta Šventoji Dvasia Sekminių dieną, kad nuolat šventintų Bažnyčią ir tokiu būdu tikintieji per Kristų vienoje Dvasioje turėtų priėjimą prie Tėvo"1. Bažnyčios įkūrimo atbaigimas įvyko Sekminių dieną, kai Šv. Dvasia nužengė ant apaštalų, ir šie pradėjo skelbti džiugią naujieną. Tą dieną prasidėjo Bažnyčios regimoji veikla, kuri pasiekė mūsų laikus ir, kaip Kristus žadėjo, tęsis iki amžių pabaigos.
Šitoji Kristaus įsteigtoji Bažnyčia yra paties Dievo karalystė. Kristui atėjus į mūsų pasaulį, "laikas pasidarė pilnas, ir Dievo karalystė priartėjo"2. Šv. Povilas žmonių giminės atpirkime mato žmogaus perkeitimą į naują kūrinį3 pagal Kristaus Kūną ir Dvasią. Kristus yra Bažnyčios galva. Todėl atpirktoji žmonija, atseit, naujoji ir perkeistoji kūrinija šiandien teologų vadinama Kristaus mistiniu kūnu. Antrasis Vatikano susirinkimas, vartodamas Šv. Rašto kalbą, Kristaus įsteigtą Bažnyčią pavadino Dievo tauta. Šv. Petras sako, kad tikintieji yra "išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įgytoji tauta, kurie kitados buvo ne tauta, o dabar Dievo tauta"4. Bažnyčia yra regimoji žmonių bendruomenė, kurią Kristus įsigijo savo krauju5, todėl ji yra dieviškos kilmės. "Dievas pašaukė tuos, kurie su tikėjimu žvelgia į Kristų, kaip išganymo autorių ir vienybės bei taikos pagrindą, ir įkūrė Bažnyčią, kad ji būtų visiems bendrai ir kiekvienam atskirai šios išganingos vienybės matomas sakramentas"6.
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II PDF Spausdinti El. paštas

POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II, spalio 16 d. išrinktas vyriausiu Katalikų Bažnyčios vadovu. Naujasis popiežius — lenkas kardinolas Karolis VVojtyla — yra gimęs VVadovvice, Lenkijoje, 1920 gegužės 18 fabriko darbininko šeimoje. Kunigystėn ruošėsi Krokuvos kunigų seminarijoje. Įšventintas kunigu, studijavo Romoje ir 1948 m. Angelicum universitete gavo filosofijos doktoratą. Antrąjį doktoratą jis turi iš teologijos. Kurį laiką profesoriavo Liublino kat. universitete. 1958 paskirtas Krokuvos vyskupu augziliaru, vėliau — Krokuvos arkivyskupu ir kardinolu. Popiežius Jonas Paulius II savo palankumą Lietuvai išreiškė spalio 12 d. įvesdinimo iškilmėje, maloniai pasveikindamas mūsų tautą lietuvių kalba.
 
APLINK SAULĘ BE ATILSIO SKRIEJU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   

ALELIUJA

Aleliuja visa buitis šaukė,
Tik aš vienas tylėjau,
Lyg nebočiau išganymo laukęs,
Getsemano sodely budėjęs.

Vieni toj naktyje išsisklaidė,
Kiti amžiais budėt pasilikome,
Ir tematė skausme Kristaus veidų
Išduotos žemės lygumos.

Skaityti daugiau...
 
FILOSOFIJOS KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   

Biografinė nuotrupa pokalbiui su jaunesniaisiais

"Filosofuoti reiškia ne mokyti ar mokytis, o klausimų peršnekėti".
FKP 15P

ĮVADAS: Sukaktuvės kaip pokalbis
Sukaktuvių dieną jubiliatas tyli: jam kalba kiti; jis pats paprastai taria tik padėkos žodį. Bet štai, skirdamas manajai 70-ties metų amžiaus sukakčiai ištisą "Aidų" numerį (1978, Nr. 2), jų redaktorius dr. Juozas Girnius panoro žengti kitu keliu, būtent: teikti šiai sukakčiai "dialogo pobūdį" (A 57); dialogo ta prasme, kad sueitų pokalbio trys jauniau-siosios mūsų mąstytojų kartos su seniausiąją dar tebegyva karta. Tai naujas užmojis arba, J. Girniaus žodžiais tariant, "pirmasis lietuvių filosofų dialogas" (A 56). Nes tiek Lietuvoje, tiek tremtyje buvęs įsigalėjęs nelemtas paprotys, kad "lietuviai
--------------
A — "Aidai", 1978, Nr. 2.
FKP — Antanas Maceina, Filosofijos kilmė ir prasmė, Roma 1978.
RF — Antanas Maceina, Religijos filosofija I, Putnam 1976.
----------------
filosofai turėtų vienas antro nematyti"; todėl "nė karto St. Šalkauskis neprisiminė V. Sezemano, o šis anojo"; net "ir to paties fakulteto kolegos, vienas antrą bičiuliškai gerbę, kaip St. Šalkauskis, Pr. Dovydaitis, Pr. Kuraitis, taip pat savo raštuose 'nepažinojo' " (A 56). Be abejo, šis 'nepasižino-jimas' nereiškė nepaisymo. Įvairiomis progomis ir lietuviai filosofai prisimindavo vienas antrą: Pr. Dvoydaitis rašė apie M. Reinį (1934) ir šnekučiavosi su St. Šalkauskiu (1936), St. Šalkausk įs minėjo Pr. Dovydaitį (1936), A. Maceina pagerbė St. Šalkauskį (1936 ir 1946), A. Dambrauską-Jakštą (1938) ir J. Girnių (1965). Vis dėlto tai buvo tik proginiai susitikimai, nesigalynėjant su kolegos mintimis savoms idėjoms grįsti ar bent joms paryškinti. Šia prasme Lietuvos filosofai iš tikro vienas antro 'nepasižinojo'. Ta pati tradicija pratįso ir į tremtį — "ne dėl asmeninių motyvų", o todėl, "kad savų filosofų turime maža" ir kad "kiekvienas susirūpinęs daugiau ar mažiau skirtingais klausimais" (A 57).
Skaityti daugiau...
 
PO PRERIJŲ DANGUM PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS BRADŪNAS   
Saulei leidžiantis, pradėjo kilti vėjas iš anapus Baltosios upės išgraužto slėnio, iš ten, kur driekėsi neaprėpiama Pietinės Dakotos prerija. Šiapus slėnio, lyg senų rūmų, pilių ir bokštų milžiniški griuvėsiai, čia pat dunksojo "Badlandų" vėjo ir vandens išskaptuota uoliena.

Karšto ir sauso oro srautas kaskart didėjo. Prerijų laukinės avižos šnarėjo lyg barškuolinės gyvatės. Jokio kito garso. Tik į bepasirodančias žvaigždes įsirėmusiuose kanjonų bokštuose kažkas suaimanuoja, suvaitoja, ir vėl tik šnara avižos — laukinių vakarų prerijos daina, o gal rauda išnykusių buivolų kaimenių ir su jomis dingusių raitųjų indėnų, laisvai klajojusių plačiąja prerija.

Miegmaišyje per šilta net po atviru dangum. Rodos, jog pačios žvaigždės šildo, mirgėdamos kaitroje. Toli, gal net kitame slėnio šlaite, sukaukia kojotas, taip graudžiai, vienišai.

Atsikeliu. Tokią naktį užmigti tegali tik indėnai ar kokios antelopės. Išeinu į preriją. Sninga žvaigždėmis. Pamiršti, kad esi žemėje. Žvaigždžių tiek daug, ir jos visur, jog atrodo, jau nestovi prerijos žolėse, o skrieji erdvėse. Tačiau sučeža laukinės avižos, pasigirsta uolienose vaitojantis balsas, ir suvoki, jog esi vienas prerijos beribėje, kaip žemė erdvėse. Iki horizonto apskritimo juoda, juoda . . . tik ten, kur turėtų būti Baltoji upė, lyg nuo skliauto atitrūkę žvaigždės, spinksi keletas žiburėlių. Spėju, jog tai žemėlapyje pažymėtas indėnų kaimelis prie vieno didžiausio Amerikos indėnų rezervato ribos. Ne, ne — tai ne Interior miestelis, tai ne elektros švieselės, ne namai su laiptais, langais, durimis, o už jų iškrypusiuos minkšta-suoliuos sudribę raitųjų palikuonys siurbčioja Coors alaus šešiukę ir spokso į televizijos aparatą, kur San Francisco gatvėmis policija vaiko nusikaltėlius. Ne, ne. Ten dega laužai. Prie jų susikūprinę indėnai laukia aušros, kada jų vadas pradės giesmę Didžiajai Dvasiai ir ją baigs tik vakare, jiems jau pasiekus visų indėnų šventovę — Juoduosius Kalnus. Tenai miškai, upeliai — pavėsio ir žalumos oazė vasaros išdžiovintoje prerijoje . . .
Skaityti daugiau...
 
KATALIKIŠKOJI REZISTENCIJA IR TAUTOS LIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VARDYS   
(Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 7)

Katalikiškoji rezistencija Lietuvoje
Nenuostabu, kad Lietuvos katalikai, laikui bėgant, reagavo į šitokią Maskvos politiką. Negalėdami viešai skleisti Dievo žodžio jaunimui, kunigai ir pasauliečiai ėmė vaikus mokyti slapta. Pagal oficialius, t.y. sovietinius duomenis, pusė visų pirmų skyrių vaikų mokosi katekizmo. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika nurodo 70 ir didesnį tokių besimokančių vaikų procentą. Šalia privačiai ar slaptai tęsiamos katekizacijos, pasauliečiai susiorganizavo į religinių diskusijų bei maldos būrelius, pvz., į Eucharistijos bičiulių sąjūdį, kuris nešaukia susirinkimų, bet skatina individualinį religingumą, kasdieninę kontempliaciją, bažnyčios lankymą, taip pat skatindamas ir sekuliarines dorybes, kaip, pvz., Lietuvoje labai reikalingą blaivybę. Plito vyrų, o ypač moterų vienuolijos. LKBK duomenimis, moterų vienuolių Lietuvoje dabar yra daugiau nei 1,500, kitaip tariant du su puse karto daugiau nei buvo nepriklausomybės metais.25 Kai režimas visiškai susiaurino viešą teologijos studijavimą seminarijoje — apribojo studentų skaičių, jauni vyrai mokėsi slaptai, slaptai net šventinosi, nors, atrodo, ne Lietuvoje. Ir KGB žino vieną ar kitą tokį atvejį, bet šitaip įšventintiems kunigams valdžia neleidžia dirbti pastoracijoje. Išsivystė slapta ar pusiau slapta devocionalijų ir maldaknygių gamyba. Paulius Petronis, nuteistas pirmojoje (Nr. 345) LKBK byloje 1974 metais, teisme sakėsi vienas pats išspausdinęs 20,000 maldaknygės egz. ir išplatinęs 16,000. Tuo pat metu buvo suimti keli kiti vien tik maldaknygių gamyba pakaltinti lietuviai. Slapta imta nurašinėti ir platinti religiniai bei filosofiniai tekstai; jų tarpe buvo skleidžiami kai kurie Antano Maceinos ir Juozo Girniaus darbai. Žodžiu, buvo pradėta dalį religinės ir bažnytinės veiklos perkelti į pogrindį. Viešumoje laiškais imta kreiptis į spaudą, siūlant atnaujinti tikybos dėstymą mokyklose (kun. Vladas Šlevas), ginant nuo klastojimo Bažnyčios istoriją (A. Markaitis, S.J.), stengiantis spaudoje atitaisyti viešai skelbiamą melą apie kunigus.
Skaityti daugiau...
 
TORONTO PRISIKĖLIMO PARAPIJA JUBILIEJINĖJE ŠVIESOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   

Atėjo metas, kai ir po antrojo pasaulinio karo išaugę tremtyje mūsų religiniai bei tautiniai centrai suskato švęsti savo jubiliejus. Kai kurie iš jų atliekami su žymiom iškilmėm ir turtiningom programom, paliudydami organizuotų pastangų naudą.

Po antrojo pasaulinio karo nebuvo lengviau steigti kultūrinius bei religinius centrus, kaip po pirmojo. Tremtiniška padėtis atsirado staiga, savų institucijų reikalas neatidėliotinas, naujakuriai be namų ir išteklių. Steigiant parapijas, finansinė pagalba iš vyskupijų neatėjo. Džiaugtasi tuo, kad duodamas leidimas užsitraukti paskolą. Reikėjo apsukrių dvasininkų pinigams telkti ir pagalbių parapiečių visokeriopai veiklai užmegzti bei tęsti.

Beje, naujas tremtinių parapijas būtų galima suskaityti ant vienos rankos pirštų. Jos steigtos tik ten, kur būtinai reikėjo. Šiaip glaustasi prie anksčiau įsteigtųjų. Šios aplinkybės dar labiau išskiria po antrojo pasaulinio karo iškilusius mūsų religinius centrus.
Skaityti daugiau...
 
PENKTOJI DAINŲ ŠVENTĖ TORONTE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Verikaitis   
Kaip buvo ruošiamasi
Kai 1975 m. įvyko pirmoji Kanados lietuvių dainų ir šokių šventė, PLB pirmininkas Br. Nainys kreipėsi į Kanados LB pirmininką Joną Simanavičių, prašydamas, kad ir penktoji dainų šventė būtų ruošiama Kanadoje. Jo nuomone, Chicaga jau esanti pavargusi nuo dainų švenčių, ypač kai dar prisidėjo ir tautinių šokių šventės. Amerikos ir Kanados dainų šventės ten jau buvo 1956, 1961, 1966 ir 1971 m. J. Simanavičius pažadėjo visą reikalą ištirti ir vėliau pranešti.

V-osios Dainų šventės organizavimas turėjo įvairių sunkumų. Abejota Toronto pajėgumu tokio masto renginiui. Kilo abejonių dėl didžiųjų chorų įsijungimo. Gąsdino ir laiko stoka chorams suregistruoti, gaidoms paruošti bei išsiuntinėti, programai sudaryti, patalpoms gauti ir t.t.

Iš tikrųjų V-oji Dainų šventė turėjo būti 1976 m. Pirmasis pasitarimas jos reikalais įvyko 1975 m. Nutarta, jog laikas per trumpas tokiam užmojui įgyvendinti. Susisiekus gi su Chicagoje ir Clevelande gyvenančiais muzikais, nuspręsta oficialų dainų šventės muzikinės komisijos posėdį šaukti Clevelande. Posėdis įvyko 1976 m. pavasarį. Jame dalyvavo O. Mikulskienė, A. Mikulskis, A. Jurgutis, J. Govedas, V. Ve-rikaitis, V. Plečkaitis, J. Simanavičius ir keletas svečių. Ten sudaryta dainų šventės programa ir nustatyta data — 1978 m. liepos 2 d.
Dainos įtrauktos į programą, atsižvelgiant į dabartinę chorų padėtį. Jos turi būti nesudėtingos. Įtraukta daug mūsų veteranų kompozitorių kūrinių. Žinoma, dėl laiko stokos ir chorų pajėgumo parinktos dainos negalėjo pilnai reprezentuoti numatytų kompozitorių. Masiniams chorams sunku preciziškai dainas atlikti.
Skaityti daugiau...
 
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENES SEIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Kalnius   
Atidarymas
Oficialus seimo atidarymas Royal Yorko viešbutyje įvyko liepos 1 d. rytą. Registracija ir dailės parodos atidarymas bei svečių priėmimas buvo atlikti iš vakaro. Tenka pastebėti, kad šį priėmimą finansavo Toronto miesto savivaldybė. Tai buvo gražus bei retas įvertinimas ne tik torontiečių lietuvių, bet ir jų svečių.
Pradinį žodį tarė ir svečius pasveikino rengimo komiteto pirm. dr. J. Sungaila, linkėdamas atstovams vieningo ir sėkmingo darbo. Pačiam seimui atidaryti buvo pakviestas PLB valdybos pirmininkas B. Nainys. Sugiedojus Lietuvos himną, invokaciją sukalbėjo kun. J. Borevičius, S.J.

Seimo prezidiumo pirmininku išrinktas V. Kamantas. Jo pavaduotojais patvirtinti visų kraštų bendruomenių atstovai. V. Kleiza išrinktas prižiūrėti seimo darbų tvarką.

Sekretoriatą sudarė J. Vaitkus, J. Vidugiris, R. Paliokaitis ir J. Šeš-kutė. Į registracijos komisiją įėjo K. Manglicas, D. Manglicienė, L. Kuliavienė ir O. Galiūnaitė. Buvo išrinktos dar mandatų, nominacijų ir rezoliucijų komisijos. Po to ėjo sveikinimai.
Skaityti daugiau...
 
Dr. Jonas Žmuidzinas PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Jonas Žmuidzinas,
Lietuvos gen. konsulas Kanadai, šiemet sulaukęs 80 m. amžiaus.
Jubiliatas gimė 1898 birželio 10 Keturvalkiuose, Vilkaviškio apsk. Saulės gimnaziją Kaune baigė 1920. Montpellier universitete, Prancūzijoje, 1924 - 1927 studijavo teisę, įsigydamas licenciatą. 1920 Paryžiaus universitete gavo viešosios teisės ir politinės ekonomijos doktoratą. Dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje ir pasiuntinybėje Londone. 1962 paskirtas Lietuvos konsulu Kanadai ir pakeltas gen. konsulu. Gyvena Toronte.

Dr. Jonas Žmuidzinas yra mokslo žmogus, visuomenininkas, žurnalistas, rašytojas. Jo literatūriniai raštai: "Ryto kraujas" (novelės), "Pajūrio himnas" (poema), "Runcė ir Dandie-rinas". Jo mokslinis veikalas prancūzų kalba: Commonvvealth polono-li-thuanien ou l'Union de Lublin (1569), išleistas Mouton Editeur leidyklos Paryžiuje 1978. Be to, dr. Jonas Žmuidzinas, talkinant pulk. Leon Gervais, 1972 prancūzų kalbon yra išvertęs Lietuvos 1529 m. statutą. Paminėtina, kad 1969 Paryžiaus universitetas mūsų Jubiliatui yra suteikęs dar vieną teisių daktaratą. Dr. Jonas Žmuidzinas priklauso Lietuvių rašytojų draugijai.

 
MOKYTOJŲ DIENOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Br. Juodelis   
Pradžia
Jau dvyliktą kartą birželio 27-30 JAV ir Kanados lituanistinių mokyklų mokytojai bei lit. švietimo darbuotojai susirinko j tradicinę vasaros mokytojų studijų savaitę. Pasaulio Lietuvių Dienos šiais metais iš Dainavos stovyklos mokytojų studijų savaitę nukėlė į Torontą, Kanadon. Ruošė Kanados LB Švietimo komisija ir JAV LB Švietimo Taryba. Keturių dienų gausią ir turiningą studijų programą Royal York viešbutyje dar papildė Pasaulio liet. sporto žaidynės, dainų šventė, dailės paroda ir Pasaulio lietuvių seimas. Tos aštuonios nepamirštamų įspūdžių dienos labai sustiprino ir suartino dalyvavusius 84 lituanistinio švietimo darbuotojus iš devynių pasaulio kraštų.

XII JAV ir Kanados mokytojų savaitę atidarė Kanados LB Švietimo komisijos pirm. V. Stanevičienė. Kun. A. Saulaičiui, S.J., atkalbėjus invoka-ciją, buvo pakviesti garbės prezidiumo nariai ir išklausyti jų sveikinimai. Pažymėtina, kad iš Vokietijos specialiai į mokytojų studijų savaitę buvo atvykęs vysk. Antanas Deksnys. Jis taip pat tarė paskatinantį žodį. Buvo sveikinimų ir raštu.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
JAV Lietuvių kunigų vienybės seimas įvyko Providence, R.I., rugsėjo 20-21. Dalyvavo 39 kunigai. Pagrindinė paskaita buvo kun. K. Pugevičiaus "Lietuvių . Kat. Bažnyčios kronika mus įpareigoja". Pirmininku perrinktas kun. dr. Z. Smilga.

Šviesos - Santaros metinis suvažiavimas buvo rugsėjo 7-10 Tabor Farmiit vasarvietėje, Miehigane. Tai jau dvidešimt penktasis suvažiavimas. Apie jį plačiau bus lapkričio Aiduose.

Vliko ir PLB valdybos rugsėjo 30 susitiko Clevelande apžvelgti Lietuvoj padėties ir derinti jos laisvinimo pastan gas. Nutarta bendrom jėgom remti Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, kun ruoSiamas Vokietijoje.

Nekalto Prasidėjimo seserys spaliu 15 Putname paminėjo savo vienuolijos įkūrimo 60 m. sukaktį. Veinuoliją įsteigt arkivysk. Jurgis Matualitis 1918 m. Sukaktis paminėta iškilmingomis mišiomiį ir sol. Romos Masitenės koncertu.
Skaityti daugiau...
 
JURGIO JANKAUS "IR NEBEPASIMATĖM" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Dyvas   

JURGIS JANKUS: Ir nebepasimatėm. Pasakojimai. Lietuviškos knygos klubo leidinys. 1977, 343 psl. Autorius leidinį dedikavo tėvui.

Įspūdžiai
Porcelianines statulėles randame daugelyje namų. Jų lygų paviršių, brangių medžiagą ir gerus dažus ne vienas mėgsta. Tobulos balerinų nosytės tinka ant palangių, ant TV priimtuvų. Keičiant dekoratyvinę aplinką, lengva jas perdėlioti.

Grubios, stambesnės skidptūros reikalauja daugiau erdvės kambariuose, žvilgsniuose, jausmuose ir minty. Pykindamos traukia, žavėdamos atstumia. Formos ir pomėgių (ne vertės) kraštutinumai buvo ir bus reikalingi. Jų niekas neišraus iš kasdienos, neišmes iš kūrybos.

Literatūroje randame panašius skirtumus: mažos sielos kenčia nuo džiaugsmo pertekliaus, stambiosios skundžiasi skausmo stoka. O skaitytojai pasidalija, skurdžių jausmų veikėjus laikydami ir šventaisiais, ir neišmanėliais, neapvaldomų užmojų tipus tremdami ir pragaran, ir dangun. Juk gyvenimai plaukia ir audrų viršūnėmis ir grimsta medaus dubenėliuose.
Skaityti daugiau...
 
NEIŠKREIPTAS JANONIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kulbokas   
JURGIS JAŠINSKAS: Julius Janonis. Poetas ir revoliucionierius. 1975, Chica-ga, Naujienų spaustuvė. 265 psl.
J. Janonis — proletarinis poetas, savo kūryboje kovojęs dėl socializmo, rašęs apie darbininkus, vargšus, gamtos bei asmeninius išgyvenimus, nuspalvindamas kančia dėl nelygybės, įsikalęs į galvą, jog marksizmas išganys pasaulį ir tą svajonę vykdęs su visu entuziazmu ir nenujausdamas dirbęs žiauriausio despotizmo laimėjimui. Vertinamas laisvųjų lietuvių dėl gamtinės ir asmeninės poezijos nuoširdumo, jaunuoliško entuziazmo ir kai kurių visuomeninių eilėraščių. Buvo populiarus darbininkuose, moksleiviuose, kairiojoje visuomenės dalyje.
Pirmas jo raštų leidimas išėjo 1917 m., II — 1921, III- 1941, dvitomis — 1957 Vilniuje. TSR Mokslų Akademijos Literatūros ir Kalbos žurnalo VIII tome surinkta daug medžiagos apie Janonį, jo gimtinę, tėvus, kūrybą. 1957 Vilniuje pastatyta J.Būtėno ir A. Kernagio pjesė iš jo gyvenimo, sukurtas filmas.

1976 Biržuose pastatytas jam paminklas — 6 metrų bronzinė statula ant 8 ir pusės metro granito pjedestalo. Vis tiek maloniau, kad Biržus, Radvilų ir eilės iškilių poetų miestą, puošia išlakus Janonio, skrendančio jaunuolio, paminklas, negu svetimųjų stabai.

Okupuotoje Lietuvoje jis, apsuptas poeto revoliucionieriaus aureole, keliamas socialistinio realizmo pradininku. Apie jį rašo kritikai, rašytojai, vienašališkai panaudodami šaltinius (pvz., nesikreipiama į Janonio seserį Amerikoje, aplenkiamos Naujienos, kuriose kitados spausdinta jo eilėraščiai ir straipsniai), iškreipiami faktai, vienašališkai komentuojama kūryba.
Skaityti daugiau...
 
KNYGA APIE PABALTIJO VALSTYBIŲ SANTYKIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Jonas A. Stiklorius   
Prof. dr. Bronis J. Kasias (seniau Kazlauskas), daug metų dėstęs politinius mokslus ir Europos istoriją VVilkes kolegijoje, dabar išėjęs į pensiją, jau žinomas lietuviui skaitytojui savo 1973 m. išleistu dokumentų rinkiniu "The USSR - German Aggression against Lithuania". Dabar jis parašė "The Baltic Nations — The Quest for Regionai Integration and Political Liberty" (Euramerica Press, Pittston, Pa, 1976, 319 psl., 12 dol.), kurios pagrindinė tema yra Pabaltijo valstybių tarpusaviai santyki.ii, jų pastangos sudaryti sąjungas ir tu pastangų rezultatai. Baltų santarvė buvo ir jo disertacijos, prancūzų kalba 1939 m. išspausdintos tema.

Knyga suskirstyta į šešis skyrius. Pirmajame skyriuje duodama pagrindinė informacija apie Pabaltijo valstybes, jų fizinę ir politinę geografiją. Čia autorius visai teisingai pabrėžia, kad Pabaltijo valstybių reikšmė didele dalimi, o problemos beveik ištisai kyla iš jų geografinės padėties — tarp dviejų didelių tautų — vokiečių ir rusų. Po to duodama kiekvienos valstybės istorija, būtent Suomijos (16 puslapių), Estijos (10 p.), Latvijos (9 p.), Lietuvos (32 p.), Lenkijos (10 p.) ir Dancigo (6 p.). Dancigo gal ir nereikėjo minėti, kadangi jo vaidmuo buvo beveik kaip ir bereikšmis šioje knygoje svarstomoms problemoms. Kitų Baltijos jūrą liečiančių valstybių — Rusijos, Vokietijos, Švedijos ir Danijos — istorija neduodama.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
GEN. POVILAS PLECHAVIČIUS I dalį parašė Petras Jurgėla (9-174 psl.), II dalį redagavo Paulius Jurkus (177-288 psl.). Išleido žurnalas Karys. Brook-lynas 1978. Knyga įrišta ir gausiai iliustruota. 300 psl.
P. Celiešius: EUCHARISTIJOS ESMĖ IR PRASMĖ. Vakarų Europos lietuvių sielovados centras, Bad-Woerishofen 1978. 59 psl.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA. Ketvirtas tomas. Išleido Lią^ tuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoms leisti sąjunga. Viršelio iliustracija — Ses. Mercedes. Chicago 1978. 477 psl. Kaina — 4 dol. minkštais viršeliais, 6 dol. kietais viršeliais.

V PLB SEIMAS. PLB valdybos leidinys. Redagavo Romas Kasparas. Chicago 1978. 68 psl.
PASAULIO LIETUVIŲ DIENOS IR PENKTOJI DAINŲ ŠVENTĖ. Red. Česlovas Senkevičius. Viršelis —Jurgio Rač-kaus. Toronto 1978. 98 psl.

DARIAUS — GIRĖNO KLUBAS. 1952-1977. Red. Antanas Grinius. Detroitas 1977. 32 psl.

PASAULIO LIETUVIŲ KATALIKŲ ŽINYNAS. Red. kun. Kazimieras Pugevi-čius. Išleido LRK Kunigų Vienybė. Brooklynas 1978. 179 psl. Lietuvių kunigų, parapijų, vienuolijų ir kat. įstaigų sąrašas su adresais.

PRANCIŠKONIŠKI KRYŽIAUS KELIAI. Autorius Fr. Edwin Dorzweiler, O.F.M. Cap., vertėjas Tėv. Benvenutas Ramanauskas, O.F.M. Iliustruota Aleksandros Kašubienės Brooklyno pranciškonų koplyčios Kryžiaus kelių mozaikinėmis nuotraukomis. Nuotr. L. Tamošaičio. Brooklynas 1978. 32 psl.

Į LAISVĘ, 1978 balandis, Nr. 72, 72 psl., 2,50 dol. Įvairiais lietuviškaisiais klausimais rašo Br. Nemickas, A. Štromas, T. Venclova, P. A. Raulinaitis, St. Barzdukas ir kt. Šį numerį parengė naujas redaktorius Juozas Kojelis.

Į LAISVĘ. Politikos žurnalas, Nr. 73 (1978 rugsėjis). Red. Juozas Kojelis. Turinyje: Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir laikinoji Lietuvos vyriausybė; Jurgis Gliaudą: Palikimas jam (ištraukos iš romano "Narsa gyventi"); Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras; Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas; Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį; Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB kroniką. Numerio kaina 4 dol.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai