Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1978 m. 9 lapkritis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Rubšys — Krikščionybė išeina į pasaulį ............................................................... 381
Kazys Bradūnas — Eilėraščiai ............................................................................................. 390
Antanas Maceina — Filosofijos keliu .................................................................................. 391
Genovaitė Kazokienė — Dailininko Vlado Meškėno kūryba ............................................ 396
Jurgis Blekaitis — Balys Sruoga ......................................................................................... 402
Pasikalbėjimas su profesorium Peteriu Reddaway .............................................................. 411

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Dr. J. Vidzgiris — 25-kios europinės Lietuviškųjų studijų savaitės ................................... 414
K. L. — Jubiliejinis Šviesos - Santaros suvažiavimas ......................................................... 416
Leonardas Andriekus — Aidų koncertas Chicagoje ........................................................... 417
Dr. Povilas Rėklaitis — Susitikimas su Vydūnu Tilžėje ..................................................... 418
Wilhelm Witte — Dėl pavardės "Vydūnas" ....................................................................... 419
Mūsų buityje ......................................................................................................................... 420

KNYGOS
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — Lietuva ukrainiečių šaltiniuose (Monu-
mentą Ucrainae Historica) ................................................................................................... 422

Algis Šimkus — Broniaus Budriūno lietuviškos mišios ..................................................... 426
V. Kulbokas — Andriaus Norimo "Santaka ...................................................................... 427
Atsiųsta paminėti .................................................................................................................. 427
Šis Aidų numeris iliustruotas Vlado Meškėno dailės darbų nuotraukomis. Viršelių 1 psl. — Motina ir vaikas (pastelė). Viršelių 4 psl. — Meno
prekiautoja (pastelė). Taip pat Kazio Braduno (390 psl.) ir Vydūno nuotraukos bei su jo gyvenimu susietos dokumentinės nuotraukos (418-419 psl.).
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠČIONYBĖ IŠEINA Į PASAULĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUBŠYS   

Vėlesnėms krikščionių kartoms pagonijoje Paulius buvo Evangelijos, Gerosios Naujienos, nešėjas iš Palestinos. Iš tikrųjų neįmanoma pervertinti istorinę Pauliaus reikšmę, jam prašnekinus tuometinį pagoniškąjį pasaulį Dievo vardu. Ir Luko pasakojimas Apaštalų darbuose apie krikščionybės pradžią pagonių tarpe (Apd 13-28) alsuote alsuoja pagarba Pauliui, tautų apaštalui. Lukas ne tik sugretina Pauliaus vaidmenį su Petro, Dvylikos vado, apaštaline veikla, bet teigia, jog Paulius tapo Dievo "rinktiniu įrankiu" (plg. Apd 9, 15) skleisti Evangeliją "lig pat žemės pakraščių" (Apd 1, 8). Nenuostabu, kad apie Paulių buvo sukurta nemaža legendų, kuriose jis iškeliamas kaip didvyris Dievo Gerosios Naujienos tarnyboje.

Turime Pauliaus darbų knygos likučius. Čia gana patraukliai, pasinaudojant Luko Apaštalų darbais, aprašomi Pauliaus misijų kelionių nuotykiai.1 Palyginus su Luko santūriu pasakojimu, Pauliaus darbai sklidini lakios vaizduotės kūrybos. Knygos pagrindinis siužetas — romantiškas pasakojimas apie Pauliaus santykius su Tekle, kuriame iškeliamos Pauliaus galvosenai būdingos temos: kūno prisikėlimas ir susilaikymas nuo santuokos. Pasakojimas baigiasi dramatišku Pauliaus kankinystės aprašymu: jam nukirtus galvą Romoje, jis po mirties pasirodo imperatoriui Neronui ir išpranašauja jam Dievo bausmę už nedorumą.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
P O E Z I J A

Poezija, tai kaip giria,    
Pilna aidų ir žalumos         
Ir po kelionės vakare         
Ugnies traškėjimas namuos.

T U                                    

Tu žiežirba Dievo minties  
Vidury visatos nakties.    
Aplinkui žvaigždynų gaisai —
Blykstelei ir užgesai. . .    

PO ŠEŠIASDEŠIMT        

Po šešiasdešimt metų žemėje,
Kada, atrodo, jau buvau
Ir vyturiu ir akmeniu,
Upe ir debesiu,                     
Medžiu ir grūdu,
Duonos rieke ir vyno gurkšniu,
Yra ko džiaugtis ir gailėtis,
Žiūrint į laužo dūmus,
Palinkusius į šiaurę —
Pradedu būti žeme.
Skaityti daugiau...
 
FILOSOFIJOS KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
Biografinė nuotrupa pokalbiui su jaunesniaisiais

2. Santykis su filosofija
Mano gyvenimą valdo kažkokia priešingybė: netapti tuo, kuo norėjai, o tapti tuo, kuo nė negalvojai. Stodamas į kunigų seminariją ir, iš jos išmestas, vėl į ją grįždamas (1929-30), mėginau tapti kunigu. Netapau. Linkdamas į literatūrą savo vidumi ir ruošdamasis pedagogikai savo studijomis, tapau — filosofu. Dr. J. L. Navicko apibūdinimas, kad man "dialektika niekados nevirsta 'keliu', metodu, nors filosofijos istorijoje nuo Zenono iki Merleau-Ponty dienų ji buvo žinoma tiktai metodo vardu" (A 63), kelia aikštėn gilią žmogiškojo būvio sanklodą: išsivystyti į savo priešingybę. Nes dialektika iš tikro nėra tiktai metodas. Jei mūsų būvis nebūtų suręstas dialektiškai, tai dialektika kaip pažinimo 'kelias' būtų grynas scholastinių ginčų žaismas protui miklinti. Neiginys arba priešingybė tampa mąstymo stumtimi tik todėl, kad ji yra mūsų gyvenimo stumtis. Mano santykyje su filosofija šitoksai dialektinis stūmiklis yra tiesiog apčiuopiamas.
Skaityti daugiau...
 
DAILININKO VLADO MEŠKĖNO KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GENOVAITĖ KAZOKIENĖ   

Dailininkas Vladas Meškėnas Australijos dailės gyvenime yra viena iš žinomųjų figūrų: dalyvauja iškiliųjų to krašto dailininkų metinėse dailės parodose, laimėjo keletą pirmųjų premijų, įtrauktas į Australijos dailininkų enciklopediją. Reiškiasi kaip portretistas, piešėjas, tapytojas ir žanrinio stiliaus dailininkas.

Vladas Meškėnas yra gimęs 1916 metais. Nuo pat vaikystės piešimas jį traukė su didele jėga: kur tik prieidamas, vis piešė savo aplinkoje sutinkamus modelius, savo šeimos narius, draugus. Nuo pačių anksčiausių bandymų jį masino žmogaus vidaus gyvenimas, kurį įžvelgė per išviršines formas. Dar iš Lietuvos išlikę jo piešti tėvo ir motinos portretai stebina mus savo precizišku realistiniu atlikimu, žinant, kad tai 14 metų berniuko darbai. Tėvo piešinyje (1930) veido nematome, tačiau parėmusios galvą rankos, nusmukęs palto skvernas ir suklišę batai mums neklystančiai perduoda vargo, skausmo ir rūpesčių kupiną pasaulį. Tai prigimtas piešimo ir įsijautimo talentas.
Skaityti daugiau...
 
BALYS SRUOGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS BLEKAITIS   
Gyvenimo ir kūrybos kelio bendrieji bruožai

I

Balys Sruoga ateina iš vis augančio, vis labiau miglos gaubiamo laiko nuotolio toks pat didelis, kaip visada. Kaip kadaise studento akimis pirmą kartą pamatytas klegančiame humanitarų koridoriuj. Už visus aukštesnis — dėl to jam ankštoka koridoriuje, drabužyje, ankštoka gyvenime, kasdienybėje.
Labai rimtas, bet ne piktas, nei paniuręs, nepasipūtęs. Atokus, pats sau vienas, bet ne išdidus. Profesorius, dramaturgas, poetas, kritikas — ir šiaurės aukštaitis nuo Vabalninko.
Kai Balys Sruoga tenai gimė Baibokų kaime, anas šimtmetis jau buvo labai senas, jam buvo belikę ketveri metai, o diena turėjo būti speiguota — vasario pradžia Lietuvoje. Kai mačiau jį pirmą kartą, tas rimtas vyras artėjo ir prie "rimto" amžiaus — 40-ties metų. Anuomet jo veide nesimatė pragyventų etapų pėdsakų. Vaikystės kaimo. Jaunatvės poetiškos sielvartingos pozos, su karoliais ant kaklo ir plaukais ligi pečių. Neatspėtum temperamento, audringų, svaigių eilių. Bet ir ateitis dar nebuvo metusi jam ant veido savo tragiško šešėlio.
Skaityti daugiau...
 
VLADO MEŠKĖNO PORTRETAI PDF Spausdinti El. paštas
Šiame puslapyje: Mr. & Mrs. Weaver Hawkins, 1962. 405 puslapyje viršuje pirmas — Donald Grant, 1975; viršuje antras — V. Kabailienė; apačioje pirmas — S ir Russel Drysdale, 1963; apačioje antras — Sir William Dobell, 1964. Visi portretai aliejiniai.

Skaityti daugiau...
 
PASIKALBĖJIMAS SU PROFESORIUM PETERIU REDDAWAY PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Matulevičiūtė   
Profesorius Peter Reddaway, dėstantis Londono Ekonominių ir politinių mokslų institute, yra knygų "Rusija be cenzūros" ir "Psichiatrinis teroras" autorius. Jis ypač domisi Lietuvos tautiniu — religiniu sąjūdžiu, savilaidine spauda, ir yra pasisakęs Lietuvos klausimais anglų bei amerikiečių spaudoje, radijuje bei televizijoje. Šią vasarą su profesoriumi Reddavvay Londone kalbėjosi Marija Matulevičiūtė. Čia spausdiname ištraukų iš to pasikalbėjimo.

M. M. Profesoriau Reddavvay, jūs atidžiai sekate įvykius Lietuvoje. Kokia jūsų nuomonė apie Balio Gajausko nuteisimą balandžio mėnesį?
P. R. Man rodos, kad valdžios atstovų padėtis Lietuvoje nuolat sunkėja. Lietuvos tautinis sąjūdis yra toksai pajėgus, kad griežtomis disidentų ar opozicijos narių bausmėmis rizikuojama sukelti riaušes ir demonstracijas. Sovietų Sąjungos pareigūnai yra nepaprastai jautrūs ir nervingi tokių demonstracijų atžvilgiu — todėl jie daro visa, kas įmanoma šioms demonstracijoms išvengti. Jie žino — ar bent įtaria — daug žmonių, kurie leidžia ir platina įvairią savilaidine literatūrą, bet jie juos suima tik laikas nuo laiko ir nubaudžia, sovietiniu mastu, apyšvelnėmis bausmėmis.

M. M. Ar Gajauskas buvo išimtis?
P. R. Čia jie turėjo reikalą su žmogumi, kuris jau buvo atsėdėjęs dvidešimt penkerius metus. Kas žino, gal jie tikėjosi, kad ir lietuviai, ir užsieniečiai jį palaikys kokiu nors ekstremistu: Žiūrėkit, jis išeina iš lagerio ir vėl sugrįžta prie "antitarybinės" veiklos. Matyt, jis to nusipelno. Aš manau, kad užkraudami jam tokią sunkią bausmę, jie tikėjosi įbauginti kai kuriuos disidentus ir opozicijos narius Lietuvoje. Atrodo, kad jie jau seniai rengėsi tą padaryti.

M. M. Ar toji griežta bausmė tikrai atgrasins kitus? P. R. Kai kuriuos žmones — taip. Bet čia iškyla pavojus — jei ne dabar, tai netolimoje ateityje, — kad toksai griežtai nubaustas žmogus taps simboliu, kankinio figūra, ir tuo paskatins ne tik opozicininkus, bet ir dar beapsisprendžiančius jaunuolius, sutvirtins jų tautiškumą ir nepriklausomą mąstyseną. Tie jaunuoliai gal panorės pasekti griežtai nubaustųjų pavyzdžiu; jie visais įmanomais būdais parems juos kalėjime, padės jų šeimoms, tęs jų pradėtą darbą. Esama ir tokios rizikos. Tačiau, matyt, valdžios atstovai Lietuvoje buvo tvirtai įsitikinę, kad reikia nubausti kokį nors disidentą kraštutine bausme, ir jie pasirinko Gajauską kaip aukos objektą ir kaip pavyzdį. Aišku, jam tai yra ypač tragiška, nes jis jau kalėjime praleido tokią didelę savo gyvenimo dalį.
Skaityti daugiau...
 
25-KIOS EUROPINĖS LIETUVIŠKŲJŲ STUDIJŲ SAVAITĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Vidzgiris   

Š. m. liepos 16 - 23 Freisinge, Vakarų Vokietijoje, Kard. Doepfnerio rūmuose, įvykusi 25-oji europinė Lietuviškųjų studijų savaitė kartu atžymėjo ir savo gyvavimo šimtmečio ketvirtį. Tai dėmesio verta sukaktis pirmiausia išeivijos sąlygomis, kaip ištvermės laimėjimas prieš daugiau sklaidančias negu telkiančias jėgas. Neniekintina sukaktis nė bendrai lietuviškosios kultūros istorijos požiūriu, būtent periodiškai rengiamų susitikimų prasme. Pasižvalgę praeityje, argi daug be-priskaičiuotume tokios rūšies renginių, pasiekusių šimtmečio ketvirčio ribą?

Kai kuriais požiūriais šios europinės savaitės yra labai savitas, o gal net ir unikalus, periodinis susitikimas. Savo geografine padėtimi jos vyksta arčiausia Lietuvos, tame pačiame žemyne, ir yra daugeliui, ypač vasarą keliaujantiems į Lietuvą ar iš jos atvykstantiems, savotiška pusiaukelė; sava, jauki sustojimo vieta, kur galima pajusti gyvą lietuviškos širdies plakimą viso žemės rutulio mastu. Ne veltui šias savaites prof. J. Eretas yra pavadinęs lietuviškąja statio orbis.
Skaityti daugiau...
 
JUBILIEJINIS ŠVIESOS - SANTAROS SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. L.   
Dvidešimt penktasis Šviesos - Santaros suvažiavimas, įvykęs 1978 rugsėjo 7-10 Tabor Farmos vasarvietėje, Michigane, sutraukė bene gausiausią svečių būrį organizacijos istorijoje. Pati jubiliejinė tema nebuvo akcentuojama. Suvažiavimo metu vyko Stasio Krasausko grafikos darbų pomirtinė paroda.

Programa prasidėjo rugsėjo 7 apžvalgine Vytauto Kavolio paskaita, "Liberalai moralinių kultūrų žemėlapyje". Vakare buvo susitelkta prie "savikritikos" — jaunosios kartos atstovai, ateitininkas Kęstutis Girnius ir santarietis Mykolas Drunga, diskutavo "Santaros - Šviesos klaidas ir trūkumus". Abiejų prognozė ateičiai buvo pesimistiška. Diskusijoms pasibaigus, moderatorius Kavolis pareiškė su jais visiškai nesutinkąs. Pirmoji diena užsisklendė erdviu ir turiningu pokalbiu su poetu ("gente lituanus, natione polonus") Česlovu Milašiumi.

Rugsėjo 8 repertuarą atidarė du jauni istorikai: Virginija Bird (Gailevičiūtė) kalbėjo apie "Amatininkų ir amatų raidą Vilniuje 1860- 1914 m.", o Rimas Kriščiūnas apžvelgė "Apsisprendimą emigruoti 1945 - 50 m. dokumentuose". Algimantas Gurec-kas įstatė Lietuvos bylą į Rytų Europos kontekstą savo paskaitoje apie "Tautų apsisprendimą ir Rytų Europos taikos pagrindus". Ypatingo dėmesio susilaukė simpoziumas apie "Žydų - lietuvių santykius ir tų santykių svarstymus išeivijoje", kurį moderavo Romas Misiūnas ir kuriame dalyvavo Augustinas Idzelis, Vincas Rastenis, Aleksandras Štromas ir Tomas Venclova. Nežiūrint kaitrios temos, simpoziumas išsilaikė civilizuotose ribose. Likusis vakaras buvo paskirtas dramai. "Žvilgsniai į Algirdo Landsbergio ir Kosto Ostrausko dramaturgiją" susidėjo iš dialogo apie dramos žanrą ir ištraukų iš senų bei naujų dramų. Dramaturgams talkininkavo kritikas Rimvydas Šilbajoris ir skaitytojai Daiva Markelytė ir Vytautas Vepštas. Ilgą dieną užbaigė žurnalistas Algis Rukšėnas, knygos apie Simą Kudirką autorius, ištraukomis iš savo politinės - satyrinės dramos "Tartarus arba posėdis pragare".
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ KONCERTAS CHICAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   
Aidams paremti lapkričio 11 Jaunimo centre, Chicagoje, suruoštas koncertas, kurio programą atliko solistės Margarita Momkienė ir Genovaitė Mažeikienė, akompanuojant Aloyzui Jurgučiui. Koncertą ruošė Jaunimo centras.

Koncerto programa buvo plati ir įvairi. Pirmoje dalyje Margarita Momkienė, sopranas, ir Genovaitė Mažeikienė, mezzo-sopranas, padainavo duetus: J. Tallat-Kelpšos "Ne margi sakalėliai", A. Bilazaro "Mėlynasis Nemunėlis" ir Algio Šimkaus "Mergytė mano". Po to solistės pasirodė atskirai: Momkienė dainavo St. Gailevičiaus "Juokdarys mėnulis", A. Jurgučio "Saulenės daina" (iš "Pamario pasakos") ir Budriūno "Šauksmas"; Mažeikienė — J. Gruodžio "Visur tyla" ir P. Sarpaliaus "Dukružėlė". Pirmoji koncerto dalis baigta solisčių duetais iš Banaičio operos "Jūratė ir Kastytis": "Motinos rauda", "Dialogas", "Rūtelės daina". Abiejų solisčių duetais pradėta ir antroji dalis. Padainuota F. Men-delssohn - Bartholdy "Rudens daina", R. Schumanno "Vakarinė žvaigždelė" ir Meldelssohn - Bartholdy "Varpeliai". Paskui ėjo vėl operų arijos. G. Mažeikienė padainavo "Romansą" (iš operos "Mignon") ir "Se-guildillos dainą" iš G. Bizet operos "Carmen". M. Momkienė —"Stepha-no dainą" iš C. Gounod operos "Romeo ir Julija" ir "Desdemonos raudą" iš G. Verdi operos "Othello". Programa užbaigta duetais — F. Schu-berto "Serenada" ir F. Chopin - P. Viardot "Mazurka Nr. 3 — Išsiskyrimas". Abi solistės dainavo profesionaliniame lygyje ir su gilia menine išraiška. Publika jas įvertino labai nuoširdžiai, reikalaudama priedų ir gausiai apdovanodama gėlėmis. Taip pat įvertinimo susilaukė ir komp. A. Jurgutis, piano palyda praturtinęs šį koncertą. Po programos padėkos žodį tarė leidėjų atstovas, primindamas jų ryžtą išsaugoti Aidus visuose tremties pavojuose.
Skaityti daugiau...
 
SUSITIKIMAS SU VYDŪNU TILŽĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Povilas Rėklaitis   
Bibliotekos direktoriaus dr. Wilhelmo Witte 75-jo gimtadienio proga

Prūsijos Kultūros fondo Valstybinės bibliotekos buv. direktorius dr. Wilhelm Witte — viena iš ryškiųjų asmenybių pokario Marburge — gimė 1903.IX.10 d. vokiečių valdininko šeimoje Poznanėje, kur išmoko lenkų kalbos. 1919 m. Poznanei tekus Lenkijai, Witte su tėvais persikėlė į Silezijos Saganą, kur baigė gimnaziją. 1922 m. pradėjo filologijos ir kalbotyros studijas Breslavo (Breslau) universitete, klausė indogermanistikos, slavistikos, anglistikos, indologijos, ugrofinistikos. Bet itin pamėgo baltistiką. Jau 1927-28 m. Witte buvo Osteuropa - Institut - Breslau bendradarbis.
1928 m. lapkričio mėn. W. Witte išvyko Tilžėn, kur išbuvo iki 1929 m. sausio mėn. Tilžėje stud. WWitte ieškojo, kas galėtų jį pamokyti lietuvių kalbos. Tuo reikalu kreipėsi į Lietuvos konsulą Tilžėje Ed. Jatulį.
Skaityti daugiau...
 
DĖL PAVARDĖS "VYDŪNAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Wilhelm Witte   
Apie poeto pavardę "Vydūnas", jei neklystu, ligšiol spausdintu žodžiu tepasisakė vien, deja, mus per anksti palikęs Zenonas Ivinskis, savo trumpame straipsnyje "Vydūnas" (Vilius Storasta, Wilhelm Storost)", in: Altpreussische Biographie (II tomo 6-me sąsiuvinyje, (Marburg a. d. Lahn] 1965, p. 764). Jis pavardę "Vydūnas" supranta kaip "vidun atsikreipusį", taigi turi galvoje ryšį su lietuvišku žodžiu "vidūs". Šis aiškinimas atrodo tikrai vykęs.
Ką tačiau pats poetas savo antruoju vardu yra manęs?
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Lietuvos vyčių seimas suruoštas Sy-racuse, N.Y., rugpjūčio 16-20. Tarp daugelio programinių įvairybių paminėtinos simpozinės diskusijos religinėm ir visuomeninėm temom. Žmogaus teisių simpoziumui vadovavo kun. Kazimieras Pugevi-čius. Kun. Jono Jutkevičiaus "Lietuvos draugo" metinė premija įteikta JAV Kongreso atstovui Samueliui Strattonui iš New Yorko valstybės už pagalbą Simui Kudirkai ir Bražinskams. Seime Lietuvos vyčių pirmininku išrinktas Pilypas Ska-beikis.

Lietuvių religinės šalpos renginyje spalio 14 d. Kultūros židinyje, New Yorke, programą atliko Bostono etnografinis ansamblis, kuris suvaidino "Lietuviškas vestuves". Ansambliui vadovauja Gita Kupčinskienė.

Šv. Jono — Lietuvių kankinių parapijos Toronte 50 m. gyvavimo jubiliejus spalio 14 - 15 d. d. paminėtas meninėmis ir religinėmis iškilmėmis. Koncertavo Danutė Garbaliauskienė.

Baltų draugijos konferencija spalio 20 - 22 suruošta Luenenberge (šiaurės Vokietijoje). Tai jau ketvirtoji šios draugijos konferencija.

Amerikos lietuvių tarybos metinis suvažiavimas įvyko spalio 21 d. Chicagoje. Atvyko 36 atstovai ir 67 svečiai. Devynerius metus išbuvęs valdybos pirmininku, dr. Kazys Bobelis, nebekandida-tavo ir buvo išrinktas garbės pirmininku. Jis turės sprendžiamąjį balsą valdybos posėdžiuose. Iš finansinio pranešimo paaiškėjo, kad 1977.X.1 — 1978.X.1 gauta 63,569 dol., išleista 56,634 dol. Kasoje liko 33,379 dol.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA UKRAINIEČIŲ ŠALTINIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas   

Monumentą Ucrainae Historica, tom. I-XII (1075-1839). Collegit METROPOLITĄ ANDREAS ŠEPTYCKYJ, edidit Metrop. Josephus Slipyj archiep. major et cardin., Romae 1964-1975, I-CCXXV +1-5322 psl.
Prieš porą metų Romoje išėjo lietuvio prel. dr. Pauliaus Jatulio suredaguotas ukrainiečių unitų istorinių šaltinių rinkinys. Didžiumą šio rinkinio dokumentų Romos archyvuose buvo surinkęs ukrainiečių unitų metropolitas Andrius Šeptyckis (1865-1944), retkarčiais atvykdamas j Romą, o kitus, jo paprašytas, surinko T. Kirilas Korolevskis. Jie abu jau senokai mirę. Surinktą medžiagą jie buvo sudėję į 15 paketų, nes planavo išleisti 15 tomų. Daugumas dokumentų buvo perrašyta mašinėle, kitus reikėjo perrašyti. Be to, buvo pažymėjimų, kad tokius ir tokius dokumentus dar reikia nurašyti. Dėl to redaktoriui reikėjo juos surasti archyvuose ir nurašyti, o nurašytuose tekstuose, sugretinus su originalais, ištaisyti klaidas. Buvo dokumentų Doria Pamphili archyve, kuris ne kiekvienam prieinamas, bet, kard. J. Slipyj prašant, P. Jatulis buvo įleistas. Šiaipjau daugelis nurašytų dokumentų nebuvo sudėti chronologiška eile ir dažnai klaidingai datuoti. Ankstesni raštai buvo rasti vėlesniuose tomuose. Taigi darbas buvo gana sunkus, bet archyvuose dirbti įgudusiam P. Jatuliui jis sekėsi, nes per 11 metų jis suredagavo XII tomų.
Skaityti daugiau...
 
BRONIAUS BUDRIŪNO LIETUVIŠKOS MIŠIOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Algis Šimkus   
1. Mišios Šv. Kazimiero Garbei, vieno, dviejų ar mišrių balsų chorui su vargonais. "Laiškai Lietuviams" leidi nys, Chicaga, 1967, 16 psl.
2. Garbė Tau Viešpatie, mišios dviem balsam su vargonais. B. Budriūno Kūriniams Leisti Fondo leidinys Nr. 16, Los Angeles, 1972, 16 psl.
3. Mišios už Mirusius, vienam balsui. B. Budriūno K.L.F. leidinys
No. 19, Los Angeles, 1974, 16 psl.
4. Mišių Giesmės, kun. Stasio Ylos žodžiai, vienam ar dviem balsam su vargonais, B. Budriūno K.L.F. leidinys No. 7, Los Angeles, 1972, 7 psl.
5. Mišių Giesmės Nr. 11, kun. Stasio Ylos žodžiai, vienam balsui su vargonais, B. Budriūno K.L.F. leidinys No. 22, Los Angeles, 1976, 7 psl.

Bronius Budriūnas, mūsų produktingasis patriotinių kantatų, muzikinių veikalų ir plačiai žinomų dainų kompozitorius, jau ilgoką eilę metųeina judrios Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos vargonininko ir choro vadovo pareigas. Čia jis matomai skaudžiai pajuto, kokią gilią spragą paliko kasdieninėje parapijos veikloje išjungimas iš bažnytinių apeigų per ilgus šimtmečius sukrauto neaprėpiamai gausaus ir spalvingo muzikinio lobyno, pagrįsto lotyniškais tekstais. Iš aukščiau išvardintų Budriūno leidinių matome, kad jis šią blankią tuštumą taip pat bando kiek galėdamas užpildyti. Atspausdintas jau penktasis Broniaus Budriūno lietuviškom mišiom skirtų giesmių leidinys.
Skaityti daugiau...
 
ANDRIAUS NORIMO "SANTAKA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kulbokas   
ANDRIUS NORIMAS: Santaka. Novelės. Išleido Draugas 1977. Viršelis G. Trečiokaitės. Tiražas 1000. Kaina 6 dol.
Novelių tematika — nuo nepriklausomybės kovų iki Vladimiro kalėjimo.

"Alytis" — nelaimingas likimas savanorio, kuris, vykdydamas uždavinį, pakliūva į bolševikų rankas, turi kovoti jų pusėje, be sąmonės pakliūva į savųjų rankas ir už išdavimą nuteisiamas sušaudyti. Išgelbėjimas pavėluotas — jis miršta nuo širdies smūgio. Pusėtiną novelę silpnina daugybė atsitiktinumų: patekimas pas bolševikus, lemtingas užmiršimas vežėjo kareivio pavardės ir pasiuntinio savųjų kariams. Kita silpnybė — ilgoki padavimai ir pasakos, novelėje neprigiję.

"Po laivu" — lengvai skaitomas dailininko nuotykis su dvynukėmis,
kurių jis neatskiria. Kad pasakotojas fantazijos žmogus, tai beveik įtikina. Tik be reikalo prisegtas ir draugo apvesdinimas.

"Maža žingsnių beliko" — Lietuvos pasiilgusiu pranašiški sapnai. Tokių sapnų žmonės sapnuodavo. Tik nelengvas uždavinys skaitytoją meniniu žodžiu įtikinti.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Rubšys: RAKTAS Į NAUJĄJĮ TESTAMENTĄ. I dalis. "Krikščionis gyvenime knygų serijos Nr. 16, Putnam, Conn., 1978. 392 psl., 8 dol.

Stasys Yla: LIETUVIŲ ŠEIMOS TRADICIJOS. Iliustracijos Zitos Sodeikienės ir Irenos Mitkutės. Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, Chicago 1978. Didelio formato 180 psl., 20 dol.

Dr. jur. Martynas Anysas. KOVA DĖL KLAIPĖDOS. Atsiminimai 1927 - 1939. Spaudai paruošė dr. M. G. Slavėnienė. Įvadas dr. Juozo Jakšto. Kultūrai remti draugija, Chicago 1978. 426 psl. Knygą platina Draugas (Kaina nepažymėta).

Albinas Baranauskas: RUDENYS IR PAVASARIAI. III dalis. Liet. knygos klubas, Chicago 1978. 390 psl., 8 dol.

Jonas Balys: LIETUVIŲ KALENDORINĖS ŠVENTĖS. Tautosakinė medžiaga ir aiškinimai. Lietuvių Tautosakos lobynas VII. Išleido Lietuvių tautosakos leidykla, Silver Spring, Md., 1978. 116 psl. ir gale 10 psl. iliustracijų. Kaina 6 dol.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ LEIDĖJŲ BALSAS PDF Spausdinti El. paštas
Kiekvienų metų pabaigoje Aidų leidėjai prabyla į prenumeratorius šiame viršelių puslapyje. Ko nors tikrai naujo mes pasakyti neturime. Išreiškiame tik savo nuolatinį rūpestį Aidais ir prašome Jus atnaujinti prenumeratą.
Iki šiol turime pagrindo džiaugtis, nes mūsų balsas nuoširdžiai paisomas. Aidų skaitytojai ne tik atnaujina metinę prenumeratą, atsiųsdami 15 dol., bet žymi jų dalis tampa garbės prenumeratoriais su 25 dol. ir net svaresne auka. Žengiant į naujus metus, tai mus labai sustiprina ir finansiškai, ir dvasiškai. Mes vėl pajuntame, kad žurnalas yra branginamas, ir palengvėja jo leidimo bei redagavimo vargai.

Ir šių metų pabaigoje mes maloniai prašome visus prenumeratorius pasilikti su mumis Aidų leidimo žygyje: tuojau atnaujinti prenumeratą, pasinaudojant šiame Aidų numeryje įglaustu lapeliu, atlyginti prenumeratines ankstesnių metų skolas, jeigu jų būtų, ir remti žurnalą garbės prenumerata.

Dėkodami už rodomą nuoširdumą bei dosnumą, leidėjai dar nori priminti, kad su 1979 m. sausio numeriu Aidai įeina į trisdešimtuosius savo amžiaus metus Amerikoje. Šį laimėjimą buvo įmanoma pasiekti tik vieningai sielojantis kultūros žurnalu tremtyje. Be prenumeratorių talkos nebūtume nuėję tokio ilgo kelio. Mes Jūsų pagalba didžiuojamės ir su viltim žvelgiame į Aidų ateitį.

Tegul būna mums visiems laimingi 1979 metai! Tegul jie sužėri skaidriom prošvaistėm ir visoje lietuviškoje buityje!

AIDŲ LEIDĖJAI

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai