| |
|
|
1960 m. 8 spalis
|
ATEITININKAI IR LIETUVIŲ TAUTOS EGZISTENCIJA |
 |
 |
 |
|
Parašė Antanas Sužiedėlis
|
Kalbėdami*) lietuvių tautos egzistencijos tema, visų pirma turime temą apibrėžti. Egzistencija turi dvejopą reikšmę — pirma, egzistencija reiškia buvimą, gyvavimą, gyvybę; antra, egzistencija gali reikšti buvimo formą, gyvavimo būdą. Pirmąja prasme, tautos egzistencijos klausimas būtų tautos buvimo, tautos gyvybės klausimas; antrąja prasme, tai būtų tautos charakterio, tautos kelio, tautos darbo klausimas.
Šiandien norėtume pabrėžti tautos gyvybės, tautos buvimo aspektą. Viena, dėl to, kad tai logiškai pirma — nebūtų ko kalbėti apie tautos charakterį ir kelią, jei tautos nebūtų. Antra, todėl, kad mūsų gyvenamasis laikas tą klausimą kelia labai realiai ir aštriai — mūsų tautai gresia pavojus nebūti. Tauta gyva tol, kol gyvi tautai yra jos nariai — o nariai gali išbirti, gali išsklisti, gali asimiliuotis svetur ar nusilenkti prieš pavergėją. Tauta gyva tol, kol jos nariai neišbyra, bet buriasi, neišsisklaido, bet telkiasi, neįsilieja svetur ir nesuklumpa prieš prievartą, bet laikosi draugėje ir draugėje auga, bręsta ir kuria. Tautos gyvybės klausimas tad iš tiesų yra tautai ištikimybės klausimas. Tauta gyva tol, kol tautos nariai nori, ryžtasi ir ištveria būti savo tautai.
Nepakanka pasakyti, kad tautos gyvybė remiasi narių ištikimybe tautai. Tai dar nėra atsakymas, o tik klausimo formulavimas dabar-
----
*') Paskaita, skaityta Čikagoje, rugsėjo 3 d., Ateitininkų jubilėjinio kongreso akademiniame posėdyje.
-
tinės tautos padėties šviesoje. Ištikimybė tautai yra kaip tik didysis tautos egzistencijos klausimas, kurį mes turime svarstyti, turime suprasti ir/ privalome atsakyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė BERNARDAS BRAZDŽIONIS
|
 BERNARDAS BRAZDŽIONIS,
"AIDŲ" LITERATŪRINES PREMIJOS LAUREATAS
(A. Varno portretas)
IŠ PREMIJUOTO RINKINIO
VIDUDIENIO SODAI
Vienbalsiu komisijos sprendimu, "Aidų" 195£ -1959 metų literatūroj premija, 500 dol., paskirta Bernardui Brazdžioniui už eilių rinkinį rankraštyje, vardu "Vidudienio sodai".
Laureatas yra vienas iš pačių žymiausių lietuvių poetų savo plačia tematika ir minties bei jausmo gilumu. Jo poezija dažnai dramatinio pobūdžio, kupina pranašiškų teigimų ir vaizdų. Ji didžiai įdomi savo staigiais kontrastais tarp gąsdinančių Senojo Testamento palyginimų ir lyriškų lietuvių buities atskambių. Tremties laikotarpyje laureatas davė daug patriotines kūrybos, tiesiogiai susijusios su šio meto mūsų tautos įvykiais bei išgyvenimais..
Bernardas Brazdžionis yra išleidęs 14 poezijos rinkinių (vienas rankraščio teisėmis) ir Vytės Nemunėlio slapyvardžiu 18 eilių knygelių vaikams. Be to, yra daug leidinių redagavęs ir rašęs literatūrinėmis temomis. Jo premijuotasis rinkinys "Vidudienio sodai" turi 115 didelio formato puslapių.
DEGANTI SIELA
Atsirėmiau karštos atogrąžų ugnies šešėlio,
Ir sielą uždegė sena,
Kaip sugrįžimas Ezakielio,
Naktin beskęstanti, begęstanti liepsna.
O dangų dusina prinokęs datulių tvankumas
Cikadom šaukiančių nemiegančių naktų,
Ir Biblijoj erškėtrožės seniai užgesęs krūmas
Vėl šoka jazzo muzikos taktu,
Liepsoja, keldamas iš nelaimingo miego
Po kedrais pakastas maldas misionierių ir dienas,
Ir Arrow Head viršūnėse kaip dinamitas dega
sniegas
Be nuodėmės ir nežinąs,
Ką žmogui buvo davęs Dievo duotas rojus, rojui
Ką atėmė išeidamas žmogus . . .
Ir dega siela kaip magnolija baltoji
Be atvangos, be pabaigos, be atvangos. ..
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽEMAIČIŲ KLAUSIMAS IR ŽALGIRIO KAUTYNES |
|
|
|
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
Pabaiga
2. Pasiruošimai lemiamai kovai.
1409 įvykiai Žemaičiuose turėjo vesti Vytautą ir karalių į karą su kryžiuočiais. Šiems nepasisekė atitraukti Jogailos nuo pusbrolio, tad jie planavo kiekvieną jų mušti atskirai. Per pasiuntinius aiškiai įsitikinęs, kad Jogailą rems Kęstutaitis, ordinas rugpjūčio viduryje užpuolė dar karui nepasiruošusią Lenkiją. Tuoj jis užėmė Dobryniaus žemę ir turėjo kitų karinių pasisekimų. Kai lenkai veržėsi į pietines ordino žemes, Ragainėje buvo laukiama, kad puls ir žemaičiai/"1 Bet jie teužėmė Klaipėdos miestą, išsivesdami šimtus belaisvių.
Tarpininkaujant imperatoriui (čekų karaliui) Vaclovui, 1409 rudenį (X.8) iki kitų metų šv. Jono (VI.24) buvo padarytos paliaubos." Nors Vytautas paliaubų sutartyje nebuvo minimas, bet ordinas ir jo nepuldinėjo. Tad ir Lietuva iki 1410 vasaros laikėsi taikos. Per tą laiką nesutikimus turėjo spręsti imperatorius.
Karui besiruošdamas, ordinas pasirūpino dar vieną savo teisių įrodymą į Žemaičių žemę. Sprendimu Vaclovo, kuris iš kryžiuočių už tai gavo keliasdešimt tūkstančių vengriškų "raudonųjų," Pragoję 1410.11.14 buvo surašytas naujas dokumentas. Jis skelbė, jog Žemaičių kraštas ir Sūdava, taip pat ir keli lenkų pasienio punktai (Drezdenka ir Santoko pilis Dobryniu-je), turį priklausyti kryžiuočiams. Kol šiems Žemaičiai nebuvo atiduoti, negalėjo būti grąžintas Dobrynius. Pusbroliai nesutiko su tokiu sprendimu. Lietuvos vardu protesto pareikšti Pragon nuvyko Butrimas ir Vytauto sekretorius Cibulka. Vaclovas tačiau gąsdino, jog ordino pusėje stosiąs jis pats ir jo brolis Vengrijos Zigmantas, kuris siūlėsi tarpininkauti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TĖVAS AUGUSTINAS GEMELLI, O.F.M |
|
|
|
|
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O.F.M.
|
Praeitų metų liepos 15 d. Milane mirė garsus mokslininkas, daugelio mokslinių ir religinių institucijų organizatorius ir vadovas, Tėv. Augustinas Gemelli, pranciškonas. Jo asmenybė, energija ir pastangos iškelti katalikus į mokslo ir kultūrinio gyvenimo viršūnes ir jo laimėjimai daro ji mūsų epochos apaštalu. Dėl to ir mums įdomu arčiau su juo susipažinti.
I. BLOGIO IR GĖRIO TARNYBOJE
1. Jaunystės klystkeliais
Gemelli gimė 1878 m. Milane iš pasiturinčių liberalų tėvų, kurie nesirūpino religiniu sūnaus auklėjimu, bet dėjo pastangų, kad jis, prigimtosios etikos dėsniais vadovaudamasis, būtų doras jaunuolis. Baigęs gimnaziją ir licie-jų, jis įstojo į Pavijos universitetą, kur 1902 m. įsigijo medicinos daktaro chirurgo laipsnį. Universitete studijuodamas, Gemelli susižavėjo Markso doktrina, metėsi į socialinę kovą, organizavo darbininkų mitingus, redagavo socialistų laikraštį "Le Plebe", paminėjo 50 m. jubiliejų nuo pirmojo komunistų manifesto paskelbimo ir aršiai kovojo prieš religiją.
Už komunistinę veiklą pašalintas iš socialistų partijos, Gemelli įstojo savanoriu kariuomenėn, kur jis sutiko savo jaunų dienų draugą dr. Liudviką Necchi (dabar palaimintąjį) ir kelis klierikus pranciškonus, atliekančius karinę tarnybą. Jų draugystėje jis rado kelią į Dievą ir atsivertė. Negana to 1903 lap. 16 įstojo į pranciškonus, 1907 m. padarė amžinuosius vienuolio įžadus, o 1908 įšventintas kunigu, pradėjo apaštalo ir mokslininko darbą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė R. Spalis
|
Salomėjos ir Vydmanto žvilgsniai akimirkai užkliuvo vienas kitą, susidūrė troškimų blizgesiai ir, lyg pabaidyti, spruko į šalis, tik veiduose sužydo valios pastangomis slopinamas drovumo Įtempimas, tamsėdamas degančiuose skruostuose.
Visa šita nedidelė studentų kompanija yra įkaitusi. Eilinis pobūvis, pasišokimas virto karštų ginčų vieta. Jau gera valanda nagrinėjama laisvoji meilė. Jos šalininkų balsas, pradžioje toks nedrąsus, bandantis, vis stiprėja, jų argumentai įgauna vis didesnį svorį, gniuždydami kitaip manančius, kurie, bendros nuotaikos pagauti, keis Lai neramūs, pasimesdami pritrūksta žodžių.
Žvilgterėjusi į laikrodį, Salomėja nenoromis pakilo. Čia ateidama, ji nesitikėjo tokio į-domaus, taip ilgai užtruksiančio vakaro ir pasižadėjo būti kitoje vietoje. Reikalas buvo svarbus, ir dabar atkalbinėjama, ji tik papurtė galva, sukdama į duris.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Nerima Narutė
|
ŠALTINIS
Šalta, judri ir neišsenkanti
Žemės arterija.
Žalioje miško priemenėje,
Po juodalksnių šaknim, po
Ąžuolais gyva gyvybė,
Pavasarį apkritusi auksiniais
Beržų žirginiais.
Kvapi konvalijom ir šalavijų
Mėlynais žiedais,
Skaidri ir kristalinė,
Perkošta smiltim-akmenėliais,
Šalta ir troškulį raminanti,
Saldi sula.
Ištryškusi iš vidurio
Aisčių žemės stigma,
Pievos delnan, juodžemio
Rieškučiose subėgęs
Miško žvėrelių šulinys,
Manos vaikystės atminimuose išlikęs
Skaidrus, šventos versmės
Palaimintas šaltinis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė HENRIKAS NAGYS
|
 Beveik tiksliai pusiaukelėje tarp Mcntrealio ir Toronto, šalia gražiai žslluojančio, pakalnėn nusileidžiančio plento, matosi keli namai lapuočių miškelio pakraštyje. Iš tolo jie niekuo nesiskiria nuo aplinkinių sodybų. Ir arti privažiavus, dar nesimato jokio skirtumo, kol atvažiavusį pasitinka namų šeimininkai. Montrealiečiai šią vietovę vadina Kingstonu, nors pats miestas dar už dešimties mylių, įsikabinęs į patį Ontario ežero kampą su savo fortais, prieplaukomis ir kitom įžymybėm. Bet čia, vingiuoto kelio pakraštyje, yra mūsų Kingstonas, lietuviškasis. Jonas Kardelis jį kartą pavadino lietuviškuoju kaimeliu, ir šis vardas gal dar labiau tinka dailininkų Anastazijos ir Antano Tamošaičių buveinei, nes įžengęs vidun, pasijunti tikrai kaip lietuviškojo liaudies meno muziejuje. Staklės, kraitinės skrynios, kilimai, dailiai raštuotos drobės, gerai pažįstamos spalvos ir, tarsi akysna įrašyta visiems laikams, ornamentika. Ir čia pasiekią į visus pasaulio kraštus išmėtytus, mūsų žmones puikūs ir turtingi tautiniai aprėdai. Ir čia, be gražbylystės ir fanfarų, be posėdžių ir be komitetų, pasiekia visus benamius lietuvius mūsų liaudies meno (ilgai ir giliai studijuoto, rinkto, saugoto — autentiško) tradicija, su tokia meile puoselėjama ir kuriama. Iš tiesų, labai dažnai sava žemė išlieka gyva nelaimės valandą tiktai kelių pavienių asmenų ryžtu ir auka.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Aug. R.
|
Algimantas Mackus: JO YRA ŽEME. Eilėraščiai. Viršelį ir skyrių vinjetes piešė Dalia Juknevičiūte. Išleido Santara. Chicago, 1959. 91 p.
Pastaruoju metu pasirodė keletas naujų poetų su savo rinkiniais. Tarp jų yra ir Algimantas Mackus. Jis tačiau nėra debiutantas. Gerokai anksčiau jis yra išėjęs slapyvardžiu.
Algimanto Mackaus "Jo yra žemė" pasižymi lyrinėmis, eleginėmis nuotaikomis. Jo posmuose jaučiamas išgyvenimas, jautrumas, bodėjimasis, melancholija ir ilgesys. Padvelkia ir susimąstymas, kurio pagrindinė šaknis yra mūsų gyvenimo praeinamumas ir išnykimas, nuėjimas i nežinią.
Dėl pilnumo tenka pažymėti, kad Algimantas Mackus šiame rinkinyje yra davęs ir eilėraščių, kurie praskamba ne rezignacija, o ryžtingumu ir teigimu. Tačiau tokių knygoje rasime šykštokai, — kada jis prabyla apie darbą ar apie raumeningą savo brolį.
Savo mintims ir jausmams išsakyti autorius dažnai pasigauna ryškių, spalvingų žodžių. Svyruodamas tarp simbolizmo ir moderninės išraiškos, jis savo posakių vaizdumu kartais galėtų būti gretinamas ir su poetais ekspresionistais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJAS MŪSŲ DAINŲ LOBYNAS |
|
|
|
|
Parašė A. Mažiulis
|
Lietuvių dainų lobynas buvo gausus tėvynėje, gausus ir išeivijoje, nes lietuvis drauge su namų žeme, kaip sako J. Aistis, motinos škaplie-riun įsiūta, pasiimdavo ir savo dainas, kurias dainavo ir naujame krašte. JAV lietuvių dainų lobį sudaro kun. A. Burbos rinkiniai, spausdinti "Valtyje" ir kt., o paskui įjungti į J. Paukščio "Lietuviškas dainas" (1893), J. šimtakojo (Čapliko) "Trakiečių dzūkų dainos" (1899), J. Basanavičiaus "Ožkabalių dainos" I, II (1902) ir mažesni D.T. Bačkauskio, P.P. Mikalauskio, V. šlekio, A. Valin-čiaus, M. žukaičio ir kt. dainynėliai, pasirodę 1905-1945. Nemaža dainų buvo išspausdinta ir JAV laikraščiuose, žurnaluose.
Naują lietuvių dainų rinkimą ir skelbimą pradėjo dr. J. Balys, į šį kraštą atvykęs 1948; jis išspausdino U. Žemaitienės aprašytas Suvalkiečių vestuves su gausiomis dainomis (1953), o su 472 dainų ir 250 melodijų lobiu atėjo dabar (1959).
šiame rinkinyje (Lietuvių dainos Amerikoje 1958) J. Balys pateikia atrinkęs pasakojamąsias dainas ir balades. Tai labai įdomios tautosakinėms studijoms, dainų keliavimui ir jų kitimui susekti, taip pat ir kitiems tautosakos klausimams spręsti, tai jo ankstyvesnio darbo "Lithuani-an Narrative Folksongs" (1954) tęsinys: aname jis ūavė sutvarkytą pa. sakojamojo dainyno sisteminį katalogą, nurodydamas kiekvienos dainos kitų tautų atitikmenis ir pakitėles (varijantus), o šiame pačias dainas, sutvarkytas tais pat pagrindiniais skyriais, o prie skirsnelių duoda ir ano katalogo žymesnis (laužtiniuose skliausteliuose), tuo tautosakininką įvesdamas į atliktą darbą. Jei anąjį dainų katalogą skaitė tik tautosakos tyrinėtojai ir vienas kitas daugiau tautosaka besidomįs mūsiškis, tai šias dainas nevienas mielai skaitys ir padainuos, panaudos daug kas ir gilesniam tautos dainų pažinimui, jų melodijų atsklaidai ir gal kompozicijoms. Pats dainynas suskirstytas 11 skirsnių; jaunimo (bernelis ir mergelė), šeimos, žiauriosios (daugiausia svetimos baladės), karo, istorinės, maginės, mirusiųjų, likimo, skendimo, medžioklės ir paukščių, žvėrių bsi augalų dainos, bet šis tematinis skirstymas daugeliui mažai tepatarnaus, eilinis skaitytojas dažniau naudosis vardiniu sąrašu (319-324 psl.).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRIE JULIAUS ŠTARKOS KAPO |
|
|
|
|
Parašė St. Santvaras
|
Vardai, kurie skambėjo ir spindėjo Nepr. Lietuvos gyvenime, vienas po kito pradeda užgesti. Jie pradeda pradingti šiame gyvenime, šios būties gatvėse, bet ne lietuvių kultūros istorinėj perspektyvoj. Laikas, kuriame tie žmones gyveno ir dirbo, dabar atrodo nepaprastai įdomus ir spalvingas. Lietuvių tauta daugiau negu šimtą metų, kraujo aukas sudėdama, atkakliai kovojo dėl savo laisvės ir kultūros. 1918 - 1940 m. Lietuvos nepriklausomybė tapo realiu ir apčiuopiamu kūnu. Tų žmonių idealizmas, tėvynės meilė ir titaniškos pastangos per trumpą laiką nelaisvės metu prarastus kultūrinius laimėjimus pakelti į galimai augštesni lygį nūdien sudaro ištisą epochą. Tokią epochą, kurią, lyginant su kitų tautų natūraliu ir netrukdomu kultūros ugdymu, galima pavadinti stebuklu.
Milžinai ateina ir vėl pradingsta. Kaip ir sutemos, kuriose žmonės klaidžioja ir kelio į šviesą neberanda. Tačiau ir sutemos neamžinos, ir jos praeina. Carinės priespaudos nakčiai Lietuvoj dingus, į dvasios milžinų gretas stojo ir savo fiziniu ūgiu nedidelis Julius Štarka. Puikus ir taurus vyras, kompozitorius, galingo talento chormeisteris, jaunųjų chorvedžių mokytojas. Dabar jis užgeso, užgeso svetimam krašte, bet kaip viena didelė ir šviesi žvaigždė Lietuvos padangėj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PASAULINIS EUCHARISTINIS KONGRESAS IR LIETUVIAI |
|
|
|
|
Parašė Mečys Musteikis
|
37-tas Tarptautinis Eucharistinis Kongresas jau senokai praėjo, tačiau jo atgarsiai aidi dar ir šiandien pasaulio katalikų spaudoje. Verta ir reikalinga pažvelgti į jj atidžiau ir mums, juo labiau, kad jame, įvairiai pasireikšdami, gausiai dalyvavo ir lietuviai, visą kongreso metą turėję savo programą, kurią stebėjo ir svetimieji.
Kongreso pagrindinio šūkio prasmė
Pasirinkdami pagrindinį kongreso šūkį "Pro mundi vita" — Už pasaulio gyvybę, kongreso rengėjai žvelgė į dabartinę pasaulio padėtį ir nepaprastai taikliai palietė opiausią vietą, šio šūkio pasirinkimas reiškia, kad šiuo laiku pasaulio gyvybei graso didžiausias pavojus, koks tik kada gal bėra buvęs. Miuncheno kardinolas Wende-Iis, kurs buvo šio kongreso pirmininkas, per kongreso atidaromąjį pamokslą liepos 31 d. savo pontifikali-nių mišių metu taip aiškino šio šūkio prasmę: Kristus paaukojo save už pasaulio gyvybę ir šitokį pasiaukojimą nuolatos kartoja. Kristus yra tikroji pasaulio gyvybė. Tokią išganymo linksmąją naujieną ir išsigelbėjimą šis 37-tas Tarptautinis Eucharistinis Kongresas ir skelbia pasauliui, kurs, "nežiūrint atpirkimo, vėl yra naktyje ir mirties šešėlyje." Šiandien visos pasaulio dalys apimtos ateizmo, o ir "likusiame pasaulyje daugelis gyvena taip, lyg kad Dievo nebūtų" — sakė kard. Wendeiis. Daugelio pačių krikščionių gyvenimas esąs persunktas praktišku materializmu: "Jūsų stabas yra gyvenimo gerovė!" — skelbė kard. Wendeiis, perspėdamas baigti šiuo keliu ėjus, nes jis vedąs į mirtį. Gyvybė, apie kurią mano Kristus, esanti ta gyvybė, kuri veda į tikėjimą, kuri yra gimusi iš Kristaus. Taip ir šis Pasaulinis Eucharistinis Kongresas tebūnie tokios gyvybės liudininku.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VI ATEITININKŲ FEDERACIJOS KONGRESAS |
|
|
|
|
Parašė L. D.
|
VI-sis Ateitininkų Federacijos kongresas Čikagoje praėjo įspūdingai. Juo buvo atžymėta Ateitininkų organizacijos 50-ies metų gyvavimo sukaktis. Pats kongresas užtruko ilgiau nei dvi dienas, nes iš tikrųjų prasidėjo rugsėjo 2 d. vakare Jaunimo Centre kongreso dalyvių registracija, jaunimo vakaru bei pirmu nežinomo Lietuvos kario pagerbimu prie būsimo paminklo Jaunimo Centro sodelyje ir buvo baigtas rugsėjo 4 d. vėlai vakare, o teisingiau rugsėjo 5 d. rytą Congresso viešbučio salėse.
Kongresas buvo gausus savo dalyvių skaičium — dalyvavo apie 1000 sendraugių, studentų bei moksleivių — ir praėjo gana sklandžiai. Kongreso šūkis buvo — ištikimybė Kristui, ištikimybė Lietuvai. Pagal tai buvo sudaryta ir visa kongreso darbotvarkė, kuri šiaip buvo įprastinė — su pamaldom, prezidiumo bei komisijų sudarymu, sveikinimais, paskaitom, pranešimais, menine dalim ir Amerikoje įprastu banketu bei šokiais.
Pirma kongreso diena, rugsėjo 3-ji, prasidėjo pamaldomis, kurias atlaikė prel. Ig. Albavičius, o kan. P. Kapočius pasakė jautrų pamokslą apie ištikimybę Kristui. Po pamaldų Congresso viešbučio salėje įvyko pirmasis posėdis, kuriame, sudarius prezidiumą — J. Girnius, J. Kojelis, J. Totoraitis, V. Užupis ir B. šlepetytė-Vens-kuvienė — ir sekretoriatą — V. Mitkutė, A. Norvilą, J. Pleinys, V. Ribo-kaitė, K. Skrupskelis ir N. Vinkšnytė, — sekė svarbesni šio posėdžio darbotvarkės punktai — Federacijos vado S. Sužiedėlio žodis ir kun. St. Ylos paskaita "Pusė amžiaus ateitininkiš-ku keliu", o po pietų pertraukos, antrame posėdy, net trijų prelegentų, trijų jaunų daktarų, paskaitos: V. Vyganto — Ateitininkai ir modernioji civilizacija, A. Liulevičiaus — Ateitininkai ir katalikiškoji akcija ir A. Sužiedėlio — Ateitininkai ir lietuvių tautos egzistencija. Vakare kongreso dalyviai išklausė koncerto Marijos Augštesniosios mokyklos salėj, kurį atliko solistai Stasys Baras, Danutė Stankaitytė, Jonas Vaznelis, violenče-listas Mykolas Saulius ir akompania-torius Aleksandras Kučiūnas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŠKASIS LIBERALIZMAS |
|
|
|
|
Parašė Pr. G.
|
(Pabaiga)
IV
Liberalizmo šalininkai, iškeldami laisvės pradą, yra daug kur pasitarnavę viešojo gyvenimo darnesniam tvarkymui. Rinkinio autoriai nevengia to pabrėžti. Jie betgi praeina pro šalį kito esminio klausimo, būtent liberalizmo santykio su tiesa bei gėriu. Tik vienas dr. J. Girnius jį prisimena 67-69 psl., teisingai perspėdamas, kad laisvę absoliutinti "lygu ją sunaikinti į paprastą sauvalę," kad laisvė, "nėra viso galutinis matas" (tik abejotinas jo tvirtinimas, kad laisvė yra visų vertybių versmė; jei pastaroji yra "būties būdas", esminė žmogiškosios egzistencijos sąlyga, tai ir čia ji tokia pasilieka). Šis pastebėjimas yra labai taiklus, nes didžioji liberalizmo pagunda ir silpnybė yra visu frontu kelti laisvę, paliekant tiesos rūpestį paskiriems asme. nims ar grupėms. Tuo būdu atsiranda tiek tiesų, kiek liberalų. Pastarieji, nerasdami liberalizme savo pasaulėžiūrinio turinio bei tiesos, yra priversti jo jieškoti kituose "izmuose" arba absoliutinti laisvę. Laisvės gi absoliutinimas reiškia anarchiją, vedančią į natūralinę reakciją—diktatūrą. Laisvė be tiesos yra gyvenimas be turinio bei aklas siautėjimas. O kai liberalas bando susirasti tiesą, atsimuša į "dogmatizmo" baimę, kurią rinkinio autoriai dažnai mini.
Išėjimas iš šios dilemos galimas, tik pripažinus pirmumą objektyvi-nei tiesai, nušviečiančiai laisvės kelią. Juk laisvė kaip žmogiškosios sielos esminis pradas, kaip "liberum ju-dicium" yra atsirėmęs į protinę prigimtį—savo pagrindą. Tai primena žodžius: "tiesa jus išlaisvins" (Jono VIII, 32), kurie, be religinės, turi ir filosofinę prasmę. Kas nepasiekia ob-jektyvinės tiesos ir tenkinasi besikaitaliojančiom nuomonėm, nepasiekia nė laisvės giliojoj jos dimensijoj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Po prez. D. Eisenhoverio kalbos, pasakytos rugsėjo 23 d. Jungtinėse Tautose, Rytų ir Vidurio Europos Amerikiečių Konferencijos pirmininkas, prel. Jonas Balkūnas, pasiuntė jam šią telegramą:
"Penkiolika milijonų amerikiečių, kilusių iš rytų ir vidurio Europos, su rūpesčiu laukė, Pone Prezidente, jūsų kalbos Jungtinėse Tautose. Atsižvelgdami j jūsų pareiškimą dėl pavergtųjų tautų akivaizdoje respublikonų susitikimo su tautinėm grupėm rugsėjo 19, jie buvo tikri, kad Jūs nepraleisi-te progos, kurią davė Chruščiovo ir jo iškamšų įžūlus buvimas Jungtinėse Tautose, užkvestionuoti jiem teisę, kalbėti vardu kraštų, kuriuos jie laiko pavergę, ir pareikalauti laisvų rinkimų. Visos šios viltys nuėjo niekais. Jūsų kalboje, Jone Prezidente, nebuvo net probėgom užsiminta apie tą begėdiškiausią mūsų laikų padėtį, apie šimto milijonų augštai civilizuotų tautų pavergimą, ši tyla apkartins širdis mūsų laisvę mylinčių žmonių. Tai įtikins pavergėją, kad jie dabar jau turi mūsų pritarimą. Tai paveiks neigiamai gyvą palankumą, kurį Amerika turi pavergtų tautų rezistencijoje. Rytų ir Vidurio Europos Amerikiečių Konferencija yra pritrenkta ir apvilta, Pone Prezidente, Jūsų reikšmingos pasaulio forume tylos dėl reikalo, kuris pasaulio taikai pagaliau yra taip pat svarbus kaip ir Afrikos bet kurios tautos laisvė".
* Lietuvių Bendruomenės metinis suvažiavimas įvyko rugsėjo 22-25 d.d. Čikagoje. Atvažiavo 24 Tarybos nariai bei atstovai. Galėjo dalyvauti ir svečiai, kurių buvo nemaža. Darbotvarkę sudarė pranešimai, diskusijos, įstatų pakeitimai bei papildymai. Prie žuvusių už Lietuvą paminklo Jaunimo Centro kiemelyje susirinkta jų pagerbimo iškilmėms. Posėdžiai baigti vaišėmis, kuriose taip pat pasakyta sveikinimo kalbų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AIDAI SKIRIA PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ |
|
|
|
1. Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1958 ir 1959 metais.
2. Premija, $500.00 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3. Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
4. Autoriai arba leidėjai veikalus komisijai atsiunčia ligi 1961 metų kovo 1 dienos "Aidų" redakcijos adresu: A. Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C. Pažymėti, kad tai siunčiama premijos komisijai.
5. Premijai galima siųsti ir suminėtų mokslų srities rankraščius.
6. Jury komisijos sąstatas bus paskelbtas vėliau.
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI |
|
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Bazilius Kučinskas, Maspeth, N. Y.
"AIDŲ" RĖMĖJAI
Aldona Prapuolenytė, Cicero, III.; J. Matukas, Hinsdale, III.; Vladas Mažeiva, E. Chicago, Ind.; S. Kamaitis, Broklyn, N. Y.; P. Makauskas. Rochester, N. Y.
Administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Menine priežiūra — Telesforas Valius
L e i d ž i a — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
