|
|
1964 m. 8 spalis
VATIKANO SUSIRINKIMAS IR BAŽNYČIOS REIŠKIMASIS DABARTIES PASAULYJE |
|
|
|
Parašė PREL. LADAS TULABA
|
Išganymo kelias yra teocentrinis. Jį nurodė Senojo Testamento knygos. Jį siūlė ir įsakė pats Jėzus Kristus. Juo žmones vedė ir stengėsi vesti Bažnyčia. Bet teocentrinė krikščioniško gyvenimo kryptis, pasiekusi viduramžiais savo augščiausio žydėjimo laipsni, gavo smūgį iš humanizmo, kuris pasiūlė homocentrinę gyvenimo linkmę bei sistemą. Vietoj Dievo, žemiško gyvenimo centre buvo pasiūlyta pastatyti žmogų. Kodėl? Ogi todėl, kad Dievas esą sau skyręs dangų, o žmogui pavedęs žemę valdyti.
Humanizmas neneigė Dievo. Jis tik pareikalavo daugiau savarankiškumo žmogui. Dievas esąs perdaug tobulas, kad maišytųsi žemiško gyvenimo painiavose, pilnose įvairiausių netobulumų. Šias painiavas spręsti ir tvarkyti esąs pilnai pajėgus žmogus. Šį pirmąjį humanizmo padiktuotą žmogaus nuo Dievo atsipalaidavimo reikalavimą gražiai pavaizdavo F. Dostojevskis savo Didžiojo inkvizitoriaus legendoje. Didysis inkvizitorius sutinka Kristų, įeinantį į Sevilijos katedrą, ir sako: "Ko Tu čia ateini? Grįžk atgal. Mes esame pajėgūs patys tvarkytis. Tavo mokslas žemiškam gyvenimui yra pertobulas. Tu pasilik danguje ir iš ten mums padėk, o mes puikiausiai susitvarkysime. Sakei, jog ne vien duona yra gyvas žmogus. O praktiškam gyvenime turėk duonos, ir galėsi valdyti minią. Tu reikalavai laisvės ir asmens pakentimo, o gyvenimo patyrimas rodo, jog žmogus neretai yra reikalingas bizūno." Didžiojo inkvizitoriaus lūpomis kalbėjo humanizmo pagautas žmogus. Jis siekė išsilaisvinti žemės gyvenime iš priklausomybės Dievui. Jis siekė būti pats vienas, absoliutus žemės valdovas.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė O. B. Audronė
|
GIMIMO DIENOJ
Gana jau būti užsidariusiai —
Juk niekas nemirė.
O aplinka taip netikra,
Kad nežinau,
Ar palytėjus neišnyks —
Juk niekas nemirė —
Suruošim puotą —
Teskamba juokas
Pro langus, pro duris
Kaip tuomet.
Bet kas gi juoksis,
Jei aš
Šiandieną juoktis negaliu
Ir mano motina
Už visas labiausiai mylima,
Prieš daugel metų
Šiandien pagimdžiusi mane,
Ar tu iš sodų Viešpaties
Matai mane?
Senai jau lankėmės
Viena pas kitą
Sapnų take —
Ar tu matai mane, mamyte?—
Apkabinu tave -i
Aštuonianyčių raštuose
Ir tavo rankų šilumą
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Stasys Jakštas
|
VASAROS RYTAS
Kai iškėlęs karūną,
šonus sparnais suplakdamas
triskart pragysta gaidys, —
Namų Dvasia pažadinta. ..
Tėvas susigraibęs prisikemša pypkę.
Skelia titnagą,
ir žemėn nukrinta pirmoji kibirkštis.
Motina įpučia židinio ugnį.
Atsiklaupia malda pagarbinti aušros.
Vasaros rytas — pabudęs.
Piemuo apsikloja galvą, kad negirdėtų...
Ir tarnaitė...
Kai tėvo pėda nužengia slenkstį,
Motina pažadina namus
ir išeina karvių melžti.
Saulė oranžiniais žingsniais įbrenda į sodą.
Per kaimą praskrenda kerdžiaus trimitas.
Visas kiemas laukime...
Ties vartais supliauškia botagas,
ir piemuo išlydi galvijus.
Saulė medžių viršūnėmis įlipa dangun.
Tirpsta rūkas, o
pievos maudosi rasoje.
Tėvas su sūnum linguoja pradalgyje,
kaip du gandru.
Kai gandras suklega lizde,
Tarnaitė išeina su pusryčiais.
Prasidės diena. O motina grįš iš daržo.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŠKIEJI PĖDSAKAI ŠEKSPYRO "AUDROJE" IR "ŽIEMOS PASAKOJE" |
|
|
|
Parašė DR. ALFONSAS ŠEŠPLAUKIS
|
1
Po didžiųjų tragedijų — Hamleto, Otelio, Karaliaus Lyro, Macbetho, Antonijaus ir Kleopatros, Korio-lano — parašytų 1602-08 metų laikotarpy, Šekspyras į savo gyvenimo pabaigą ėmėsi lengvesnio, romantinio žanro, čia ir priklauso jo vadinamosios "nekruvinosios" dramos Audra (The Tempest) ir žiemos pasaka (The Winter's Tale), kurių pirmoji parašyta greičiausia 1610, antroji — 1611 (pagal Malone'ą, abi parašytos 1611) .i Abi dramos, kartu su Cymbeline ir pačia paskutiniąja (gal tik iš dalies rašytąja) Henriku VIII, įeina į paskutinįjį Šekspyro kūrybos tarpsnį.
Audra ir žiemos pasaka mums juo svarbesnės, kad susijusios su Lietuvos vardu.2 Nors žiemos pasakos šaltinis jau kaip ir nustatytas — tai Šekspyro bend-ralaikio Roberto Greene'o Pandosto arba The Triumph of Time (1588), vėliau pavadinta The Historie of Do-rastus and Fawnia — tačiau ir šiame šaltinyje minimas Lietuvos vardas. Šekspyro tyrinėtojų sluogs-niuose dar tebeina debatai, kad ir aprimę, dėl bendro šaltinio Audrai, bet daugumas tų tyrinėtojų, pradedant jau Liudviku Tiecku 1811, tuo šaltiniu laiko Jokūbo Ayrerio Comedia von der schoenen Sidea (circa 1595), kur Lietuvos vardas dar plačiau minimas, nei Audros šaltiny, Greene'o Pandosto.
Kita Šekspyro tyrinėtojų dalis bando eiti net savitu keliu ir sieti XIV šimtm. Lietuvos istorijos įvykius su minėtom Šekspyro dramom, kartu betgi nepaleisdama žvilgsnio nuo tų šaltinių, kurie jau priimti ar dar tebesvarstomi.3
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Česlovas Obcarskas
|
EILĖRAŠTIS VANDENYNO PAKRAŠTY
Aš nutolau nuo gimtųjų salynų,
Aš nutolau nuo peizažų žalių.
Stoviu pakrantėj gilaus vandenyno
Ir rašyt negaliu.
Mano pasąmone plaukia vaizdai,
Lyg piešiniai, nutapyti Chagallo.
Noriu surišt juos dainon
Ir liūdžiu be galo.
Netekę prasmės, žodžiai grįžta manin.
Aš rašau ant kranto žalio:
Einu vienas bekraštėn naktin
Be džiaugsmo miražų.
|
Skaityti daugiau...
|
MILŽINŲ PAUNKSMEJE BRENDĘS RAŠYTOJAS Poeto Mykolo Vaitkaus 80 mėty sukaktis |
|
|
|
Parašė STASYS SANTVARAS
|
(Tęsinys)
Trečioji poemos dalis itin dramatiška. Pabėgėlius Burtininkas pradeda vytis. Nors žirgas greitas, velniai dar greitesni. Bet Jonas, iš pilies išjodamas, žirgo patariamas, paėmė šepetį, veidrodėlį ir botagą. Kai Burtininkas jau buvo juodu beprisivejąs — Jonas numetė šepetį, ir staiga išaugo giria, per kurią Burtininkas turėjo kirviu prasikirsti kelią; kai numetė veidrodėlį — dideli žemės plotai apsidengė ledu; kai numetė botagą — išsiliejo plati ir srauni upė. Girią Burtininkas iškirto, velnius pakaustęs, ledą perjojo, bet upės srovės nepajėgė perplaukti ir jo sėbrai vandens nepajėgė išgerti — Jonas, kalbančio žirgo nešinas, prijojo prie kalno, kuris prasiskyrė, ir ten jie rado puikius rūmus, saugų prieglobstį.
čia pat buvo ir karalijos sostinė. Jonas stojo tarnauti pas karaliaus daržininką, o ten gyvenanti karalaitė yra Burtininko mylimoji. Karalius dėdė su Burtininku sutaria padirbdinti aukso obuolį, sušaukti kilmingus jaunikaičius, iš kurių karalaitė turės pasirinkti sau vyrą. Karalius paris obuolį, užburtas obuolys nusiris pas Burtininką. Karalaitė, žirgas ir Jonas ryžtasi šį klastingą sumanymą nugalėti.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Juozas Mikuckis
|
AŠAI — ŽMOGUS
Audras, žaibus maldau, —
Drąsuolis ir baugus,
Vergauju ir valdau.
Ašai — žmogus!
Palenkti valiai atomus,
Veržiuos žinynan nuolatos.
Matuoju erdvių platumas, —
Žeme rituos.
Aplink ją skrieju,
Prie jos glaudžiuos.
Dievų kūrėjas —
Maištauju ir meldžiuos.
|
Skaityti daugiau...
|
V. ALANTO DRAMOS VEIKALAI |
|
|
|
Parašė Dr. J. Grinius
|

Draminiam kūriniui parašyti teatro scena nėra būtina. Tačiau be jos tas kūrinys vistiek lieka neatbaigtas, o jo autorius negauna paskato naują veikalą parašyti. Vyt. Alantas šituo atžvilgiu laimingesnis už kitus, rašančius draminių kūrinių. Detroite, kur rašytojas gyvena, beveik nuolat veikia lietuviškas teatro sambūris, vadovaujamas Z. Ar-lauskaitės-Mikšienės. Kaip tik jis dažniausiai pastato V. Alanto komedijas, arba gal net paragina jų parašyti. Gal dėl šios aplinkybes V. Alantas per penkiolika metų yra pasirodęs produktyviausiu draminių kūrinių autorium Amerikoj, šitai paliudija neseniai Čikagoj viena knyga išleisti "9 dramos veikalai", kurių septyni buvo parašyti Amerikoj, o jų penki pastatyti dramos sambūrio Detroite. Tai tikriausiai abipusis rašytojo ir vaidintojų pasitar-navimas lietuviams.
|
Skaityti daugiau...
|
JERONIMO IGNATONIO LŪŽIAI |
|
|
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
Mūsų spaudoje pasigirsta pagyrimų tiems autoriams, kurie knygų siužetus pasirenka iš dabarties, iš savo gyvenamos aplinkumos. Jurgis Gliaudą, laimėjęs "Draugo" premiją už "šikšnosparnių sostą", buvo giriamas, kad išdrįso duoti trem-tiniško gyvenimo pjūvį. O J. Gliaudą pagyrė už tuos pačius dalykus J. Ignatonio "Lūžius" — "Draugo" atkarpoje spausdintą romaną, o paskui išleistą atskira knyga. Tačiau reikia paabejoti, ar pasirinktoji tema jau pačiu pasirinkimu padaro autoriaus knygą vertingu meno kūriniu. Vieniems pavyksta meistriškai, kaip J. Gliaudai. Bet daugumai mūsų vy-resnėsės kartos rašytojų, brendusių tėvynėje, kūrybinės gelmės pasiliko ten, anapus didžiųjų vandenų ir laiko verpetų, ir dėl to skeveldrinis išeivijos gyvenimas sudaro rimtą pavojų išeiti į seklumas, netikromis spalvomis atskleisti vaizduojamą gyvenimą. Tų seklumų neišvengia V. Volerto "Draugo" atkarpoje ėjęs romanas, jų gana apstu ir J. Ignatonio "Lūžiuose".
|
Skaityti daugiau...
|
DR. P. KALVAITYTĖS-KARVELIENĖS "GYVENIMO VINGIAIS" |
|
|
|
Parašė Kun. M. Vaitkus
|
Gyvenimo vingiais ... Kodėl atskiro žmogaus gyvenimas, ypač paties pasipasakotas, visuomet mus domina, nors tas asmuo net būtų neįžy-mus, nors jo pasakojamieji įvykiai bei minimieji žmonės net nebūtų itin svarbūs platesniem sluogsniam? Kodėl daugumas taip mėgstame skaityt romanuose ar apysakose, arba stebėt scenoje net ir labai paprastus žmones, bet tik tikrovinius bei gyvų gyvus ? ... O gi kad žmogus, sąmoningai ar nesąmoningai, jauste jaučias toks vienišas našlaitis, visai pasimetęs begalinėj visatoj, tarp aibių aibių padarų negyvų bei gyvų, ilgte išsiilgęs prisišliet prie į save panašios būtybės, kad juodu viena antram pasitikimai atvertų savo vidų, nuoširdžiai pasipasakotų viens antram, kas jį slogina, ko jis ilgis bei trokšta, kuo gėris, kuo bodis, — ir taip bent tam kartui susilietų į dvigubą vienetą, ir valandai bent kiek pamirštų savo būtybinį našlaitišku-mą ... O antra vertus — ta panašioji artimoji būtybė tokia nežinoma, paslaptinga, tamsiai gelminga, žodžiu sakant — įdomi mįslė, kurią žmogus norėtum įspėti, o ir geistum, kad ir antrasis norėtų bei bandytų tai padaryt ...
Tad ir aš mėgstu atsiminimus. Ir štai gaunu "Gyvenimo vingius", parašytus pažįstamo asmens, tikrai neeilinio taip savo dvasios bei būdo savybėm, taip išsimokslinimu ir gabumais, dr. Paulinos Kalvaitytės -Karvelienės. Ir gyvai prisiminiau iš tolimos praeities pirmuosius mudviejų pažinčių akimirksnius.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
Vlado šlaito ketvirtoji poezijos knyga "Antroje pusėje" gerokai savo turiniu skiriasi nuo ankstesniųjų. Keturiasdešimtus amžiaus metus poetas laiko savo dienų pusiaukele. Bet jie kartu atžymi ir poeto kryžkelę, tam tikrą lūžį, kurį jis nusako šiais žodžiais:
Antroj gyvenimo pusėje
tenka kovoti už pralaimėtas pozicijas;
tenka kovot už kiekvieną pėdą,
kurią teko prarast jaunystėj.
Tenka kovot ir apverkt savo
kvailą galvą. (9 psl.).
|
Skaityti daugiau...
|
Vytautas Volertas, GYVENIMAS YRA DAILUS. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Čikaga, 1964. 242 p. Kaina 2.50 dol.
Stasys Žilys, GYVENIMO ŠALTINIAI. Kaina 3 dol. Autorius šioje knygoje kalba apie sakramentus.
Stasys Yla, MARIJA PRABILO LIETUVAI. Išleido Lietuvių Katalikų Spaudos Draugija. 47 p.
Antanas Skirka, KUR BĖGA ŠEŠUPE. Pasakojimai ir legendos. Išleido Mintis, Belmore, Australija, 1964. 132 p.
Vincas Krėvė, THE HERDSMAN AND THE LINDEN TREE. Trans-lated by Albinas Baranauskas, Pranas Pranokus and Raphael Sealy. Introduction by Charles Angoff. Ma-ryland Books, N. Y. 128 p. 3.95 fol. Rinkinyje yra šie vertimai: Išsibarė, Silkės, Antanėlio Rytas, Galvažudys, Skerdžius.
Ignas Šeinius, THE ORDEAL OF ASSAD PASHA. Translated by Raphael Sealy. Maryland Books, N. Y. 61 p. 2 dol.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
Iš tolimosios Australijos, per Nidos leidyklą Anglijoje, vėl atskamba laisvajam lietuvių pasaulin sodrus Pulgio Andriušio kūrybos žodis. Tai jo naujoji knyga "Purienos po vandeniu". Trisdešimt penki pasakojimai, sutelpa į 160 puslapių. Daugumas tų pasakojimų atskleidžia studento nuotykius keliaujant po Lietuvą laisvės laikais. Ir kiek tų nuotykių, nuotykėlių! Kai kurie jų svarbesni, gilesni, duoda medžiagos dramatinei novelei, kiti tik būdingi įspūdžiai, humoru nuspalvinti, sodria kalba nuporinti, kiti dar dvelkia anekdotiniu žalumu ir teturį tik fel-jetoninę formą. Bet visi lengvai skaitomi, patrauklūs, intryguoją. Taip ir nesinori knygos iš rankų padėti — vienu prisėdimu seki pasakojimą po pasakojimo.
Keliaujantis studentas lanko Suvalkiją, žemaičius. Dainavos kraštą, Neringą. Stebi gyvenimą ir gamtą. Daugumas nuotykių atsitinka nakvojant pas nepažįstamus žmones, klebonijose, savo draugų ar pažįstamų tėviškėse. Humoro ir pastabumo dovaną P. Andriušis naudoja visu pajėgumu. Bet daugiausia šilumos tenka Aukštaitijai, autoriaus tėviškės apylinkėms. Iš šitos neišsenkamos sietuvos pasemti ir toki lyriniai vaizdai, kaip Purienos po vandeniu, kurio vardu pavadinta ir visa knyga. Čia ryškiu aidu atsiliepia anas poetiškasis "Anoj pusėj ežero" Pulgis Andriušis.
|
Skaityti daugiau...
|
SKULPTORIUS ANTANAS MONČYS
Rugsėjo 12 d. Clevelande, Gallery International, atidaryta skulptoriaus A. Mončio skulptūros darbų paroda. Apie lietuvį skulptorių Prancūzų Aka demijos narys Daniel Rops yra taip pasakęs: "Antano Mončio skulptūrų vertingumas ir modernus originalumas jau gerai žinomi, kadangi jo darbų turi įvairūs muziejai ir privatūs kolekcionieriai". A. Mončio skulptūrų turi muziejai: Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir J. A. V.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS |
|
|
|
Parašė A. Dm.
|


Istorijos sekcijoje Nuotr. P. Ąžuolo
1. Akademija
Fordhamo universitete New Yorke rugsėjo 5-7 d. įvyko šeštas Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas. Penktasis buvo prieš trejus metus Čikagoje. Neseniai pasirodė didelė jo darbų knyga, penktas tomas, redaguota prof. A. Liuimos, S. J. Jisai yra ir akademijos pirmininkas.
Kaip patiriame iš St. Ylos straipsnio naujuose "Suvažiavimo darbuose", akademija jau prašoko 40 metų nuo savo įsikūrimo. Jos įstatai Kauno miesto ir apskrities įstaigoje buvo patvirtinti 1922 m. rugpiūčio 12. Nuo įsikūrimo ligi dabar akademijos narių sąrašą puošia tokie vardai, kaip arkiv. J. Skvireckas, arkiv. Pr. Karevičius, arkiv. M. Reinys, vyskupai Pr. Būčys, K. Paltarokas, V. Padols-kis, V. Brizgys, rašytojai Maironis, Vaižgantas, M. Pečkauskaitė, A. Jakštas - Dambrauskas, profesoriai A. Alekna, St. Šalkauskis, Pr. Dovydaitis, K. Pakštas, A. Šapoka, St. Kolupaila, A. Sennas, J. Eretas, A. Maceina, Z. Ivinskis, J. Brazaitis, J. Girnius, A. Salys, J. Grinius ir kiti. Šiuo metu akademija narių priskaito apie 180. Jos centras yra Romoje, o nariai išsisklaistę po įvairius pasaulio kraštus. Nemaža jų susitelkę Jungtinėse Valstybėse, kur veikia ir keli židiniai. Pirmas iš jų buvo įsteigtas 1956 m. Čikagoje, ir jam atiteko našta suruošti penktąjį akademijos suvažiavimą. Dabartiniu rūpinosi New Yorko židinys, priešakyje atsistojus Fordhamo profesoriams VI. Jeskevi-čiui, S. J., ir A. Vasiui, be to dar prel. J. Balkūnui ir T. V. Gidžiūnui, O.F.M. Jie sudarė suvažiavimui ruošti komisiją. Finansiškai suvažiavimo darbus parėmė dr. J. Kazickas. Nuo mokslų atitrūkus, banketo metu atsigauta ir dainos menu — VI. Baltrušaičio vadovaujamas choras atliko bene šešias dainas.
|
Skaityti daugiau...
|
* St. Catherine, Ont., šią vasarą pertvarkyta ir pataisyta lietuvių Angelų Karalienės koplyčia. Prie senosios koplyčios pristatytas gražus fasadas ir atskiras stulpas su Aušros Vartų paveikslu. Lietuvių parapijai vadovauja tėvai pranciškonai. Klebonu čia ilgą laiką yra Tėv. Barnabas Mikalauskas. Jis ir pasirūpino visais remonto ir pagražinimo darbais.
* Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (Vlikas) persitvarko tuo būdu, kad jį toliau sudarys 15 grupių: Atgimimo Sąjūdis, Darbo Federacija, Krikščionių Darbininkų Sąjunga, Krikščionių Demokratų Sąjunga, Laisvės Kovotojų Sąjunga, Lietuvių Fronto Bičiuliai, Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis, Rezistencinė Santarvė, Rytų Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis, Socialdemokratų Partija, Tautinis Sąjūdis, Ūkininkų Sąjunga, Ūkininkų Partija, Valstiečių Liaudininkų Sąjunga, Vienybės Sąjūdis. Kiekviena grupė turės 3 atstovus Vliko seime, dar bus taryba ir valdyba.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŲ DIENA PASAULINĖJE PARODOJE |
|
|
|
Parašė A. Džiugėnas
|


Lietuvių diena New Yorko valstybės paviljone pasaulinėje parodoje Nuotr. V. Maželio
Pasaulinėje Parodoje New Yorke rugpiūčio 23 įvyko lietuvių diena — dainų ir tautinių šokių šventė, į kurią suvažiavo lietuvių ne tik iš JAV, bet ir iš Kanados ir kitų kraštų, — viso per 16,000. Tai buvo pats didžiausias pasirodymas parodoje.
|
Skaityti daugiau...
|
* Dail. Kazimiero žoromskio tapybos paroda rugsėjo 13 - 20 dienomis vyko Detroite Tarptautinio Instituto patalpose. Parodą rengė ir globojo Lietuvių Gydytojų Draugijos Michi-gano skyrius.
* Floridos lietuviai — tuo vardu leidžiamas laikraštėlis St. Petersburg, Fla. Eina kartą per mėnesį, skiriamas Floridoje gyvenantiem lietuviam ir vasarotojam. Leidžia Angelė Zabu-kas ir Petras Pocius, redaguoja Edvardas Karnėnas Clevelande, spausdina Vilties spaustuvė Clevelande.
* Birutės Pūkelevičiūtės gaminamas filmas "Aukso žąsis" vedamas į pabaigą, šį vasara padaryti garso įrašymai, kuriuos atliko P. Jasiuko-nis New Haven, Conn.
* Clevelande rugsėjo 12 atidaryta lietuvių tvarkoma galerija — Gallery International, 13218 Superior Avenue. Pirmai parodai išstatyti A. Dargio tapyba ir A. Mončiaus skulptūra. Paroda tęsėsi iki spalio 15.
|
Skaityti daugiau...
|
Mirė Lietuvos Gen. Konsulas JONAS BUDRYS |
|
|
|
Lietuvos gen. konsulas JONAS BUDRYS
New Yorke rugsėjo 1 dienos vakarą mirė Lietuvos generalinis konsulas New Yorke Jonas Budrys. Palaidotas Chicagoje tautinėse kapinėse rugsėjo 5 d.
Velionis buvo gims Kaune 1889 m. gegužės 10. Mokėsi Kauno gimnazijoje ir tuo pat metu dalyvavo Dainos draugijos chore. Nuo 1907 dirbo Lietuvoje ir Latvijoje valdžios įstaigose. Pirmo pasaulinio karo pradžioje buvo mobilizuotas. Lietuvon grįžo 1921 ir buvo paskirtas generalinio štabo kontražvalgybos viršininku (iš to laiko yra parašęs dar nespausdintus, bet spaudai parengtus savo atsiminimus). 1923 buvo vyriausias Klaipėdos sukilimo vadas, o po sukilimo vyriausybės įgaliotinis Klaipėdos krašte, paskiau Klaipėdos krašto gubernatorius. Nuo 1928 jau dirbo užsienių reikalų ministerijos žinioje — konsulas ir gen. konsulas Karaliaučiuje, nuo 1936 generalinis konsulas New Yorke, kuriame praleido 28 metus — daugiau nei pačioje Lietuvoje.
|
Skaityti daugiau...
|
MOKSLO METŲ PRADŽIA ŠV. ANTANO GIMNAZIJOJE KENNEBUNKPORT, MAINE |
|
|
|
Parašė L. A.
|

Sv. Antano gimnazijos mokiniai su mokytojais ir auklėtojais mokslo metų pradžioje. Ketvirtas iš dešinės sėdi gimn. direktorius T. Gabrielius Baltrušaitis, penktas — gimnazijos rektorius T. Leonardas Andriekus, šeštas— gimnazijos steigėjas, buvęs provincijolas, dabar vietos vienuolyno viršininkas T. Jurgis Gailiušis. Jau galima registruotis ateinantiems mokslo metams. Rašoma rektoriui šiuo adresu: St. Anthony's High School, Kennebunkport, Maine
Mokslas šv. Antano gimnazijoje Kennebunkporte šiemet prasidėjo rugsėjo 14 d. Tai jau devinti metai, kai veikia ši mokykla, pasirinkusi tikslu lietuviškai auklėti jaunimą. Gali, jei kas nori, užmesti, jog tai savotiškas prieš vėją pūtimas, kai iš visur siūlosi svetimos kultūros emigracijoje. Užuot nupeikus, verčiau reiktų tokią gimnaziją pavadinti tautinio idealizmo vaisiumi, kuris sunkiai noksta svetimoj žemėj. Ji įgyja prasmės, atsižvelgus į žmogaus pastangas ir savo įtaką.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė T. Leonardas Andriekus, O.F.M
|
Užkritus provincijolo pareigų naštai, ryšys su "Aidais" tapo dar glaudesnis. Dabar kultūros žurnalas su visais rūpesčiais pereina ' tiesioginėn atsakomybėn.
Dirbant prie "Aidų" penkiolika metų, tie rūpesčiai jau yra žinomi. Žinomos taipgi ir visos aplinkybės, kuriose žurnalas pas mus atėjo, gyvavo ir nužengė penkiolikos metų kelią Amerikoje. Tai jau ilgas amžius, pralenkęs net laisvos Lietuvos panašius leidinius ir liudijąs pranciškonų ryžtą kultūros tarnyboje. Po penkiolikos intensyvaus darbo metų jie su didesniu pasitikėjimu gali laukti lietuvių šviesuomenės atjautos.
Tiesa, ji buvo žymi, bet ne visuotinė. Nežinia, kodėl kai kurie mūsų šviesuoliai pasiliko "Aidų" gerbėjais, bet ne palaikytojais, nors pats gyvenimas tremty šaukte šaukia vieningai glaustis į kultūrinio darbo gretas.
|
Skaityti daugiau...
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR "AIDŲ" RĖMĖJAI |
|
|
|
Parašė Red.
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Ant. Razutis, Los Angeles, Calif.; Step. Makarevičius, Long Beach, Calif.; B. V. Ma-ciuika, Storrs, Conn.; Kaz. Brencius, Bronė Giovannoni, Chicago, III.; Izabelė Kizevi-čiūtė, Boston, Mass.; J. šviedrienė, Bogota, Colombia, S.A.
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niiiūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — A I DA I, 680 Bushwick Ave., Brooklyn, N. Y. 11221
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington, D. C. 20028
|
|
|
|
|
|