Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1965 m. 6 birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Laisves, ne "liberalizacijos"! ...................................... 241
Sesuo M. Antanina, F.M.M. — 6 eilėraščiai ............................................ 245
Stasys Lozoraitis — Vakarų pergalės tamsioji pusė ................................ 247
Vytautas Vardys — Sovietinio kolonializmo 25 metai ............................. 249
L. S. Senghor — Taikos malda ir kt. eil. (vertė P. Gaučys)  .................... 258
Dr. Pr. Skardžius — Lietuvių kalbos kirčiavimo senumas ........................260
Nele Mazalaite — Žinia ............................................................................. 265

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
J. Girnius — Dvi išskirtinės sukaktys  ..................................................... 269
Antanas Gustaitis — Mintim į Kazj Borutą sugrįžtant  .............................270
Juozas Kojelis — Kelti Lietuvos bylą Jungtinėse Tautose?  ................... 272
A. Liulevičius — Amerikos studentai bruzda ............................................ 274.
P. Gaučys — Leopold Sedar Senghor ........................................................ 275
Mūsų buityje ............................................................................................... 276


KNYGOS
Dr. Tomas Žiūraitis, O.P. — Tarptautiniuose kūrybos baruose .............. 279
Aug. R. — Jūragio "Tolimieji miražai" ..................................................... 282
Urv. Atkreipiant dėmesį  ............................................................................ 282
Atsiųsta paminėti ........................................................................................ 283
Skaityti daugiau...
 
LAISVĖS, NE "LIBERALIZACIJOS PDF Spausdinti El. paštas

1.
Prieš 25 metus, 1940 birželio mėnesį, Sovietų Sąjunga sulaužė savo pasirašytas nepuolimo sutartis, pasiuntė Raudonąją armiją okupuoti Pabaltijo kraštų ir šiuo agresijos aktu užgniaužė Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių nepriklausomybę. Kai pirmasis pasaulinis karas baigėsi pavergtųjų tautų išlaisvinimu, tai antrasis — ištisai eilei tų pačių tautų vėl išplėšė laisvę. Nors ir antrąjį pasaulinį karą laimėjo Vakarų demokratijos, jį vedusios tuo pačiu tautų laisvės principu, bet galutinai visą šio karo prasmę sutrypė Sovietų Sąjunga, jį išnaudojusi rusų komunistinio imperializmo ekspansijai. Šiame pat numeryje ministras St. Lozoraitis savo straipsnyje taikliai išskrodžia "Vakarų pergalės tamsiąją pusę" — Rytų ir Vidurio Europos pasmerkimą sovietinei vergijai. Iš tiesų, ironiška "pergalė"!

Ne "sukaktiškai" prisimename, kad šį mėnesį sukanka 25 metai nuo Lietuvos nepriklausomybės užgniaužimo. Laisvės išplėšimo niekada negalima užmiršti: jis visą laiką lieka gyva žaizda. Tautos pavergimas pats prisimena visas dienas, nes vienaip ar antraip jis apsprendė ir mūsų kiekvieno asmeninį likimą. Okupacinis režimas kasdien lietuviui savame krašte primena vergo dalią. Svetimuose kraštuose džiaugiamės laisve, bet kasdien jaučiame, jog tai yra svetima laisvė, kurioj sunku savimi pačiais likti. Vienur ar kitur laisvas lietuviškasis skleidimasis yra gniaužiamas (vienur — okupacinės priespaudos, kitur — svetimos aplinkos). Todėl ir nereikia jokių sukaktinių datų priminti, kad tautai išplėšta laisvė. Tai kasdien primena mūsų pačių likiminė dalia. Išplėšiant laisvę tautai, ji išplėšiama ir visiems jos nariams. Kaip tik tokioje nelemtyje akivaizdžiai prasiregi, kad tauta nėra tik anapus mūsų kažkur pakibusi abstrakcija, o visus mus gaubianti ir nešanti tikrovė.
Tik laisvoje tautoje ir mes patys galime būti tikrai laisvi.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
AUŠRINĖ

Kas rytmetis aušra atplaukia tykiai
(Nors ir nepastebi jos aklos žemės šviesos,
Pamiršusios užmerkt akis),
Šilkinėm savo burėm uždengia žvaigždes
Ir irias miglomis banguojančiais kalnais.

Ateik, ateik! Sušunka dienai
Mažas pilkas paukštis, išskleisdamas sparnus,
Lyg bundančias viltis,
Be ryžto dar panirt į sidabrinį ryto vėją,
Ir jo balselį atliepia maži aidai
Ir tūkstančiai šilkinių medžių.

Tada aušra, ištiesusi rankas ant savo balto laivo,
Atskleidžia uždangas staiga sužibusias ugnim ir
gintaru —

Pabunda visos paukščių akys,
Užgieda lyg varpai auksinių medžių lapai,
Suvirpa baltos miglų bangos,
Ir įžengia į savo skambančius pasaulio rūmus
Skaisti dienos valdovė — Saulė.
Skaityti daugiau...
 
VAKARŲ PERGALES TAMSIOJI PUSĖ PDF Spausdinti El. paštas
Vakarų pasaulis ir Sovietų Sąjunga šiomis dienomis iškilmingai minėjo Vokietijos kapituliacijos 20 metų sukaktį. Sovietai turi visą pagrindą tai sukakčiai minėti: nežiūrint to, kad karo eigoje jie turėjo didžiausių pralaimėjimų, kokie buvo įvykę Rusijos istorijoje, jie išsilaikė dėka milžiniškos sąjungininkų pagalbos ir užvaldė pusę Europos. Bet sąjungininkams atsiminimas apie karo užbaigą turėtų būti gerokai kartus. Jų pergalė kare prieš Hitlerį, viena svarbiausių pasaulio karinių pergalių, buvo sovietų paversta didžiausiu politiniumoraliniu pralaimėjimu. Visos Vakarų pastangos bei aukos, padėtos Europai nuo Hitlerio viešpatavimo išlaisvinti ir tarptautinei tvarkai atstatyti, neapsaugojo 100 milijonų žmonių Rytų ir Vidurio Europoje nuo sovietų priespaudos. Sovietų Sąjunga sunaikino 9 valstybių nepriklausomybę bei laisvę, būtent: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Albanijos, smurtu primesdama joms, kaip lygiai Vokietijos daliai ir Jugoslavijai, komunistinę santvarką. Bet sovietų okupacija nebuvo aprėžta vien tik Europa. Nepaprastas sovietų politinės įtakos sustiprinimas, įgalintas jų sąjungos su Vakarais, ir ligi šiolei reiškiasi visame pasaulyje. Nuo Vietnamo ligi Kubos, nuo Pietų Amerikos ligi Afrikos, — visur, kur žmonių ir tautų laisvei gresia nuolatinis komunizmo veržimasis pirmyn.
Skaityti daugiau...
 
SOVIETINIO KOLONIALIZMO 25 METAI PDF Spausdinti El. paštas
Dvidešimt penkeri metai yra ilgas laiko tarpas ne tik žmogaus, bet ir tautos gyvenime. Ypačiai ilgi tie dvidešimt penkeri metai buvo Lietuvai ir kitoms dviem Pabaltijo valstybėms nuo nepriklausomybės praradimo (194065). Buvo jie ilgi labiausiai dėl trijų priežasčių. Pirma, jie išsitempė toliau nei pats paskutinis nepriklausomybės laikotarpis. Antra, vienas tų metų dešimtmetis (194052) buvo tur būt pats kruviniausias visoje ilgoje Lietuvos istorijoje. Niekad, gal tik išskyrus gamtines nelaimes, mūsų tauta nebuvo taip nukentėjusi biologiškai, kaip šiuo metu. Pagaliau, tai buvo laikotarpis radikalių politinių, ekonominių, socialinių ir kt. pasikeitimų, kuriuos užmetė Lietuvai, Latvijai ir Estijai svetimšalis okupantas. Vargu kada tautos bendruomeninė sąranga, jos ekonominė sistema, jos kultūriniai ir ideologiniai įsitikinimai buvo taip radikaliai sunaikinti ir perorganizuoti. Niekad naujos institucijos nebuvo įvedamos su tokia brutalia ir aistringa prievarta, prievartos instrumentą vartojant taip rafinuotais būdais ir tiesiog su orgastišku, gelmišku įtikėjimu į prievartos išganomąsias savybes.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas

TAIKOS MALDA

I
Viešpatie Dieve, atleisk baltajai Europai!
Teisybė, Viešpatie, kad per keturis šviesos šimtmečius ji sėjo neapykantą ir šunimis lodino mano šalį,
ir krikščionys, atsižadėdami Tavo šviesos ir Tavo širdies nuolankumo,
savo stovyklas apšvietė mano pergamentais, kankino mano žynius, trėmė mano gydytojus ir mokytojus.
Jų parakas, žaibais sprogdamas, griovė sutvirtinimų ir lygumų išdidumą,
ir jų šaudmenys skrodė karalijos, plačias kaip šviesi diena, nuo Vakarų Rago ligi Rytų horizonto,
ir kaip medžioklės lauką, jie padegė neliečiamus miškus, tampydami Prosenolių ir dievybių ramias barzdas,
ir ]ų paslaptis jie pavertė savo lunatiškų buržujų sekmadieniniu pasilinksminimu.
Viešpatie, atleisk tiems, kurie juoduosius vadus padarė slapukais, o mano princus puskarininkiais,
mano šeimyną tarnais, mano ūkininkus kumečiais, o mano tautą proletarais.
Tu privalai atleisti tiems, kurie medžiojo mano vaikus kaip laukinius dramblius.
Ir jie botagų kirčiais juos išmiklino, ir iš jų padarė juodas rankas tiem, kurių rankos buvo baltos.
Tu privalai užmiršti tuos, kurie išvežė dešimtį milijonų mano vaikų savo laivų pūdyklose, kurie sunaikino du šimtus milijonų.
Ir jie paliko mane vienumoje senti mano naktų miškuose ir mano dienų savanose.
Viešpatie, mano akių stiklas apsitraukia garais,
ir štai, neapykantos gyvatė kelia galvą į mano širdį, ta gyvatė, kurią aš laikiau nugaišusia .. .
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS KIRČIAVIMO SENUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių kalba nuo pat žilosios senovės ligi šių dienų yra išlaikiusi ne tik laisvą, kilnojamą kirčio vietą, bet ir priegaidžių skirtumą, ir tuo būdu ji išsiskiria iš daugelio kitų indoeuropiečių kalbų, kuriose šie dalykai yra arba jau išnykę, arba vienur kitur tik iš dalies bepažįstami. Todėl, suprantama, daugelis įvairių kraštų kalbininkų yra apsčiai dėmesio kreipę ir tebekreipia į lietuvių kalbos kirčiavimą, ypač į jo senovę ir tolimesnę raidą.

To kirčiavimo praeičiai tirti pirmiausias šaltinis yra pati lietuvių kalba, jos tarmės ir senesni kirčiuotieji šaltiniai; pvz. M. Daukšos kalba ir dabartinės tarmės dar aiškiai rodo, kad seniau būdvardžiai, panašiai kaip ir daiktavardžiai, yra irgi skyrę keturias kirčiuotes, kaip antai: lygus, -aus, drąsus, -aus, gardūs, -aūs, gardų ir platūs, -aūs, platų. Bet iš vienos lietuvių kalbos negalime patirti labai tolimos senovės: seniausi jos rašytiniai šaltiniai siekia tik XVI amžiaus, o dabartinės tarmės daugiausia tėra tik vėlyvesnių kirčiavimo atmainų liudininkės.
Skaityti daugiau...
 
ŽINIA PDF Spausdinti El. paštas
Taip, buvo čia troba, tikrai stovėjo; kas buvo jos savininkas, nežinau, tačiau gyveno čia Šiaudelis.

Ne, ne jo pavardė buvo ta, kaip ir ne jo trobelė; jis tik buvo pramintas už juokingus dalykus, net nežinau, kaip jis iš tikrųjų vadinosi, bet kaip nors turėjo būti vadinamas, nors ir buvo mergos vaikas.

Tai motinos vardu vadino? O ji turėjo turėti pavardę, visada mergautinę — nežinau, ji mirė tada, kai jis buvo kelerių metų, ir jį užaugino kažkas, visada kas nors užaugina tokiais atvejais.

Ir jau naudos turėjo iš to vadinamo gero darbo, ir labai anksti: kai visai mažas, varė ubagauti, kai paaugo — išvedė į piemenis, tačiau neilgam, nes iš kiekvienos vietos išvarydavo ir dar be algos — perilgus nagus iškišdavo, ir pagaliau niekas nebenorėjo jo samdyti, nors buvo guvus ir sveikas.

Kur jis galėjo sugrįžti po tokių išvarymų? Ten, kur augino. Kartais jis gaudavo pripuolamo darbo: žydams vandens atnešti, malkas pakapoti, tačiau ir tenai neiškęsdavo nenušvilpęs šabasinio pyrago, o kitur tokią česnakuotą dešrą, kad net išsiginti nemėgino —buvo aprėktas ir išmestas ir iš tokio darbo. Net iš tokio.
Skaityti daugiau...
 
DVI IŠSKIRTINĖS SUKAKTYS PDF Spausdinti El. paštas


Gegužės mėnesį turėjome dvi išskirtines sukaktis. Vysk. V. Brizgys minėjo 25 vyskupavimo metų sukaktį gegužės 19. O gegužės 31 sukako 70 amžiaus metų kan. F. Kapočiui, pokario metais Vokietijoje ėjusiam ganytojo pareigas kaip Tautiniam popiežiaus misijos delegatui.

Vyskupas Vincentas Brizgys gimė 1903 lapkričio 10 Plynių k., Liudvinavo (anksčiau Padovinio) vis., Marijampolės aps. Baigęs Daukšių pradžios mokyklą, mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir 1921 stojo į Seinų, vėlinu Vilkaviškio kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1927 birželio 5, tris metus vikaravo Suvalkų Kalvarijoje. 1930 išvyko į Romą, kur Gregorianume po penkių stu<iini metų įsigijo filosofijos ir kanonų teisės doktoratus. Grįžęs iš užsienio, 1936 buvo pakviestas pro• oriauti Vilkaviškio kunigų seminarijoje.   1940  balandžio 2 buvo nominuotas Kauno arkivyskupo vyskupu pagelbininku (augziliaru) ir tų pat metų gegužės 19 Kauno arkivyskupijos bazilikoje konsekruotas. Sovietinės okupacijos metu Kauno, Vilkaviškio ir Telšių kunigų seminarijas sujungus į vieną, 1040-41 vysk. V. Brizgys buvo Kaune šios seminarijos rektorius. Vėliau, 1941-44, jis buvo Vytauto D. univ. teologijos fakulteto dekanas. 1944 vasarą karo įvykių nublokštas į Vokietiją, gyveno Regensburgo karmelitų vienuolyne. 1951 atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoj šv. Kazimiero seserų vienuolijos globoje.
Skaityti daugiau...
 
MINTIM į KAZĮ BORUTĄ SUGRĮŽTANT PDF Spausdinti El. paštas
Mūsų laikais dažniau ir vis dažniau pasikartoja valanda, kada, ilgų dešimtmečių atitverti nuo kitame krante palikusių gyvųjų, sugrįžtame senoviškai bendrauti su jais tiktai numirusiais.

O kartais būna dargi tragiškiau. Kada nuo gyvojo gyvos širdies mes šiurkščiai nusikreipiame, o su mivėl susitinkame broliškoje meilėje ir draugystėje. Nesgi mirusieji jau tik atminimų tolimi šešėliai, kurie neprieštarauja pasilikusiųjų pažiūroms, negundo revoliucijų ir neverčia įsišaknijusių valdžių, kurie negali nieko beištart daugiau, negu yra pasakę. Šiandien ir Kazys Boruta yra jau mirusiųjų karalystėj. Todėl dabar, gal būt, atleis jam tie, kurie kadaise jo nekentė, nors niekada nepažino, ir tie, kurie jį skaudžiai baudė savo rykštėmis ir kurių jisai pats gal buvo priešas.
Skaityti daugiau...
 
KELTI LIETUVOS BYLĄ JUNGTINĖSE TAUTOSE? PDF Spausdinti El. paštas
Į Laisvę" žurnalas 1961 gruodžio numeryje (nr. 2764) rašė: "Kuchel  Lipscomb rezoliucija ir kova už jos pravedimą sudarė paskatą veiksniams susimąstyti ir pajudėti. Vieni jau daro konkrečius ėjimus, kiti dar skardenasi judėsią. Rezoliucija nurodė ir judėjimo kryptį — Jungtines Tautas".

šiandien turime įrodymų, kad rezoliucijų sąjūdžio iniciatorių 1961. 1.14 parinktoji kryptis buvo teisinga: už Lietuvos bylos kėlimą Jungtinėse Tautose formaliai jau pasisakė visi veiksniai. Labai aiškiai Jungtines Tautas akcentavo š. m. balandžio 1112 Vašingtone įvykusi veiksnių konferencija, kurioje buvo atstovaujami Lietuvos diplomatai, VLIKas, Lietuvių Bendruomenė, Lietuvos Laisvės Komitetas ir ALTa.

Kaip ir kodėl kilo ši avangardinė idėja, kurios realizavimo prasmė kai kuriems centrinių laisvinimo postų žmonėms išryškėjo tik po 4 metų?

Rezoliucijų sąjūdžio istorijai rašyti laikas dar neatėjo, nors medžiagos surinkta daug ir įdomios. Sąjūdis šiuo metu pats savo istoriją dar tebekuria. Palikus istorijai tarti sprendžiamąjį žodį, verta trumpai susipažinti su rezoliucijų sąjūdžio kilme, užsibrėžtais tikslais, pasirinktomis priemonėmis ir tikslų realizavimo galimybėmis.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS STUDENTAI BRUZDA PDF Spausdinti El. paštas
Amerikos universiteto gyvenimo skonis savitas, gerokai skirtingas nuo Vokietijos ir Anglijos universitetų, kurių įtakoje jis yra išaugęs. Pavyzdžiui, svetimšalis sunkiai supras stipendijas krepšinio žaidėjams, kurie universitete studijuoja krepšinį.

Sunkoka kalbėti ir apie studentiško gyvenimo tradicijas, nes pati studentų visuomenė nėra vienalytė: ji susideda iš daugelio bendruomenių, kurios nedažnai susitinka, štai kiekviename universitete rasi būrį studentų, kurie visą savo dieną praleidžia studentų kavinėje bekortuodami; savo pasaulyje gyvena universiteto graikiškų vardų korporacijos — čia sportas, elegancija ir pažintis visi svarbesni už mokslą; savo kampą turi ir barzdoti radikalai, kurie gyvena kava ir rotatoriaus rašalu; veikėjų kasta — žmonės, kurie turi daug planų, bet maža pasekėjų; studentai, kurie atvažiuoja ryte į universitetą iš miesto, praleidžia visą dieną klasėse ir bibliotekoje, ir vėl dingsta, universiteto gyvenime žymės nepalikę; vyrai, kurie atrodo labai studentiškai, tačiau prieš penkis metus yra iš kolegijos iškritę ir tik vis nuo studento gyvenimo negali atsitraukti. Kurie iš jų atstovauja studentams? Iš tikrųjų nė vieni, nes universiteto kaleidoskopui visi yra reikalingi. Universitetas labai jautrus srvėms, kurios prasiveržia visuomenės gyvenime. Studentai įvykiams reaguoja jautriau, dramatiškiau, negu pilietis gatvėje. Universitete yra išbandomos mintys, kurios gali pakeisti pasaulį, žvelgdami į universiteto gyvenimą, matysime ne tik ryškiomis spalvomis nupieštus visuomenės rūpesčius, bet taip pat rodykles į ateitį.
Skaityti daugiau...
 
LEOPOLD SEDAR SENGHOR PDF Spausdinti El. paštas
1963 m. laimėjęs didžiąją tarptautinę poezijos premiją, Leopoldas Sedaras Senghoras (gim. 1906 m.), vienas iš dvidešimt keturių turtingo Senegalijos negro dvarininko vaikų, — buvo išauklėtas prancūzų vienuolių ir ruošėsi būti kunigu, bet dėl pašaukimo stokos buvo atleistas iš seminarijos ir Paryžiuje baigė aukštąjį mokslą. Senghoras buvo pirmas afrikietis, tapęs prancūzų profesorium ir dėstęs įvairiose aukštosiose mokyklose. Prasidėjus antram pasauliniam karui, buvo mobilizuotas, tačiau pairus prancūzų frontui, jis pateko į vokiečių nelaisvę ir buvo kilnojamas po įvairias koncentracijos stovyklas, kurias jo sveikata atlaikė. 1943 m. Senghoras sugrįžo j profesūrą. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas į Prancūzijos steigiamąjį parlamentą Senegalijos atstovu.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Mirtys. — Balandžio 8 Lenkijoje mirė geologas ir paleontologas Česlovas Pakuckas. Buvo gimęs 1898 gruodžio 20 Taurušiškių k., Punsko par., Seinų aps. Kaune baigęs gimnaziją eksternu 1922, studijas pradėjo Muensterio univ.. po metų persikėle į Vienos univ., kurį baigė daktaro laipsniu 1927. Pakviestas į Vytauto D. univ. asistentu 1930, ha-bilitavosi 1933 ir docento titulu dėstė istorinę geologiją ir palentologiją. 1940-44 naujai sukurtos Geologinės Tarnybos viršininkas ir drauge nuo 1942 Vilniaus univ. geologijos katedros vedėjas. 1944 rudenį atsidūręs Vokietijon, ilgėdamasis šeimos, po poros metų grįžo į gimtinę Lenkijos ribose. 1946-54 dirbo Breslavo univ., nuo 1954 buvo Liublino univ. geologijos katedros vedėjas. VDU Matematikos - Gamtos Fakulteto Darbuose, Kosme ir kt. paskelbė apie 20 originalių mokslo darbų ir antra tiek referatinių straipsnių. Jo mokslo darbai liečia triaso, juros, kreidos ir kvartero periodus. Su dr. VI. Viliamu 1938 išspausdino vadovėlį "Geologija ir fizinė geografija". Visuomeniškai reiškėsi ateitininkuose.
Skaityti daugiau...
 
TARPTAUTINIUOSE KŪRYBOS BARUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Numatyta kas pusmetį (birželio ir gruodžio mėn.)   pateikti svetimomis
ilbomis pasirodančių veikalų (ypač 111:11 esnio pasaulėžiūrinio pobūdžio ) upžvalgas. Darant pirmą bandymą, kun. dr. Tomas žiūraitis, O.P. (paftlūlęs tą mintį) atkreipia dėmesį į eilę veikalų, pasirodžiusių įvairiais metais. Toliau bus ribojamasi tik veikusiais veikalais. Pora redakcinių pų atžymėti "rd.".

Redakcija


I. TEOLOGIJA
A.D. SertUlanges, O. P.: CatéI iiisine des incroyants, naujai išlaido Flammarion, Paris 1964, 363 psl. Veikalas pavadintas "katekizmu", kadangi autorius (1863-1948) nagrinėja netikėjimo problemą L.ilogo metodu. Pokalbis prasideda netikinčiojo rūpesčiu: "Tėve musų, jei tu egzistuoji, drįstu kreiptis į tave...". Tai Dievą ieškančiojo sąlyginė malda — nuoširdus rūpestis Jį pažinti ir išpažinti. Toks rūpestis visada yra giliai i i.įsmingąs abejojimas, vilties atvirybė, siekiant Tiesos ir Meilės. Netikėjimas dar nevisada reiškia bedievybę (355 psl.). šios rūšies klasiškas veikalas yra atviras dialogas tarp ieškančiojo ir liudijančio Dievą. Panašaus lygio autorius dabar yra Edward Schillebeeckx, O. P. (g. 1914 m. Antverpene, Belgijoje), dogmatinės teologijos profesorius ir Olandijos vyskupų patarėjas Vatikano II susirinkime. Kreipiame dėmesį į šį jo veikalą: Christus, Sacrament van Godsontmoeting, Bilthoven, H. Nelissen 1960; anglų vertimas — Christ the Sacrament of the Encounter with God, Sheed and Ward, New York 1963. Dabarties ateizmo ir krikščioniškojo humanizmo klausimą Jacques Maritain paliečia veikale: The Range of Reason, Charles Scribner's Sons, New York 1952. I. Lepp (anksčiau ateistas, dabar katalikų kunigas) įvairius dabarties ateizmo tipus psichologiškai analizuoja veikale Atheism in Our Time, pasirodžiusiame 1963 m.
Skaityti daugiau...
 
JŪRAGIO "TOLIMIEJI MIRAŽAI" PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Almis Jūragis: TOLIMIEJI MIRAŽAI. Išleido Gintaras. Sidney, 1964. 142 psl. Kaina 15 šilingų.

Tarp kitų geografinių vardų į lietuvių literatūros puslapius įžengė ir tolimoji Australija. Viena, tenai pateko būrelis mūsų rašytojų — Pulgis Andriušis, Vincas Kazokas, Julija Švabaitė, Alfonsas Gricius ir keletas kitų. Pora iš jų jau spėjo ir išsikelti iš kengūrų žemės, šia proga tektų priminti, kad Australijoje netrūksta ir kitų lietuvių menininkų. Mūsų grafikai užėmė tenai pirmaujančias vietas. Antra, kai kurių mūsų poetų lyrikoje (J. švabaitės, A. Griciaus) australiškasis pasaulis, — gamta, žemė, egzotika, nostalgija, — įneša naują toną į lietuviškosios poezijos lapus.
Juozas Almis Jūragis savo dėmesį sutelkė į kitą horizontą, kurį sudaro, tariant jo paties žodžiais, "tėvynė, namai, pirma meilė ... miestai, žmonės, gimtoji šalis" (p. 7). Autorius vis grįžta į savo žemę. Dainuoja jos grožį, kovas ir nusikelia nėt į tolimos praeities laikus. Todėl čia rasime patriotinės lyrikos. Pasitaiko ir religinių posmų.
Skaityti daugiau...
 
Atkreipiant dėmesį PDF Spausdinti El. paštas
Nors lietuviškų knygų ne per daug pasirodo, bet vis vien visų jų plačiau recenzuoti neįmanoma. Tačiau pravartu bent trumpai atkreipti dėmesį ir į mažesnius leidinius, specialesnės paskirties ar šiaip mažiau "kontroversinius" ir dėl to ne tiek žvilgį pagaunančius.

Juozas Eretas: TREMTIES LIETUVIS IDĖJŲ SŪKURYJE. Išleido "šaltinis" Londone 1965, 16 (teksto 12) psl. šioj brošiūroj autorius tęsia tremties prasmės ir misijos svarstymus, kuriuos pernai buvo pradėjęs to paties "šaltinio" išleistu atspaudu "Tremtis — prakeikimas ar uždavinys?". Likdamas Lietuvai ištikimas, nors ir grįžęs į savo gimtinę Šveicariją, J. Eretas rūpinasi lietuviškosios išeivijos klausimais, beveik sakyčiau, jautriau ir ryžtingiau už mus pačius. Pirmoje šios brošiūros dalyje jis žvelgia į tautinės kultūros reikšmę, kritiškai pervertindamas dialektinį bei istorinį materializmą, humanizmą, pragmatizmą (plačiau tai lietė savo str. "Krikščionis ir kultūra" LKMA Suvažiavimo Darbų V tome), o ragindamas "lietuviškai apipavidalinti krikščioniškąjį humanizmą". Antroje brošiūros dalyje įspėja,  kokią  "akies    lėlytės" svarbą turi gimtoji kalba, ir ryškina mūsų tremties "užduotinį charakterį". Brošiūrą baigia žadinimu neužsikrėsti "sociologiniu pesimizmu", bet  ryžtis  teigiamiems  žygiams: "Istoriją daro pasiryžėliai; istorija gi daroma silpnavaliais".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
PIRMOJI PRADALGE. Literatūros metraštis. Redagavo K. Barėnas. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 51, Londonas, 1964. 380 psl. Kaina nariams — minkštais viršeliais 2 dol., kietais — 3 dol., nenariams atitinkamai 3 ir 4 dol. Metraštyje dalyvauja 33 autoriai, atsiuntę savo kūrinius.

Juozas Eretas: TREMTIES LIETUVIS IDĖJŲ SŪKURYJE. Išleido "Šaltinis" Londone 1965. Tai 16 psl. (teksto 14 psl.) atspaudas iš "Šaltinio".

Dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.: VOKIEČIŲ ORDINO POLITIKA IR JOS PRIEŠAI PABALTIJY. Brook-lyn, 1965. Atspaudas iš "Kario" 1965 kovo nr., 65-73 psl.
Skaityti daugiau...
 
NUMERIO BENDRADABIAI PDF Spausdinti El. paštas
Sesuo M. Antanina, F.M.M. (Daiva Nauragytė, g. 1934 Kaune) poetė. Vidurinį mokslą baigė 1951 Villa Joseph Marie mokykloj Newton, Pa. Į-stojusi į Marijos Pranciškonių Misi-ninkių vienuoliją (1954), baigė anglų literatūros studijas: Emmanuel kolegijoj (Bostone) 1961 įsigijo B.A. laipsnį ir Bostono Kolegijoj 1963 gavo M. A. laipsnį. Anksčiau daug savo poezijos yra spausdinusi "Ateityje" ir kt.

Povilas Gaučys (g. 1901 m.), diplomatas, vertėjas. Nepriklausomybės metais dirbo užsienio reikalų ministerijoje ir buvo konsulas Latvijoje, Argentinoje ir Brazilijoje. Tarp gausių jo vertimų minėtina: Rolando giesmė (1927), Tristanas ir Izolda (1931), J. W. Goethes — Jaunojo Verterio kančios (1932), Aristofano — Debesys (1937), Eschilo — Prikaltas Prometėjas (1938), Pietų Kryžiaus padangėje (1952; tai Pietų Amerikos rašytojų antologija).

Antanas Gustaitis (g. 1907 Marijampolės aps.) rašytojas. Literatūrą ir teatro meną bei dramaturgiją studijavo Vytauto D. univ. ir vėliau dirbo Lietuvos radiofonuose, būdamas iš pirmųjų lietuviškos radiofoninės dramaturgijos kūrėjų. Daugiausia žinomas kaip humoristinės - satyrinės poezijos autorius, su savo aštriu žodžiu pakartotinai apkeliavęs visas di-desniąsias JAV ir Kanados lietuvių kolonijas. Be eilės vaidinimų, 1956 išleido humoristinių eilėraščių rinkinį "Anapus teisybės" ir turi parengęs naują rinkinį.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
J. Klimas, E. Chicago, Ind.; B. Valadka, M.D., Chicago, III.; A. Venclovas, Cicero, III; Pr. Averka, So. Boston, Mass.; Inž. Bronius Galinis, Boston, Mass.; Algimantas šimoliūnas, Winchester, Mass.; kun. dr. Antanas Paškus, Brooklyn, N.Y.; P. Juška, New York, N.Y.; kun. Ardys Bačkis, Manila, Philippines; dr. B. Znotinas, Guelph, Ont. Canada.
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Kun. P. P. Juknevičius, VI. Vijeikis, Chicago, III.; kun. P. Jonaitis, Albany, N.Y.; prel. Vincas Mincevičius, Roma, Italia; V. Doniela, Groydon, N.S.W., Viktoras Simankevičius, Thomastovvn, Via, Australia.

"AIDŲ" administracija visiems nuoširdžiai dėkoja

Liepos ir rugpiūčio mėnesiais "AIDAI" neišeina.

 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai