Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1965 m. 7 rugsėjis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Kun. V. Cukuras — Pasauliečių atsakomybė Bažnyčioje ................................................... 285
Leonardas Andriekus — Karalius Mindaugas (eil.) ............................................................ 291
Juozas Jakštas — V. T. Pašutos naujoviškas Lietuvos valstybės pradžios aiškinimas  ... 295
Vladas Jakubėnas   —   Verdi "Requiem", Br. Markaičio "Vilniaus Varpai" ................. 305
Marius Katiliškis — Seržantas X   ....................................................................................... 312

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
V. Skrupskelytė — Septintasis Ateitininkų Federacijos kongresas  .................................. 317
Antanas Gustaitis — Mariaus Katiliškio penkios dešimtys ................................................321
Telesforas Valius — Pranas Domšaitis — 85 metų sukaktuvininkas .................................322
V. Čižiūnas — Laiškas dėl katalikų už katalikų .................................................................. 322
Mūsų buityje .......................................................................................................................... 324


KNYGOS
Dr. J. Grinius — Antano Jasmanto "Gruodas".................................................................... 329
Atsiųsta paminėti ................................................................................................................... 332
Skaityti daugiau...
 
PASAULIEČIŲ ATSAKOMYBĖ BAŽNYČIOJE PDF Spausdinti El. paštas

Vatikano II susirinkimo trečiosios sesijos gale paskelbtoji konstitucija apie Bažnyčios prigimti visą ketvirtąjį skyrių paskiria tikinčiojo pasauliečio sampratos atskleidimui ir jo ypatingos misijos šias laikais iškėlimui. Jau pačiame pirmai ame paragrafe aiškiai apibrėžta, kad visi tikintieji per krikštą tampa vienas kūnas su Kristumi, pilnateisiai Dievo tautosBažnyčios nariai. "Kas specifiškai pasauliečius išskiria nuo kitų luomų Bažnyčioje, tai jų pasaulinė prigimtis. Pasauliečiai siekia Dievo karalystės įgyvendinimo ypatingu, tik jiems būdingu pašaukimu — aktyviai įsijungti į laikinosios (žemiškosios) tikrovės uždavinius ir stengtis juos taip atlikti, kad viskas atitiktų Dievo planą. Jie gyvena pasaulyje savo profesinio darbo rėmuose, jų gyvenimas vystosi kasdieninio šeimos ir socialinio gyvenimo aplinkybėse. Todėl jie yra pašaukti būti tuo raugu, kuris siekia pasaulį pašventinti iš vidaus, išeinant iš konkrečios kiekvieno jų darbo situacijos" (cituojama iš neoficialaus teksto, anglu kalba 1965 vasario mėn. paskelbto NCWC leidinyje "Council Daybook"). Pereidama prie pasauliečių apaštalavimo  ir  jų  dvasinės  misijos aptarimo, minėtoji konstitucija tęsia: "PasaulieBių apaštalavimas yra dalyvavimas pačios Bažnyčios atperkamosios misijos darbe . . . Todėl kiekvienas pasaulietis, jam suteiktų dovanų dėk.i, visuotinojoje Bažnyčios misijoje atsistoja sykiu kaip liudytojas ir kaip josios įrankis 'pagal jam Kristaus suteiktą dovanų saiką' (Efez. 4, 7)". Toliau konstitucija įsakmiai ragina dvasios vadus: "Kadangi savo išsilavinimu ir pasiruošimu pasauliečiai yra ypač kompetetingi pasauliniuose dalykuose, tebūnie jiems leista savo techniniais sugebėjimais ir aukšta kultūra aktyviai įsijungti į visuotinę civilizacijos pažangą, kad šituo būdu būtų geriau pasitarnauta visuotinei žmonių gerovei pagal Kūrėjo planą Jo žodžio šviesoje". Dvasiškiai privalo aiškiai pripažinti pasauliečių asmeninę vertę (dignitas) ir jų atsakomybę Bažnyčios gyvenime. Kad pasauliečiai galėtų šitą savo misiją sėkmingai įvykdyti, jie ne tik turi būti aprūpinami visomis reikalingomis dvasinėmis gėrybėmis (skelbiant jiems Dievo žodį ir teikiant sakramentus), bet ir visapusiškai remiami: reikia pasauliečiams suteikti teisę atvirai reikšti savo norus, pageidavimus "su Dievo vaikams būdinga laisve ir pasitikėjimu". Kai iškyla svarbus reikalas, kur tik pasaulietis yra tikrai kompetetingas klausimui spręsti, konstitucija pabrėžia, pasauliečiui "ne tik leista, bet dargi jis privalo pareikšti savo nuomonę tuose dalykuose, kurie vienaip ar kitaip turi ryšio su Bažnyčios gerove". Konstitucija nurodo, kad šitokiais atvejais pasauliečiai savo nuomonę, pageidavimus, pasiūlymus pareikštų per tam tikrus organus. Tų organų nei struktūra, nei funkcijos konkrečiai nenusakytos, tačiau reikia manyti, kad tai bus kažkas pastovaus, autoritetingo ir veiksmingo, įgalinančio pasauliečius ir hierarchijos atstovus palaikyti nuoširdų ir laisvą pokalbį, tarnaujantį bendrajai Bažnyčios misijai moderniajame pasaulyje.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
KARALIUS MINDAUGAS

Pateptas Lietuvos karaliumi
Šventais aliejais,
Gavau karalijos diademą.
Mindaugas



LIVONIJAI

Už ką tokia skaudi lemtis:
Vadinti priešą bičiuliu,
Bičiulį — priešu!
Ar gali kam
Iškeltuose į dangų kalavijuose
Vaidintis meilė?

Livonija, Livonija,
Tu niekad nepajausi,
Kaip baisiai dega sužeista širdis!
Grėsmingų amžių angoje
Man tavo neteisybes lemta
Laikyt balzamo versmėmis.

Už vieną šventinto vandens lašelį
Tu kėsinies
Į mano jūrą, ežerus, upes . . .
Lyg nematytum, jog tame lašelyje
Nuskendus artimųjų meilė
Išplūdo kruvinu kerštu.

Prie Dauguvos bei Nemuno
Ant iškeltų į dangų kalavijų
Pasvirusi mirties grėsmė,
Ir Vorutos pily
Budėjimų naktim
Baugu man savo žingsnių.
Skaityti daugiau...
 
Y. T. PASUTOS NAUJOVIŠKAS LIETUVOS VALSTYBES PRADŽIOS AIŠKINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
1. V. T. Pašutos vieta rusiškoje Lietuvos istoriografijoje
"Tos žemės, kurios teko Lietuvai, atsidūrė kitokioje padėtyje. (Autorius kalba apie HaličoVolinijos kunigaikštijos žemes, tekusias Lenkijai ir Lietuvai, ir čia pat nurodo skirtingą tų žemių likimą kiekvienoje valstybėje). Nukariauta Rusia paėmė į nelaisvę nukariautoją Lietuvą — įveikė aukštesnė Rusios kultūra. Rusų kalba, rusų teisė rado sau vietą Lietuvoje. Lietuva ne tik nematė reikalo keisti rusišką senovę, bet demonstratyviškai ne kartą skelbė įstatymo žodžiu pageidavimą ją išlaikyti". (B. D. Grekov, Krestjane na Rusi do XVII v. 1946, 258 p.). Šiais žodžiais sovietinis istorikas B. D. Grekovas išreiškė, gali sakyti, tradicinę rusų istorikų pažiūrą į Lietuvos praeitį. Pagal juos Lietuvos istorija nebuvo savaimingas subjektas, ir lietuvių tauta ne pati praeityje sau gyvenimą kūrė. Ji kūrė jį, įsiterpdama į rusų tautą, ir ilgainiui liko šios pastarosios lyg nuslopinta. Lietuvių tauta pasidarė tarsi istorinis objektas rusų tautos dalies — vakarinės Rusijos, kaip rusiški Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kraštai imti vadinti.
Skaityti daugiau...
 
VERDI "REQUIEM", BR. MARKAIČIO "VILNIAUS VARPAI" PDF Spausdinti El. paštas
(Šio sezono Čikagos Lietuvių Operos pastatymas)

Čikagos Lietuvių Opera yra kolektyvas, kuris Čikagos tautinių grupių tarpe sudaro reiškinį, neturintį sau paralelaus: joks kitas kolektyvas nėra pastatęs kasmet po pasaulinę repertua-rinę operą, dainuojamą savo gimtąja kalba ir įvykdomą lygiu, kuris mažai tesiskiria nuo profesinio. Šių metų sezone Čikagos Lietuvių Operos kolektyvas nepastatė operos, bet pasirinko operinio pobūdžio G. Verdi "Requiem". Genialusis operų kompozitorius įdėjo tauraus įkvėpimo į šį veikalą, tačiau ir šioje gedulingoje oratorijoje G. Verdi pasiliko pats savimi: jo žymiųjų operų, ypač "Aidos" ir "Otelio", atgarsiai čia jaučiami. Gausu dramatinių efektų, ypač "Dies irae", "Sanctus" ir "Libera me" dalyse; dėkingu, plačiu "bei canto" parašytos solistų kvarteto partijos. Kur reikalinga, Verdi parodo šiaip jo muzikai mažiau tipingą, bet tikrai meistrišką polifonijos valdymą; viską palaiko efektingai orkes-truotas simfoninis orkestras; jo sąstatas artimas prie normalaus, tik su kai kuriais savotiškumais: pagausinti žemi instrumentai — užuot dviejų ar trijų, vartojami perdėm keturi fagotai ("bassoons"); vietoj dviejų ar trijų triūbų yra keturios orkestre, o dar keturios už scenos. Visuma išmarginta didelio efektingumo dramatiniais pakilimais ir taip pat melodingomis lyrinėmis solistų arijomis. Verdi "Requiem" priklauso prie pirmaeilių šios rūšies veikalų, tačiau jis vertinamas nevieningai; jam prikišamas operinis stilius bei efektų gausumas, ir jis priešpastatomas daug tauresniam W. A. Mozarto "Requiem".
Skaityti daugiau...
 
SERŽANTAS X PDF Spausdinti El. paštas
Ji seniai žinojo — ponia Vilija, kad tokia diena ateis, kai ji pasijus bejėgė priešintis ir spirtis sau pačiai. Per tokią metų eilę ji galėjo pavargti ir išsisemti. Pagaliau baigė išsiryškinti visas šios kovos beprasmiškumas. Juk ir ji turėjo teisę siekti atvangos ir pasilengvinimo sau kad ir iš savęs, kad ir savo pačios sau paspęstų ir išsiugdytų etinių ir moralinių reikalavimų. Ji tarėsi esanti medis, pribrandinęs vaisių naštą ant šakų ir nesulaukiąs audringo vėjo, kad kas juos nukrėstų. Ji, kaip briedė, apsunkusi motinystėje, niekur nerandanti priebėgos ir užuovėjos savo gimstantiems vaikams. Sopulio didumo ir įtampos ji neskaičiavo pločiu ir giluma. Jis liejosi ir skleidėsi visais nervų audiniais iki šmaikščiausio adatos smaigalio dūrio. Tačiau ji bijojo uždusti. Ją gąsdino lėta ir siaubi, iš anksto nužymėta mirtis, prasidedanti ir pasibaigianti mažakraujyste, vėžiu ar poetiškąja džioja. Žudantieji ligos perai glūdėjo joje pačioje. Kokių pasėkų ji begalėjo laukti, jeigu nieko nedarys?
Skaityti daugiau...
 
SEPTINTASIS ATEITININKŲ FEDERACIJOS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas


Savo vedamąja idėja ir uždaviniu septintasis Ateitininkų Federacijos kongresas jungėsi bendron Bažnyčios atsinaujinimo dvasion. Plačiau atsiverti laiko tikrovei, ją pamatyti ir ją kurti idealo šviesoje — tai buvo kongreso tikslas, kuri| išreiškė šūkis atvirybė laikui, ištikimybė idealui ir kuris atspindėjo Vatikano antrojo susirinkimo rūpesčius.

Šis kongresas, trečiasis išeivijoj Ir pirmasis Kanadoje (Toronte), Įspūdingas tiek dalyvių gausumu (apie 500-600 dalyvių; oficialių atstovų, rinktų nuo 25 narių, buvo 8), tiek  darbinga  nuotaika,  neoficialiai pradėtas liepos 2 dieną moksleivių ir studentų susipažinimo - pasilinksminimo vakaru. Liepos 3 dieną kongreso darbai pradėti Ateitininkų himnu ir Toronto Prisikėlimo  parapijos  klebono  T.
Placido Bariaus, O.F.M., invokacija ir rengimo komisijos pirmininko dr. J. Sungailos sveikinimo žodžiu. Prezidiumą sudarė J. Matulionis (iš Kanados), V. Kleiza (iš JAV), kun. P. Butkus (iš Australjos ir dr. K. J. Čeginskas (iš Europos), sekretoriatą — A. Abromaitienė, A. Kuolaitė - Skrupskelienė ir A. Bušinskaitė. Toliau sekė AF Tarybos pirmininko dr. A. Damušio kvietimas atsiverti pasauliui, bet ir klausti kokiam pasauliui, skirti smulkmenas nuo svarbiųjų reikalų ir nepamiršti konkretumo darbe; bet taip pat išsivaduoti iš tikrovės kalėjimo ir artėti prie tolimojo, ideologijoj nusakyto horizonto. Federacijos penkerių metų darbų apžvalgą pateikė dr. V. Vygantas ir kun. V. Dabušis. Pirmojo posėdžio centre buvo dr. Antano Sužiedėlio paskaita "žvilgsnis į ateitininką žmogų iš psichologinės pusės". Jai pasibaigus, dalyviai jungėsi Šv. Mišių aukoje, kurią koncelebracijos būdu atnašavo vysk. Pr. Brazys drauge su šešiais kunigais.
Skaityti daugiau...
 
MARIAUS KATILIŠKIO PENKIOS DEŠIMTYS PDF Spausdinti El. paštas
Visiems sukanka svarių darbų metinės ir nulium atžymėto amžiaus jubiliejus, tik ne visi vienodai tai reikšmingai dienai pasigražinę į savo iškilmes ateiname. Tautos vadai dažnai prisisega karių pelnytus medalius, bailiai ir žemės vabalai — paauksintus arų sparnus, sukti politikai atsineša po juodu skriblium gudriai nuslėptą nebepagydomą kvailybę, o pagyrūnai — autobiografiją.

Tiktai kūrėjai, kaip mūsuos ne-nauįiena, į savo sukaktį ataslenka tarytum atbuli, nedrąsūs ir dairydamiesi, minios alkūnėmis apstumdyti, dar vakar kurio nors beraščio boso aprėkti ir iškilmei suglaistytam švarke pelių išgraužta kišene, kuri kadais gal buvo numatyta honorarui.

Toksai į savo jubiliejų šiandien r.tžengia ir Marius Katiliškis, kuriam jau irgi rimtos penkios dešimtys. Deja, be pečentim patvirtintų kadais turėtų aukštų pareigų ar nuovadoj išduoto pažymėjimo. Jis tik su knygų pundeliu kietam tarytum grendymas suplūktame delne, tiktai su karčia šypsena pro pagenėtą ūsą.
Skaityti daugiau...
 
PRANAS DOMŠAITIS — 85 METŲ SUKAKTUVININKAS PDF Spausdinti El. paštas
Dailininkas Pranas Domšaitis, šiuo metu gyvenąs Pietų Afrikoje, rugsėjo 15 švenčia 85 metų sukaktį. Jis nėra plačiau pažįstamas lietuviškajai visuomenei, nes visą laiką praleido už gimtinės ribų. Kai mūsų dailininkai pasisklaidę po pasaulį ne vienu atveju yra atidavę savo kūrybinę duoklę svetimiesiems, tai Pranas Domšaitis yra brangus radinys Lietuvai. Tai mūsų dailininkas, nors ir nėra turėjęs progos tiesiog dalyvauti mūsų dailės gyvenime.

Pranas Domšaitis gimė 1880 metais Kropinuose, Kuršių kopose, Klaipėdos krašte, ūkininko šeimoje. Jau septynių amžiaus metų pirmieji būsimo dailininko darbeliai, lipdant iš molio gyvulių figūrėles, parodė jo talentą. Jo motina (gim. Putinaitė) buvo už sūnaus leidimą mokytis meno. Tačiau tėvas norėjo matyti sūnų namuose ūkininkaujant. Laimingai garsusis vokiečių dailininkas Max Liebermann apsprendė jaunojo Domšaičio likimą: jis parašė tėvui savo įsitikinimą Prano gabumais ir prašė išsaugoti jo neabejotiną talentą. Jau suaugęs, pradėjo meno studijas Karaliaučiuje, studijavo Berlyne pas L. Corinth, o vėliau Paryžiuje ir Florencijoje. Daug keliavo po Europą studijų tikslais.
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAS DĖL KATALIKŲ UŽ KATALIKŲ . . PDF Spausdinti El. paštas
Keltas klausimas apie katalikus už katalikiškųjų organizacijų ribų (Ateitininkų Federacijos vado prieškongresiniame žodyje, žr. Aidų gegužės nr., 228 psl.) domina ne tik ateitininkus, bet ir visus tikinčiuosius katalikus.

Savo pasisakymą noriu pradėti nuo kai kurių autobiografinių bruožų. Esu vienas tų, kuriems likimas lėmė visą puskapį metų išbūti nepraktikuojančiu kataliku, taigi kaip ir už Bažnyčios ribų. Gimiau religingoje šeimoje, kurioje tėvas davė visą "toną" dvasiniam šeimos narių gyvenimui. Kovojęs su lenkininku klebonu už lietuvių kalbos   teises   bažnyčioje (Gelvonų par.) ir su rusų valdininkų (valsčiaus raštininkų ir "zemskių") savivale, tėvas daug sau įkvėpimo gavo iš nuo pat pirmųjų metų prenumeruoto "Lietuvos ūkininko" ir iš pažinties su lietuvybės gynėjais kun. J. Ambraziejumi (Vilniuje) ir kun. St. Stakele. Dėl to paties "Lietuvos ūkininko" prenumeravimo susiginčijęs su jau lietuviu klebonu, tėvas jau niekuomet vėliau nerado bendros kalbos su juo. Man, bene trylikos metų berniokui, prieinant išpažinties Sekminių šventės dieną, kai klausykla klebonui buvo pastatyta po žydinčiais šventoriaus medžiais, kur aplink spietėsi ir  bažnyčion netilpę maldininkai, teko išgirsti garsų ir rūstų klebono "pavarymą": "Koks tėvas, toks ir jo sūnus!" Nuėjau į šalį ir ... daugiau nebegrįžau prie klausyklos iki 1943 m. Palengva ir kitokia religinė praktika liko tik paviršutiniška, "neprivaloma". Tačiau ateistu netapau.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Iš visur. — JAV Atstovų Rūmai birželio 21 vienbalsiai priėmė rezoliuciją (H. Con. Res. 416), kuria JAV prezidentas raginamas Jungtinėse Tautose ir kituose tarptautiniuose forumuose tinkamomis priemonėmis atkreipti pasaulio opinijos dėmesį į apsisprendimo teisių paneigimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams ir remti šių teisių grąžinimo pastangas. (Resolved by the House of Representatives — the Senate concurring — that the House of Representatives of the United States urge the President of the United States (a) To direct the attention of world opinion at the United Nations and at other appropriate international forums and by such means as he deems appropriate, to the denial of the rights of self-determination for the peoples of Estonia, Latvia and Lithuania, and (b) To bring the force of world opinion to bear on behalf of the restoration of these rights to the Baltic peoples). Įžanginėje rezoliucijos dalyje JAV Atstovų Rūmai įsakmiai pabrėžia, kad "tas teises Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautoms prievarta atėmė Sovietų Sąjungos vyriausybė" ir kad ji "deportacijomis ir per kilnojimais siekia pakeisti etninį Pabaltijos valstybių gyventojų charakterį", o JAV vyriausybė "laikosi aiškaus ir tvirto nusistatymo paremti Pabaltijos tautų siekimus laisvo apsisprendimo ir tautinės nepriklausomybės kryptimi". Pravestoji rezoliucija susilaukė stipraus dėmesio šiapus ir anapus, šiapus: a) apie rezoliuciją ir Pabaltijos valstybių pavergimą prabilo didžioji spauda, įjungiant ir "New York Times", b) JAV valstybės sekretorius Dean Rusk ta proga birželio 23 priėmė Bendrojo Amerikos Pabaltiečių Komiteto delegaciją, kurioje lietuvius atstovavo ALTos pirmininkas L. šimutis ir vicepirmininkas A. Rudis, c) kai kurie mūsų visuomenės žmonės, neigę rezoliucijų sąjūdį ir kovoję prieš Rezoliucijoms remti komitetą, rezoliuciją pravedus, patys ėmė sau skirtis rezoliucijos pravedimo nuopelnus; anapus: į Kongreso pravestą rezoliuciją piktai reagavo Pabaltijos valstybių pavergėjai ir jų spauda Maskvoje ir pavergtųjų valstybių sostinėse — Vilniuje, Rygoje ir Taline. Rezoliucija praskaidrino pavergtiesiems išsilaisvinimo viltis, pavergėjams sudrumstė užgrobimo minėjimų džiaugsmą.
Skaityti daugiau...
 
ANTANO JASMNTO "GRUODAS" PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Jasmantas: GRUODAS. Eilėraščiai. Aplankas ir iliustracijos P. Jurkaus. Pabaigoje J. B. straipsnis, aptariąs A. Jasmanto poeziją (83-92). Ateities leidyklos leidinys, Brooklyn, 1965. 95 psl. Kaina 3 dol.

Nuo romantizmo pradžios jau yra praėję arti dviejų šimtų metų, bet jo palikimo literatūroj dar nesame visai išgyvenę. Tik vienu atžvilgiu jau esame priėję kraštutinę ribą, būtent, poezijos ir prozos ribą, kiek ji liečia tų literatūros rūšių išviršinį pavidalą. Dabar neretai sutinkame kūrinių, kai pirmu žvilgsniu nebeaišku, ką turime prieš akis — prozą ar lyrinę poeziją, nes ši pastaroji dažnu atveju yra nustojusi per ilgus amžius turėtų išviršinių muzikinių ypatybių — taisyklingo ritmo, rimo ir pastovių strofų.

Turinio atžvilgiu dažnas mūsų dienų poetas nenori arba nebepajėgia taip išsireikšti, kad kiti žmonės arba eiliniai skaitytojai jį suprastų. Kai kuris tų poetų rašo tokia tolimų užuominų ir įmantrių metaforų kalba, kad eilėraščiai atrodo užsklęsti kryžiažodžių ir šaradų rate, kurį gal tik retas tepajėgia peržengti, šitokios uždaros poezijos lietuviams kartais pateikia tie poetai, kurie mėgina pasekti anglosaksų madas, ypač jų abstraktinę lyriką, vadinamą ezote-ri'ka poezija.

Antano Jasmanto lyrika, sutelkta "Gruodo" rinkiny, tiek pavidalo, tiek turinio atžvilgiu nepanaši į ką tik suminėtus kraštutinumus šių dienų poezijoj. Turinio atžvilgiu ji nėra ezoteriškai uždara bei nesuprantama, nors, antra vertus, ji nėra nei kasdieniška, nei lengvos prasmės. Pirmiausia joj A. Jasmantas stengiasi išreikšti savo santykius su neaprėpiama ir neišsakoma būtimi, kurioj visi esam, nors gal kiekvienas skirtingai ją jaučiam. A. Jasmantas ypač jautrus savo paties greit prabėgančiai egzistencijai. Jis norėtų bent kiek sulaikyti jos tėkmę arba bent kiek ilgėliau ištverti regimoj būty, nors jis kaip stikliniame inde voras:
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Bronius Kviklys, MŪSŲ LIETUVA. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. II tomas. Lietuvių Enciklopedijos leidinys, Bostonas, 1965. 750 psl., 10 x 7 inčų formato, kietais viršeliais, šiame tome aprašoma vietovės Utenos, Rokiškio, Kauno, Kėdainių, Ukmergės, Panevėžio ir Biržų apskrityse.

Mykolas Vaitkus, ŠERKŠNO SIDABRAS. 1953-54 metų poezija. Lietuviškos Knygos   Klubo   leidinys,
Čikaga, 1965. 86 psl., kaina 1.50 dol. Aplanką piešė P. Jurkus.

Mykolas Vaitkus, ŠIAURĖS ŽVAIGŽDĖ. Atsiminimai III. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 53, Londonas, 1965. 302 psl., kaina minkštais viršeliais nariams 2 dol., kietais viršeliais — 3 dol., nenariams atitinkamai 3 ir 4 dol.
Skaityti daugiau...
 
NUMERIO BENDRADARBIAI PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Andriekus (g. 1914), poetas; nuo pereitų metų pranciškonų provinciolas, anksčiau visą laiką nuo Aidų perkėlimo j JAV jų techninis redaktorius. Eilėraščių rinkiniai: Atviros marios (1955), Saulė kryžiuose (1960), Naktigonė (1963).

Vaclovas čižiūnas (g. 1900) pedagogas ir vadovėlių autorius, spaudos ir visuomenės darbininkas. 1953 išleido "Tautinį auklėjimą šeimoje". Visuomeniškai susijęs su valstiečiais liaudininkais. Mūsų žurnalo senas bendradarbis.

Jonas Grinius (g. 1902), literatūros kritikas, Vytauto D. univ. docentas (1929-44), autorius veikalų: O. V. Milašius — poetas (1930), Putino lyrika (1932, vokiškai nauja studija 1964), Grožis ir menas (1938), ir kt. Be to, eilė dramų ir daug kritikos straipsnių.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai