Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1966 m. 7 rugsėjis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Jaunimo kongresas ................................................................................ 289
Arūnas Liulevičius — Jaunimo kongreso įspūdžiai .............................. 290
Henrikas Nagys — Jaunimo reikšmė tautoj ir išeivijoj ....................... 292
Sesuo M. Antanina, F.M.M. — Eilėraščiai .......................................... 296
Antanas Sužiedėlis — Lietuvių jaunimas pasaulio idėjų tėkmėje ........ 297
Vincas Trumpa — Bendruomenės išeivijoje ......................................... 303
Danguolė Sadūnaitė — Eilėraščiai ........................................................ 309
Stasys Lozoraitis jr. — Žvilgsnis į pavergtą Lietuvą ........................... 310
Jaunimo kongreso apžvalga .................................................................. 319
Antanas Saulaitis, S.J. — Jaunimo prieškongrcsiniai susitelkimai ..... 334
Mūsų buityje (įprastinė numerio kronika) ............................................ 340
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas


Šis numeris skiriamas pirmajam Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresui ir su juo susijusiems prieškongresiniams susitelkimams — jaunimo vadovų studijų savaitei ir pasaulio lietuvių jaunimo pirmajai stovyklai.

Pavyko gauti visas kongrese skaitytas paskaitas. Nepavyko gauti visų kongreso simpoziumų aprašymo. Tie simpoziumai, kurių moderatoriai neatsiliepė į prašymą, trumpai apžvelgti, remiantis tuo, kas apie juos buvo spaudoje paskelbta.

Visko buvo prašyta iš anksto, laiku, bet daug kas buvo gauta suvėlintai. Todėl vėluoja ir šis numeris.

Kadangi susidarė daugiau medžiagos negu galima įdėti į vieną numerį, tai šis numeris yra padidintas. Be to, dėl tos pačios priežasties nebebuvo galima įdėti apžvalginių skyrių. Pasitenkinta tik įprastine žurnalo kronika "Mūsų buityje".
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO KONGRESO ĮSPŪDŽIAI PDF Spausdinti El. paštas
Didieji žmonių subuvimai vienu atžvilgiu yra panašūs į gamtos nelaimes: j horizonte kylantį debesį retas kuris atkreipia dėmesį, o tačiau už kiek laiko žmogų ir žvėrį suima auganti įtampa, kol debesys sprogsta vėju ir lietumi. Po audros įtampa dingsta, ir tik keleivis, brisdamas purvu pavirtusiu taku, tingiai galvoja, kam audros reikalingos.

Jaunimo kongresą geriausiai galima suprasti kaip tokį gamtos reiškinį — ne hurikaną, kuris namui stogą, o žmogui kvapą atima, bet liepos mėnesio staigų lietų, kuris seno tvenkinio mauruose prakerta tamsaus vandens eketes. Kongresas — kaip ir liepos lietus — gamtos dalis: gimęs dėl to, kad jam buvo skirtas laikas, augęs tik savo prigimties vedamas ir galop prapliupęs ant teisiųjų ir neteisiųjų. Kongreso neiššaukė kuris nors mūsų visuomenės degantis rūpestis — vasaros bendruomeninių švenčių cikle: tautinių šokių šventė, dainų šventė, kultūros kongresas, jaunimo kongresas . . . jam atėjo eilė. Šia prasme nebūtų tikslu Jaunimo kongresą kaltinti, kad neturėjo prasmės, kuri būtų davusi vientisumą ir kryptį šiai vasaros šventei. Tačiau kokią prasmę turi vasaros lietus?

Žvelgdami į Jaunimo kongresą kaip į šventišką - ir todėl pirmoje eilėje ritualinį — įvykį, išvengsime sielos darną ardančios širdgėlos, kurią pergyvena tie, kurie visai nepagrįstai tikisi tokio pobūdžio šventėse pasidalyti radikaliai naujomis įžvalgomis ar žmogaus gelmę liečiančiais pergyvenimais. Šventės nuotaikai kur kas reikalingesnis pajautimas stiliui, puikiai atbaigtai frazei, meniškam pakartojimos minties perdavimui — kaip tai stebėtinai sklandžiai atliko Henrikas Nagys savo paskaitoje, kuri atidarė Jaunimo kongresą.
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO REIKŠME TAUTOJ IR IŠEIVIJOJ PDF Spausdinti El. paštas
Po daugelio metų svetur, mes susirinkome visi — jaunieji, vyresnieji ir sulaukę savo amžiaus saulėlydžio — draugėn, visos kartos, į pirmąjį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą pabūti drauge ir pasikalbėti vieni su kitais, viena didelė šeima, pasiryžusi tęsti bendrą ir vieningą darbą, paširyžusi tęsti bendrą ir vieningą kovą už savo šalį ir laisvę.

Visų kovų priekyje žygiuoja jaunimas . . . Jaunimas neša kovų vėliavas, jaunimas pirmas pastebi ir reaguoja į netiesą, klastą, apatiją, žmogaus išnaudojimą, idėjų išniekinimą. Visos pasaulio vergijų bastilijos buvo puolamos jaunų žmonių. Visų kartuvių stulpai buvo verčiami jaunųjų rankom. Į Laimės Žiburį nuolat kopė, kopia ir kops tik jauni ir drąsūs žmonės. Tokie, kurie žino gyvybės ir mirties kainą. Kurie pažįsta gyvenimo entuziazmą. Ir todėl žino, kiek daug drąsos ir tikėjimo reikia, kad galėtum savęs išsižadėti.

Tauta retai tačiau reikalauja tokios aukščiausios kainos . . . Tauta augina savo dukteris ir savo sūnus gyvenimui, ateičiai. . . Kiekvienai tautai jaunoji karta yra jos 'gyvasties, jos tęstinumo, jos tobulėjimo, jos įsiprasm^nimo ir išlikimo laidas. Tauta be stipraus jainimo yra pasmerkta mirčiai. Tauta be sąmoningo jaunimo yra merdinti tauta. Tauta be jaunimo, kuris nori ir sugeba tęsti senųjų pradėtą ir tęstą darbą, yra bevaisė, kaip medis, nenešąs vaisių ir nepraskleidžiąs nei lapų, nei žiedų. Tokios tautos yra negyvos salos. Išsekusios oazės. Kapinynai. Gyvoms ir gajoms, energingoms ir pilnoms entuziazmo tautoms yra skirta iškiliausia vieta istorijoje. Yra skirta ateitis ir priekyje žengiančiojo garbė. Atsakomybė ir garbė. Pripažinimas ir parama. Pasididžiavimas. Lietuva buvo tokia šalis. Lietuva po vergijos uždanga ir kalėjimų šešėliuose — aš taip tikiu — giliai po prastąja rudine tebėra tokia gyva tauta. Tebėra ir išliks iki lemiamos valandos, kai bus galima atvirai visiems pasakyti laisvą žodį į veidą.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
DIEVO DAINA
I
Bėga.
Bėga visi ieškoti pamestos Prarastos
Dainos,
Kažkur girdėtos po klevais.
Bėkim visi.
Kur?
Prieš vėją, prieš vėją —
Pavėjuj
Dainos aido nenugirsim,
Tik prieš vėją
Atplauks ji skaidriai,
Ir gal nugirsim jos baltą meilę,
Jei bėgsime
Prieš vėją.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ JAUNIMAS PASAULIO IDĖJŲ TĖKMĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Prieš dvidešimt dvejus metus, besitraukiant iš Lietuvos, teko pravažiuoti teritorinės ribos ženklą, žymintį sieną tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Žinojau, kad Klaipėdos kraštas taip pat yra Lietuva, bet pats faktas, jog štai čia kartą buvo Lietuvos valstybės siena, reiškė, kad žingsnis kiton pusėn buvo didelis ir atmintinas žingsnis. Atsimenu žiūrėjęs į kelio žvyrą ant ribos, dairęsis į medžius ir lankas vienoj ir kitoj pusėj ir galvojęs, kad Klaipėdos kraštas iš tiesų yra Lietuvos žemė, nes viena ribos pusė tikrai niekuo nesiskyrė nuo antrosios. Žemė už Lietuvos tikrosios sienos turėjo būti neabejotinai kitokia.

Šitoks dalykiškas žemės suprasminimas, žinoma, yra vaiko vaizduotės darbas. Tačiau bendresne prasme savo kalboje ir galvojime mes visi mėgstame vartoti Lietuvos žemės terminą išreikšti sąvokai, kurion vienu kartu telpa Lietuvos valstybė, Lietuvos kraštas, Lietuva kaip tėvynė, Lietuva kaip tautinis vienetas. Kalbam apie žemę laisvą ir pavergtą, apie žemę krauju nulaistytą, apie meilę žemei ir žemės ilgesį. Šitaip vartojama, žemės sąvoka yra pilna simbolikos, turtinga brangiais vaizdais, poezija išpuošta.

O vienok nėra tai vien poezija. Žmogaus ryšyje su žeme esama ir gilios egzistencinės prasmės. Žemė, gamtinės aplinkos prasme, palaiko žmogaus gyvastį visiškai tiesioginiu ir kasdieniškai aktualiu būdu. Žemė, vietovės prasme, yra taip pat vienas iš šaltinių asmens tapatybės, savojo "aš" apibrėžimo. Šitais atžvilgiais žmogus su žeme yra integraliai suaugęs. Todėl nenuostabu, kad visais amžiais teisė į nuosavą žemę yra buvusi ginama pačių žmonių gyvybėmis — tai gynimas teisės į žmogiškosios būsenos integralumą, žmogaus egzistencijos savitumą. Šitaip Lietuvos žemę prieš lygiai ketvirtį šimtmečio gynė žmonės tokie pat jauni, kaip šiandien mes.
Skaityti daugiau...
 
BENDRUOMENE IŠEIVIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Įžangos vietoje
Gana dažnai tenka nugirsti, kad žmogus per daug juodai ar kritiškai apie vieną ar kitą dalyką nušneki ar nurašai. Iš esmės nemanau kalbėti nei juodai, nei baltai, nes ir gyvenimas niekada nėra nei visiškai juodas, nei visiškai baltas. Kalbėjimas ar rašymas nėra skalbimo milteliai, kurių pagalba balta galima padaryti baltesnių, o juoda juodesnių. Jaunimas, kuris visais laikais ir visuose kraštuose netrūko ir netrūksta drąsos, gali ne su viskuo sutikti, bet ir neišsigąs kritiškesnės minties. Esu įsitikinęs, kad daugiausia mūsų akademikų nuopelnas yra tai, kad šiandien mūsų atmosfera pasidarė žymiai blaivesnė ir mūsų mintis žymiai kritiškesnė. Pirmas žingsnis nusikratyti nelaisvės — tai išdrįsti būti laisvais, pirmas žingsnis į pergalę — tai suprasti savo pačių jėgą", kalbėjo, gal būt, vienas tauriausių emigrantų ir tremtinių, Amerikos kovų dėl laisvės dalyvis, nuoširdus negrų likimo užtarėjas, Jurgio Vašingtono asmeniškas draugas ir patarėjas Tadas Kosciuška.

Moralinis ir istorinis žvilgsnis
Man pavesta kalbėti apie bendruomenes išeivijoje, vadinasi, kalbėti apie save prčius arba apie panašius į save. Tai nėra nei labai lengvas, nei juo labiau dėkingas uždavinys. O kad taip būtų galima pasakyti, kokie taurūs patriotai esame, kaip narsiai kovojame dėl pavergtos tėvynės laisvės, kaip branginame pačią laisvę ir kaip neapkenčiame visokių raganų medžioklių, kaip rūpinamės lietuviška kultūra ir lietuvybės išlaikymu, kaip remiame visokius fondus, kaip sielojamės lituanistinėmis mokyklomis, kaip godžiai skaitome lietuvišką knygą, žurnalą ir laikraštį ir 1.1.

Pažinti save yra gal vienas sunkiausių uždavinių. Dėlto, tur būt, ir Sokratas pirmuoju filosofijos studento uždaviniu laikė: pažink pats save. Kaip ir kiekvieną panašios rūšies klausimą, taip ir bendruomenės išeivijoje galima nagrinėti dvejopu žvilgsniu: galima į jas žvelgti moralisto-filosofo akimis, arba istoriko. Pirmas rūpinsis, kokia toji išeivijos bendruomenė turėtų buti, kcks turėtų buti jcs ryšys su tauta, kokie jos idealai ir pareigos. Antrasis — istorikas — stengsis pažinti, kas tam tikra išeivijos bendruomenė tam tikru istoriniu metu iš tikrųjų buvo. Bandysime į išeivijos bendruomenes pažvelgti šiuo antruoju žvilgsniu, juoba kad pirmuoju žvilgsniu bent dabartinė mūsų bendruomenė jau buvo gana nuodugniai nagrinėjama. Čia ypač turiu galvoje prel. M. Krupavičiaus ir dr. J. Girniaus veikalus.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
TU ESI MANO ŽEMĖ
Tu esi mano žemė.
Į siaurą tavo stuomenį
remiasi sunkios mano pėdos.
Kiekvizną rytą
dizna nusilenkia man tavo veidu —
ir kas naktį mano plaukai,
tos liaunos lietaus atžalos
išsilieja tavo sapnuose
   
Tavyje atradau
visą vasaros perteklių.
O vienkartine dovana!
Lapų šviesuliai ir gėlės
   
Ir tiktai dabar, pirmą kartą, rudeniui atėjus
(kai maniau jog su saule esu tavęs
nebetekusi) —
į kietą, suakmenėjusį medžių liūną
bežiūrėdama supratau,
kaip giliai —
kaip neatšaukiamai toli
esi įsišaknijęs mano kraujo gyslose.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į PAVERGTA LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Tautų gyvenime yra valandų, kurios suspindi ypatingu ryškumu ir žmoguje palieka gilų pėdsaką. Šitokią valandą pergyvename dabar, susirinkę iš įvairių pasaulio šalių, vedami ištikimybės savo tautai ir ryžties kovoti už jos šviesią ir liisvą ateitį. Mūsų sąskrydis yra aiškus atsakymas visiems tiems, kurie Lietuvą jau palaidojo: susirinkom ne laidoti Lietuvos, o ją statyti tokią, kokios nuo amžių norėjo jos vaikai.

1. Pavergtųjų rūpesčiai
Nėra geresnės progos bent mintimi pažvelgti į tą mums taip artimą ir, deja, taip tolimą kraštą, į tą seną ir garbingą valstybę, kurios gyvenimą sukaustė svetimieji.

Kalbėdamas apie okupuotąjį kraštą, nevarginsiu statistikomis ir skaičiais. Juk, ne vien dėl pragyvenimo lygio kovojame. Net jeigu okupantui neįsivaizduojamu atveju pasisektų jį smarkiai pakelti, lietuvių tauta niekuomet neatsisakytų siekti laisvės, t. y. savarankiško reikalų tvarkymo savo namuose. Todėl noriu kalbėti apie bendrą padėtį, apie krašto gyventojų nuotaikas, troškimus ir pageidavimus.

Kai kitur rytų Europoje kažkas braška, Lietuva vis dar tebėra visiškoje svetimųjų priklausomybėje. Jos padėtis yra blogesnė už bet kurį satelitinį kraštą. Kiekviena jos gyvenimo sritis, net ir maži kasdieniniai reikalai yra Maskvos stropiai kontroliuojami ir daugiau ar mažiau tiesioginiai tvarkomi. Net ir tie klausimai, kurie bent teoretiškai Sovietų Sąjungoje yra paliekami paskirų respublikų kompetencijoje, yra griežtai Maskvos prižiūrimi. Šitokią autonomijos stoką gali gerai pavaizduoti šis mažas, bet reikšmingas faktas. Vilniuje buvo sumanyta prie universiteto rūmų pastatyti Donelaičio paminklą, tačiau nuo tos minties buvo atsisakyta. Paminklo vietoje buvo pastatytas mažas biustas. Priežastis — labai paprasta. Paminklui būtų reikėjų prašyti Sovietų Sąjungos centrinių įstaigų leidimo, o biustui tokio leidimo nereikėjo. Klystų, kurie prileistų, jog vadinamoji lietuviškoji komunistų valdžia šiandien gali laisvai administruoti kraštą. Dirbančiųjų skaičius įvairiose įstaigose yra griežtai nustatytas, ir be Maskvos leidimo jo niekas negali didinti ar mažinti. Tuo būdu sovietai ir gali koncentruoti reikalingą darbininkų ar tarnautojų skaičių ten, kur jiems atrodo reikalinga, o ne ten, kur būtų naudinga kraštui. Ten pat Maskvoje tvarkomi Lietuvos bažnytiniai klausimai, duodami paskiriems asmenims leidimai išvažiuoti į užsienį arba net į kitus satelitinius kraštus, vykdomi valdininkų bei tarnautojų skyrimai. Tyčia suminėjau eilę mažų pavyzdžių. Mums, laisvėje gyvenantiems, jie atrodo nesvarbūs. Tačiau jie kartu su visiška ūkinio, socialinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo kontrole leidžia Lietuvos gyvenimui vystytis tiktai sovietų norima linkme. Paminėti maži faktai taip pat parodo, kaip yra sunku, net ir smulkiuose reikaluose, priešintis sovietų įtakai.
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO KONGRESO APŽVALGA PDF Spausdinti El. paštas
Rengėjai
Pirmąjį Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą (stp. PLJK) Čikagoje 1966 birželio 30 — liepos 3 sušaukė Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (stp. PLB), rengimo darban sutelkusi lietuvių jaunimo organizacijas. Kongresui ruošti ir pravesti buvo sudarytas PLJK Komitetas iš JAV bei Kanados lietuvių jaunimo organizacijų atstovų ir PLB Valdybos kviestų asmenų. Šį komitetą sudarė: JAV Lietuvių Bendruomenė — V. Kleiza, Kanados Lietuvių Bendruomenė — G. Rin-kūnaitė, Kanados Lietuviai Studentai — A. Šileika, LSS Akademinis Skautų Sąjūdis — E. Vilkas, LSS Skaučių Seserija — D. Tallat-Kelpšaitė, LSS Lietuvių Skautų Brolija — VI. Vi j eikis, Lietuvių Jūrų Skauti-ja — G. Barkauskas, Lietuvių Studentų Sąjunga — R. Kviklytė, LST Korp! Neo-Lithuania — E. Kavaliūnaitė, Lietuvos Vyčiai — V. Samoška, Moksleivių Ateitininkų Sąjunga — R. Sakadolskis, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė — Z. Acalinaitė, V. Kamantas, M. Rudytė, kun. K. Trimakas, S. J., A. Zaparackas, Santaros - šviesos Federacija — G. Gedvilą, Studentų Ateitininkų Sąjunga — A. Rauchas, šiaurės Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjunga — P. Žumbakis.

Toks šio komiteto sąstatas buvo vėliausiai skelbtas po įvykusių kai kurių pasikeitimų. Komitetui vadovavo pirm. Algis Zaparackas, vicepirm. Vaclovas Kleiza, Gabrielius Gedvilą ir Eugenijus Vilkas, sekr. Zita Acalinaitė ir vykdomasis sekr. Romas Sakadolskis.

Didžiausia našta kongreso rengime teko Vytautui Kamantui, PLB Valdybos vicepirmininkui jaunimo reikalams. Jis vadovavo abiems pagrindinėms komisijoms — PLB Jaunimo Metų Talkos Komisijai ir PL JK Finansų Komisijai. Pirmojoj komisijoj jam talkino; Jūra Gailiušytė (sekretorė), Pr. Karalius, V. Kasparavičiūtė, St. Lazdinis, dr. S. Matas ir dr. G. Matienė. ši komisija rūpinosi Jaunimo Peticijos vykdymo skatinimu ir rengė spaudai informacijas apie kongreso ruošą. Antrojoj (finansų) komisijoj dar dirbo: vicepirmininkės M. Lenkauskienė ir J. Gailiušytė, iždininkė B. Juodikienė, sekretorius A. šenbergas, nariai kun. J. Grigonis ir A. Garlauskas (iš pradžių šiai komisijai pirmininkavo Pr. Razgaitis, vėliau su didžiąja dalimi narių pasitraukęs). Abi šios komisijos veikė Clevelande. Čikagoj, kur kongresas įvyko, įvairiems darbams buvo sudaryta ištisa eilė kitų komisijų. Paruošiamiesiems kongreso darbams vykdyti veikė raštinė, kurioj dirbo R. Sakadolskis kaip PLJK rengimo komiteto vykdomasis sekretorius.
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO PRIEŠKONGRESINIAI SUSITELKIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Kongresas buvo užbaigiamasis į JAV susirinkusio pasaulio lietuvių jaunimo susitelkimas. Prieš jį vyko jaunimo vadų studijų savaitė ir jaunimo stovykla. Jų apžvalga taip pat priklauso bendrajai kongresinei apžvalgai.

I. JAUNIMO VADOVŲ STUDIJINĖ SAVAITĖ
Vyko Dainavos stovykloje, Manchester, Mich., birželio 19-25. Dalyvavo apie 120 atstovų iš 13 kraštų.

Tikslai, ruoša, dalyviai, ūkis. PLB Valdyba ir PL JK Komitetas iš pradžių buvo numatę Jaunimo Metų ir Kongreso proga iš kitų kraštų atvykusius jaunimo atstovus ir veiklesnius JAV bei Kanados jaunimo vadovus suburti studijinėje savaitėje ar kursuose tuoj po kongreso, kad iš silpnesnių kraštų atvykę ,galėtų išmokti visuomeninės veiklos metodikos, prisipildyti naujo ryžto, o stipresnių vietovių ar kraštų dalyviai galėtų pasidalyti įspūdžiais ir patirtimi, kongrese iškeltas mintis ir nutarimus sukonkretindami ateities veiklai.

Dėl techniškų priežasčių nepavyko savaitės suruošti po kongreso, ir 1966 kovo mėn. planavimas buvo perleistas Jaunimo stovyklos rengėjams, kurie nuo 1965 lapkričio mėn. ruošė prieškongresinę stovyklą. Tuo būdu studijų savaitė tapo pirmuoju oficialiu kongreso žingsniu birželio 19, o jaunimo stovykla užpildė tarpą tarp savaitės ir kongreso (birželio 25-30). Prie minėtų tikslų tad prisidėjo ruoša kongresui ir prieškongresinei stovyklai.

Ruoša buvo intensyvi. Gegužės mėnesį Toronte jaunimo stovyklų vadovų pasitarimo proga buvo suruoštos bendros diskusijos programos reikalu, tą patį mėnesį kreiptasi į JAV ir Kanados jaunimo organizacijas, kad jos paskirtų savo atstovus. Programos ruošai vadovavo Sesuo M. Paulė (iš Toronto). PLB Stovyklų skyriaus sudarytas kolektyvas, vadovaujamas A. Saulaičio, S. J., paruošė 40.000 žodžių leidinį "Bendruomenėje ir stovykloje" (tiražas 1500, didesnė dalis skirta kitų kraštų jaunimui).
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Jaunimo peticija. Tarp Jaunimo Metų pagrindinių tikslų numačius "uždegti jaunimo dvasią naujiems žygiams ir kovai už Nepriklausomos Lietuvos laisvę", buvo numatyta nuo vasario mėn. pradėti rinkimą parašų jaunimo peticijai, kuri prašo Jungtines Tautas pasmerkti sovietinį kolonializmą ir grąžinti Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę. Eltos žiniomis, įvairiuose kraštuose surinkti 140.021 parašas, būtent JAV — 84.358, Kanadoj — 10.157, N. Zelandijoj — 12.624, Italijoj apie 9000 etc. Vėliau "Drauge" buvo žinutė, jog surinkti 146.093 parašai.

Galime laikyti, kad uždavinys į-vykdytas. Bet drauge yra teisės pridurti, kad jis įvykdytas gana kukliai. Skelbiant šią jaunimo peticiją, buvo kviečiama surinkti "šimtus tūkstančių parašų visokiausiomis kalbomis". Kadangi parašai buvo renkami ne tik lietuviuose, bet ir visame laisvajame pasaulyje, kur esame išsisklaidę, tai, be abejo, nebuvo nerealu užsimoti ir daugiau parašų surinkti. Tai akivaizdžiai liudija N. Zelandijos lietuvių pavyzdys: tame krašte jų tėra apie 170, o surinko 12.624 parašus — taigi, pralenkė ir Kanadą (per 10.000), ir kaimyninę Australiją (5310). Ir kaip spauda informavo, tai buvo atlikta vieno žmogaus (Ant. Kantvainio) iniciatyva ir pastangomis. Panašiai ir negausūs Italijos lietuviai surinko apie 9000 parašų (prel. V. Mincevičiaus rūpesčiu). Eet šiaip parašų rinkimas buvo vykdomas "drungna" nuotaika, nepasisekus akcijon įtraukti platesnių mūsų jaunimo masių. Spaudoje buvo dėl to tiesiog pasakyta: "šimtas tūkstančių parašų — tai ne jaunimo vertas darbas". Taip savo redaguojamoj "Nepriklausomoj Lietuvoj (VII. 13) pasisakė J. Kardelis. Iš vienos pusės, jis pastebi dėl peticijos: "Pagal planus, ji turėjo būti smogiamuoju Kongreso finalu. Tačiau Kongreso metu ji buvo pamestinukės rolėje. Ji nebuvo nei minima". Iš antros pusės J. Kardelis tikisi, kad kongresas stipriai jaunimą paveikė ir daro tokį siūlymą: "parašų rinkimą reikia pratęsti iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukaktuvių, ir tam laikui surinkti 50 milijonų parašų, ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo sukaktuvių proga įteikti Jungtinėms Tautoms".

Pasiūlymas — didelis. Užsimotasis skaičius gali atrodyti tiesiog fantastiškas. Tačiau aplamai pasiūlymas yra vertas dėmesio, žinoma, turint mintyje ne vien jaunimo ir ne vien lietuvių tokį žygį. Dabartinė jaunimo peticija gal būt daugiau turėjo "pedagoginę" reikšmę — išjudinti jaunimo masę Lietuvos laisvinimo akcijon ir suteikti joje patirties, tiek pamatant jos sunkenybes, tiek įgundant jas nugalėti.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai