Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1955 m. 2 vasaris
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Andrius Baltinis — Tautiškumo problema tremtyje    ........................................................................... 43
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Ištikimybės elegija, Himnas mistiškajai rožei, Medis iš Green Point, Rugsėjo vynas (eil.) ................................................................................................................................. 60
J. Budzeika — Amerikos ūkio problema ................................................................................................ 61
M. Vaitkus — Nepaleisiu  (eil.) .............................................................................................................. 67
Jurgis Jankus — Duobės ........................................................................................................................ 63
Antanas Musteikis — Bendruomenes brandos atestatas ..................................................................... 74
Kęstutis Kasperavičius — Veterinarijos srities sutvarkymas nepriklausomoje Lietuvoje ................. 80

KŪRYBOS PASAULYJE LITERATŪRA
Aug. Raginis — Juozas Mikuckis: Lyrikos kraitis .............................................................................. 85
A. T. — Jurgis Gliauda — Gęstanti saulė ............................................................................................ 86
Aug. Rag. — Aloyzas Baronas: Antrasis krantas ................................................................................ 86

RELIGIJA
Kun. Vald. Cukuras — žmonijos likimo apmąstymas .......................................................................... 87

MOKSLAS
Sesuo M. Eucharista — Apie lietuvių kalbos dėstymą ....................................................................... 92
Paulius Jurkus — Vytauto Augustino foto menas ............................................................................... 93

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
Vaclovas Sidzikauskas — Pavergtosios Jungtinės Tautos ................................................................. 91
L. Andriekus — "Draugo" premija ...................................................................................................... 93

ĮVYKIAI ................................................................................................................................................. 96
Skaityti daugiau...
 
TAUTIŠKUMO PROBLEMA TREMTYJE PDF Spausdinti El. paštas


1. Tautos kilmė ir esme.

Tautiškumas yra degančiai aktualus mūsų dienų klausimas, išaugęs į didelę istorinę jėgą ir sukrečiantis pasaulį iki pat pamatų. Tautiškumas ypač aktualus mūsų tautai, nes jos egzistenciją lemia didžiųjų grumtynės, todėl tik teisingas tautinių santykių išsprendimas gali užtikrinti mums laisvę ir nepriklausomybę ir nurodyti mūsų vietą pasaulio tautų tarpe. Aktualiausia gi ši problema tai tautos daliai, kuri yra išbarstyta tarp svetimų tautų tremtyje: jai tautiškumo išlaikymas tampa asmeninės egzistencijos ir asmeninio likimo klausimu. Todėl jis spręstinas su visa kritiška rimtimi, jaučiant šio sprendimo atsakomybę ir visą jo sunkumą.

Sunkumai kyla iš to, kad tautiškumas dar yra nauja gyvenimo apraiška, neturinti savo tradicinių, mokslinių formulavimų, bet iškylanti kaip dienos problema, politinis sąjūdis, bei emocijų apspręstas žmonių veikimas. Todėl čia sunku rasti tam tikrą distanciją ir objektyvumą. Klausimo sprendimą apsunkina dar ir toji aplinkybė, kad čia tenka susidurti su eile naujų mokslų — etnologija, sociologija, psichologija, kultūros filosofija, žodžiu, su dalimi sunkiai peržvelgiamų problemų ir nenusistojusių sąvokų. Atsižvelgiant į šias sunkenybes, sunku išvengti tam tikro subjektyvizmo, vieno kito mažiau tikro formulavimo, aštresnio tvirtinimo bei perdėjimo. Tačiau šie dalykai gali pažadinti gyvesnes diskusijas ir intensyvesnį galvojimą.

Tautiškumo pagrinde stovi tauta. Tautiškumas yra atremtas į tautą ir iš jos išauga. Todėl norint suvokti tautiškumą, pirmiausia reikia žvilgsnį kreipti į tautą, išaiškinti jos kilmę ir visas apraiškas, susietas su tautos gyvenimu.

Kalbant apie tautą, pirmiausia iškyla klausimas, kas verčia žmones bendrauti vienus su kitais, jungtis į grupes bei bendruomenes? Šiam klausimui išspręsti yra sukurta įvairių teorijų, atremtų į tam tikrus gyvenimo reiškinius bei patyrimą. Tačiau visos jos remiasi bendra prielaida, kad žmogaus prigimtyje yra įgimtas palinkimas bendrauti su kitais, kad žmogus pačia savo prigimtimi yra apspręstas būti ne vienas, bet drauge. Šį žmogaus prigimtyje glūdintį norą būti drauge su kitais yra jau labai seniai pastebėjęs Aristotelis ir žmogų pavadinęs draugingu gyviu. Žmonės tad, savo prigimties verčiami, nuo seniausių laikų bendrauja, draugauja ir yra sukūrę įvairias savo bendravimo formas.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
IŠTIKIMYBĖS   ELEGIJA

"Niekados Tavęs aš nepaliksiu"
Yra žmogaus puolimo ir nemirtingumo liudininkas.
Aš palikau Tave. Aš niekad nebuvau Tavęs dar nepalikęs.
Ištikimybė yra maistas angelams, kurie kasdieną miršta
Alkani ir guli iškankinti sausų kamienų miškuose.

Tavo kūnas miega tolimoje šiaurės jūros saloje,
Didžiulio ledo kalno rūsčioje papėdėj,
Prie milžiniško karštojo vandens šaltinio.
Nėra ten medžių pavasario paukščiams
(Tai aš turėjau būti Tavo medis);
Raudonas saulės diskas užima didžiulį horizontą;
Ant jo kraštų sutūpę paukščiai, tylūs kaip dievai,
Žiūri į Tavo guolį geizerio papėdėj;
Sausa, išdžiūvusiu gomuriu žolė
Tau pasakoja vasaros vidudienį ir vėją.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS ŪKIO PAJĖGUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Amerika yra jaunas ir turtingas kraštas. Žmonės čia sukūrė augštą civilizaciją ir pasiekė augščiausią pasaulyje ekonominio gyvenimo standartą. Tai buvo padaryta, palyginti, labai trumpu laiku. Dar prieš 150 metų tik maža Amerikos kontinento dalis buvo apgyventa. Gyvenimo lygis buvo žemesnis negu senajame pasaulyje. Ryškesnė pažanga prasiveržė tik 19 amžiaus pradžioje. Tos pažangos charakteringiausias bruožas buvo gaivališkai besiplečianti krašto pramonė ir didėjanti technika. Rezultate piliečių aprūpinimas pastoge, maistu, drabužiais, įrankiais, mašinomis, mokslu ir spausdintu žodžiu vis tobulėjo.

Amerikos pramonės plėtotės istorinė raida
19 amžiaus pradžioje, Amerikai pradedant savarankišką gyvenimą, Didžioji Britanija buvo pirmaujanti pasaulyje pramonės šalis. Amerika tuo metu buvo perdėm žemės ūkio kraštas, kuris eksportavo maisto produktus ir ūkines žaliavas, o importavo pramonės gaminius iš kitų kraštų, daugiausia iš Anglijos. 19 amžiaus pabaigoje padėtis pasikeitė, ir Amerikos pramonės gamyba pirmą kartą pralenkė Didžiąją Britaniją, nors buvo dar mažesnė, negu Vakarų Europos pramonės gamyba kartu sudėjus. Bet apie 1914 metus Amerikos pramonės gamyba pralenkė Didž. Britaniją ir Vokietiją kartu sudėjus, tuo būdu tapdama aiškiai vadovaujančia pramonės šalimi pasaulyje. Tas staigus augimo procesas ėjo ir 20 amžiaus bėgyje, ir šiuo metu Amerikos pramonės gamyba sudaro apytikriai 50 nuošimčių viso pasaulio pramonės gamybos. Tuo tarpu Amerikos plotas sudaro tik 6 nuošimčius viso pasaulio ploto, o gyventojai — 7 nuošimčius viso pasaulio gyventojų skaičiaus.

Antroje 19 amžiaus pusėje ir 20 amžiaus pradžioje Amerikos pramonė augo beveik 5 nuošimčius per metus. Apie 1910 metus augimo tempas sumažėjo iki pusketvirto nuošimčio per metus. Sis tempas buvo išlaikytas iki 1929 metų. Didžiosios depresijos laikais pramonės augimas buvo pristabdytas. Tai davė pagrindo eilei ekonomistų pranašauti, kad Amerikos kapitalizmas pasiekė ilgalaikės stagnacijos studiją. Tie pesimistiniai pranašavimai tačiau neišsipildė, ir po antrojo pasaulinio karo Amerikos pramonė vėl pradėjo augti prieškariniu tempu, maždaug pusketvirto nuošimčio per metus. Įdomu taip pat pastebėti, kad gamyba po karo buvo tokio lygio, kokio ji būtų buvusi, jei pusketvirto nuošimčio augimas būtų ėjęs visos didžiosios depresijos metais. Kitais žodžiais, Amerikos pramonės augimo vidurkis paskutiniam 40 metų laikotarpyje buvo pusketvirto nuošimčio per metus.
Skaityti daugiau...
 
NEPALEISIU PDF Spausdinti El. paštas
Štai po Tavo kryžium, kojas apkabinęs,
glūdžių prisiglaudęs, kur tos baisios vinys ..

Vai, po mano kojom, rodos, žemės verias,
lygu būtų Tėvas gūdžią lemtį taręs ...

Štai, jau baisiojon prarajon nugrimsiu..
Viešpatie, iš baimės eit iš proto imsiu!..

Tavo žvilgio jieškau, viltimi įsmigęs,
kur žiaurių erškėčių styri šakos dygios ...
Skaityti daugiau...
 
DUOBĖS PDF Spausdinti El. paštas
 (Tęsinys)

Norėjau ką pasakyti, bet vėjas iš priekio taip stipriai griebė, kad užėmė kvapą, ir mes turėjom sustoti. Vitalija atsuko nugarą prieš vėją ir padėjo galvą man ant peties. Toli, kitoj pusėj lauko, kažin kas mėgino dainuoti, bet vėjas pasigavo visą jo balsą ir kažin kur nusibloškė, lyg ir dainininką būtų kartu pasigriebęs, ir jis pats nulėkė visas kartu ir dobilienoj pasidarė visiškai ramu, kad buvo girdėti, kaip pušynėly pušų šakos virpa ir blaškosi.

—    Žiūrėk, ir vėjo nebėra, — pakėlė galvą Vitalija.

—    Nėra, — pasakiau, ir pats sau buvau juokingas.

—    Bet ar mes tikrai namo einam? Aš visiškai nebesumetu, kuri pusė yra kurioj.

—    Atrodo, lyg takas dar nebūtų iš po kojų pabėgęs, — garsiai pasakiau, o vienas galvojau: "Nagi, kvaily tu, myli tu ją, ar ne".

—    Ir man atrodo, kad ne, bet ar jis tikrai tas, kuriuo reikia eiti.

"Tikrai, ar tas takas būtų tikras. Žinau, kad ji ne mano tipas, bet kas yra tipas, jeigu per naktis negali miegoti ir per dienas negali dirbti, o kai turi po ranka, pasidarai nebetikras".

—    Palauk, aš patikrinsiu, — garsiai pasakiau ir pasilenkęs pagraibiau žemę.

—    Ką darai? — nustebo. — Ar negera pasidarė? — ji staiga susirūpino, tik kažin ar manim, ar kad gali palikti vidurnaktį viena.

—    Tas pats, — patvirtinau atsistojęs, ir galva, o gal ir širdis tikrai buvo pilna velnio.

—    Iš kur žinai?

Ji tikrai buvo nustebusi.

—    Užčiuopiu Antano vėžes.
Skaityti daugiau...
 
BENDRUOMENES BRANDOS ATESTATAS PDF Spausdinti El. paštas
1. Kas yra bendruomenė?
Kai kalbame apie bendruomenę, pirmiausia turime galvoje lietuvių organizaciją, apimančią visuose kraštuose išblaškytus lietuvius. Tokio plataus pobūdžio organizacijų yra sukurtų ar kuriamų ir kitur, ne vien lietuvių tarpe. Pvz. neseniai išpopuliarėjo Europos Gynimo Bendruomenė, organizuota atsilaikyti prieš komunistinę grėsmę. Tačiau šios rūšies bendruomenė neturi daugelio bruožų, kurie apibūdina lietuvių bendruomenę ir tuo labiau — pirmykštę bendruomenę. O kuriamoji Pasaulio Lietuvių Bendruomenė daugeliu atžvilgiu yra mažai nutolusi nuo pirmykštės bendruomenės.

Norėdami tiksliau apibrėžti bendruomenę, pabandysime visų pirma ją atskirti nuo kitų panašių žmonių junginių. Žmonių grupė, artimiausia bendruomenės (community, Gemeinschaft), yra visuomenė (society, Gesellschaft). Daug kas abiejų žodžių reikšmes laiko tolygiomis ir tuos žodžius vartoja pakaitomis. Bet istorijos būvyje šios žmonių grupės buvo aiškiai skirtingos. Dar daugiau — pradžioje vyravo bendruomeninės grupės, o vėliau įsigalėjo visuomeninės. Tačiau ir dabar abiejų socialinių grupių skirtingumai yra išlikę ligi mūsų laikų, o lietuvius vienijanti organizacija pasirinko bendruomenės, o ne visuomenės vardą, neatsitiktinai.

Populiarioje kalboje visuomenė suprantama dvejopai. Pirma, visuomenė yra lyg ir paskiras elito sluogsnis, išsiskiriąs iš masės kitų to paties krašto gyventojų išsimokslinimu, profesijomis, kilme ar kuo kitu. Šia prasme yra vartojamas dar ir kitas posakis — "augštoji visuomenė". Antra, visuomenė yra visus apimanti kokio nors krašto ar teritorijos gyventojų grupė. Tada bendruomenė gi dažnai laikoma tik viena visuomenės dalimi.

Tačiau iš tikrųjų yra kiti bruožai, kurie esmingai apibūdina visuomenę ir ją atskiria nuo bendruomenės. Mes juos čia plačiau palukštensime.

Žmonės vieni su kitais santykiauja ir negatyviai ir pozityviai. Pirmuoju atveju jie vienas kitam kenkia, antruoju atveju — gelbsti. Kad bendruomenė ar visuomenė egzistuoja, yra ženklas, jog pozityvūs žmonių santykiai yra stipresni už negatyviuosius. Pozityvieji santykiai rodo vienybę įvairybėje arba įvairybę vienybėje. Kiekvienu atveju tie santykiai yra dvejopi: jie yra daugiau organiško arba daugiau mechaniško pobūdžio. Organiškieji santykiai yra charakteringi bendruomenei, o mechaniškieji — visuomenei.
Skaityti daugiau...
 
VETERINARIJOS SRITIES SUTVARKYMAS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Kai Lietuva atsistatė po pirmojo pasaulinio karo, veterinarijos aprūpinimas buvo menkas, silpno profesinio paruošimo, atsilikęs ir tvarkomas menkais veterinarijos įstatymais, paveldėtais iš Rusijos ar okupacinės vokiečių valdžios. Keliolika vet. gydytojų bei vet. felčerių, grįžusių iš Rusijos, nepatenkino kuklių krašto reikalavimų. Vėliau kraštui greitai lopant karo padarytus nuostolius ir kylant žemės ūkiui, laikas ir sąlygos tuojau reikalavo sukurti efektyviai veikiančią veterinarijos organizaciją. Modernėjant ūkiui, reikėjo paruošti naujų įstatymų bei taisyklių, sutvarkant visas veterinarijos sritis, vadovaujantis vakarinių Europos valstybių išbandytais pavyzdžiais.

Šio straipsnio tikslas painformuoti visuomenę apie vet. gydytojo paruošimą bei jo profesinį darbą. Šiuo metu, kai lietuvis vet. gydytojas, nugalėjęs kalbines kliūtis, vis daugiau JAV-se lygiateisiai vertinamas, pravartu žvilgterėti į praeitį, kuriuo keliu jo buvo nueita.

Veterinarijos gydytojų paruošimas.

Vet. gydytojų trūkumu susirūpinta pirmaisiais Nepriklausomybės metais. 1922 m. prie Kauno universiteto medicinos fakulteto įsteigtas veterinarijos skyrius. Bet 1928 m. dėl įvairių priežasčių jis buvo likviduotas, išleidęs tik keliolika vet. gydytojų. Nebaigusių studentų daugumas buvo pasiųsta į užsienio augštąsias vet. mokyklas. Gi 1928 m. įsteigta Gruzdžių augštesnioji gyvulininkystės mokykla priimdavo baigusius keturias gimnazijos klases ir paruošdavo per 3 metus vadinamuosius gyvulininkystės technikus su vet. felčerių teisėmis, vėliau pavadintus vet. technikais. Ši mokykla, išleidusi apie 200 vet. technikų, dalinai užpildžiusių susidariusį vet. gydytojų trūkumą, 1936 m. sustabdė naujų mokinių priėmimą, kai pradėjo veikti Kauno Veterinarijos Akademija.

Kol veikė Gruzdžių mokykla, stipendininkų vet. gydytojų skaičius buvo didinamas ir studijavo šiose užsienio augšt. vet. mokyklose: Berlyne, Miunchene, Berne, Brno, Vienoje, Tolūzoje, Turine, Stockholme, Rygoje ir Tartu. Iš šių stipendininkų tarpo buvo numatytas būsimos Veterinarijos  Akademijos  mokomasis  personalas,

kuris dar atskirose vet. mokslo srityse turėjo papildomas studijas Vokietijos, Danijos, Prancūzijos, Austrijos, Šveicarijos augšt. vet. mokyklose. Nežiūrint Žemės Ūkio ministerijos veterinarijos departamento dedamų pastangų, vet. gydytojų nepriteklius buvo jaučiamas visą laiką. Tuolaikinis vet. depart. direktorius dr. Stasys Jankauskas stengėsi įtikinti ministerių kabinetą, kad kraštui geriau apsimoka ir reikalinga sava augšt. vet. mokykla.
Skaityti daugiau...
 
DAINIUS DAINELIŲ GAILIŲ PDF Spausdinti El. paštas


Juozas Mikuckis: L Y R I K O S KRAITIS. Išleido Terra. Chicaga 1954. 174 p.

Juozo Mikuckio lyrikos rinktinė neapima visų autoriaus kūrybos sričių. Apie tai jis pats taip rašo: "Lyrikos Kraityje" nevisa sukaupta, ką, esu parašęs. Cia nerasite eilėraščių nei iš "Pirmųjų Dainų" — 1910 m. nei iš "Didvyrių ir smulkmenų" — 1915 m. Nerasite himnų ir maldų, ilgesnių poemų ir legendų..."

Šioji ištrauka maždaug ir nušviečia J. Mikuckio poezijos apimti. Tai lyrikas, drauge davęs ir epinio pobūdžio kūrybos — poemų, legendų. Bet daugiausia jis žinomas savo lyrika. Kai kurios jo dainos buvo persimetusios ir j platesnę visuomenę, tapo jos repertuaro dalimi, nors paties autoriaus vardas tokiems dainininkams galėjo būti ir nežinomas. Net ir atidžiau lietuvišką, knygą sekusiems kurį laiką Juozo Mikuckio vardas buvo lyg dingęs, nustelbtas ar pasibaigęs. Bet tai buvo neteisingas įspūdis: paskui, jau daugiau tremties dienomis, poetas vėl prabilo — ir neretai beveik pirmykščiu jautrumu.

Iš "Lyrikos Kraičio" galima susidaryti bendresnį Juozo Mikuckio poezijos vaizdą. Gal vyraujanti raida, kurioje jis yra stipriausias, kaip tik ir bus tasai jautrusis lyriškumas, eleginis eilėraščių tonas, ilgesys ir nerimas. Geriausi jo dalykai yra tie, kurie ištrykšta tiesiog iš širdies yra paprasti ir graudūs. Kitaip tarus, Juozas Mikuckis laikytinas sentimentalinės mūsų lyrikos atstovu. Visos šios savybes geriausiai išsilieja ten, kur jis paliečia meiles stygą.
Skaityti daugiau...
 
JURGIO GLIAUDOS "GĘSTANTI SAULĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Dabartinėj tremties literatūroj labiausiai įsigalėjo romanas. Visi kiti žanrai liko tartum jo šešėly, ypačiai gi drama. Taip tam romanui į galybės padanges iškilti bus, be abejo, padėję literatūriniai konkursai ir premijos. Taip bus daugiau ir skaitytojų atsiradę.

Nepasakytume, kad novelė ar apsakymėlis skaitytojo nebetrauktų. Tie trumpesni dalykai dėl savo įvairumo turi ir privalumų. Tat matyti ir iš ne per seniai Lietuviškos Knygos Klubo Čikagoje išleisto Jurgio Gliaudos tokio "short story" rinkinio, pavadinto "Gęstanti saulė", kur, tartum arabeska, sudėstyta 42 trumpesni dalykėliai. Autorius davė jiems metmenų vardą.

Tiems metmenims bei vaizdeliams, žinoma, dar negalėtum duoti mūsiškai suprantamos novelės vardo. Novelė paprastai savo pobūdžiu yra ir kiek ilgesnė, nes jai rūpi ir sielos gyvenimo dalelę atskleisti. Vaizdelis turi daugiau reikalo su įvykio bei epizodo parodymu. Tačiau ir vienu ir kitu atveju pabrėžiama pabaigos staigmena.

Jurgio Gliaudos "Gęstančios saulės" vaizdeliai artimesni amerikinei "trumpajai istorijai". Savo pobūdžiu jie yra dvejopi: vieniems galėtum duoti humoreskos vardą, kiti artimesni mūsiškai suprantamam vaizdeliui, apsakymėliui.

Ligšiol pažinę autorių kaip stambesnio romano ("Namai ant smėlio", "Ora pro nobis") rašytoją, nūn pasitinkame jį ir su, palyginti, galvotai išdirbto vaizdelio nemenka duokle. Kiek teko girdėti, šis žanras jam bus jau keleri metai rūpėjęs.
Skaityti daugiau...
 
ANTRASIS KRANTAS PDF Spausdinti El. paštas
Aloyzas Baronas: ANTRASIS KRANTAS. Novelės. Nidos knygų klubo leidinys Nr. 5. Londonas, 1954. 132 p.

Aloyzas Baronas yra vienas iš sparčiausių mūsų beletristų. Paskutiniu metu jis skaitytojams spėjo duoti du romanus ("Užgesęs sniegas" ir "Sodas už horizonto") ir novelių rinkinį su septyniais vienetais —"Prašviesėjimas", "Lyguma", "Pirmoji formulė", "Balastas", "Nulis", "Estafetė" ir "Praradimas".

Autorius yra išaugęs iš dabarties netikrumo, nerimo ir tragedijos. Jį tolydžio gena klausimai — ko vertas žmogaus gyvenimas, kam mes čia esame, kur surasti laimę, kodėl likimo bangos mus mėto iš kranto į krantą?... Tai tik dalis jo raštuose randamų problemų, tačiau visos jų sukasi apie pagrindinę ašį: kur mus veda mūsų keliai, kokia mūsų paskirtis ir prasmė ?

Šie klausimai ir atsakymai Al. Baroną sugiminiuoja su kai kuriais mūsų paskesniais poetais, į kuriuos yra papūtę egzistencializmo vėjai, nors, kaip tai pasitaiko tarp giminių, didesnė meilė jų gali ir nerišti. Tačiau negalima nuneigti, kad bokštas, apie kurį jie skrieja, yra tas pats: likiminės mūsų problemos.

Kiek tai liečia lietuvių beletristiką apskritai, tokių filosofuojančių autorių esame turėję ne vieną (K. Jankauskas, Katilius ir k.), betgi Al. Baronas iš jų išsiskiria savo visuotinumu: jo kūrybos svarbiausias bruožas kaip tik ir yra šis skriejimas apie būties ir likimo problemas. Be to, nė vienas mūsų beletristas nebuvo taip linkęs operuoti sentencijomis, aforizmais, apibendrintomis mintimis ir samprotavimais, kaip Aloyzas Baronas. Visas tas gėrybes jisai pila kaip iš rankovės, ir imi stebėtis, kaip jam viso šio turto nepristinga.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Gailius: KAIP JIS JĄ NUŽUDĖ. Caracas — Venezuela, 1954. 127 p. Kaina $1.25.

East and West. Published by Alliance Publishing Co., London. 1954. No. 3.

Zenonas Ivinskis: DIE DRUCKEREI DER JESUITEN IN VILNIUS UND DIE ERSTEN LITAUISCHEN KATHOLISCKEN BUECHER. Sonderdruck aus Commentationes Balticae I./1953. 27-67 p.

Zenonas Ivinskis: KIRCHENGESANG IN LITAUEN IM XVI.-XVII. JAHRHUNDERT. Sonderdruck aus Commentationes Balticae I./1953. 69-106.
Skaityti daugiau...
 
ŽMONIJOS LIKIMO APMĄSTYMAS PDF Spausdinti El. paštas
Didžiųjų žmonijos sukrėtimų valandomis krikščioniškojo pasaulio dėmesys nuolat vis grįždavo prie paskutiniosios N. Testamento knygos — Šv. Jono Apreiškimo.

Vieni ten godžiai jieškodavo atsakymo į katastrofinių įvykių sužadintus gyvenamojo momento klausimus, kiti baimingai tenorėdavo surasti paguodos nepakeliamos kančios audrose, dar kiti, kontempliuodami nelaimių sukeltas apraiškas bei ženklus ir lygindami juos su Apreiškimo knygoje užrašytais ženklais bei stebuklais, tarėsi matą juose pasaulio galo artėjimo įrodymą ir jam su rezignacija ruošdavosi. Didžiausia tačiau krikščionių dalis visais tais sunkiaisiais laikais imdavo į rankas Apreiškimo knygą, jieškodami šv. Jono regėjimuose sau tikrosios paguodos, padrąsinimo ir įkvėpimo tęsti toliau gyvenimo kovą.

Nenuostabu tad, kad ir šio paskutinio pasaulinio karo įvykių sukrėsti žmonės vėl ima į rankas Apreiškimo knygą, ją skaito, studijuoja ir stengiasi jos šviesoje žvelgti į visų paskutiniųjų tragiškų įvykių eigą, jieškodami protą ir širdį patenkinančių atsakymų.

Kun. V. J. Bagdanavičius taip pat giliau susidomėjo šv. Jono Apreiškimo knyga ir pasinėrė į josios studijas 1944 metais, didžiųjų lietuvių tautą palietusių sukrėtimų įtakoje. Jo didelė ir įdomi studija apie "žmonijos likimą šv. Jono Apreiškimo knygoje", kaip tos knygos leidėjas autorių pristatydamas pastebi, yra ilgų studijų bei apmąstymų rezultatas.

Autorius nesitenkino tik kai kurių šv. Jono Apreiškimo vietų analize, ryškesnių simbolinių vaizdų lukštenimu bei jų gretinimu su istorinėje tikrovėje besivystančiais įvykiais. Jis savo studijoje veržiasi į pačias gelmes, jieškodamas visų Apreiškimo knygoje aprašytų įvykių šaknų, to viską jungiančio ir viską įprasminančio centro, kuris jam padėtų orientuotis nuostabiai kontrastingų vaizdų daugybėje. Savo studijų ir apmąstymų rezultatą jis pateikia ir mums augščiau minėtoj knygoj. Sunku būtų ją įglausti į skriptūristinių bei grynai teologinių veikalų eilę. Metodas, dalykų parinkimas bei grupavimas ir stilius veikiau nurodo į istorijosofinį josios pobūdį. Tai vienintelė tokios srities ir tokios apimties studija lietuvių kalba. Ją perskaičius, kaip savo pratarties žody pastebi vysk. V. Padolskis, mes daug mieliau ir su didesniu susidomėjimu imame į rankas šv. Jono Apreiškimo knygą.
Skaityti daugiau...
 
APIE LIETUVIŲ KABOS DĖSTYMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Sausio 15 dieną "Darbininko" redakcijoje Brooklyne įvyko Federacijos šauktas pasitarimas lietuvių kalbos ir lietuviškojo auklėjimo klausimais. Posėdyje dalyvavo ir lietuvių vienuolynai, kurių rankose yra lietuviškos mokyklos — šv. Kazimiero, šv. Pranciškaus, Jėzaus Nukryžiuotojo, Nekalto Prasidėjimo, Tėvų Marijonų, T. Pranciškonų, Saleziečių vienuolynų atstovai. Be to, buvo atvykę Federacijos valdybos, Kultūros Instituto ir lietuvių Katalikų laikraščių redakcijų nariai. Išaiškėjo, kad lietuviško švietimo reikalams aptarti veikia Lietuvių Seserų Institutas. Iš viso posėdžiui reikšmingiausia buvo tai, kad jame dalyvavo tos, kurių rankose yra daugiausia lietuviškų mokyklų, būtent — seserys vienuolės. Jos padarė ir pagrindinius pranešimus; Motina Aloyza (pranciš-kietė) kalbėjo apie vadovėlius, Sesuo Eucharista (kazimierietė) — apie lietuvių kalbos mokymą ir Motina Anunciata (J. N.)—apie vaikų literatūros leidimą. Pastaroji, tarp kita ko, nurodė šiuos išleistinus dalykus: 1. istorinės apysakėlės, 2. žymesnių lietuviškų eilėraščių rinkinys vaikams, 3. dramelių rinkinys vaikams, 4. pasakėčių rinkinėlis, 5. medžiaga iš lietuviškų tradicijų, papročių. 6. geografiniai Lietuvos aprašymai. 7. mokytojoms lietuviškų žaidimų ir dainelių rinkinėlis.

Daug palankių diskusijų posėdyje susilaukė Sesers Eucharistos pranešimas, čia jį ir dedame ištisai.

Redakcija

Pasidalinsiu keliomis žinutėmis vadovėlių ir svetimos kalbos mokymo pradžios mokyklos klausimais.

Pirmiausia — vadovėlių klausimas. Gal kai kuriems tai sena pasaka, tačiau prašau dovanoti, jei išbandysiu jūsų kantrybę.
Skaityti daugiau...
 
SURREALIZMAS IR MŪSŲ LAIKAI PDF Spausdinti El. paštas
Būdinga, kad kai kurie surrealizmo menininkai, kaip Chirico, Arp, Dali, yra kartu ir poetai. Meno ir literatūros artimumas šioj srovėj net labiau pabrėžtas kaip kitose. Poeto G. Apollinaire kūrinio vardas dar iš 1917 m. atžymėjo šį naują, stilių tiek mene, tiek literatūroje.

Jeigu Andrė Breton surrealizmo manifestas 1924 m. yra šio judėjimo pradžia, tai jis jau gali pasigirti trijų dešimtų metų egzistencija. Stojęs prieš tradicinės, buržuazinės pasaulėžiūros vertybes, surrealizmas taikėsi prie naujojo žmogaus ir pasaulio supratimo ir mokslinio tyrinėjimo. Draug su Freudo psichoanalize surrealizmas pripažino tamsias, pasąmonines jėgas savo programoj ir veikaluos. "Reikalas eina apie chaotišką pažmogiškų jėgų prasiveržimą", sako A. Weis (Hochland, 1953, 6).

Šiandien surrealizmas, kaip radikaliai naujas tikrovės aiškintojas, reiškiasi ne tik menu ir literatūra, bet veržiasi ir į filmų pasaulį, kur daugeliu atvejų meniškumas yra abejotinas, arba bent techninė pažanga užtušuoja netikrumą ir surrealistinį pagrindą. Surrealizmas jau daros toks visuotinis, jog ir į nepro-graminę literatūrą veržiasi ir ją persunkia.

Aišku, jei žvelgsim plačiau, rasim, kad surrealizmas jau buvo ir tolimesnėj praeity įsišaknėjęs. Jo žymių bus ir baroko kuriozinėj bei mons trozinėj kūryboj, Goyos fantastikoj, net vėlyvųjų viduramžių temose (paskutiniojo teismo pabaisos). Bet reikšminga, kad nei laiko dvasios nei pavienių kūrėjų fantastika nepretendavo į meninę pasaulėžiūrą, kaip tat atsitiko su surrealizmu.

Čia ir susiduriam su kūrėjo valios įdiegimu į jo veikalą, kurio siužetas imamas ne iš išorinio pasaulio, bet iš vidaus vaidinių ir jausmų. Tat, žinoma, charakteringa ir visam moderniajam menui. Bet surrealizmui ypač artimas magiškasis sapno pasaulis ir vizijos. Sapnas daros tikrove, ir surrealizmas šiuo atveju stoja bent prieš materialistinį pozityvizmą. Užtenka čia priminti Mare Chagall pasakos motyvus. Tuo keliu juk ir ekspresionizmas (vokiškasis) buvo pasinešęs.

Bet būdingas surrealizmo santykis su realybe: ji labai šalta ir blaivi, kai p tat matyt iš italų surrealisto, dabar neoklasiko, Chirico "pittoria metafísica". Panašiu tikrovės kietumu pasižymėjo vokiškasis "naujasis daiktiškumas".

Šiandien literatūros istorija pabrėžia glaudų surrealizmo ryšį su dar viena trumpalaike literatūrine srove — dadaizmu, kurio gimtinė buvo Ciurichas pirmojo pasaulinio karo metu ir kurio mirimo metais laikomi 1922 m. Vaiko dadavimas ("da-da") — nemažas psichologinis laimėjimas. 1924 m. programiniam žody Bretón randa reikalo iškelti, kad "grynasis psichologinis automatizmas" turi leisti kalbėti minties funkcionavimui. Proto kontrolė neturi įsikišti. O tai jau yra pasąmonės pasireiškimas, ir psichoanalizei tai yra tikriausioji realybė. Menas, perdaug pabrėždamas proto dominavimą, sugriauna žmogaus vienybę, sako surrealizmas. Turi kilti nauja meno forma, kur žmogus, gyvulys ar daiktas iškeliami iš jų prasmingumo ribų ir kur tikrovė suliejama su fantazija iš pasąmonės ir sapno.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTO AUGUSTINO FOTO MENAS PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Augustinas mūsų foto istorijoje užima itin svarbią vietą. Iki jo ano meto fotografai daugiau ar mažiau domėjosi Lietuvos senėnom, etnografija, o Vyt. Augustinas, pasirodęs viešai 1933 m., pasuka visai kitu keliu. Jis siekia meniškoje nuotraukoje užfiksuoti besikuriančią jaunąją Lietuvą. Atsidėjęs per metų metus fotografavo krašto pažangą. Dešimt metų dirbo šitoje srityje ir savo plano neišbaige. Dar reikėjo laiko, kad būtų užfiksavęs visą Lietuvą su jos gamta ir miestais.

Šis posūkis į besikuriančią Lietuvą dar žymus ir tuo, kad su V. Augustino pasirodymu auga bendrai susidomėjimas foto menu. Vėliau susirūpino net vyriausybe, kaip kraštui pagaminti daugiau gerų foto meisterių. Buvo galvota apie foto klases prie amatų mokyklų, šiais tikslais ir V. Augustinui buvo pažadėta stipendija į Pragą, bet dėl karo ja pasinaudoti negalėjo.

V. Augustino foto menas turi savitą ir ryškų veidą. Praėjo jis ramus pro senovę ir, sustojęs ties dabartimi, jieškojo grožio ir giedrumos. Galėjo būti ir užmirštas kampelis, bet jo nuotraukoje jis pasirodė gražus, suidealintas, prisunktas idiliškos lyrines nuotaikos.

Svarbiausią vietą jo foto mene užima gamta. Jis rytų augštaitis su tradiciniu gamtos pajautimu.

Kai dailininkas atsistoja prieš gamtą, jis yra kur kas laisvesnis nei fotografas. Gali būti dailininkas ir kraštutinis realistas, bet vistiek jis vienokiu ar kitokiu būdu tvarko ir pakeičia piečiamą peisažą. Jeigu kokia šaka dengs gilumą, jis lengvai ją praleis. Nereikia jam ir valandų valandas laukti, kol susiklostys tinkamai debesys ir geru kampu nušvies saulė. Jis atmintyje išlikusį vaizdą gali perkelti paveikslan, pats tinkamai susitvarkyti apšvietimą.

Fotografas gi yra gamtos sargas. Jis priverstas skaitytis su gamta iki kraštutinumo. Negali jis pastumti medžio, išversti tvoros, pakreipti upės vagos. Jis gali nuotraukon perkelti tik tai, ką pats mato savo akim. Gamtovaizdis jam yra didelė scena, kur svarbiausią vaidmenį vaidina apšvietimas. Vienu dienos laiku tas vaizdas bus vienoks, kitu — kitoks. O kad pilnai atsektų peisažo mintį, parodytų jo grožį, fotografui reikia valandų valandom, dienų dienom ir net metais tykoti savo grobio. Jis panašus į medžiotoją, kuris, pastebėjęs žvėrelio pėdas, laukia tik momento. Ir fotografas pirma pastebi savo "grobį" — peisažą ir budi su kamera, kada jis prasivers pilname savo apšvietime.

Atėjęs iš augštaitiško kaimo, V. Augustinas atsinešė tą "medžiotojo uoslę". Lengvai jis atsekė, kur gali būti tikslus ir geras "šūvis". Tada su didele kantrybe laukė, kada išsipildys jo vizija.

Gamtos pajautimą jis pagilino atmosferinėm studijom. Jis susekė, kada būna geriausias apšvietimas, kada skaidriausi debesys ir vandenys. Susidarė net savitą fotografavimo tvarka. Geriausią apšvietimą duoda ankstus rytas ir vakaras (vasara po 5 v.). Vidurdieniais jis niekada nejudino kameros, už tai ankstų rytą jis "medžiojo". Švarus oras davė galimybės ryškiai apčiuopti daiktus. Čia prisidėjo horizontalus saulės apšvietimas, kuris pastatams suteikė aiškius kontūrus. Rytmečiais medžiojo rūką, šviesos ir šešėlių žaismą.

Kaip nuotraukos su rytmetiniais apšvietimais turi giedrumą, taip vakarinės — lengvą melancholiją. O kai vakare nulijo lietus ir pasirodė pažemyje saulė, tai daiktai ir laukai sušvyti tiesiog ilgesinga šviesa. Toks yra vienas iš gražiausių jo vaizdų — Videniškio bažnytkaimis.
Skaityti daugiau...
 
PAVERGTOSIOS JUNGTINES TAUTOS PDF Spausdinti El. paštas
I.
Politinė tremtis nėra vien šių laikų fenomenas. Invazijos ir užkariavimai, revoliucijos ir perversmai, politiniai persekiojimai ir religinės tolerancijos stoka — vis tai buvo ir iš dalies tebėra priežastys, verčiančios didesnius ar mažesnius žmonių kiekius jieškoti pastogės kituose kraštuose ir, kiek leidžia sąlygos, iš ten organizuoti ir vesti kovą už savo idėjas ar įsitikinimus. Politiniai emigrantai ar egzilai visuomet jausdavo turį tam tikrų pareigų savai tautai, tam tikrą misiją, kurią jie turi atlikti. Politiniai egzilai ir iš viso emigrantai yra nekartą suvaidinę svarbų, net lemiamą vaidmenį politiniame savo tautų gyvenime. Nesiekdami per toli į praeitį, prisiminkime tik lietuvių ir čekoslovakų emigrantų Jungtinėse Amerikos Valstybėse įnašą į Lietuvos ir čekoslovakijos valstybių atkūrimą 1918 m., lenkų politinių emigrantų rolę, prancūzų, belgų, olandų ir danų egzi'ų vaidmenį antrajame pasauliniame kare ir jam pasibaigus.

II.
Sovietų Rusijos imperialistinė agresija prieš Centro ir Rytų Europos suverenes valstybes, komunistinės ekspansijos lydima, sudarė istorijoje pavyzdžio neturinčią klaikią padėtį. Čia turime reikalą ne vien su politiniu užkariavimu, bet ir su enkavedistų durtuvais ir rafinuotu teroru vykdoma užkariautųjų kraštų sovietizacija, su masiniu gyventojų naikinimu, su pasikėsinimu pavergti žmogaus sielą ir mintį, išugdyti sovietžmogį. Vieneri metai sovietų okupacijos Lietuvoje buvo sukėlę tekį siaubą gyventojuose, kad, jei tik būtų buvę sąlygų, beveik visa lietuvių tauta būtų atsidūrusi egzilyje, ir tai nepaisant tos aplinkybės, kad praktiškai vienintelė galimybė pasitraukti buvo vykti į Vokietiją, kurioje tebesiautė karas ir kurioje tremtinių laukė sunkūs bandymai.
Skaityti daugiau...
 
"DRAUGO" PREMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Jau ketvirti metai iš eilės, kai mūsų gyvenime pasklysta žinia — apie dienraščio "Draugo" suteiktą premiją už komisijos atrinktą geriausią romaną. Visiems įdomu patirti, kas yra tasai išrinktasis, kuris ne tiktai iškeliamas žodžiu, bet ir apdovanojamas 1000 dolerių.

Pirmaisiais dviem atvejais šios garbės susilaukė Jurgis Gliaudą už romanus "Namai ant smėlio" ir "Ora pro nobis". Praėjusiais metais "Draugo" premija teko jaunesnės kartos rašytojui Algirdui Landsbergiui už romaną "Kelionė", šiemet gi vertinimo komisija, susidedanti iš Bernardo Brazdžionio, Juozo Girniaus, Antano Gustaičio, Juozo Leimono ir Kazio Mockaus iš 11 prisiųstų veikalų išrinko romaną "Trumpa diena", kurio autorė pasirodė esanti Alė Rūta — Elena Nakaitė-Arbačiauskienė.

Naujoji dienraščio "Draugo" laureatė yra pažįstama lietuviškų raštų pasaulyje. Gimusi 1915 m, rašyti pradėjo anksti — jau prieš 20 metų. Bendradarbiavo jaunųjų spaudoje "šaltinėlyje", "Ateities spinduliuose". 1942 m. laimėjo "žiburėlio" premiją už scenos vaizdelį "žiogas ir skruzdė". Tremtyje pasirodė jos eilėraščių rinkinys "Be Tavęs", o pernai išėjo jos apysaka "Duktė". Naujasis romanas "Trumpa diena", vaizduoja Lietuvos kaimo gyvenimą. Pagal "Draugo" konkurso taisykles, romanas dalinai leidžiamas per dienraštį, o paskui atspausdinamas knyga.

Premijos įteikimas įvyko Čikagoje sausio 9 d., sujungiant jį su atitinkamomis iškilmėmis ir koncertu, kurio programą išpildė op. solistė Juzė Augaitytė ir A. Steponavičienės choro kvintetas. Pati laureatė šioje šventėje dalyvauti negalėjo.

"Draugo" kasmet teikiama premija už romaną tuo tarpu yra didžiausias ramstis mūsų rašytojams. Kaip patirtis parodė, jiems šiuo metu veiksmingiausia pagalba atėjo premijų pavidalu. Mažėjant knygų tiražui, ir ateityje premijos, atrodo, bus didžiausios skatintojos kurti, o taip pat ir kuriančiųjų sunkiose tremties dienose palaikytojos.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
• ALTo vykdomasis komitetas, kurį sudaro Leonardas šimutis, dr. Pijus Grigaitis, Antanas Olis ir Mykolas Vaidyla, kartu su Informacijos Centro direktore M. Kižyte Lietuvos vadavimo reikalais lankėsi Valstybės Departamente. Sausio 18 d. turėjo pasikalbėjimą su H. Vedeler, Pabaltijo kraštų, Lenkijos ir Čekoslovakijos skyriaus viršininku. Tą pačią dieną ALTo delegaciją priėmė ir senatorius P. Douglas, kuris buvo supažindintas su kai kuriais planais ir įprašytas juos paremti. Sausio 19 d. mūsiškiai lankėsi pas Valst. Dep. pasekretorių Loy Henderson, kuris Pabaltijo valstybių reikalais domisi jau nuo 1919 m. ir juos gerai pažįsta. Delegacija iš jo gavo pažadą, kad visomis galimomis priemonėmis rems Lietuvos reikalus. Vizitas buvo padarytas ir kongresmanui Ray Madden iš Indianos, kuris vadovauja buvusiam Kersteno komitetui. Su juo buvo tartasi apie tolimesnius tyrinėjimus, liečiančius Lietuvos ir kitų kraštų pavergimą. Tuo pačiu reikalu delegacija kalbėjosi ir su kongresmanais Bentley iš Michigano bei Dood iš Connecticut. Jie visi pasisakė už tyrinėjimų tęsimą. Pagaliau buvo susitikta ir su pačiu Charles Kerstenu, kuris padarė pranešimą apie save atliktą darbą. Viso veikimo apžvalga būsianti greit atspausdinta ir išsiuntinėta Kongreso atstovams bei atitinkamoms valdžios įstaigoms. Pabaigoje delegacija aplankė dar Atstovų Rūmų daugumos vadą J. McCormack, labai nuoširdų lietuvių bičiulį. Jisai pažadėjo Vasario 16 proga visą valandą skirti Atstovų Rūmuose Lietuvos nepriklausomybės paminėjimui.

•    Italijoje į Liet. Bendruomenės Tarybą išrinkti: kun. dr. V. Balčiūnas, dr. Z. Ivinskis, kun. V. Mincevičius, kun. dr. J. Zeliauskas, dr. J. Gailius, kun. dr. J. Sakevičius, E. Bergaitė, Tėv. dr. K. žalalis, OFM, kun. P. Ribikauskas. Į kontrolės komisiją įeina: kun. dr. V. Kazlauskas, kun. dr. J. Vaišnora, MIC ir kun. dr. J. Naujokas.

•    Sausio 16 d. Brooklyne įvyko Liet. Rom. Katalikų Federacijos seimelis. Katalikiškos veiklos ir jaunimo klausimais kalbėjo Feder. pirm. dr. A. Darnusis, apie bendrąją veiklą — dr. A. Juška ir kat. šeimos reikalais — prel. J. Balkūnas.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiami TT. Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1953 ir 1954 metais.

2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokilų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijs, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.).

3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ GARBES PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
Metinei prenumeratai 10 dol. prisiuntė šie skaitytojai: A. Jautokaitė, Chicago, 111.; kun. K. Juršėnas, Chicago, 111.; kun. dr. K. širvaitis, Akron, Ohio; J. Daukaite, Detroit, Mich.; P. Leonas, Chicago, 111.; kun. A. Lumas, St. Anthony, N. Mex.; dr. A. Šidlauskaitė, Ottawa, Kanada; prel. F. Bartkus, Cleburne, Tex.; M. Jankevičiūtė, New York, N. Y.; P. Laurinaitis, Kenton, Ohio; Ed. Karnėnas, Bedford, Ohio; kun. dr. J. Starkus, Bayonne, N. J.; G. Vasiliauskas, Chicago, 111.; J. Klimas, E. Chicago, Ind.; Rev. P. Totoraitis, Newark, N. J.. Rev. V. Radvinauskas, Glenburn, No. Dak.
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — T. Leonardas Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius. Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai

Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.

Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont., Canada

Redakcijos   adresas — Antanas Vaičiulaitis, 85-64 144th St., Jamaica 35, N. Y.
 


 
Viršelio skelbimas PDF Spausdinti El. paštas
DIENRAŠTIS  "DRAUGAS",

APĖMĘS VISAS KULTŪRINIO IR POLITINIO GYVENIMO SRITIS, TAPO MĖGSTAMU IR VISUR SKAITOMU LIETUVIŲ LAIKRAŠČIŲ IŠEIVIJOJE.

DRAUGAS,
pradėjęs eiti 1909 metais savaitraščiu, o 1916 metais tapęs dienraščiu, šiandien, kaip galingas švyturys, stovi lietuviško veikimo sargyboje.

DRAUGAS
daugely kraštų ir didesniuose užsienio politikos centruose turėdamas korespondentų, išsamiai rašo apie viso pasaulio lietuvius. Į kultūros priedą gi sutelkęs daug įvairių sričių specialistų, jis kas savaitę gvildena mokslo, meno, literatūros klausimus.

DRAUGAS,
kasmet skiria už romaną 1000 dol. premiją, skatindamas lietuvių rašytojus kurti.

DRAUGAS,
yra pigiausias lietuvių dienraštis  pasaulyje.

Jo metinė prenumerata:
JAV ir Kanadoje — 8 dol. Čikagoje ir Cicere — 9 dol. Užsienyje — 11 dol.

ADRESAS:
2334 S. Oakley Ave.    Chicago 8, III.
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 


 
Sukurta: Kretingos pranciškonai