Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
3 kovas
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Vaičiulaitis— Paul Claudel ....................................................................................... 97
Paul Claudel — Ketvirtoji stotis, Ištrauka iš "Išvidinės Tokijo sienos", Kinų sodai ......... 100
A. Mažiulis — Lietuviškasis "Wardan Diewa Tewa" ........................................................... 103
Stasys Santvaras— Metai: Pavasaris, Vasara, Ruduo, Žiema, Ir vėl pavasaris (eil.) ........ 111
J. Venckus, S. J. — Vėžys moderninio mokslo šviesoje ........................................................ 112
Leonardas   Andriekus— Lietus, Dagilis, Tik jinai, Tremtis, Žinia, Archimedas (eil.) ........ 119
Nelė Mazalaitė — Seni pavasariai: Neužmaršuolės, Sniegas, žaibai,  Evanqelijos ............. 120
V. K. Jonynas — žvilgsnis į Adomo Varno kūrybą ................................................................. 127

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
A. N. N. — Žemes užtekėjimo poezija ...................................................................................  134
Vlada Prosčiūnaitė: Jonas Grinius — žiurkių kamera .......................................................... 135
"Darbininkas" skelbia konkursą ........................................................................................... 136
"Draugo" romano konkursas ................................................................................................. 136
A. — Liet. Rašytojų Draugijos laureatas .............................................................................. 136

MOKSLAS
Jonas Rugis — Vienas didžiausių pasaulio atominių fizikų .................................................... 137
Zenonas Ivinskis — Pabaltijo istorija ...................................................................................... 137

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Juozas Girnius — Daugiau pagarbos žodžiui ir žmogui ........................................................... 139
K. Mockus — Nemeskime kelio dėl takelio    ........................................................................ 140

PASTABOS: L. A. — Siu metų Vasario 16. J. Balys — Daugiau santūrumo — 142. V. G. — Amerikos lietuvių katalikų istorija — 142. Atsišaukimas Lietuvių Katalikų Akademijos atkūrimo reikalu — 143. A. M s t. — Nutraukiamos stipendijos — 143.

ĮVYKIAI ................................................................................................................................... 143
Skaityti daugiau...
 
PAUL CLAUDEL PDF Spausdinti El. paštas


1868 - 1955

Pelenų dieną literatūra neteko pačios didžiosios dabartinių laikų žvaigždes, kurios vardas — Paul Claudel. Jis buvo augščiausioji šiandienine viršūne ne tik prancūzų poezijoje ir teatre, bet ir paskutinis stambusis švyturys pasaulinėje literatūroje.

Į prancūzų raštus Paul Claudel žengė ta garsia grupe, kuri davė tokius vyrus, kaip Paul Valéry, André Gide, Marcel Proust, Romain Rolland, Péguy ir kitus. Per tuos ilgus metus, kada Paul Claudel rašė savo lyriką, dramas, apybraižas, studijas apie meną ir muziką, Švento Rašto aiškinimus ir eilę kitų veikalų, gimė, subrendo ir praeitin pasitraukė ištisi moderniniai literatūros sąjūdžiai, ir toje pačioje Prancūzijoje prasiverždami surrealizmo, Apollinaire ir kitokiais vardais. Visu tuo laiku, kaip kokia sunki kalnų viršūne, akiratyje niūksojo galinga Paul Claudelio asmenybe.

Iš pradžių ji buvo lyg ir nepripažįstama ir nepaisoma. Štai tokis G. Lanson savo literatūros istorijoje ilgai net jo vardo neminėjo, kada ten atsirasdavo vietos kai kurioms ir trečiaeilėms figūroms. Panašiai su juo susidorodavo ir kiti tradiciniai literatūros istorijos autoriai, kartais jį telkdamiesi atžymėti išnašoje — kad prie naujųjų simbolistų priklausąs dar ir tokis Paul Claudel. Kai 1937 metais jis pasibeldė į Prancūzų Akademijos duris, tai ši sena institucija vietoj jo į savo tarpą įsileido vidutinį beletristą Claude Farrére. Tik po dešimties metų Akademija, dabar jau ir nesibeldžiant į jos vartus, išsirinko Claudelį savo nariu. Per visą tą laiką jis augo visuomenės akyse, tačiau kiek tai liečia jo kūrybą, jis dalį savo geriausių veikalų, kaip "Apreiškimą Marijai", buvo davęs jau prieš beveik pusę šimto metų. Taip jisai lėtai iškilo į milžinus, kokių gan gausiai buvo pažėrusi jo gadynė įvairiuose kraštuose. Tik pabirai metus akį, iš anų jau tolimų laikų prabyla tokie žodžio burtininkai, kaip Hamsunas, Lagerloef, Čechovas, Gorkis, Rilke, George, d'Annunzio, Kiplingas, Yeats, Unamuno, Maeterlinck ir kiti. Vienas po kito jie traukėsi iš literatūros girios, kol ten paliko stovėti tas vienas kitus pranokstantis medis — Paul Claudel. Nūn ir jis, paskutinis, išnyko iš horizonto, kuris tapo lygesnis ir . . . tuštesnis: jame liko tik mirtingieji.

Tačiau Paul Claudelio kūrybos žodis nesiliauja gyvenęs.

Pirmame "Apreiškimo Marijai" veiksme viduramžių katedrų statytojas Pierre de Craon kalba:
"Vien tik bažnyčia bus mano moteris, kuri bus iš mano šono išimta, kaip akmeninė Jieva, man sielvarto miegu bemiegant.

"Kad galėčiau netrukus ant savęs pajusti kylant mano platų veikalą, padėti ranką ant šio nesuardomo daikto, kurį aš padariau, ant šio gerai susklęsto kūrinio, kurį būsiu pastatęs iš tvirto akmens, kad ten pradžią gautų principas, ant kūrinio, kuriame gyvena Dievas!"
Čia Paul Claudel prabyla ne tik apie anas nuostabias viduramžių katedras, didžiuosius architektūros meno šedevrus, bet nusako ir savo kūrybos gaires.
Skaityti daugiau...
 
KETVIRTOJI STOTIS PDF Spausdinti El. paštas
O motinos, regėjusios pirmagimį ir vienatinį vaikelį mirštant,
Minėkite tą naktį, paskutinę, prie dejuojančio mažutėlio,
Vandenį, kurį jam įduot mėgina, ledus ir termometrą,
Ir mirtį, kuri ateina pamažu ir kurios jau negali neboti,
Apaukit jį varganais batukais, pakeiskit baltinius ir vaiko liemenėlę,
Kažkas ateina, kurs atims man jį ir paguldys po žemėm.
Sudie, mano brangusai vaikeli! sudie, o mano kūno kūne!

Ketvirtojoj stoty — Marija, su visa kuo sutikus.
Štai gatvės kertėje ji laukia visų Varguolių Turto.
Jos akyse neliko ašarų, jos burna neturi seilių.
Nė žodžio nepratarus, ji ateinant regi Jėzų.
Jinai sutinka. Dar sykį ji sutinka. Riksmas
Griežtai nuslopintas tvirtoj ir įsakmioj širdy.
Ji netaria nė žodžio ir į Jėzų Kristų žiūri.
Motina į savo Sūnų žiūri, Bažnyčia — į savo Atpirkėją,
Jos siela veržte veržiasi prie Jo, kaip bemirštančio kareivio šauksmas!
Ji liekasi bestovinti prieš Dievą — ir Jam skaityti atvožia savo sielą.

Jos širdyje nerasi nieko, kas nesutiktų ar pasitrauktų,
Priima ir sutinka kiekvienas jos pervertos širdies krislelis.
Kaip Dievas pats, taip ir ji ten stovi.
Jinai sutinka, žvelgdama į tą Sūnų, kurį ji savo įsčioje pradėjo.
Ji netaria nė žodžio ir žiūri i Švenčių Švenčiausią.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKASIS "WARDAN DIEWA TEWA" PDF Spausdinti El. paštas
Lietuviškasis žegnonės (signum crucis) vertimas savo įspraustiniu "Dievo" žodžiu kartais vienam ar kitam kuo nors užkliūva. Vieniems šis įspraudas yra neleistinas žegnonės iškraipymas, todėl jie šią vertimo nuokrypą arba klaidą rūpestingai taiso ir žegnojasi "Vardan Tėvo, Sūnaus ir šv. Dvasios", tuo tarpu kitiems tai ir senoji žegnonė visiškai priimtina, todėl ją palieka nepakeistą, o puolami, išdrįsta net senąjį vertimą ginti (pvz. kun. St. Yla). Ir čia tiek vieniems, tiek antriems tėra vien tik apeiginio žodžio klausimas, kuris mūsuose griežčiau pradėtas taisyti, rodos, apie 1910 m. (žr. "Žvaigždutės" maldaknygė, Vilnius 1914, kurios bažnytinė aprobata iš 1910 m.), tačiau niekad jo dar nesusiejant su lietuvių kultūros klausimais.

Visiškai kitaip šis neįprastas įspraudas mūsų raštijos ir kultūros tyrinėtojų vertinimas, ypač kai juo norima pagrįsti seniausieji lietuviškieji raštai ir kt. Ir čia atrodo, kad prof. Vaclovas Biržiška bus pirmasis visus kelius skynęs ), teigdamas, jog mūsų žegnonės nuokrypa atsiradusi todėl, kad ją ne teologas, bet pasaulietis bus vertęs. Taip prof. Vacl. Biržiška teigdavo per "Lietuvių knygų istorijos" paskaitas, taip jį ryškina ir paskutiniame šios paskirties darbe (Senųjų lietuviškų knygų istorija I, 66 p., Chicago, 111., 1953). Ir čia pabrėžęs, kad "pirmuoju neabejotinu žinomu lietuvišku tekstu tenka laikyti poterių vertimą" ilgai iš atminties kartojamą, kuris pastovus ir netaisytas mūsuose išlikęs jau nuo M. Daukšos laikų, pastebi, kad "šios formos senumą įrodo tas nukrypimas nuo visame krikščionių pasaulyje priimtojo teksto, kuris viename lietuviškame (m. p.) ir terandamas: tai išvertimas vietoje "Vardan Tėvo", kaip iš seno buvo ir lotyniškame tekste ir visuose kituose vertimuose, "Vardan Dievo Tėvo". Taip pat aišku, kad tai nukrypti nuo oficialaus teksto tegalėjo pasaulietis (m. p.), bet ne koks dvasininkas (66 psl.)." Vėliau tokiu pasaulėčiu vertėju, pasirėmęs vienu kun. M. Kozlowskio pamokslu, atranda jis Jogailą buvus (t. p. 66-67 psl.).
Skaityti daugiau...
 
METAI: PAVASARIS, VASARA, RUDUO, ŽIEMA, IR VĖL PAVASARIS PDF Spausdinti El. paštas
PAVASARIS
Tarytum rubinais, rėdos rožių krūmai,
Ir toly skeldėja srovių suaižyti ledai —
Ak, išsidraikė debesėliai — erdvių dūmai,
Ar tai ne sapnas, kad į saulę tu skridai?...

Bet grįžteli atgal — tik dykuma, tik pelkė
Ir kryžiai, kryžiai — brolių kankinių kapai —
Ir nesavy tu nori šaukt: Griaustini, skelki! —
Tegu žmogaus prisikėlimą rykauja varpai!.. .

VASARA
Lyg mergina, keliavo vasara pro langus,
Laukuos, kaip auksas, grikiai ir kviečiai —
Tai tavo žemė ir beribiai dangūs —
Prie pabaigtuvių skobnio renkasi svečiai. . .

Bet žvilgteri atgal — lemtis tave išvijo gatvėn,
O tavo žemėj — svetima, raji banda...
Ir tu, kaip mariosna, pasineri skaudžion vienatven,
Širdies tikrai dar taip negėlė niekada...
Skaityti daugiau...
 
VĖŽYS MODERNINIO MOKSLO ŠVIESOJE PDF Spausdinti El. paštas
Lamennais yra pasakęs: "Kas gi yra istorija? Tai ilga žmonijos kentėjimų byla".

Be jokios abejonės, vėžys yra įnešęs didelį indėlį į žmonijos kančios istoriją. Šiandien daug kalbama apie vėžį. Apie jį kalba arti milijonas žmonių, kurie dabar serga vėžio liga Amerikoje. Kalba tie 200,000 žmonių, kurie kas metai čia miršta nuo vėžio. Kas 2-3 minutės Amerikoje nuo vėžio miršta vienas žmogus. Po širdies ligų vėžys daugiausia susargina ir daugiausia numarina žmonių. Apie vėžį kalba ir tie, kuriems reikia mažiausia 400 milijonų dolerių sumokėti tų vargšų ligonių gydymui ir slaugymui. Kalba giminės, artimieji ir draugai, kurie mato to nelemtojo slibino nasruose vieną ar kitą savo mylimųjų. Kalba plačioji visuomenė, kuri su išgąsčiu ir su baime klausia, kas daryti, kaip saugotis, kaip išvengti? Kalba ir tas, kuris šiandien jaučiasi visiškai sveikas, bet gal rytoj iš šviesios padangės trenks tas šiurpulingas ir išgąstingas žaibas . . . carcinoma, vėžys. Ši liga vis dar plečiasi. Per paskutinius 35 metus ligonių skaičius padidėjo 300%, nors gyventojų skaičius padaugėjo tik 30%.

Su vėžiu viskas atrodo taip paslaptinga. Jau pats to ligos vardas paslaptingas. Kodėl Hipokratas jau prieš beveik 2500 metų pavadino tą ligą vėžiu ar krabu? Tos ligos pasirodymas paslaptingas: netikėtai, staiga įšliaužia, žmogaus kūno svoris pradeda greitai kristi, oda įgauna graudulinės žvakės spalvą, kartais pasirodo kraujavimas, opa, votis, kurios nė jokiu tepalu negalima užgydyti ir kuri visai aplinkumai duoda nemalonų ir labai būdingą kvapą. Ligonis atrodo, kaip koks lavonas gyvųjų tarpe.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
LIETUS
Nežinau, ką sakysiu šį rytą,
Jei staiga rūsčios vilnys paklaus:
Kiek žvaigždžių, kai budėjai, nukrito
Į marias iš dangaus?

Negalėsiu kaltės nutylėti,
Nei tiesos beuždengti melu —
Per žvaigždžių stebuklingąjį lietų
Nualpau ant uolų.

Ant uolų ryto saulė atrado
Ir gyvybę ten vėl pajutau,
Išgulėjęs per naktį be žado
Ūžesy to lietaus.

Nesibarkite, vilnys, šį rytą,
Neužgaukit nelaimėj širdies —
Ir manoji žvaigždė jūron krito,
Ir manoji žvaigždė .. .
Skaityti daugiau...
 
SENI PAVASARIAI PDF Spausdinti El. paštas
Vieną rytą pabundi kitaip. Ar debesys yra apsirasoję, ar saulė išsikedenus savo švitančius plaukus per visą dangų — žinai, kad bus kitaip: yra atėjęs gegužis. Laukimas ir nesakyti pažadai apsupa tave, septynerių metų žmogystėlė, ir ne tiktai tu — visi, kokio kas būtų amžiaus, yra atbudę gegužiui.

Tu jau esi mačius kiekvieną žolę kieme, patvoriuose, žardienoje — esi apuosčius scdą, nuo pat pirmo lapo prasiskleidimo, tačiau šiandieną dar kartą pamatai viską, aiškiau. Ir kad už kalvos auga balai, kad jau žydi jie, ir lankoje pilna lukštų, tiek pilna, jog ir tavo maža koja neišsitektų eiti neužkliūdama kokio žiedo. Lukštai pakalnėje, iš abiejų pusių kelio, šiame krante upei'o ir aname. Ir kaimyno lankoj iš vieno šono, ir kaimyno iš kito — o jeigu žiūrėsi nuo kalvos, matysi, kad ir tolimasis vienkiemis toks pat lukštuotas. Viskas atrodo užpilta medum ir saule, taip geltonuoja.

Ir labai kvepia topoliai. Tu galvoji, kad reiktų jų šakų prilaužyti šiam vakarui, tau keista, kad namiškiai nesusipranta, tačiau tu ir nepatarinėji, o veiki. Ir iš to nieko neišeina — stačiai juokinga palyginti pirmas topolių šakas ir tavo ūgį! O gal teisybę sako mama, jeigu sako: — Jievos ir topoliai kvepia medyje — troboje jie tiktai vargina.

Taigi, tegu sau stovi topoliai, tu eini iki upelio ir sėdi ant tilto, nukorus kojas žemyn, nors taip draudžiama, nes vistiek yra tiek vandens, kad griuvęs žemingalviui prigertum. Bet šiandien galima sėdėti! Ir nuo čia matai: prie pat kranto, net pasvirę į vandenį, į upelį — žydi. Žydi. Neužmaršuolės žydi. Ir tu sėdi augštai ant medinio tilto ir žiūri į jas, tarytum ganai mažus žydrius paukščius — iki pamatysi, kad ateina mama.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į ADOMO VARNO KŪRYBĄ PDF Spausdinti El. paštas
Jo 75 metų amžiaus ir 45 kūrybos metų sukakties proga

Savo prigimtimi ir pozityviomis būdo savybėmis Adomas Varnas yra reta mūsų senosios menininkų kartos asmenybė. Jis sunkųjį mūsų tautos prisikėlimo, o taip pat atstatymo metą nebuvo jaunuolis be širdies ir dailininkas be pareigos. Priešingai, jį mes randame visose mūsų gyvenamo momento sukrėtimo valandose, pasirengusį ne tik aptarti, bet ir patį dirbant darbą, kuris tuo metu atrodė būtinas. Ši jo būdo savybė dailininką Adomą Varną įrašo mūsų istorijos lapuosna ne tik kaip didįjį mūsų vyresniosios kartos kūrėją, jaunesnės kartos auklėtoją ir mokytoją, bet taip pat kaip nepamainomą visuomenininką, nudirbusį tokį barą, kad kiekvienos iš šių trijų sričių atskirai jau pakaktų nusipelnyti savosios tautos dėkingumui.

Visuomenine ir kultūrinė veikla
Užėjus pirmajam pasauliniam karui, dailininkas buvo baigęs meno studijas ir drauge su didele dalimi kitų lietuvių pasitraukė gilyn į Rusiją. Jau 1915 m. mes matome jį organizuojant nukentėjusiems nuo karo lietuviams šelpti rinkliavą ir dirbant lėktuvų fabrike, kaip braižytoją. 1916-1917 metais jis Petrapilyje organizuoja ir vadovauja Nukentėjusiems nuo Karo Šelpti D-jos techniniam komitetui ir pagaliau 1917-1918 metais dėsto Voroneže lietuvių mokytojų seminarijoje.
Skaityti daugiau...
 
ŽEMES UŽTEKĖJIMO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas


". .. dainų nerūpestingų nedainavo ir nerašė poemų saule žydinčių".
Užrašas

1953 metais išėjusi Juozo Kėkšto poezijos knyga "Etapai" (Juozas Kėkštas, Etapai. Poezija 1933/1953. Išleido Venta. Noerdlinge, 1953), apimanti dvidešimties metų laikotarpį, kurioje šalia jau atskiruose rinkiniuose paskelbtos poezijos randame ir visiškai naujų dalykų, duoda pilną šio poeto ir žmogaus vaizdą. Poeto ir žmogaus, nes Juozo Kėkšto poezijoje, nežiūrint vėlesniuosiuose eilėraščiuose pastebimo linkimo į abstrakciją ir nesuinteresuotumą, poetas ir žmogus, giesmė ir kova, ėjo ir šiandien tebeina toje pačioje gretoje.

Kaip poetas ir kaip žmogus, Juozas Kėkštas už viską mokėjo grynu pinigu, t. y. pačiu savim. Jo kova nėra tik akinanti metafora, skirta kitiems uždegti: jis kovojo realiai. Kalėjimas ir laisvės ilgesys buvo jo realybe. Jis ir plaukė tikrais, ne poetinės butaforijos laivais, išgyveno realų jų sudužimą ir naujos žemės užtekėjimo viziją, paties poeto žodžius parafrazuojant. Tad jo liudijimai yra autentiški, išgyventi žmogiškai ir poetiškai, dideli savo pilkumu — kaip kraujo dėmės, kurios kalba tiems, kurie jas paliko.

Kaip poetas, Juozas Kėkštas išaugo naujausios poezijos poveikyje. Pormališkai jo beveik niekas neriša su tradicine poezija. Atsistojimas šalia tradiciios Juozo Kėkšto poezijoje tačiau reiškiasi ne jos griovimu (jis norėjc griauti tik skurdo ir kalėjimų sistemos tradiciją), bet visišku jos pripažinimu ir pakartojimo bei atnaujinimo neįmanomybe. Tiesa, būtų galima bandyti surasti šiokių tokių saitų su ugninga J.  Slowack:.o poezija, bet ir tai tik ideologinėje plotmėje. Juozas Kėkštas formališkai brendo kovojančios poezijos įtakoje, kurios žodis norėjo tapti ginklu, kurios adeptai žengė milžiniškose laimes žiburio jieškotojų miniose. Pirmajame savo rinkinyje ("Toks gyvenimas" 1938) Juozas Kėkštas stovi idėjiškai angažuotos, kovojančios poezijos ir revoliucines kultūros tradicijoje. Vėliau jis pasuka daugiau estetiškai angažuotos poezijos kryptimi. "Rudens dugnu" rinkinys (1946) šia prasme yra pereinamojo laikotarpio gairė. "Staigiame horizonte (1946) J. Kėkštas žengia visiškai nauju keliu, šis rinkinys žymi jo artėjimą prie klasiškos Vakarų kultūros tradicijos formų ir nusisukimą nuo vadinamosios proletariato kultūros, nuo miniai suprantamo žodžio prie individualistines ir estetiniais motyvais pagrįstos formos.

Juozo Kėkšto poezija yra veiksmažodžio, ne būdvardžio poezija. Idėjos ir kalbinių elementų dinamika, ne vaizdas, yra jos centras. Ji yra nuoga, be papuošalų, nuoga kaip ugniakalnio žemė, Henri Michaux žodžiais išsireiškiant — kovos kietumo ir ne-permaldaujamumo liudininkas. Tai — juoda ir balta poezija, Frans Ma-zerel literatūroje. Ji dažnai yra kaip nuogas ir rūstus kalnynas, matomas čia pat, bet nepasiekiamas ir tolimas. Augščiausios jos viršūnes (Anapus upės, Maioli žydi aguonom, Diena naktin. Tolimosios skundas, Jeigu ateitų pas tave, Negyvo angelo daina etc) imponuoja savo šalta ir išdidžia jėga;
Skaityti daugiau...
 
ŽIURKIŲ KAMERA PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Grinius: "ŽIURKIŲ KAMERA".

Dramos veikalas skiriasi nuo epinio, sako Ermatingeris, tuo, kad epiniame yra gausi ir plati įvykių srovė, kuri plaukia kaip upė lygumomis; dramoje apimama siaura medžiaga, kuri liejasi kaip kalnų krioklys. Šita prasme, "Žiurkių kameros" medžiaga būtų dramatiška; joje teturime siaurą MGB tardymą per visus tris veiksmus. Tardymo srovėje nuskęsta abeji — tardytojai ir tardomieji. Tačiau moraline prasme dalis tardomųjų iškyla ir moraliniam gėriui laimi net vieną iš tardytojų: rusas nihilistas nusilenkia prieš tardomojo kalinio idealą, praregėjęs, kad iš to idealo plaukia stiprybė, kuria sovietinis žmogus apskritai nepasižymi, ir kad tas idealas padaro* iš tardomųjų būtybes, kurios yra daug augštesnės ir tobulesnės, negu žiurkės.

Spyruoklė, kuri stumia veiksmą pirmyn, nėra tik policinis tardymas, nes viena ir kita pusė yra susieti visokiais ryšiais: dėkingumu, meile, neapykanta, kerštu...

Tegul tardymo scenos per visą veikalą ir daro monotonijos įspūdį, bet įvykių srovė judinama veržliai ir intensyviai. Pirmam veiksme tardomieji bandomi paimti apsimestu nuoširdumu, antroje pakopoje jiems pritaikomi gundymai (Ginkus ir Vara), trečioje jau nevengiama ir fizinių represijų. Šitų fizinių represijų rezultatas yra charakteringi sovietinei sistemai prisipažinimai, — tokie pilni ir visuotiniai ligi absoliutaus bukumo — kad jie pradeda erzinti net pačius tardytojus. Įvykių srovė liejasi ir toliau. Po tariamųjų prisipažinimų tardytojai nori išgauti iš suimtųjų ir principinį išsižadėjimą savų Idealų. Ir taip ratas kabinasi už rato, ritindamas veiksmą į katastrofą, šita prasme Jonas Grinius yra neabejotinos dramaturgo prigimties: jis jaučia gyvenimą jo kontrastuose ir konfliktuose ir moka juos "subudavot'" į vienumą. Tiesa, tas subudavojimas labiau primena intelektualo inžinieriaus sukonstruoją mašiną, negu kad organišką kūrinio vienybę, ištryškusią iš kūrybinio talento, — to talento, kuris kuria visomis žmogaus galiomis, ne tik intelektu. Tačiau nors J. Griniaus medžiaga ir apdorota intelektualistiškai, ji vis dėlto apdorota dramatiškai.
Skaityti daugiau...
 
"DARBININKAS" SKELBIA KONKURSĄ PDF Spausdinti El. paštas
Rugsėjo 19 sueina keturios dešimtys metų, kai Bostone išėjo pirmasis Darbininko numeris.
Jo leidėjai ir redakcija šią sukaktį nori paminėti žygiu, kuris prisidėtų prie lietuviškos dvasios ir kūrybos tolimesnio palaikymo.

Matydamas, kaip lietuvius suburia vaidinimas, kaip per vaidinimą juos prieina lietuviška mintis, bet ir kaip lietuviškų scenos veikalų trūksta, Darbininkas skelbia dramos veikalo konkursą, skirdamas 500 dolerių premiją.

Sąlygos

1.    Veikalas turi būti iš lietuviško gyvenimo, dabarties ar praeities, drama ar komedija; prieinamas šių dienų žiūrovų daugumai ir, neprasilenkdamas su krikščioniška bei tautine dvasia, veikti žiūrovą pozityviai; įmanomas lietuviškai scenos technikai; pavaidinamas per 2-3 valandų spektaklį.

2.    Veikalai, siunčiami dramos konkursui, pasirašomi slapyvardžiu; atskirame uždarame voke autorius turi pažymėti savo tikrąją pavardę, adresą, savo veikalo pavadinimą ir slapyvardį.
Skaityti daugiau...
 
"DRAUGO" ROMANO KONKURSAS PDF Spausdinti El. paštas
1.    Dienraštis "Draugas", talkininkaujant "Draugo" Bendradarbių Klubui, skelbia naują lietuviško romano konkursą. Paskutinė data konkursui skiriamo romano rankraščiui įteikti — 1955 m. lapkričio mėn. 1 d.

2.    Geriausiam romanui skiriama premija — tūkstantis dolerių. "Draugo" premijos sutelkimu rūpinasi "Draugo" Bendradarbių klubas.

3.    Jury komisija bus paskelbti netrukus.

4.    Romano siužetą pasirenka patys autoriai. Romanas turi būti parašytas mašinėle, nemažesnis kaip apie 200 romano formato puslapių.
Skaityti daugiau...
 
LIET. RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS LAUREATAS PDF Spausdinti El. paštas
Liet. Rašytojų Draugijos premija teko Jurgiui Jankui, gyv. Worcesteryje, N. Y. Specialios vertinimo komisijos nebuvo — ją sudarė patys rašytojai, kurių šiemet balsavime dalyvavo 63. Į balsų tikrinimo komisiją įėjo J. Augustaitytė-Vaičiūnienė, Gražina Tulauskaitė, ir Albinas Valantinas. Kovo 1 d., patikrinus balsavimo vokelius, pasirodė, kad Jurgio Jankaus romanas "Namas geroj gatvėj" gavo 32 balsu, o Jono Aisčio knyga "Apie laiką ir žmones" 25 balsus, šeši balsuotojai nepasisakė nė už vieną šių knygų. Premija įteikta kovo 20 d. literatūros-muzikos vakare Čikagoje.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Br. Daubaras: UŽDANGAI NUSILEIDUS. Apsakymas. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 6, 120 p.
Kun. Dr. V. Rimšelis, M.I.C.: TĖVAS PIJUS. Išleido Kunigų Marijonų Seminarija. Chicago, 1955. 151 p. Kaina $2.00.

Kun. Jonas Kuzmickis.: MARIJA KALBA MUMS. Londonas, 1954. 159 p.
Dr. P. Gaidamavičius: MILŽINAS, DIDVYRIS, ŠVENTASIS. Žmogiškosios pilnaties vizija. Tėvų Pranciškonų leidinys. Brooklyn, 246 p.

Algirdas Margeris: SAULĖS RŪSTYBĖ. Chicago, 1955. 311 p.

AUŠROS ŽVAIGŽDĖ, Marijos poezijos antologija. Redagavo A. Tyruolis. Išleido kun. Jonas Vaitekūnas. Viršelį piešė V. Aleksandravičius, atspausta Romoje, 1954 m., 110 p.

LIETUVIAI HAMILTONE (1948-1954). Redagavo Kazys Barėnas ir St. Dalius. Išleido KLB Hamiltono Apylinkės valdyba. 202 psl. Leidinyje foto nuotraukomis parodomas Hamiltono lietuvių gyvenimas bei veikla.

Į LAISVĘ 1955 m. nr. 5 (42). Leidžia Lietuvių Fronto Bičiuliai, redaguoja Juozas Brazaitis, talkinant redaktoriams — dr. Juozui Kazickui ir dr. A. Musteikiui. Straipsnių skyriuje; Juozas Brazaitis — Koegzisten.
Skaityti daugiau...
 
VIENAS DIDŽIAUSIŲ PASAULIO ATOMINIŲ FIZIKŲ PDF Spausdinti El. paštas
Taip pavadino Enrico Fermi savo kalboje admirolas Lewis L. Strauss, Amerikos Atominės Energijos Komisijos (AEC) pirmininkas. Jam prieš kelis mėnesius teko pirmas AEC at-žymėjimas su 25,000 dolerių dovana už ypatingus nuopelnus atominės fizikos srityje. Apie šią premiją Fermi sužinojo kaip tik prieš savo mirtį. Enrico Fermi mirė 1954 m. lapkr. 28 d. nuo vėžio, sulaukęs vos 53 m. Su jo mirtim pasaulis nustojo vieno iš didžiųjų šių laikų mokslininkų, atominio amžiaus kūrėjo.

Enrico Fermi gimė Italijoje, Romoje, 1901 m. rugs. 20 d. Jo senelis dar dirbo žemę. Bet Enrico Fermi jaunystėje parodė didelius savo gabumus, apgindamas 1922 m. Pizos universitete disertaciją fizikos mokslų daktaro laipsniui. Dirbdamas Romos universitete, jis 1934 m. savo bandymais nurodė kelią į uranijaus skaldymąsi. Jis tyrinėjo neutronus, surasdamas būdus jų veikimui sulėtinti ir apvaldyti. Tų darbų pasėkoje, jis jau čia, Amerikoje, pastatė ir paleido veikti pirmą atominę uranijaus bateriją. Chicagos universitete, Stagg Field pastate 1942 m. gruodžio 2 d. Fermi įvykdė pirmą atominę reakciją, tuo pradėdamas atominį amžių. Ant to pastato praeivis gali matyti kuklią metalinę lentą su užrašu: "On December 2, 1942 man achieved here the first selfsustaining chain reaction and thereby initiated the controlled release of nuclear energy".
Skaityti daugiau...
 
PABALTIJO ISTORIJA PDF Spausdinti El. paštas
Paskutinieji keleri metai latvių istorijos mokslui buvo gana derlingi. Prof. A. Spekke išleido latviškai ir angliškai "History of Latvia" (1951). Pernai išėjo prancūziška prof. A. švabės "Histoire du peuple Letton". Kultūros istorijai svarbus įnašas yra naujoji gražiai išleista anglų kalba latvių literatūros istorija. Ką tik pasirodė vokiškai Freibugo i. Brg. universiteto docento Manfredo Hellmanno apdairi ir kiekvieno Pabaltijo istorijos mylėtojo dėmesio labai verta studija "Das Lettenland im Mittelalter" (Muenster-Koeln, Boehlau-Verlag, 1954, p. XXII+264+Latgalijos žemėlapis)).

Čia sustojame taip pat ties naujausiu reikšmingu veikalu, apimančiu rytinio Pabaltijo istoriją (Baltische Geschichte: die Ostseelande Livland, Estland, Kurland). Iš karto jau tenka labai apgailestauti, kad toji Latvijos ir Estijos žemių istorija teprivesta tik iki abiejų tautų pasi-skelbimo nepriklausomis, vadinasi, iki 1918 metų galo. Rūpestingai ir išmąstytai bei atsargiai ir objektyviai parašyta veikalo pabaiga (p. 248-257) rodo, kad autorius ir toliau galės moksliškai išvairuoti per visas politinių ir tautinių aistrų uolas.
Skaityti daugiau...
 
DAUGIAU PAGARBOS ŽODŽIUI IR ŽMOGUI PDF Spausdinti El. paštas
Kada prieš tris metus šiame žurnale buvo paskelbtas straipsnis, perspėjęs prieš vienašališką politinio intereso įsiviešpatavimą visame mūsų gyvenime, buvo susilaukta įvairiopo nepasitenkinimo. Daug kieno murinėta privačiai, pasirodė ir vienas kitas viešos polemikos balsas. Kad tačiau buvo paliesta skaudi susų gyvenime žaizda, neteko abejoti. Ir vėliau vis iš naujo kilo rūpesčio balsai prieš partinių ginčų pragaištingą įsiviešpatavimą. Štai dabar pat "Santarvėje" (1955 metų 1 nr.) dr. J. Balys tiesiai pasako, jog "yra tautinė gėda, kad mes, lyg kokia laukinė tautelė, neturime nei vienos rimtai galinčios veikti mokslinės įstaigos, jokio nuolatinio lituanistinio žurnalo ar metraščio". Iš tiesų: nieko nebesigirdi apie kultūros fondą, niekuo nesireiškia ir lituanistinis institutas. Tik, lyg ironijai, kartas nuo karto pasirodo spaudoje žinutė, kad mūsų mokslo žmones turi parengę tokių ir tokių veikalų, nežinia kada išleisimu. Nėra, galbūt, be kaltės ir patys kultūros darbininkai. Bet didžiausia kaltė vistiek slypi visų mūsų abejingume kultūriniams reikalams. Yra laikraščių, kurie savo skaitytojus ir temaitina partiniais ginčais. Ir dėl pačios politikos karaliavimo mūsų gyvenime nebūtų tiek daug pagrindo sielotis, jei ši karalystė kitaip atrodytų. Deja, užuot telkusi draugėn tautiniams uždaviniams vykdyti, šiandieninė politika mus yra paskandinusi stačiai beviltiškame dumblyne, kur, lyg Dantės Pragare, vieni kitiems graužiame galvas. Ir juo toliau, juo giliau grimstame į savitarpio neapykantos dumblyną, juo pikčiau vieni antrus graužiame, juo beviltiškiau patys save naikiname.
Skaityti daugiau...
 
NEMESKIME KELIO DĖL TAKELIO PDF Spausdinti El. paštas
Pastaruoju metu daly mūsų spaudos, artimesnės tautininkų srovei, aštriau keliamas sugyvenimo su VLIKu klausimas ir net užsimenama apie galimybes tą organą palikti. Norėtume kviesti visas prupes į kuo didžiausią nuosaikumą tokiuose klausimuose. Gyvenime kyla, kilo ir kils įvairių nesusipratimų. Tai žmogiška ir suprantama, ypač gyvenant tokiose aplinkybėse, kaip mes dabar gyvename. Tačiau tos pačios aplinkybės įpareigoja mus ir didesnio įkarščio metu atsiminti, kad iš esmės gali būti šiuo metu tik viena lietuviška politika, kad turime tik vieną vyriausiąjį tikslą — kankinamojo krašto laisvinimą—ir kad kraštas mums niekad nedovanos, jei dėl mažesnių dalykų pristigtume vieningumo, vyriausiąjį tikslą besiekdami. Tam tikslui reikalingas ir vyriausias organas, kurį mes turime dar nuo pirmųjų okupacijų gyvai tebsireiškiantį ligi šiol. Tegul jis turi savo sunkumus, tegu jis nėra tobulas, kaip ir mes visi nesame tobuli, tačiau jis vis dėlto yra vyriausias visų mūsų valios reiškėjas bei apjungėjas. Tąja prasme jo išsilaikymas yra gyvybinis dalykas ir reikalauja visų grupių vadovų būtino sutarimo, kuris, kaip gyvenimas parodė, nėra neįmanomas. Kasdieniniai dūmai daugiausia kyla ne dėl principinių dalykų, o dėl metodų ir ypač dažnai dėl charakterių nesutapimo. Ogi tie kliuviniai yra ir turi būti įveikiami.

Gyvenimas iškelia ryšium su VLI-Ko veikla kai kuriuos klausimus, kurių vieną kitą norime čia labai trumpai paliesti.
Skaityti daugiau...
 
PASTABOS PDF Spausdinti El. paštas
Šių metų vasario 16
Vasario 16, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šventė, kiekvieną sykį pajudinanti mūsų išeiviją, šiemet pasižymėjo ypatingu pakilimu. Atrodo, jeg niekad tiek daug valstybių gubernatorių bei miestų burmistrų nebuvo paskelbę "Lietuvių Dienas" ir tiek senatorių bei Kongreso atstovų išreiškę savo sveikinimus, kaip šiais metais. Labiausiai minėtina yra tai, kad JAV senatas ir Atstovų Rūmai teikėsi oficialiai paminėti šią mūsų brangią šventę, nuoširdžiai pagerbdami pavergtą tautą ir mus paskatindami nepailsti jos gelbėjimo žygiuose.

Prel. Jonas Balkūnas buvo pakviestas vasario 15 d., atidarant posėdį, sukalbėti maldą senate, o vasario 16 d. prel. Pranciškus M. Juras — Atstovų Rūmuose. Senate apie Lietuvą sveikinimo kalbas pasakė šie senatoriai: P. H. Douglas, F. G. Payne, E. M. Dirksen, H. A. Smith, P. V. McNamara, I. M. įves. H. Lehman ir H. Humphrey. Taip pat ir Atstovų  Rūmuose  17  kongresmanų tarė sveikinimo žodį. Visos to kalbos buvo įamžintos plokštelėse. Lietuvos minėjimuose žodžiu ar raštu sveikinimus išreiškė per 50 Atstovų Rūmų narių. "Lietuvių Dieną" gubernatoriai paskelbė šiose valstybėse: Illinois, Connecticut, Indiana, Massachusetts, Michigan, New Jersey, New York, Ohio, Pennsylvania, Maryland, Wisconsin. Savo keliu dar ir miestų burmistrai žodžiu ar raštu parodė palankumą lietuviams. Visuose sveikinimuose kelta viešumon Rusijos smurtas ir Amerikos pasiryžimas ginti pavergtas Pabaltijo tautas. Ta mintis ypač aiškiai išryškinta Valstybės sekretoriaus J. F. Dulles sveikinime Vasario 16 dieną, kur pasakyta: "Šia proga aš noriu išreikšti lietuvių, latvių, estų tautoms amerikiečių giliausią simpatiją ir nuoširdžiausią draugiškumą. Nors sovietiniai valdovai bando nuslėpti savo valdymo būdus Pabaltijo valstybėse, tačiau šių tautų priespauda yra giliai mūsų mintyse. Savo indėliu į laisvojo pasaulio medžiaginę ir dvasinę stiprybę mes stengiamės sudaryti sąlygas, kuriose būtų pilnai pripažinta Pabaltijo tautų teisė atgauti savo vietą laisvųjų tautų bendruomenėje. Mes esame įsitikinę, kad pasaulio bendruomenė, kurioje Pabaltijo tautos turi laisvę pasirinkti nuosavą valdymosi formą, politines ir ūkines institucijas, galės būti tokia, kuri užtikrins taiką bei teisingumą visoms tautoms, didelėm ir mažom".
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
• Lietuvos laisvinimo reikalams 1954 m. per Alto vajų suaukota 42,193.60 dolerių. Atskirose valstybėse suaukota: Illinois — 11,856.26, Massachusetts — 5,210.95, Connecticut — 4,312.34, Michigan — 3,790.-00, Pennsylvania — 3,553.78, New York — 3,328.65, Ohio — 3,257.00, New Jersey — 1,536.21, Wisconsin— 1,182.60, Indiana — 1,074.81, Maryland — 988.10, Florida — 935.50, California — 42.00, New Hampshire — 132.00, Rhode Island (Providence) — 103.00, Maine — 100.00, No. Dakota (Jamestown) — 100.00, Missouri (St. Louis) — 100.00, Iowa (Sioux City) — 75.00, Texas (Cleburne) — 40.00, Canada (Windsor) —    96.90. Ketvirtadalis visos sumos gauta iš Chicagos — 10,535.00, toliau stambesnes sumas sudėjo: Ds-troitas — 3,337.00, Waterbury — 2,800.00, Cleveland — 2,500.00, Philadelphia — 2,298.68, Boston — 2,-005.00, Rochester — 1,500.00, Worcester — 1,325.00, Brockton — 1,-235.00, Gary — East Chicago — 1,074.81, Baltimore — 968.10, New York — 961.75, Pittsburgh — 900.-00, Paterson — 704.46, Rockford — 650.00, Miami — 635 00, Racine — 600.00, Hartford — 505.00.

•    Sausio men. Bonnoje įsteigta Baltų Draugija Vokietijoje, kuri apima vokiečių-estų, vokiečių-latvių ir vokiečių-lietuvių sekcijas. Pirm. išrinktas dr. H. A. Kehren. Draugijos centras bus Dusseldorfas.

•   
Čikagos lietuvių evangelikų reformatų parapija įsigijo nedidelę bažnyčią, ir susirinkimams salę.
Skaityti daugiau...
 
KNYGOS, GAUNAMOS AIDŲ ADMINISTRACIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Andriekus — ATVIROS MARIOS. Lyrika. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido Tėvai Pranciškonai. 1955 m. 136 psl. Kaina 2 dol.

Jonas Griniųs — 21 URKIU KAMERA. Trijų veiksmų drama. Veikale vaizduojama komunistų teroras Lietuvoje, savo žiaurumu viršijąs žmogaus vaizduotę. 120 psl. "Aidų" leidinys. 1954 m. Kaina 2 dol.

Antanas Maceina — SAULĖS GIESMĖ. 458 psl. Išleido prel. Pr. M. Juras. Knygoje originaliai gvildoma šv. Pranciškaus Asyžiečio pasaulėžvalga, sujungiant ją su visuotinėmis buities problemomis ir su mūsų gyvenamuoju amžiumi. Veikalas laimėjo 1953 m. "Aidų" mokslo premiją.  Kaina 5 dol.

Juozas Girniųs — Laisvė ir būtis. 150 psl. "Aidų" leidinys. 1954 m. Kaina 2 dol. šiame veikale moksliškai nagrinėjamos pagrindinės Jasperso filosofijos tezės, krikščioniškoje šviesoje vertinant jų teigiamas ir neigiamas puses.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos  nariai — T. Leonardas Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius. Alfonsas Nyka-Niliūnas

Menine priežiūra — Telesforas Valius
 
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
Viršelio skelbimas PDF Spausdinti El. paštas
GEGUŽES 1 DIENĄ, 3 V AL. PO PIETŲ

BOSTONE

AUGŠTESNIOSIOS MOKYKLOS SALĖJE, THOMAS PARK
(So. Boston High School)

ĮVYKSTA

PRANCIŠKONŲ SPAUDOS KONCERTAS

Programoje:

JUZĖ AUGAITYTE, sopranas, Kauno ir Vilniaus Operų solistė VACLOVAS VERIKAITIS, baritonas, iškilusi pajėga tremtyje

Solistams akompanuoja JERONIMAS KAČINSKAS

Koncerte bus įteikta kultūros žurnalo "Aidų" 500 dol. premija už mokslo veikalą, parašytą 1953-1954 m.

Rengia TĖVAI PRANCIŠKONAI,

Talkinant
BOSTONO LIET. RAŠYTOJŲ KLUBUI.

Pajamos — spaudos palaikymui

VISI YRA MALONIAI KVIEČIAMI ATSILANKYTI.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai