|
LIETUVA TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ SŪKURIUOSE |
 |
 |
 |
|
Parašė BRONIS J. KASLAS
|
|
Šis straipsnis yra atremtas j paskaitą, kurią dr. B. Kasias, Wilkes kolegijos profesorius, skaitė VLIKo seime Čikagoj 1970X11.6 Po vienų kietų derybų Maskvoje paklaustas, ką jis galvoja apie De Gaulle, Stalinas atsakė, kad "De Gaulle yra labai nekomplikuotas žmogus". Iš tiesų, De Gaulle savo politikoje turėjo tik vieną tikslą, ir nuo to tikslo niekas jo negalėjo nukreipti.
Aš nemanau, kad Stalinas turėjo ir kad Brežnevas dabar turi kitokią nuomonę ir apie lietuvių tautą: mes, kurie vedame kovą už Lietuvos laisvę, esame taip pat "nekomplikuoti". Mūsų tikslas labai aiškus: Lietuva turi būti laisva. Dėl visų kitų neesminių dalykų galime ginčytis, bet pats Lietuvos laisvės principas yra nediskutuotinas — šventas ir neliečiamas.
Lietuvos laisvės principą priėmę pagrindu, visi galime laisvinimo darbe sutilpti, seni ar jauni, naujųjų ar senųjų ideologijų. Todėl būtina įtraukti į mūsų tarpą ir skirtingų metodinių veikimo polinkių jaunųjų intelektualų ir praktiškų profesijų atstovus, žinoma, jei jie laisvos Lietuvos principą neabejojamai priima.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ALBERTAS ZUBRAS
|
|
PULGIS ANDRIUŠIS (1907.III.18 - 1970.XII.19) Pereitų metų pabaigoje Australijoje mirė Pulgis (Fulgencijus) Andriušis. Buvo tai žymiausias čia įsikūręs lietuvis rašytojas, be kurio ne tik šio krašto, bet ir visos išeivijos lietuvių kultūrinis gyvenimas bus žymiai blankesnis.
Kilimo sėlių krašto rytų aukštaitis iš Tauragnų valsčiaus, Gaidžių kaimo, augo tėvo įpasakintame ežeringame krašte, vidurinį mokslą pradėjo Utenoje ir baigė Kaune, mokėsi meno mokykloje ir studijavo universitete. Anksti pradėjo reikštis spaudoje, dirbo redakcijose, plačių pažinčių turėjo su įvairių sričių kultūrininkais. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Iš P. Andriušio paskutiniųjų feljetonų |
|
|
|
|
Parašė Pulgis Andriušis
|
|
i.
 Pulgis Adriušis savo mėgstame sodelyje (Adelaidė) Nuo to laiko, kai ožius lupdami plaukėm Australijos žemėn, daug kas mūsų sieloje pasikeitė, jeigu mes dar iš viso turime sielą. Jei kiek jos dar bus išlikę, tai mes visas jos jėgas būsim nukreipę į savigyrą bei maišu dangstymą viso to, kas mums gyvenime nepavyko, kas blogai išėjo; trumpai šnekant, sudarome apie save įspūdį žmogaus, patenkintai kriuksinčio po elektra šildomomis kaldromis žiemą ir po vėdintuvo šlamesiu vasarą. Nė velnias savo naujausiom šakėm dabar iš tautiečio burnos nepajėgs ištraukti atviro pasipasakojimo apie savo nepasisekimus bei klapatus klapatėlius. Jeigu aš darau, tai viskas gerai, o jeigu tu darai, viskas šlamštas, ir tik mandagiai kalbant. .. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vidurkine dr. P. Joniko sukaktis |
|
|
|
|
Parašė PRANAS SKARDŽIUS
|
Paprastai minimos 60 ir 70 metų sukaktys, bet šiuo atveju (redaktoriui sutikus padaryti išimtį) tenka pasirinkti vidurkinę sukaktį — 65 metų, nes pirmosios sukakties metu dr. P. Jonikas, palyginti, buvo gana mažai teprisimintas, o, kita vertus, prieš kiek laiko prieš jį, kaip Lituanistikos Instituto organizatorių ir ilgametį (15 metų) prezidentą, buvo pradėjęs pūsti savotiškas 'lituanistinis" vėjas. Man, P. Joniką pažįstant seniai, nuo 1929 m. pradžios, kai aš pradėjau dirbti universitete, ir visą laiką su juo bendradarbiaujant ir esant Lituanistikos Instituto nariu nuo pirmųjų jo įkūrimo dienų, visa tai atrodė kažkaip neįprastai. Todėl man kilo mintis nebelaukti antrosios, 70 metų, sukakties ir jį, nors trumpai, prisiminti ties jo vidurkine sukaktimi.
Dr. Petras Jonikas yra tauragiškis žemaitis, gimęs 1906 kovo 25 Antringių k., Tauragės vis, 1927 baigęs Tauragės mokytojų seminariją, stojo į LU Humanitarinių mokslų fakultetą, kur pagrindiniu dalyku studijavo lietuvių kalbotyrą. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAZIO BRADŪNO nauji eilėraščiai |
|
|
|
|
Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
 UŽUOMARŠA
Buvau medžiotojas, piemuo ir žemdirbys,
Bet kaip užkurti ugnį, pamiršau.
Ką tik užgeso išsibaigęs žiburys,
O aš dar vis eilėraštį rašau,
Kaip sminga virpanti strėlė,
Kam paupy tamsi žolė,
Kodėl suardo grūdas grumstą . ..
Bet kaip man pereiti tą upę, šaltą, drumstą,
(Kurios pakrantėje rašau)
Užmiršau . ..
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
J. DEGUTYTES IR J. VAIČIŪNAITĖS KŪRYBA |
|
|
|
|
Parašė PRANAS VISVYDAS
|
Tęsinys iš vasario numerio
Judita Vaičiūnaitė
Judita Vaičiūnaitė yra išleidusi penkis eilėraščių rinkinius: Pavasario akvarelės (1960), Kaip žalias vynas (1962), Per saulėtą gaublį (1964), Vėtrungės (1966) ir Po šiaurės herbais (1968).
Žvelgdami į J. Degutytės kūrybą, buvome pastebėję, kad jos rinktinės "Mėlynos deltos" paskutinis eilėraščių ciklas buvo pavadintas "Žaidimai" ir skirtas žaismo — gyvenimo teatro — temai. Keista, ir J. Vaičiūnaitės paskutinio rinkinio "Po šiaurės herbais" paskutiniame cikle atsiveria panaši tema: pasaulis yra cirkas. Penki cirko charakteriai — iliuzionistas, dresiruoto jas, klounas, ekvilibristas ir žonglierius — atstovauja žmonijai. Kažkaip į tuos cirko tarnautojus poetė žiūri su nepasitikėjimu. Jie stumia pasaulį į katastrofą. Nepaaiškėja, kuris iš tų penkių yra poetas. Klounas? Ekvilibristas?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Judita Vaičiūnaitė - eilėraščiai |
|
|
|
|
Parašė Judita Vaičiūnaitė
|
|
 LAUKSARGIS
. . . Sergėk pirmykščius rugių laukus,
kaimenes mano avių. Palankus
būk mano prakaitui. Trykšta šaltiniais
vaikiškas užkeikimas.
Šalimais
lik, šviesiaplauke javų dvasia,
mėgaukis kluonų saule vėsia.
. . . Dievo karvyčių raudonas spiečius
kyla nuo mano delno į pietryčius. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė FELIKSAS PALUBINSKAS
|
Sovietinės reklamos istorija
Markso - Lenino filosofija atmetė reklamą ne tik kaip nereikalingą, bet ir nuostolingą socialistiniuose kraštuose, kųr, buvo galvojama, visuotinis ir atidus planavimas išspręs produkcijos ir prekybos problemas. Ortodoksinė marksizmo pažiūra reklamą laiko ekonominiu parazitu: reklama atsiradusi pažengusiuose kapitalistiniuose kraštuose, kur yra nuolatinis pavojus nesuvartoti, kas pagaminama — dėl per mažo darbininkams užmokesčio.1 Todėl po 1917 metų revoliucijos reklama Sovietijoj buvo pasmerkta,
Tačiau jau Leninas grąžino Rusijon kai kurias kapitalistines praktikas. Tarp šių buvo ir reklama. Tuo laiku ji buvo gan moderni.2 1928 prasidėjo pirmasis penkmetis, o su juo dėmesys buvo nukreiptas nuo vartotojų prekių į sunkiąją pramonę, ir reklama pradėjo nykti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAZYS ALMENAS - Žvaigždes (Iš "Vieverių kronikų") |
|
|
|
|
Parašė KAZYS ALMENAS
|
|
Suėjęs dvidešimt penkerius metus jaunasis Jurgis Bretkūnas, kaip kad buvo pažadėjęs savo amžiną atilsį tėvui, nuėjo pas žolininką Virgilijų Kadatą. Kadata tada jau nebegyveno Vievėrių miestelyje, bet buvo nusikraustęs į Raudonės girios pakraštį pas anglininką Šūsnį. Ten tad ir rado Bretkūnas senąjį apylinkės žolininką. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
PATRIOTINIO EKSTREMIZMO REIKALU |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS GIRNIUS
|
Lietuvos nepriklausomybės atstatymo penkiasdešimt metų sukakties konferencija Vašingtone 1967 lapkričio 21-22, sutelkusi visų mūsų veiksnių (diplomatų, VLI-Ko, Laisvės komiteto, PLB ir JAV LB, ALTos) ir lietuvių spaudos atstovus, viename savo nutarimų "apgailestavo patriotinio ekstremizmo apraiškas, gilinančias nevieningumą, užuot skatinusias vieningumo pastangas".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Ale Rūta
|
 TOKIĄ AŠ TAVE MATAU Ne amžiumi linkstančią, o darbais, lyg derlingom "sakom svyrančią; ne rūsčiai susikaupusią, o giedriai susimąsčiusią; ne laiką vejantis pasiklydusią, o tvirtai jame stovinčią; ne vien gilumų slėpinius randančią, bet ir jausmo pasauliuos atidavusią didelę dalį pirmosios savo gyvenimo puses. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
MARDVOJ KALINAMI LIETUVOS PARTIZANAI |
|
|
|
|
Parašė S. M.
|
|
Vokietijoje leidžiamas rusų emigrantų mėnesinis žurnalas "Po-siev" š. m. vasario numery pateikia žinių apie lietuvius partizanus, kalinamus koncentracijos stovykloje Ž. Ch. 385 — 17-tame "lagpunkte", vad. "Ežerų" stovyklų grupėj Mardvos (Mordovijos) sovietinėje respublikoje. Tenai kalinamas rusų dailininkas Jurij I-vanov yra nupiešęs visą eilę portretų savo draugų kalinių, naudodamas tokią medžiagą, kokia po ranka papuola. Jis padaręs portretus, anot "Posiev" redakcijos, "kovotojų už teisingumą, socialkrikš-čionių, pacifistų, komunarų, nacionalistų, nepriklausomų rašytojų; rusų, latvių, žydų, vakarų ukrainiečių". Paskutiniu metu italų organizacijai "Europa Civiita" pasisekė išvežti dar tris Ivanovo portretus, šįsyk lietuvių partizanų. Atvaizdai atspausdinti prie minėto straipsnelio "Posiev" vasario numery.
Apie kalinius Paulaitį, Petrą Paltaroką ir Balį Gajauską duotos šios informacijos: "Ligi karo filosofijos daktaras Paulaitis mokytojavo Jurbarko gimnazijoj ir dalyvavo katalikiškų bažnytinių organizacijų veikloje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Mikalojus Ivanauskas
|
|
 Dail. Zita Sodeikienė - Biliūnaitė
Zita Sodeikienė - Biliūnaitė jau eilė metų dalyvauja Čikagos dailininkų parodose. "Dailės" grupės parodoj 1969 pavasarį ji laimėjo I tapybos premiją (už "Metafizinę išraišką"). Pernai, lapkričio 14-22, ji surengė Čiurlionio galerijoj individualinę parodą, kuri dar labiau išryškino jos kūrybinį savitumą.
Neseniai, vasario 13-21, Čikagoj vykusi vietinių lietuvių dailininkų paroda taip pat atnešė Z. Sodei-kienei naują limėjimą. Jos akrilinės tapybos darbas "Buities santykiavimas" buvo atžymėtas pirmąja premija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VILKAI IR AVELĖS Fr. Durrenmatt |
|
|
|
|
Parašė Rimvydas Šliažas
|
Politinė problematika Fr. Durrenrmatto dramose
šveicaras Friedrich Dūrenmatt yra iškilęs į šio meto vadovaujančius dramaturgus vokiečių kalba ir radęs kelią į tokias skirtingas scenas, kaip amerikiečių ir sovietų. Net ir Lietuvoj statyta jo dramų, versta jo raštų.
Gimė jis 1921 Berno kantono pastoriaus šeimoje. Baigęs gimnaziją Berne, kurį laiką Berne ir vėliau Zūriche studijavo teologiją, filosofiją ir germanistiką. Vertėsi kaip grafikas, žurnalistas, o vėliau, susilaukęs pasisekimo, atsidėjo tik rašytojo darbui. Yra parašęs romanų, apysakų, vaidinimų radijui ir televizijai. Daugiausia jo garsas remiasi dramomis, kurių žymiausios yra šios: Romulus der Grosse (1949), Die Ehe des Herrn Mis-sissippi (1952), Ein Engei kommt nach Babylon (1953), komedija Der Besuch der alten Dame (1956), Die Physiker (1962).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRANCŪZŲ LITERATŪROS PREMIJOS |
|
|
|
|
Parašė Vytas V. Gaigalas
|
Turtingame prancūzų literatūros gyvenime pramijų paskirstymas yra bene pats svarbiausias metinis įvykis: jis patraukia ne tik rašytojų, bet ir visuomenės dėmesį. Įvairių premijų yra gana daug ir jų hierarchinis rangas yra nuo seno nusistojęs — tik kelios pirmosios tradicinės premijos paskatina skaitytojus atitinkamais autoriais susidomėti. Premijoms paskirti kiekvienas skyrė jas (akademijos, organizacijos, sambūriai) sudaro komitetą, daugiausia iš rašytojų, kurie pradeda veikalus skaityti jau gerokai iš anksto. Atėjus sprendimo laikui, komitetas paprastai per iškilmingus pietus balsavimo būdu skiria premiją, o komiteto pranešėjas, kuris tradiciškai tą rolę turi ilgus metus, apsuptas mikrofonų ir foto aparatų, paskelbia publikai laimingą laureatą. Tos iškilmės ir ceremonijos vyksta lapkričio mėnesį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
|
— Vasario 16 minėjimai vyko visuose laisvojo pasaulio lietuvių telkiniuose. JAV valstybės sekretorius William P. Rogers 1.27 laiške Lietuvos atstovui J. Kajeckui pakartojo tradicini JAV vyriausybės nusistatymą: The American people understand and sympathize with the desire of the Lithuanian people to be masters of their own destiny, The United States Government, by its continued non-recognition of the forcible incorporation of Lithuania, affirms its support (1969 ir 1970 laiškuose vietoj "support" figūravo žodis "belief") for Lithuania's right of self-determination. Eilės valstybių (New Yorko, Illinois, Michiga-no, New Jersey, Massachusetts ete.) gubernatoriai ir miestų (New Yor. ko, Čikagos, Detroito, Bostono, Hartfordo ir kt.) paskelbė atitinkamas proklamacijas. Tradiciškai Lietuvos nepriklausomybes atstatymo sukaktis paminėta ir JAV kongrese: atstovų rūmuose 11.18 minėjimą pravedė D. Flood (invokacijai buvo pakviestas vysk. A. Deksnys), senate 11.23 — Ch. Percy Ir amerikiečių spaudoj pasirodė nemaža straipsnių Vasario 16 proga. Reikšmingiausias jų — dr. V. Vardžio straipsnis "New York Times" 11.13 numery. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATNAŠA LIETUVIŠKAJAM GENIJUI |
|
|
|
|
Parašė Vytautas A. Jonynas
|
|
Negalima, perdaug dirbtina būtų, palyginti knygą su kalėdiniu sveikinimu, nors ir kiek jame bebūtų nemeluoto jausmo. O tačiau Įnešto džiaugsmo, jaukumos, draugystės tesėjimo prasme kartais ji primena tokią bičiulišką atvirutę.
Šitokia mums pasimatė atėjusi tarpušventyje Kazio Bradūno knyga Donelaičio kapas (Čikaga 1970, 94 psl., kaina 5 dol.). Puošni, prabangi ir kartu saikinga savo išore. Nuotaikinga, gili, pagaunanti poetinio pulso tvinkčiojimu. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
SOVIETINĖS TIKROVĖS ATSIMINIMAI |
|
|
|
|
Parašė Žit.
|
I. Dovydėno ir S. Rūkienės knygos
Neseniai pasirodė dvi memuarinės knygos, atkuriančios sovietinę tikrovę. Rašytojas L. Dovydėnas paskelbė savo atsiminimus iš pirmoj o bolševikmečio Lietuvo j e. Mokytoja S. Rūkienė išleido antrąją dalį savo Sibiro tremties užrašų, kuriuos baigia Lietuvos dabartinės padėties vaizdu. Abi knygos vertos visų dėmesio. Turtingos medžiaga ir gerai parašytos, jos įdomios ir tiems, kuriems sovietinė tikrovė nėra "nežinoma žemė". Bet ypatingai būtų šios knygos pravarčios mūsų dar lietuviškai paskaitančiam jaunimui, kad jų "žaliaduoniams" nereikėtų pokario laisvės kovotojų partizanų vaizduotis Amerikos juodųjų panterų atitikmeniu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Mažiulis Antanas
|
Įvairios literatūros rinktinės daugelio labai mėgstamos. Jų turime nemaža ir mes, tiek Lietuvoje, tiek ir svetur leistų. Turėjome vieną kitą ir atskiriem poreikiam, kur buvo įjungta ir mūsų tautosaka kaip neatskiriama literatūros dalis. Taip pat Lietuvoje buvo ir atskirų dainų rinktinių, kartais ir atskiroms sritims, pvz. Jonas Pakalniškis (A. Bruožis), Klaipėdiškių dainos 1908; Iš Mažosios Lietuvos tautosakos 1937; Vilniaus krašto lietuvių tautosaka 1938 ir t.t. Neseniai sulaukėme ir dainuotinės tautosakos atrinktinės, kuri visa pažymėta Vilniaus ženklu — Vilnius lietuvių liaudies dainose (paruošė Gražina Krivickienė -Gustaitytė, Čikaga 1970, 384 psl., kaina 5 dol.). Vilnius priklauso prie nedaugelio Europos miestų, kuris minimas ne vien lietuvių, bet ir jų kaimynų dainose. Tai liudija jo neeilinę ir tikrai išskirtinę reikšmę Vidurio ir Rytų Europoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
Dr. Pranas Skardžius: ANKSTYVESNE IR DABARTINĖ LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS VARTOSENA. Pedagoginio lituanistikos instituto leidinys Čikagoj 1971. Mecenatas — Liet. tautinis akademinis sambūris. 77 psl.
J. Augustaityte - Vaičiūnienė: RŪPESTIS. Eilėraščiai. Išleido J. Karvelis Čikagoj 1970. 131 psl., kaina 3.50 dol.
Juozas Tininis: DAILININKO ŽMONA. Romanas. Lietuviškos knygos klubo leidinys Čikagoj 1970. Aplankas G. Vaitienės. 218 psl., kaina 5 dol.
Karole Pažėraite: ANAPILIO PAPĖDĖJE. Romana.3( Lietuviškos knygos klubo leidinys Čikagoj 1971. Aplankas G. Vaitienės. 280 psl., kaina 5 dol,
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
„AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR RĖMĖJAI |
|
|
|
|
Parašė Red.
|
„AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Po 20 dol.: H. Krikščiūnas, EI Dorado Hills, Calif.; K. Pabedinskas, Oak Park, 111.; K. G. Ambrozaitis, M.D., Chesterton, Ind.; P. žemaitis, M.D., Ply-mouth, Mich.; J. Vidmantas, Elizabeth, N.J.
"AIDŲ" RĖMĖJAI
G. Budrytė, Ad. P. Jasas, J. Senkus, J. Vailokaitienė, A. K., Chicago, 111.; Ant. Gailiušis, Cleveland, Ohio; J. Adomaitis, La Salle, Que., Canada; Dr. V. Didžys, Altona, Via, Iz. Gestartas, Essendon, Via, J. Juška, Altona, Via, Iz. Kaunas, Mitcham, Via, Australia.
"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam. |
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
