Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1971 m. 4 balandis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Andrius Baltinis — Komunizmas ir krikščionybė ................................................................... 145
Birutė Ciplijauskaitė — Kazys Binkis ir 1920-tųjų metų poetinės tradicijos......................... 158
Aloyzas Baronas — Eilėraščiai (parodijos) ............................................................................ 160
Iš hebrajų poezijos — L. Goldberg ir J. Amihai (vertė J. Kėkštas) ....................................... 161
Sture Andersson — Vytautas Kasiulis (vertė dr. E. Varnauskas) ......................................... 162
Jonas Rugis — Istorinės tiesos klausimu ............................................................................... 164
Ladas Tulaba — Pragiedruliai ir šešėliai tarptautiniame gyvenime .......................................168
Aleksandras Pakalniškis — Jaunimo pramogos Žemaičiuose ............................................... 173

IŠ MINTIES IR GYVENIMO

Alaušius — Tautinis nejautrumas ir srovinis irzlumas ............................................................ 177
L. Andriekus — Dailės paroda New Yorke ............................................................................ 178
P. Alba — Leono Urbono dailė ................................................................................................ 178
Daiva Matulionytė — Dariaus Lapinsko naujas pastatymas................................................. 179
Pranas Visvydas —- A. Solženicyno byla tęsiasi .................................................................... 180
Vyt. Sirvydas — Anglų diplomatija .......................................................................................... 182
Mūsų buityje.............................................................................................................................. 184
Laiškai redakcijai ..................................................................................................................... 186

KNYGOS

Skirmantė Kondratienė — Lietuvos sukilimas 1862-1864 m. (dr. K.Jurgėlos) .................... 187
Pr. Skardžius — Vandenvardžių darybos studija (A. Vanago)................................................ 188
L. Karklius — Literatas—-ne poetas (K. Korsakas) ............................................................. 189
Vytautas A. Jonynas — Alanto pakraikas skaitytojams ........................................................ 190
Vladas Kulbokas — A. Norimo apysaka jaunimui .................................................................. 192

Viršelio 1 psl.- V. Kasiulis: Tivoli sodas Kopenhagoj (guašas), 4 psl. — Malūnas Švedijoj (guašas)
Šis numeris iliustruotas V. Kasiulio kūrinių (tarp jų autoportreto) nuo­traukomis. Be to, K. Binkio, J. Rugio ir A. Solženicyno atvaizdai
Skaityti daugiau...
 
KOMUNIZMAS IR KRIKŠČIONYBĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANDRIUS BALTINIS   
1. Senojo ir moderniojo komunizmo skirtingi pagrindai
Krikščionybės ir komunizmo santykiai yra daug labiau sudėtingi, negu jie paprastai vaizduojami. Tai nėra tik priešingumo, bet ir priklausomumo santykiai. Nesibijodami paradokso, t. y. teigimo, aštriai prieštaraujančio vyraujančiai nuomonei, bet vis vien turinčio tvirtą pagrindą, galime tam tikru atžvilgiu teigti, kad komunizmas yra krikščionybės išdava, arba bent, kad be krikščionybės nebūtų buvę nė moderniojo komunizmo. Pabrėžiame — moderniojo komunizmo, nes komunizmas buvo žinomas jau ir prieš krikščionybę.

Iš tikrųjų yra visokių komunizmo pavidalų, ir kiekvienas jų turi savo būdingus pagrindus. Žinome, pvz., kad kai kuriose pirmosiose krikščionių parapijose išsivystė tam tikros rūšies komunizmas — visų parapiečių turto bendrumas. Bet šis komunizmas neturėjo ekonominių ir net etinių priežasčių. Krikščioniškosios bendruomenės tada gyveno greito Kristaus atėjimo ilgesiu, o amžinybės žvilgiu laikinieji turtai yra beverčiai. Jie rinkosi bendrą turtą ir jo pasidalijimą ne kokios nors teisybės vardan, kad visi galėtų užtenkamai juo naudotis, bet visai priešingai: turtą kaip gero gyvenimo sąlygą jie paprastai niekino, nes niekino ir patį laikinąjį gyvenimą, kuris žėrinčiuose amžinojo gyvenimo spinduliuose išblėso iki visiško nevertingumo. Vėliau panašių dalykų galima pastebėti vadinamajame chiliastų sąjūdy pirmo tūkstantmečio pabaigoje, kai žmonės irgi labai laukė antrojo Kristaus atėjimo ir prarado domėjimąsi gyvenimu. Artimas šiam komunizmui yra vienuolynų visiško neturto įžadas, pagal kur1 atsisakoma nuo turto ir jį atiduodama vienuolynui. Ir čia pagrindas yra religinis — religinių vertybių ir idealų nepalyginamasis kilnumas, kurių siekimą turtai tik trukdo.
Skaityti daugiau...
 
Kazys Binkis ir 1920-tųjų metų poetinės tradicijos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ   
Kazys Binkis (1893 - 1942) užima tikrai iškilią vietą lietuvių literatūroje.1 Jo poezijos tyrumas, noras atrasti naujas formas, sukurti naujus poetiškus pasaulius, jaunatviška jo eilių dvasia — visa tai leidžia kalbėti apie jį kaip apie novatorių. Tradiciškai tiek jis, tiek apie jį susibūrę "keturvėjininkai" dažniausiai vadinami "futuristais".

Norint į Binkio kūrybą pažiūrėti bendros to meto Europos literatūros šviesoj, visų pirma iškyla klausimas: ar jis iš tikrųjų buvo futuristas? Jei taip — kokiam futurizmui jis atstovauja? Skirtumas tarp Marinetti Italijoje sukurto ir tuo vardu pavadinto poezijos sąjūdžio ir tarp Rusijoj rašiusių futuristų yra nemažas.2 Jie abu kyla iš žodžio "ateitis", bet tai ne jų išradimas. Jau Paul Verhaeren skelbė: "Ateitie, tu mane jaudini, kaip kadaise mano Dievas!".3 Įvairūs tipografiniai eksperimentai, laikomi vienu iš futurizmo būdingų bruožų, taip pat jau anksčiau poezijoje pasirodė: jau Mallarmė savo "Un coup de dė" beveik tiek pat svarbos skiria žo-:z:u išdėstymui puslapyje, kaip jiems patiems. Juo seka Apollinaire. Gi aktualusis pasaulis su visomis savo prozaiškomis įmantrybėmis pasirodo jau pas Baudelaire — keliais dešimtmečiais anksčiau, negu futuristai pradeda rašyti. Žiūrint kitoj perspektyvoj, kai Binkis ir "keturvėjininkai" pradeda eksperimentuoti Lietuvoje, visoje Europoje futurizmas yra jau beveik atgyvenęs dalykas. Ten tuo metu vyrauja surrealizmas bei Dada.4 Taigi, atrodytų beveik teisingiau šį sąjūdį Lietuvoje vadinti paprastų paprasčiausiai avangardo poezija.

Skaityti daugiau...
 
Eilėraščičai (parodijos) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALOYZAS BARONAS   
Trys poetai apie banketą

1. BERNARDAS BRAZDŽIONIS
Ateina pranašas per Sadukėjos girią,
Ir čia prie stalo jis tyliai sustoja
Ir. taręs "Viešpats dovanų daug skyrė",
Drąsiai išlaužia kurkei vieną koją.

Prie skobnių, kaip kadai vestuvėj Kanos,
Visi čia žydi, tarytum rožės Jerichono,
Ir kai iššauna butelis šampano,
Net farširuota silkė verčiasi ant šono.

Kadais iš girto Nojaus juokės Chamas
Ir taip per amžius, amžius liko jis chamu,
Todėl išgerkite ir šaukit adoramus;
Lai jam, ir jai, ir tau lai bus ramu.
Skaityti daugiau...
 
Iš hebrajų poezijos — L. Goldberg ir J. Amihai (vertė J. Kėkštas) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Goldberg ir J. Amihai (   
LEA GOLDBERG

UŽMIRŠIMAS
1
Mano atmintis švari kaip šaltinis
Tyrame vandeny viskas lūžta
Tavo vardas, tavo veidas — subyrėję į šipulius

Tavo vardas ir tavo veidas toki gražūs
Kaip gi galėjo likti šuliny
Nesakyk
- Uny buvo pilni
O dabar išsklaidyti vėjuje

Išdraikė juos vėjas šiandien
Krito į upės gelmę
Visos upės plaukia į jūrą
O jūra vis nepilna

Skaityti daugiau...
 
VYTAUTAS KASIULIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STURE ANDERSSON   
Su Vytauto Kasiulio kūriniais pirmą kartą susidūriau 1949, kai lankiausi Paryžiuje. Iš pirmo žvilgsnio suvokiau, kad tai dailininkas su savu stilium ir savu meno supratimu. Nutariau tą dailininką susitikti ir su juo užmegzti artimesnius ryšius. Tai man pavyko.

Norėdamas su V. Kasiulio kūryba supažindinti švedus, aš jam pasiūliau išstatyti savo kūrinių Švedijoj surengtoj parodoj. Iš pat pradžios užtikrinti pasisekimui aš jam pasiūliau padaryti keletą linoleumo raižinių ir kiek vėliau litografijų, šie darbai sudarė medžiagą reklamai. 1956 m. Kasiulis atvyko į Švediją ir, svečiuodamasis pas mane, turėjo progos susipažinti su kraštu ir jo žmonėmis.
Skaityti daugiau...
 
ISTORINES TIESOS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS RUGIS   
Jonas Rugis (1901.II.4-1968.XI.24) savo profesija buvo chemijos inžinierius, bet turėjo ir platesnius interesus: domėjosi ir filosofijos, ir istorijos klausimais. Eilę straipsnių buvo atspausdinęs ir mūsų žurnale. Dedamasis str. vra paskutinis jo rašinys mūsų žurnalui, kuris buvo gautas prieš pat jo mirtį.

Romėnų istorikas Tacitas yra formulavęs: "Eam esse historiae legem ne quid f alsi dicere audebat, ne quid veri non audebat — istorijoj įstatymas yra nedrįsti sakyti jokios netiesos ir nedrįsti nutylėti jokios tiesos."

Tur būt, kiekvienas rimtas istorikas laiko save tiesos ieškotoju ir tiki besivadovaująs tuo Tacito paskelbtu istorijos dėsniu. Bet kažin kiek tas dėsnis iš tikro griežtai pritaikytas daugelio istorikų moksliniuose veikaluose?

Kalbant apie prasilenkimus su tiesa istorijoje (arba, tiksliau pasakius, apie prasilenkiančius su tiesa istorinių faktų nušvietimus, kai kurių faktų išryškinimą, o kitų užtušavimą; kai kurių aspektų iškėlimą, o kitų susmulkinimą ar net visišką nuslėpimą) tenka išskirti keletą priežasčių, sąlygojančių istoriko darbą. Tas priežastis galima padalyti į dvi kategorijas: a) asmeninio pobūdžio priežastys, kylančios iš asmeninių įsitikinimų ar pamėgimų ir iš asmeninių būdo bruožų ir b) išorinės priežastys, įtakos ar net brutalus spaudimas.
Skaityti daugiau...
 
PRAGIEDRULIAI IR ŠEŠĖLIAI TARPTAUTINIAME GYVENIME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LADAS TULABA   
I
Tarptautinio gyvenimo raida turi savo veiksnius. Kas jie tokie? Kadangi žmogus turi savyje dvasinį ir medžiaginį pradą, tai ir jo veikimas reiškiasi dvejopa kryptimi — intereso ir idealo. Ir tarptautiniame gyvenime reiškiasi du veiksniai: medžiaginis ir dvasinis. Medžiaginis veiksnys kyla iš intereso, dvasinis — iš idealo.

a. Kaip ir kiek veikia tarptautinį gyvenimą interesas? Interesai, kurie veikia žmogaus ir žmonijos gyvenimą, yra įvairūs: ekonominiai, politiniai, rasiniai ir tautiniai.

1. Ekonominiai interesai visada ir visur yra svarbus veiksnys, bet ypač stipriai reiškiasi tarptautiniame gyvenime. Neretai jie lemia politinius sprendimus: pastumia į susitarimus arba sukelia konfliktus. Ekonominiai interesai sukūrė vergi jas ir kolonijas, sukėlė karus.

2. Politiniai interesai dažnai yra susiję su ekonominiais interesais, bet tiesioginiai jie savo pradžią ir pabaigą turi valdymo galioje. Viešpatavimo troškimas yra variklis ir individualiniame ir bendruomeniniame; tautiniame ir tarptautiniame gyvenime. Politiniai interesai sukūrė didžiąsias imperijas, pagimdė garsiuosius valstybininkus. Antra vertus, jie buvo ir yra susiję su pavergimu, išnaudojimu, nekaltomis aukomis.
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO PRAMOGOS ŽEMAIČIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS PAKALNIŠKIS   
Pagrindinė, ir beveik vienintelė, viską nustelbianti, jaunimo linksminimosi forma dabar yra šokiai. Taip buvo ir žemaičiuose prieš II pasaulinį karą. Tačiau buvo laikai, kada žemaičių jaunimas kitaip linksminosi.
šio šimtmečio pradžioje, prieš I pasaulinį karą, šokių žemaičiuose dar nebuvo. Vasaros sekmadienių popietėmis jaunieji rinkdavosi kuriame nors sodos kieme. Susirinkę dainuodavo, juokaudavo, žaisdavo. Kartais atsirasdavo armonika, ir ji pritardavo dainoms. Bet šokių negrodavo, ir niekas nešokdavo.

Rudenop eidavo riešutauti. Eidavo būriais, dainuodami. Ir į vietą nuėję ne tiek riešutus skindavo, kiek žaisdavo, dainuodavo.
žiemos vakarais rinkdavosi troboje. Susėdę dainuodavo, dalydavo žiedą arba mušdavo žiužį, žiedas ir žiužis buvo populiariausi žaidimai tais laikais. Todėl norisi juos čia aprašyti.
Skaityti daugiau...
 
TAUTINIS NEJAUTRUMAS IR SROVINIS IRZLUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
Sunku patiems save matyti, nes visada atrodo, kad nesikeičiame. Tik kitiems pasenstame, o patys vis jaučiamės jauni, ši natūrali iliuzija galioja ir bendruomenių atžvilgiu. Nėra kam iš šalies mus, pokarinius ateivius, bešališkai charakterizuoti. Bet pakanka atsiversti savo pačių spaudą prieš 25-20 metų, ir pamatysime, kiek pakitome.

Daug kas, kuo anuomet tikėta, dabar atrodo nebe realu. Ko anuomet būtų buvę baimintasi, dabar atrodo neišvengiama. Nebe su jau-dinimusi, o su fatalizmu priimame, jog ir mus vis labiau glemžia tautinio blėsimo likimas. Jaunosios kartos tautinio išlikimo rūpesčių beveik nekeliame, palikdami su jais grumtis tik šeštadieninei mokyklai. Lyg jie būtų nebe aktualūs ar sėkmingai sprendžiami! Deja, tik tautinis mūsų jautrumas yra neabejojamai atbukęs, o kai kuriuose ir visiškai išblėsęs.
Skaityti daugiau...
 
DAILĖS PARODA NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   
Jau antri metai, kai Vasario 16 proga New Yorke ruošiamos dailės parodos, šio žygio ėmėsi LB New Yorko apygarda, kuriai vadovauja Aleksandras Vakselis. Paroda pagilina Vasario 16 minėjimą, nes, be visuomeninių bei politinių pasireiškimų, atiduodama pagarba ir menui. Tokia meno paroda — tai savotiška ir pačių dailininkų solidarumo išraiška, kadangi panašiu atveju dalyvauja įvairių krypčių ir nelygaus pajėgumo asmenys.

Kaip praėjusių, taip ir šių metų dailės paroda vyko Kultūros židinio patalpose. Pastatas pakankamai erdvus iškabinti per 100 paveikslų, kai naudojami visi trys aukštai. Senoviško pastato gobelenais išklotos sienos parodų metu uždengiamos šviesiai pilkais apsta-tais, ir paveikslai atrodo jaukiai. Parodą vasario 13 atidarė gen. konsulas A. Simutis, ją apibūdino T. Leonardas Andriekus. Paroda buvo atidarą iki vasario 21. Ją aplankė 800 žmonių, parduota 7 paveikslai.
Skaityti daugiau...
 
LEONO URBONO DAILĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Alba   
Retas kuris mūsų dailininkas turi tiek energijos ir veržlumo, kaip š. Amerikoje jau antrą kartą iš Australijos lankęsis Leonas Urbonas. Jis vienų metų laikotarpyje pajėgė suruošti Kanados ir JAV lietuviškose salėse bei privačiose galerijose net septynias savo tapybos parodas, jas vis papildydamas ką tik atliktais darbais. Tuo pačiu jis savo menines pažiūras ir siekius gana plačiai išdėstė mūsų spaudoje ir viešuose suėjimuose taip, kad, anksčiau menkai girdėtas, dabar pasidarė jau gerai žinomu lietuvių dailininku,

Grįždamas atgal į Australiją sausio 30 - vasario 7 Toronto Prisikėlimo parapijos salėje Urbonas suruošė atsisveikinimo parodą, kurioje išstatė 33 darbus, neskaičiuojant pasienyje ir ant stalo išdėtų lakštų. Tai daugiausia akrilio liediniai ant popieriaus ir kietos medienos.
Skaityti daugiau...
 
DARIAUS LAPINSKO NAUJAS PASTATYMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Daiva Matulionytė   
Klausydama muzikos, užmerkiu akis ir keliauju į kitą pasaulį — vis vien ar realų, ar abstraktų. Per Dariaus Lapinsko praėjusį koncertą, kuris įvyko Čikagoje vasario 27 ir 28 dienomis, negalėjau likti užsimerkusi, nes jame buvo ne vien muzika, bet ir šokis, skaidrės, deklamacijos.

Koncertas buvo pradėtas italų kompozitoriaus Amilcare Ponchiel-li (1834 - 1886) operos "I Lituani" uvertiūra, kurią sugrojo orkestras. Geriausiai žinoma Ponchiellio opera yra "Gioconda". Savo operai "I Lituani" jis naudojosi Ad. Mickevičiaus "Konradu Valenrodu". Pirmą kartą ši opera buvo pastatyta Milane 1874; po dešimt metų nauja versija, "Aldonos" vardu, pastatyta Petrapilyje (1884). Galima prileisti, kad šios operos muzika liudija, kaip kompozitorius įsivaizdavo lietuvių tautą.
Skaityti daugiau...
 
SOLŽENICYNO BYLA TĘSIASI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Visvydas   
Nobelio literatūros premijos suteikimas Aleksandrui Isajevičiui Solženicynui praeitais metais buvo laukiama staigmena. Rusų tauta susilaukė rašytojo, kuris savo kūrybiniu pajėgumu gretinasi prie Tolstojaus ir Dostojevskio, o drąsa — prie iškiliausių žmogaus teisių gynėjų. Bet kaip tik dėl šios drąsos sovietai ne apsidžiaugė šiuo Nobelio premijos laureatu, o pasipiktino. Solženicyno byla sovietuose tęsiasi, nepavykstant rašytoją nei nutildyti, nei palaužti. Nobelio literatūros premijos suteikimas dar labiau atkreipė pasaulio dėmesį į jo bylą.

Vykti į Nobelio premijų iškilmes Solženicynas negalėjo. Svarbiausią priežastį jis pats nurodė laiške švedų akademijai: "Dėl to, kad paskutinėmis savaitėmis mano krašte, ypač spaudoje, reiškiamos priešiškos nuomonės prieš gautą premiją, ir dėl to, kad mano veikalai vis dar tebedraudžiami spausdinti ir už jų skaitymą žmonės išmetami iš darbo ar šalinami iš mokyklų, aš bijau, kad kelionė į Stockholmą atkirs mane nuo gimtojo krašto ir man nebus leista grįžti namo". Tą savo prisirišimą prie tėvynės jis ne kartą yra pabrėžęs. 1967, kai rašytojų sąjungos sekretoriatas svarstė jo laišką, Solženicynas jausmingai prisipažino: "Visą savo gyvenimą jaučiau po savo pėdomis tėvynės sielą, ir tik jos sielvartą girdžiu, tik apie tai galiu rašyti".
Skaityti daugiau...
 
Anglų diplomatija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vyt. Sirvydas   
Documents in British Foreign Policy, 1919-1939, XI tomas skelbia dokumentų, paryškinančių anglų užsienio politikos vairuotojų nuotaikas besikuriančiai Lietuvos valstybei opiu ir pavojingu laikotarpiu: 1920 sausio 26 - 1921 kovo 20, kai grėsė lenkai ir bolševikai. Temą platesniu mostu svarsto ir 1968 išėjusi Richard H. Wellma-no knyga Anglo-Soviet Relations, 1917-1921: Britain and the Rus-sian Civil War, Nov. 1918 - Feb. 1920, kurią išleido Princeton un-to leidykla.

Prisiminkime laikotarpio įvykių metmenis. 1920.IV. 14-15 išrinktas Steigiamasis seimas, pirmas jo posėdis sušauktas V. 15. Valstybės prezidento pareigas paėmė eiti seimo pirmininkas A. Stulginskis, o koalicinį kabinetą VI. 19 sudarė K. Grinius. VII. 20 pasirašyta su Sovietų Rusija taikos sutartis. Rusai Vilnių teužleido lietuviams VIII. 26, bet lenkai, sulaužę Suvalkų spalio 7 sutartį, X.9 Lietuvos sostinę vėl pasigrobė ir veržėsi giliau į Lietuvą įsibrauti. Ties širvintais XI. 19 ir ties Giedraičiais XL20 lenkai gavo atospyrį. X1.29 buvo pasirašytas su lenkais karo paliaubų protokolas, o X1.30 nustatyta demarkacinė linija ir neutrali juosta. Įsikišus Antantei, 1921.III.3 Lietuva sutiko Vilniaus klausimą spręsti tiesiog su Lenkija, Tautų Sąjungos pasiūlytam tarpininkui pirmininkaujant. Lietuvos valstybė jau buvo de f acto pripažinta, ir 1921.IX.22 buvo priimta Tautų Sąjungos nariu. De jure Lietuvą Anglija ir Prancūzija tepripažino 1922.XII.22, bet Amerika tai padarė liepos 28. Tai tokiose sąlygose, prof. A. E. Senno veikalo "The Emergence of Modern Lithuania" žodžiais: "Iš 22 be pripažinto autoriteto Tarybos vyrų 1918 - 1920 metų laikotarpiu išsivystė tvarkingai išrinktos vyriausybės tvarkoma Lietuvos tautinė valstybė".
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
— Lietuvos nepriklausomybes klausimą Vasario 16 proga JAV kongrese šiemet kėlė 108 kongreso nariai (pernai — 91). Daugiau buvo straipsnių ir amerikiečių spaudoje. Specialiai iškeltinas U. S. News and World Report kovo 29 numery įdėtas vyr. redaktoriaus David Law-rence straipsnis, kuris ragina organizuoti viešąją pasaulio opiniją už Baltijos tautoms laisvės grąžinimą, įkalant j galvą Kremliaus valdovams baigti savo viešpatavimą Rytų Europoje.
New Yorke 111.27-28 surengtas pirmasis baltų informacinis seminaras, kuriame penkiuose posėdžiuose apsvarstyti bendrai rūpimieji suartinęs veiklos klausimai. Lietuvių dalyvavimą šiame seminare organizavo JAV LB centro valdyba. Ligšiolinį baltų bendradarbiavimą aptarė gen. konsulas A. Simutis ir A. Gu-reckas. jaunimo veiklą — A. Barzdukas ir R. Kondratas, spaudą bei radiją — R. Kezys ir A. Mažeika, galimybes JAV politiniame gyvenime — A. W. Novasaitis ir G. Karosas, jungtinės veiklos metodiką — dr. EI. Vaišnienė ir A. Gečys.
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAI REDAKCIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Didžiai Gerbiamas Pone Redaktoriau!
Ponas J. Kojelis, aptardamas Lietuvos laisvinimo politiką (Aidai 1971 nr. 1, psl. 33), gražiai įvertina Pavergtųjų Europos Tautų Seimo 1970 rugsėjo 15 sesijoje priimtųjų
nutarimų šiuos posmus:
"a. reikalauti Sovietų Sąjungą iš pavergtųjų tautų atitraukti karines pajėgas ir agentus;
"b. prašyti laisvųjų valstybių vyriausybes pavergtųjų klausimą į-traukti į Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių suvažiavimų darbotvarkes;
"c. siekti pavergtose tautose laisvų rinkimų tarptautinėje priežiūroje".
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS SUKILIMAS 1862- 1864 M. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Skirmantė Kondratienė   
Istorija, kaip mokyklose aiškinama, yra mokslas apie praeitį. Istoriko pareiga tą praeitį išaiškinti, kad būtų ji šiandien suprantama ir prasminga. Su geriausiais norais niekas nesugebės visu faktų pateikti apie kurį nors Įvykį ar laikotarpį, be to, kad ir sugebėtų, kaip rašė filosofuojantis istorikas Carl L. Becker, "tie biau-rybės faktai patys nieko nepasakytu, absoliučiai nieko nepasakytų'' ("What are Historical Facts?" antologiniame leidiny: Hans Mey-erhoff, The Philosophy of History in Our Time, New York, 1959, 120-137). Pats svarbiausias istoriko uždavinys — nuosekli ir prasminga faktų atranka.

Šiuo požiūriu reikia nusivilti dr. Kosto R. Jurgėlos veikalu Lietuvos sukilimas 1862-1864 metais, pernai Lietuvių Enciklopedijos leidyklos išleistu. Pirmiausia pasigendame bibliografijos ir rodyklės, t. y., mokslinio veikalo "aparatūros". Autorius paaiškina, kad jų nėra, nes •studijos rankraštis išėjo per ilgas"! Nuostabu, tuo labiau, kad tuose 720 puslapiuose yra tiek daug nereikalingo balasto. (Skaitytoją apsunkina ir tai, kad prie bibliografijos stokos prisideda išnašų formos nevienodumas, kartais net tame pačiame puslapyje) Jurgėla neanalizuoja, neaiškina, išskyrus retais protarpiais, o tik pateikia aibę nebylių faktų ir citatų, rodos, tiesiai iš savo užrašų sąsiuvinio. Autoriui reikėtų priminti, kad be proto, plunksnos, popieriaus ir šaltinių, mokslininkui taip pat reikalinga ir šiukšlių dėžė.
Skaityti daugiau...
 
VANDENVARDŽIŲ DARYBOS STUDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Skardžius   
Lietuvoj kaskart vis daugiau pasirodo rimtų kalbotyrinių tyrinėjimų. Štai pernai, 1970 m., pasirodė bent du šios rūšies darbai: Vytauto Mažiulio Baltų Ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai, daktaro disertacija, ir Aleksandro Vanago Lietuvos TSR hidronimų daryba (Vilnius, 428 psl.).

Mums ypač įdomus yra pastarasis darbas. Pats autorius yra dar visai jaunas kalbininkas lituanistas, kupiškėnas, gimęs 1934, Vilniaus universitetą baigęs 1959 ir jau 1966 apgynęs kandidatinę disertaciją Lietuvos TSR upių vardų daryba. Daugiausia jis reiškiasi savo vietovardinėmis studijomis, kurių stambiausia yra Lietuvos hidronimų, arba vandenvardžių, daryba. Tai yra pirmas šios rūšies darbas lietuvių kalba iš viso. Visi ligšioliniai lietuvių kalbos ir kitų baltų kalbų vandenvardiniai tyrinėjimai (pvz. G. Gerullio, K. Būgos, J. Endzelyno ir kt.) daugiausia buvo etimologiniai, o A. Vanagas šiame savo darbe imasi nagrinėti dabartinę lietuvių kalbos vandenvardžių darybą. Tai jis šiaip motyvuoja: "Pastaraisiais dešimtmečiais suintensyvėjęs hidronimų tyrinėjimas visai aiškiai parodė, kad be darybinės jų analizės negalima spręsti daugelio kitų toponomastikos klausimų. Antra vertus, darybinė vandenvardžių analizė padės išaiškinti ir jų etimologijas. Be darybinės analizės negali apsieiti ir lyginamasis hidronimų tyrinėjimas".
Skaityti daugiau...
 
LITERATAS —NE POETAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Karklius   
Lietuvoje išleista Kosto Korsako eilėraščių rinktinė — Piūtis (1969). Jeigu tai būtų poeto knyga, ji nors ir rinktinė, nebūtų verta dėmesio, nes ne kiekviena knyga to nusipelno. Tačiau čia kitoks atvejis: autorius — žinomas literatūros kritikas ir istorikas, vadovaujantis asmuo literatūros mokslo darbuose, žinoma, tai nesuteikia jokių privilegijų nei autoriui, nei knygai. Tačiau, antra vertus, duoda progą žvilgterti į dažno literatūros mokslininko, turinčio ir kūrybinių ambicijų, atveji. K. Korsakas ir jo Piūtis — geras pavyzdys.

Eiliuoti K. Korsakas pradėjo anksti — gimnazijoje. Nieko ypatingo: tas ne gimnazistas (ypač literatūron pasinešęs), kurs eilių nerašo. Tačiau netrukus susigriebė ir susitelkė kritikoje, žingsnio būta išmintingo: ilgainiui K. Korsakas tapo rimtu marksistinės krypties kritiku. Tik retkarčiais brūkštelėdamas vieną kitą eilėrašti, jo paties žodžiais tariant, jis nė nebemanė "kada nors begrįšiąs prie poezijos" (Tarybų Lietuvos rašytojai, 1967, p. 302). Vienok sugrįžo: pasitraukęs karo metu į Sovietų Sąjungą, vėl ėmė eiliuoti — daugiau negu bet kada. Tai, iš dalies, suprantama. Viena, visi pasitraukusieji literatai "jautė pareigą" atiduoti propagandinės kūrybos duoklę, o literatūrinė kritika
— pagrindinis K. Korsako darbas
— šiuo atveju buvo mažiau reikalinga. Antra, būta ir kitų, grynai asmeniškų priežasčių, "inspiravusių" net ir ne poetą: atsidūrus svetur, kraštutinėse sąlygose, K. Korsakui, kaip jis pats sakosi, "savotiško nusiraminimo teikė individualinė lyrika", kurioje jis stengėsi "bent iš dalies išreikšti savo tuo metu skaudžius ir neretai prieštaringus pergyvenimus" (ten pat, p. 303). Ne atsitiktinai kai kurie šie eilėraščiai yra pakenčiamiausi iš visų jo eilių. Grįžus į Lietuvą, K. Korsako poetinis "pakilimas" vėl gerokai nuslūgo. Tačiau jis vis tiek bandė ir tebebando eiliuoti iki šių dienų.
Skaityti daugiau...
 
ALANTO PAKRAIKAS SKAITYTOJAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas A. Jonynas   
Naujoji V. Alanto prozos knyga pavadinta keistoku, jei ne pretenzingu pavadinimu — "Nemunas teka per Atlantą" (išleido Nida Londone 1970, 263 psl.). Sunku atspėti, kokias asociacijas jis sukels skaitytojuje. Bet perkeltine prasme šis pavadinimas savotiškai tikslus. Jei okeanas — gyvybe ir jėga besiveržiančios gelmės, tai Alanto Nemunėlis tikrai slysta tokio Atlanto paviršiumi. Tiesa, no-velisto ir užsimota plačiai. Siužetine prasme šios knygos rašinėliai yra įvairūs. Autorius juos vadina novelėmis. Mūsų manymu, labiau tiktų apsakymėlių ar pasakojimų aptartis. Paskutinįjį — "Viešpats ieško Viešpaties" galima būtų vadinti ir legenda. Pagaliau, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, bet viena aišku — visiems jiems būdingi keli tie patys bruožai: ištęs-tumas, kompozicijos stoka, dirbtinumas ir diletantiškumas.
Skaityti daugiau...
 
A. NORIMO APYSAKA JAUNIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Kulbokas   
Andriaus Norimo pernai Kultūros fondo Čikagoj išleista apysaka "Be namų" JAV LB švietimo tarybos konkurse jaunimo literatūrai 1965 yra pasidalijusi antrąsias premijas su J. švaisto pasakų knyga "šaunus penketukas".

Imperatoriaus Zigmanto pasiuntiniai veža Vytautui karališkąjį vainiką. Tarp pasiuntinių yra lietuvis Steponas Galminas, bažnytinio Konstancos susirinkimo metu pamilęs vieno vokiečių pirklio tarnaitę lietuvaitę, ją vedęs ir likęs imperatoriaus tarnyboje. Jo sūnus Jovilas, 13 m. berniukas, slapta vejasi pasiuntinius ir tėvą ir juos įspėja dėl lenkų pavojaus. Lenkai nakčia ir puola, atima vainiką, Steponą sužeidžia ir su kitais pasiuntiniais pavergia, nuveda Italijon ir Genujoj parduoda vergais laivo kapitonui italui. Laive Jovilas susidraugauja su buvusiu piratu Pedro, moko jį lietuviškai, o pats iš jo mokosi ispaniškai. Steponas nuo žaizdos laive miršta. Laivą užpuola piratai. Jų vadą Pedro pažįsta ir užtaria Jovilą. Juodu piratų vadas Romero pasiima į savo laivą, italą kapitoną nužudo, jo laivą padega. Piratai nuplaukia į Vanagų (Azorų) salą; ten slapta Romero buveinė ir jo žmona su dviem dukterim. Jovilas čia paliekamas maisto tiekėju; susimyli su Pedro dukterimi Klara, ją išmoko lietuviškai. Bet sugrįžęs iš piešimo kelionės, Romero, išdidus ispanas, pasipriešina jaunuolių meilei, paima Jovilą į laivą; laivas audroj žūsta, bet Jovilą, vos gyvą, bangos išplauja humaniškų indėnų saloje, čia Jovilas dėl savo jėgos, sumanumo ir žmoniškumo visų mylimas. Bet savo draugo indėno sesers neveda, nes vis tebemyli Klarą. Pasenęs pasitraukia į senelių salą, susilaukia europiečių — Kolumbo ekspedicijos, bet lieka mirti tarp pamiltųjų indėnų.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
METRAŠTIS V. Redagavo A. Liiiima, SJ. Spaustuvės išlaidas apmokėjo kun. V. Puidokas. Išleido LKMA Romoj 1970. 624 psl. ir 38 iliustracijų lapai, 8 žemėlapiai; kaina 10 dol. šiame tome duodamos studijos: J. Grinius — Lietuvos kry-. ir koplytėlės. 1-182; J. L. Navickas — Rusų filosofijos pradininkai, 183-213;
J. Gimbutas — Lietuvos bažnyčių chronologija ir sta-itika, 215-259; V. Gidžiūnas — .enuolijos Lietuvoje XIII - XX a. 261-299; P. Rabikauskas — Medžiaga senojo Vilniaus universiteto istorijai: IV. Pirmieji jėzuitai Vilniuje ir pirmieji lietuviai jėzuitai, 301-338; J. Jakštas — Mažosios Lietuvos apgyvendinimas iki XVII a. pabaigos -tęsinys), 339-414; A. Škėrys — Lietuvos miškai ir jų ūkis (tęsinys), 415-546; be to, A. Gylio, V. Jasaičio. S. Kairio ir J. Rugio nekrologai ir kun. V. Delininkaičio sudaryta venvardžių ir vietovardžių rodyk-
Dr. Jonas Grinius: LIETUVIŲ KRYŽIAI IR KOPLYTĖLĖS. Atspaudas iš LKMA Metraščio V to-1-182 psl. ir 38 iliustracijų lapai. Įrišta kietais viršeliais.
Skaityti daugiau...
 
viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai